Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. D. skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. D. skirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais, nuspręsta iš dalies atidėti P. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatyti 6 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, jos pradžią skaičiuojant nuo P. D. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir nustatyti 1 metų 2 mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį P. D. įpareigoti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką nuspręsta įskaityti P. D. laikinojo sulaikymo laiką 2023 m. kovo 16 d., t. y. 1 parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys – jam priteista iš nuteistųjų Ž. B., P. D., L. G. ir L. U. solidariai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį nuteistas Ž. B., pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – L. G., pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – L. U.. Apeliacinių skundų dėl šių nuteistųjų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Taip pat P. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su L. G., L. U. ir Ž. B., Ž. B. padedant, įvykdė nusikalstamą veiką – plėšimą, įsibraunant į patalpą, o būtent: Ž. B. 2023 m. kovo 16 d., apie 0.30 val., žinodamas ir suprasdamas, kad bus vykdomas nusikaltimas, išsinuomotu automobiliu „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė L. U., L. G. ir P. D. iš Tauragės į nusikaltimo vietą – Šilalės miestą. Ž. B. likus laukti automobilyje, L. U., L. G. ir P. D., kuris turėjo beisbolą lazdą, nuėjo į V. S. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė į juos pro nerakintas duris ir staiga užpuolė miegantį V. S., grasindami atsinešta beisbolo lazda, reikalavo iš jo „atiduoti viską, ką turi“. V. S. pasipriešinus, P. D. sudavė nukentėjusiajam beisbolo lazda per dešinę ranką, taip padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinės rankos nykštyje, 2–3 delnakaulių-pirštakaulių sąnarių projekcijoje, o L. U. papurškė turėtu dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas antakių, akių vokų, skruostų, nosies, žandų, lūpų odos, akių obuolių cheminius pažeidimus. Toliau V. S. besipriešinant ir peiliu apsigynus nuo įsibrovėlių, jie, pagrobę du butelius brendžio „Grand Cavalier“, po 10 Eur vertės, ir vieną butelį degtinės „Lithuania“, 10 Eur vertės, pasišalino atgal į automobilį, kuriame jų laukė Ž. B., kuris juos išgabeno iš nusikaltimo vietos. Taip P. D., veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. G., L. U., Ž. B. padedant, padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobdami turto už 30 Eur, įvykdė nusikalstamą veiką – plėšimą, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Nuteistasis P. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nuosprendį: pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelniausia sankcijoje numatyta bausme – bauda ir skirti artimą tokios bausmės minimumui baudą; skiriant bausmę pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti už šį nusikaltimą kitą bausmės rūšį.

Dėl bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

3.2. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad jis (P. D.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Tačiau BK 259 straipsnio 2 dalies sankcija apskritai nenumato laisvės atėmimo bausmės. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje jo veiksmai dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio l dalį, o nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Sutinka, kad jo veika dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o už tokią nusikalstamą veiką numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės. Paaiškina, kad tokį nesunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas. BK 55 straipsnyje yra nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tačiau šiuo atveju teismas nemotyvavo, kodėl pagal BK 259 straipsnio l dalį skiria jam griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę ir dar artimą vidurkiui. Todėl mano, kad ši nuosprendžio dalis keistina ir jam skirtina švelniausia šio straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė – bauda, o jos dydis nustatytinas artimas minimaliam (kasacinė nutartis Nr. 2K-155-719/2022, 16 punktas).

Dėl bausmės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį

3.3. Už tokį sunkų nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo iki 7 metų bausmė. Teismas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri artima sankcijos vidurkiui. Tačiau teismas nemotyvavo, kuo pasireiškė jo pavojingumas ir kokios konkrečios bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus tokią realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. BK nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-259/2011, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018 ir kt.).

4. Teismo posėdžio apygardos teisme metu nuteistasis P. D. ir jo gynėja advokatė S. Jorudienė, nuteistieji Ž. B. ir L. G., nukentėjusysis V. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras S. Genys – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apelianto skundo argumentais, teisėjų kolegija įsitikino, jog nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendyje nuteistajam P. D. inkriminuotos veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį yra įrodytos teismo posėdyje ištirtais bei tinkamai teismo įvertintais faktiniais duomenimis ir jų visetu. Apylinkės teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Nėra jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo ištirtų įrodymų patikimumu, leistinumu bei įrodomąją galia, sprendžiant dėl nuteistojo P. D. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o bausmė jam paskirta laikantis bausmių skyrimo taisyklių ir individualizuota tinkamai.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos nuosprendžio dalies pagrįstumą ir teisėtumą, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jais pagrįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį P. D., nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

7. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kaip teisingai pastebi apeliantas, vietoje kaltinime jam nurodytos BK 259 straipsnio 1 dalies nurodyta šio straipsnio 2 dalis, tačiau šis rašymo apsirikimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nekeičia nuosprendžio esmės, neturi jokios reikšmės šio nuteistojo teisinei padėčiai ir ištaisytinas šia nutartimi (BK 308¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

8. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jo veikų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį, tačiau nuosprendį ginčija bausmės individualizavimo aspektu. Siekdamas švelnesnio nubaudimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, apeliantas mano, kad yra teisinis pagrindas vadovautis BK 55 straipsnio nuostatomis ir jam, kaip pirmą kartą teisiamam už tokį nesunkų tyčinį nusikaltimą asmeniui, skirti minimalią baudą, o ne arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

9. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog apylinkės teismas, parinkdamas jam BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį artimą vidurkiui, atsižvelgė ir į tai, kad šį nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, o tai yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

10. Taip pat apylinkės teismas, skirdamas bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kartu įvertino ir dvi P. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent tai, kad jis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas įvertino ir apelianto asmenybę – anksčiau neteistas, per praėjusius metus administracine tvarka baustas 2 kartus, baudas sumokėjo, dirba, nėra įrašytas į psichikos ar priklausomybės ligų įskaitas. Šių aplinkybių viseto pagrindu apylinkės teismas pagrįstai parinko apeliantui būtent laisvės atėmimo bausmės rūšį ir teisingai nustatė artimą sankcijos vidurkiui tokios bausmės dydį.

11. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

12. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog apylinkės teismas laikėsi visų bausmės P. D. parinkimo taisyklių, aiškiai motyvavo sprendimą skirti jam laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-719/2022, BK 55 straipsnio nuostatos pritaikytos esant visiškai skirtingoms faktinėmis aplinkybėmis nei šioje byloje ir dėl nusikalstamos veikos nuosavybei, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Dėl bausmės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį

13. Apeliantas teigia, jog teismas, skirdamas bausmę ir pasisakydamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo (ne)galimumo, apskritai nevertino, jog jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme nuoširdžiai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir labai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, jog teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, jog byloje yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veiksmų (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas) bei atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą (BK 59 straipsnio l dalies 3 punktas), jog jis anksčiau neteistas, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą. Visi nuteistieji, apelianto manymu, atliko bendrus veiksmus ir nė vienas niekuo neišsiskyrė, tačiau teismas taikė dvejopus standartus ir vienam iš nuteistųjų taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

14. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra daug mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015 ir kt.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y., priešingai, nei teigia apeliantas, nė vienai iš šių aplinkybių (pavyzdžiui, kaltininko asmenybei, kitų bendrininkų atliktiems veiksmams ir pan.) neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Tik tada, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys).

15. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvus, kurių pagrindu P. D. paskyrė bausmę pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Teismas įvertino tai, kad P. D. padarė šį sunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo pažeidžiamas svarbus bei teisės saugomas gėris – asmens sveikata bei turtas, jog jo iniciatyva buvo pasiimta medinė lazda, kuria padaryti sužalojimai nukentėjusiam, jog būtent jis inicijavo grįžimą į nukentėjusiojo namus, o šiam neįsileidus, jis medine lazda apgadino nukentėjusiojo duris ir šiuo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs dar vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Teismas įvertino ir anksčiau minėtas P. D. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, dvi jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Remdamasis šių aplinkybių visuma, apylinkės teismas pagrįstai parinko daug mažesnį nei BK 180 straipsnio 2 dalyje sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis šios bausmės dydį.

16. Taigi iš nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), t. y. atsižvelgė į P. D. padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nuteistojo asmenybę. Teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas ir paskirtas bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį subendrino apėmimo būdu, o būtent griežtesne pagal BK 180 straipsnio 2 dalį skirta bausme apėmė švelnesnę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skirtą bausmę ir skyrė galutinę subendrintą bausmę, kuri prilygsta griežčiausiai, t. y. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirtai bausmei. Nustatęs, kad P. D. pripažįsta kaltę dėl visų jam pareikštų kaltinimų, teismas pagrįstai pritaikė BK 64¹ straipsnyje reglamentuotą procesinę taisyklę ir vienu trečdaliu sumažino skirtą bausmę bei nustatė galutinę 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismas pagrįstai nusprendė iš dalies atidėti P. D. paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatė 6 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, jos pradžią skaičiuojant nuo P. D. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir nustatė 1 metų 2 mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį P. D. įpareigojo dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

17. Apeliantas pagrįstai teigia, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-24-689/2019). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Skirdami švelnesnę negu įstatymo (BK straipsnio) sankcijoje nustatytą bausmę, teismai privalo įvertinti konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir padaryti motyvuotas išvadas dėl bausmės rūšies bei dydžio parinkimo. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-348/2013).

18. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nuosprendyje motyvavo, jog jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog P. D. skirtinos bausmės, kurios numatytos BK 259 straipsnio 1 dalies ir BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijose, yra akivaizdžiai neteisingos ir tai leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, byloje nėra. Nors tokį vertinimą teismas grindė išskirtinių aplinkybių nebuvimu, tačiau šia nutartimi patikrinti, nuosprendyje detaliai išdėstyti išsamūs bausmės rūšies parinkimo, jos dydžio nustatymo, o kartu bausmės vykdymo atidėjimo motyvai bei skirtų įpareigojimų turinys leidžia įsitikinti tuo, jog teismas tinkamai įvertino visumą aktualių nusikalstamų veikų pavojingumą ir šias veikas padariusio P. D. asmenybę apibūdinančių duomenų ir aplinkybių BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo aspektu.

19. Papildydamas apylinkės teismo motyvus, apygardos teismas pažymi, jog byloje įrodytos kaltinimo P. D. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį aplinkybės patvirtina, jog jis į nusikaltimo vietą vyko su bendrais turėdamas beisbolą lazdą, įsibrovė į nukentėjusiojo namus pro nerakintas duris ir staiga užpuolė jį miegantį, grasino atsinešta beisbolo lazda, reikalavo iš jo „atiduoti viską, ką turi“, o nukentėjusiajam pasipriešinus, P. D. sudavė jam beisbolo lazda per dešinę ranką, taip padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinės rankos nykštyje, 2-3 delnakaulių-pirštakaulių sąnarių projekcijoje, o L. U. papurškė turėtu dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas antakių, akių vokų, skruostų, nosies, žandų, lūpų odos, akių obuolių cheminius pažeidimus. Taigi matyti, kad P. D. nusikalstami plėšimo veiksmai nebuvo atsitiktiniai, o buvo gerai apgalvoti. Jis buvo pasirengęs atremti nukentėjusiojo pasipriešinimą, vyko į nusikaltimo vietą su bendrais iš anksto pasirūpinęs beizbolo lazda, kurią aktyviai panaudojo smurtaudamas prieš staiga užpultą namuose miegantį nukentėjusįjį.

20. Aplinkybė, jog vienam iš nuteistųjų – L. U. apylinkės teismas, skirdamas bausmę pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, savaime nereiškia, jog ir apeliantui yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę nei numatyta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Apylinkės teismas, be kita ko, motyvavo, jog būtent L. U. šeimos nario pastangomis buvo pakeistos sugadintos nukentėjusiojo V. S. namų durys, jog šis kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, ketina įgyti profesiją ir, priešingai nei kiti kaltinamieji, padarė tik vieną nusikalstamą veiką, kuri jam buvo atsitiktinė, o toks elgesys nėra jo gyvenimo būdas ar antivisuomeninių nuostatų išraiška. Nors L. U. papurškė nukentėjusiajam turėtu dujų balionėliu į veidą, tačiau tokį veiksmą jis atliko po to, kai P. D. pirma sudavė nukentėjusiajam beisbolo lazda per dešinę ranką.

21. Taigi, apelianto argumentai, jog liko neįvertintas jo asmenybės ir atliktų nusikalstamų veiksmų (ne)pavojingumas, yra deklaratyvūs teiginiai, išgalvoti siekiant sumenkinti savo aktyvų, smurtinį dalyvavimą plėšime. Kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, kurias teismas vertino skirdamas P. D. bausmę, kitos apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis mokosi nuotoliniu būdu, tikisi įgyti vidurinį išsilavinimą, dirba, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo ir atlygino jam savo dalį solidariai su kitais nuteistaisiais priteistos neturtinės žalos, nenusveria ir nemažina jo asmenybės ir padarytos kvalifikuotos plėšimo veikos pavojingumo, juolab nesudaro pagrindo sušvelninti bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nagrinėjamu konkrečiu atveju nėra situacijos, kai bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

22. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Apelianto nurodomoje kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-495/2020, nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, vertinant kartu su padarytos nusikalstamos plėšimo veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis, skiriasi nuo šioje byloje nustatytų. Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji veikė bendrai susitarę ir kiekvieno iš jų indėlis bei pastangos buvo būtini įvykdyti nusikaltimą, jie netgi turėjo išankstinį pasitraukimo išsinuomotu automobiliu iš plėšimo vietos planą ir jį įgyvendino. Nusikalstamas ketinimas nebūtų buvęs realizuotas be informacijos apie nukentėjusįjį, kuris galbūt nelegaliai prekiauja alkoholiu, be L. U., L. G. ir P. D. susitarimo bendrai dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme, taip pat be Ž. B. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, t. y. išsinuomotu automobiliu nuvežant kitus bendrininkus prie nukentėjusiojo namo, laukiant automobilyje ir išvežant tiek juos, tiek pavogtus daiktus. Nurodomoje kasacinėje byloje bendrininkų organizuotumo, jų atliktų veiksmų pavojingumo laipsnis buvo mažesnis: nukentėjusysis R. K. pats atidarė buto duris, kai J. M. paskambino jam telefonspyne, o tada J. M. savavališkai įėjo į butą ir leido į vidų įbėgti E. T., A. Ž., S. K., o pats iš buto išėjo; nukentėjusiojo pasipriešinimui įveikti jaunų, besimokančių, dirbančių, anksčiau neteistų bendrininkų pavartoto fizinio smurto nepakako ir, tik A. Ž. panaudojus dujų balionėlį, nukentėjusysis prarado orientaciją, o tada jiems pavyko pasišalinti iš buto su pagrobtais pinigais.

23. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje konkrečioje byloje kiekvienam nuteistajam bausmės rūšis ir dydis parenkami individualiai, įvertinus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo tai ir buvo padaryta, todėl teigti, kad BK bendrojoje dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės buvo taikytos netinkamai, nėra pagrindo. Sprendimas paskirti atitinkamą bausmės rūšį ir dydį nuosprendžiu pakankamai motyvuotas ir teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti apylinkės teismo paskirtas P. D. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir (ar) skirtą galutinę subendrintą bausmę. Nuteistajam taikomas poveikis yra adekvatus bei proporcingas jo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms. Pernelyg švelni, veikų pavojingumo, jų padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų humaniškumo principą, nes taip būtų sumenkinami nors dabar ir palaikančio apelianto poziciją nukentėjusiojo interesai, pažeidžiamas jo orumas. Teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam P. D. paskyrė teisingas ir savo dydžiu proporcingas bausmes. Todėl pakeisti nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 308¹straipsniu,

nutaria:

nuteistojo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse, vietoje nuteistajam P. D. inkriminuotos BK 259 straipsnio 2 dalies įrašant BK 259 straipsnio 1 dalį.