- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- 2K-180/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Dalia Bajerčiūtė (pran.), Egidijus Bieliūnas
- Nuteistasis
- D. K., I. V.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. K. gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria nuteistosios D. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista I. V. kasacine tvarka nesiskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteista už tai, kad 2008 m. gegužės 8 d., 20.50 val., Vilniuje, prie Antakalnio g. 36-ojo namo, veikdama kartu su I. V., panaudojant peilį, apiplėšė P. K. Nusikaltimas padarytas šiomis aplinkybėmis: I. V. pareikalavus iš mažamečio nukentėjusiojo P. K. (gim. 1997 m.) atiduoti mobilųjį telefoną, o šiam atsisakius tai padaryti, D. K. laikė nukentėjusįjį už pečių, o jam pradėjus spardytis – už kojų, taip atimdama nukentėjusiajam galimybę priešintis, tuo tarpu I. V. iš kelnių kišenės ištraukė nukentėjusiojo motinai B. K. priklausantį 800 Lt vertės mobilųjį telefoną SONY ERICSSON Z710 su TELE 2 PILDYK SIM kortele; po to, nukentėjusiajam paprašius I. V. grąžinti telefoną, ši išsitraukė peilį, pagrasino fiziniu susidorojimu ir kartu su D. K. pabėgo.
Kasaciniu skundu nuteistosios D. K. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti: D. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 180 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę (paskiriant kitą bausmės rūšį arba sutrumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę).
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami nusikalstamą veiką, taip pat netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kasaciniame skunde teigiama, kad D. K. padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes plėšimą sunkinantis požymis (peilio panaudojimas) jai negali būti inkriminuotas.
Pasak kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvada, kad D. K. ir I. V. buvo susitarusios plėšimo metu panaudoti peilį, paremta tik subjektyviais vienos nuteistosios I. V. parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo skirtingi. Pirmos apklausos metu ji nenurodė, jog D. K. buvo žinoma apie peilio turėjimą, vėliau, antros apklausos metu, parodė, kad peilį pasiėmė D. K. liepus, o teisme teigė, kad peilį nešiojosi kaip suvenyrą. Be to, teismo posėdžio metu perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus I. V. parodymus, ši juos patvirtino, taigi patvirtino ir minėtus pirmos apklausos metu duotus parodymus. Kasatorius mano, kad I. V., tvirtindama, jog peilį pasiėmė D. K. liepus, siekė palengvinti savo padėtį. Skunde pabrėžiama, kad iš D. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad ji nežinojo apie I. V. turimą peilį ir nesitarė, kad ši jį panaudos; peilį I. V. rankoje D. K. pamatė tik po to, kai mobilusis telefonas jau buvo pagrobtas. Tokius D. K. parodymus patvirtino ir nukentėjusysis, paaiškinęs, kad I. V. pagrasino jam peiliu po to, kai buvo ištraukusi telefoną iš jo kišenės ir nubėgusi nuo jo keliasdešimt metrų, o D. K. tuo metu prie jos nebuvo. Kasatoriui nesuprantama, kodėl teismai nenuoseklius ir prieštaringus I. V. parodymus įvertino kaip teisingus, o nuoseklius D. K. parodymus atmetė, įvertinę juos kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir prieštaraujančius nustatytoms aplinkybėms. Kasatorius daro išvadą, kad neįrodyta, jog D. K. ir I. V. buvo susitarusios plėšimo metu panaudoti peilį. Tai reiškia, kad D. K. negali atsakyti už I. V. veiksmus jį panaudojant. Plėšimas yra tyčinis nusikaltimas, o pagal BK 26 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas veikas, kurias apima jų tyčia, tuo tarpu tokia tyčia (panaudoti peilį) D. K. veikoje nenustatyta.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad teismas, skirdamas D. K. bausmę, netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį pagrindas švelninti kaltininkui bausmę yra tada, kai nustatomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnyje. Pasak kasatoriaus, D. K. prisipažino padariusi nusikaltimą (neigė tik susitarimą dėl peilio panaudojimo ir jos parodymais nėra pagrindo netikėti), be to, turtinė žala nukentėjusiesiems atlyginta, jie D. K. turtinių pretenzijų nereiškia, todėl šios aplinkybės turėjo būti pripažintos nuteistosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), tačiau teismai nepagrįstai to nepadarė. Taip pat kasatorius nurodo, kad BK 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikaltimo bendrininko vaidmenį. Taigi turėjo būti įvertinta tai, kad D. K. vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis, nes I. V. pasiūlė pasivaikščioti, ji turėjo ir peilį, kurį plėšimo tikslu panaudojo, tačiau teismai į tai neatsižvelgė. Taip pat nebuvo laikomasi ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes nuteistosios asmenybę apibūdinantys duomenys nebuvo tinkamai įvertinti. Nors nuteistoji D. K. anksčiau ir buvo teista, tačiau per teismo nustatytą bausmės atidėjimo laikotarpį nenusikalto, yra jauno amžiaus (aštuoniolika metų suėjo tik prieš vienuolika dienų iki nusikaltimo padarymo), mokosi vidurinėje mokykloje, apibūdinama teigiamai. Be to, D. K. turi sveikatos problemų, dėl kurių jai paskirtas namų mokymas, reikalinga nuolatinė psichologo priežiūra. Minėtų aplinkybių visuma, kasatoriaus įsitikinimu, rodo, kad D. K. paskirta per griežta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kai tuo tarpu I. V., nusikaltimo iniciatorei ir panaudojusiai peilį, paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Minėtais motyvais bausmė D. K. švelnintina ir tuo atveju, jei nebūtų patenkintas prašymas perkvalifikuoti jos nusikalstamą veiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistosios D. K. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras S. Bekišas prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismai išsamiai argumentavo, kodėl ir kokiais įrodymais remdamiesi padarė išvadą dėl D. K. kaltės padarius jai inkriminuotą veiką. Teismų sprendimuose motyvuota, kodėl patikimi yra I. V. parodymai apie tai, kad ji telefoninio pokalbio su D. K. metu susitarė, jog pasiims peilį, ir kodėl D. K. parodymai apie tai vertinami kaip neatitinkantys tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 18 punkte nurodyta, kad tų asmenų, kurie žinojo apie įrankį (šiuo atveju apie peilį) ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau naudojant įrankį tam neprieštaravo ir tęsė nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant peilį. Taigi šioje byloje nustačius, kad D. K. žinojo apie plėšimo tikslu paimtą peilį, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Prokuroras pažymi, kad nors teismas ir nepripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarymo bendrininkų grupe, tačiau teisingai konstatavo, kad nuteistosios buvo iš anksto susitarusius plėšimo metu panaudoti peilį, t. y. veikė bendrai.
Atsiliepime teigiama, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymo nepagrįsti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (tai nutartyje akcentavo ir apeliacinės instancijos teismas), skiriant nuteistajai D. K. bausmę, BK 54 straipsnio nuostatos nepažeistos. Teismas atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas priskiriamas prie sunkių), kaltės formą (tyčia), kaltininkės asmenybę (teista, tačiau administracine tvarka nebausta), lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Prokuroro nuomone, teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes nuteistoji D. K. tik iš dalies prisipažino kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroras pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas nepripažino ir kitos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės D. K. atsakomybę lengvinančia, tačiau nutartyje akcentavo, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala atlyginta. Ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, nes ji ir taip yra žymiai mažesnė už nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. D. K. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė adekvati padarytam nusikaltimui, o švelnesnės bausmės paskyrimas nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų ir užtikrinti teisingumo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl D. K. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį
Kasatoriaus manymu, teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus, t. y. nuteistųjų D. Kr. ir I. V. bei nukentėjusiojo P. K. parodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, kad abi nuteistosios susitarė plėšimo metu panaudoti peilį ir kad D. K. ne tik buvo žinoma apie I. V. turimą peilį, bet ji ir matė bei sutiko su jo panaudojimu, kai ši peiliu pagrasino nukentėjusiajam, tačiau po to, kai telefonas iš jo buvo pagrobtas. Be to, kasatoriaus nuomone, D. K. paskirta neteisinga (per griežta) bausmė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja teisės taikymo aspektu, o tai reiškia, kad iš naujo nevertina įrodymų ir nenustatinėja faktinių aplinkybių. Vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostata, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal nuteistosios D. K. gynėjo kasacinį skundą, tikrina skundžiamus teismų sprendimus tuo aspektu, ar nebuvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai vertinant bylos įrodymus ir ar pagal teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes tinkamai kvalifikuota D. K. veika, taip pat ar tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas paskiriant bausmę.
Iš bylos dokumentų matyti, kad kasatorius dėl to paties ir iš esmės tais pačiais argumentais apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Šį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas patikrino bylą apelianto nurodytais klausimais ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl D. K. kaltės įvykdžius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, taip pat paskyrė nuteistajai teisingą, baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą, bausmę.
Iš kasacine tvarka skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai nustatė, jog D. K. ir I. V. iš anksto susitarė plėšimo metu prireikus panaudoti peilį ir jį panaudojo, kai bendrais tarpusavyje suderintais veiksmais siekė užvaldyti ir užvaldė nukentėjusiojo P. K. turėtą mobilųjį telefoną. Šios išvados grindžiamos įrodymais, nustatytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės atitinka jų turinį, o D. K. kaltę patvirtinančių įrodymų vertinimas grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių – tiek kaltinančių, tiek teisinančių – išnagrinėjimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde tendencingai interpretuojami nuteistųjų bei nukentėjusiojo parodymai ir daromos subjektyvios išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl to motyvuotai pasisakyta ir paaiškinta, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą panaudojant peilį. Plėšimas – tyčinis nusikaltimas, todėl atsakomybė už šiame BK straipsnyje 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kyla, jei kaltininko tyčia apima visus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytus požymius, tarp jų – peilio panaudojimą. Minėta, kad skundžiamus sprendimus priėmę teismai nustatė, jog D. K. susitarė su I. V. panaudoti peilį ir šį sumanymą bendrai įgyvendino, kai užvaldė iš P. K. atimtą mobilųjį telefoną; peilio panaudojimas nebuvo I. V. ekscesas. Tokiu atveju skirtingi kaltininkų veiksmai, tuo pačiu tikslu vykdant objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius, nereiškia skirtingo jų veiksmų teisinio vertinimo. Vadinasi, nepaisant to, kad peilį pasiėmė ir jį pademonstravo prieš nukentėjusįjį I. V., D. K., kaip nusikaltimo bendravykdytojos, atsakomybės ribas nulemia tiek jos, tiek kitos bendravydytojos (I. V.) konkretūs jungtiniai veiksmai, kuriuos apėmė D. K. tyčia – suvokimas tokios veikos pobūdžio ir norėjimas atitinkamai veikti.
Nusikaltimo baigtumo momentas nustatomas remiantis nusikaltimo sudėties aprašymu baudžiamajame įstatyme ir priklauso nuo nusikalstamų ketinimų faktinio įgyvendinimo. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai, nagrinėjamu atveju – turto užvaldymas. Turto užvaldymas laikomas baigtu, kai jis kaltininkų galutinai užvaldomas, t. y. kai šie turi visas galimybes juo laisvai, netrukdomai disponuoti.
Pagal teismų sprendimuose aprašytą įvykio eigą – D. K. ir I. V. padaryto plėšimo, užvaldant iš P. K. mobilųjį telefoną, aplinkybes – peiliu nukentėjusiajam buvo pagrasinta, kai šis bandė atgauti ką tik atimtą iš jo telefoną, o ketinimų jį atgauti (atimti iš I. V.) atsisakė tada ir dėl to, kai ši pagrasino parodžiusi peilį ir nukentėjusysis tokių grasinimų išsigando. Vėliau abi nuteistosios – D. K. ir I. V. – kartu pabėgo iš įvykio vietos, apžiūrėjo pagrobtą telefoną. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados, kad peilis buvo panaudotas siekiant išlaikyti, t. y. galutinai užvaldyti plėšimo būdu įgytą turtą, yra teisingos ir atitinka baudžiamojo įstatymo, pritaikyto D. K. veikai, prasmę.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas nuteistosios bausmės parinkimo ir skyrimo klausimo išsprendimui, D. K. paskirta bausmė atitinka ją reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, jų pažeidimų kasacinės instancijos teismas nenustatė. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pripažinimo nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, atsižvelgimo į kitas D. K., jos padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes ir galimybės sušvelninti paskirtąją bausmę, iš esmės yra išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo, kurio nutartyje pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra pagrįsta ir teisinga. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės (dėl prisipažinimo nusikaltus, vaidmens darant nusikaltimą, teigiamo nuteistosios asmenybės apibūdinimo), kuriomis argumentuojamas prašymas švelninti bausmę, nėra teismų nustatytos. Taigi tenkinti kasatoriaus prašymą dėl bausmės sušvelninimo ir keisti teismų sprendimus nėra įstatyminio pagrindo.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistosios D. K. gynėjo kasacinį skundą.