Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo bylą pagal nuteistųjų K. P. ir T. Š. kasacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. P. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos, prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnių bausmių, galutinę bausmę skiriant laisvės atėmimą dvejiems metams.

Dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2006 m. kovo 25 d. veika) ir dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2006 m. kovo 28 d. veika) K. P. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. Š. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos, prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnių bausmių, galutinę bausmę skiriant laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2006 m. kovo 25 d. veika), ir dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (2006 m. kovo 28 d. veika) T. Š. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, kuria K. P. ir T. Š. apeliaciniai skundai atmesti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. P. ir išteisintas A. L. (apeliacinės instancijos teismo nutartimi išteisinamasis nuosprendis A. L. atžvilgiu panaikintas, byla perduota Marijampolės rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui), tačiau dėl šios nuosprendžio ir nutarties dalies kasacinis skundas nėra paduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjos, prašiusios kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P., T. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su M. P., padarė šias nusikalstamas veikas:

2006 m. kovo 25 d., apie 22 val., Pašešupio parke, prie R. Juknevičiaus gatvės važiuojamosios dalies, Marijampolėje, įvykdė plėšimą, panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, fiziniu smurtu atimdami nukentėjusiesiems galimybę priešintis: K. P. kartą suduodant beisbolo lazda P. L. per ranką, M. P. medine lazda suduodant A. K. per galvą, o I. P. į nugarą bei spiriant jai į kojas, šiais veiksmais P. L. nesunkiai, o A. K. ir I. P. nežymiai sutrikdant sveikatą, pagrobė A. K. rankinę su joje buvusiais daiktais, pinigais, banko „NORD/LB Lietuva" mokėjimo kortele „Visa Elektron", dokumentais (asmens tapatybės kortele, mokinio pažymėjimu, B. K. priklausančiais: transporto priemonės registracijos liudijimu, techninės apžiūros talonu, vairuotojo pažymėjimu), automobilio užvedimo rakteliu su signalizacijos pulteliu, automagnetolos „PIONEER" valdymo skydeliu; I. P. priklausančią rankinę, su joje buvusiu 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefonu "Sagem", pinigais, dokumentais (I. P. asmens tapatybės kortele, mokinio pažymėjimu), padarydami A. K. 248 Lt, I. P. 244 Lt dydžio turtinę žalą;

plėšimo būdu įgiję A. K. priklausančią mokėjimo kortelę "Visa Electron", ją panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti: 2006 m. kovo 25 d., 22 val. 52 min., iš bankui "Hansabankas" priklausančio bankomato, esančio Šakiuose, V. Kudirkos g. 66, bandė paimti 100 Lt ir 40 Lt. Tos pačios dienos 22.56 val. banko „NORD/LB Lietuva" bankomate, esančiame Šakiuose, Nepriklausomybės a. 4, patikrino pinigų likutį;

plėšimo būdu įgiję A. K. priklausančią mokėjimo kortelę "Visa Electron", ją panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti: 2006 m. kovo 28 d., 21 val. 8 min., „NORD/LB Lietuva" bankomate, esančiame Jurbarke, S.Dariaus ir S.Girėno g. 81a, du kartus patikrino pinigų likutį.

Nuteistasis T. Š. prašo nuosprendį ir nutartį pakeisti, jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Beje, toks buvo ir pradžioje pareikštas kaltinimas. Kasatorius teigia lazdos ir jokių tiesioginių veiksmų prieš nukentėjusiuosius nenaudojęs, tik nuvežęs bendrininkus į Marijampolę. A. K. rankinę nuo suolelio paėmė, kai nukentėjusiosios ten jau nebuvo, ir iš karto atidavė bendrininkams. T. Š. mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nuėjo lengviausiu keliu, vienodai apkaltindamas visus bendrininkus, nors jų veiksmai nebuvo vienodi. Į tai turėjo atsižvelgti ir teismas, skirdamas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai atmestini.

Nagrinėdamas kasacinę bylą teismas patikrina priimtus nuosprendį ir nutartį, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą, remdamasis teismų sprendimais nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato. Kasacinis teismas taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti tiriant bylą ar ją nagrinėjant teisme.

Dėl BK 180 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatorius K. P., prašydamas jo veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio antrosios dalies į pirmąją, nurodo, kad nusikaltimo metu panaudota beisbolo lazda negali būti laikoma specialiai žmogui žaloti pritaikytu daiktu. Kolegijos nuomone, šis kasatoriaus argumentas (jis buvo nurodytas ir apeliaciniame skunde) motyvuotai paneigtas apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Sutikdama su apeliacinio teismo motyvais, kolegija primena, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 52 (toliau Nutarimas Nr. 52) 18 punkte išaiškinta, kad pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tada, kai nešaunamasis ginklas, peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių ar jo kovinių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu. Byloje nustatyta, kad beisbolo lazdą kasatorius tiesiogiai panaudojo – sudavė ja nukentėjusiajam per ranką – taip fiziniu smurtu atimdamas galimybę priešintis. Tai reiškia, kad šis įrankis buvo panaudotas kaip tiesioginė fizinio smurto priemonė. Teismai pagrįstai sprendimuose pasirėmė Nutarimo Nr. 52 18 punkte pateiktu išaiškinimu, kuriame pasakyta, kad specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi ne tik daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, bet ir daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Iš bylos medžiagos matyti, kad, bendrininkams nutarus apiplėšti parke pamatytus vaikiną ir merginas, K. P. pasakė, kad užpuls vaikiną, iš automobilio pasiėmė beisbolo lazdą, kuri specialiai buvo įdėta, važiuojant į Marijampolę. Vadinasi, šį įrankį kasatorius su savimi pasiėmė tam, kad specialiai panaudotų sužaloti žmogui ir užvaldyti svetimą turtą. Nuosprendžiu nustatyta, kad jis šiuos ketinimus realizavo.

Nutarimo Nr. 52 18 punkte taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, nešaunamąjį ginklą, tačiau ne visi bendrininkų ar organizuotos grupės nariai žinojo apie turimą įrankį ar jo panaudojimą, jų veika kvalifikuojama, atsižvelgiant į tai, ar jie tai žinojo ir suvokė. Kasatoriaus T. Š. teiginys, kad jis nežinojo, jog kiti bendrininkai plėšimo metu panaudos lazdas, prieštarauja teismų nustatytoms aplinkybėms. Byloje esantys įrodymai (tiek paties T. Š., tiek kitų nuteistųjų parodymai) patvirtina, kad prieš važiuojant į Marijampolę, bendrininkai kalbėjosi apie tai, kad reikėtų ką nors apiplėšti ir taip prasimanyti pinigų. Dar būnant T. Š. namuose, į jo automobilį buvo įdėtos dvi lazdos – beisbolo ir buitinė. Kilus sumanymui apiplėšti parke matytus jaunuolius, T. Š. atrakino automobilio bagažinę, kad bendrininkai pasiimtų lazdas. Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad nors pats kasatorius tiesiogiai nenaudojo prieš nukentėjusiuosius fizinio smurto, nemušė jų lazdomis, tačiau iš anksto žinojo apie specialiai žmogui sužaloti pritaikytų daiktų – lazdų – panaudojimo plėšimo metu galimybę. Be to, nustatyta, kad kasatorius T. Š., pamatęs, kad nukentėjusiesiems buvo suduoti smūgiai lazdomis, paėmė nuo suoliuko buvusią vienos iš nukentėjusiųjų rankinę ir iš įvykio vietos pasišalino. Tai parodo jo pritarimą nusikalstamiems veiksmams ir tolesnį jų tęsimą. Pažymėtina, kad pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuojama veika ne tik tų asmenų, kurie žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, bet ir tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau, panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus.

Kolegija konstatuoja, kad K. P. ir T. Š. veikos buvo teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jų perkvalifikuoti nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės skyrimo

Abu kasatoriai savo skunduose prašo švelninti jiems paskirtas bausmes, nurodydami, kad jos yra per griežtos. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BK 376 straipsnio 3 dalis). Skiriant bausmes K. P. ir T. Š., buvo atsižvelgta į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, tarp jų ir į nurodytas kasaciniame skunde, bei vadovautasi kitomis Baudžiamojo kodekso Bendroje dalyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes K. P. ir T. Š., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgta ir į kiekvieno bendrininko indėlį, padarant nusikaltimus. Kasatoriai tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus. T. Š. baustas administracine tvarka, be to, praeityje buvo kaltinamas įvykdęs plėšimą, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius. Teismas atkreipė dėmesį, kad abu nuteistieji teigiamai charakterizuojami, T. Š. sėkmingai baigė studijas aukštesniojoje mokykloje. Nustatant bausmių dydį, įvertinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o būtent tai, kad nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkų grupe, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyta tai, kad tiek K. P., tiek T. Š. prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nuoširdžiai dėl to gailisi, savo noru atlygino žalą. Pažymėtina, kad abiem kasatoriams paskirtos bausmės žymiai mažesnės nei Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies normos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kasatoriams paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Kolegija konstatuoja, kad, skiriant bausmes nuteistiesiems, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o nuosprendis ir nutartis jų ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų K. P. ir T. Š. kasacinius skundus atmesti.