Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams; nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Teismo nuosprendžiu visiškai tenkintas nukentėjusiosios M. S. civilinis ieškinys ir iš nuteistojo A. L. nukentėjusiosios naudai priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat visiškai tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš nuteistojo A. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 18,80 Eur turtinei žalai už nukentėjusiosios gydymą atlyginti ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. L. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas peilį, pagrobė svetimą turtą: jis, 2020 m. spalio 26 d. apie 17.30 val. būdamas (duomenys neskelbtini), miškelyje priėjo prie nukentėjusiosios I. Š. iš nugaros ir panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą: viena ranka griebė jai už kaklo, taip jį užspaudė, o su kita ranka prie kaklo prirėmė peilį, pareikalavo pinigų. Jai pasakius, kad neturi, jis (A. L.) reikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, nukentėjusiajai I. Š. atsisakius, jis (A. L.) savo ranka sugriebė už mobilaus ryšio telefono ir traukė link savęs, tačiau ji mobilaus ryšio telefono nepaleido. Po to, jis (A. L.), pagrasino nukentėjusiajai I. Š. jos atžvilgiu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – perpjauti gerklę, ir iš nukentėjusiosios I. Š. rankų pagrobė mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S7“ su guminiu dėklu bei Tele2 sim kortele, 500 eurų vertės, po to pasišalino į miškelį, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą nukentėjusiajai I. Š. priklausantį 500 eurų vertės turtą.

2. Taip pat, A. L. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą: jis, 2020 m. spalio 27 d. apie 06.45 val. būdamas (duomenys neskelbtini), priėjo iš nugaros prie nukentėjusiosios M. S. ir jai atsisukus, griebė rankomis už jos rankinės, pradėjo traukti į save, jai nepaleidus rankinės iš rankų, jis (A. L.) dar kartą stipriau patraukė, nuo tokių jo (A. L.) veiksmų, nukentėjusioji M. S. nukrito ant šaligatvio ir patyrė sužalojimus: dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžį su poodine kraujosruva dešiniame žaste, tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau rankinės iš rankų nepaleido. Nukentėjusiajai M. S. pradėjus kviestis pagalbos, jis (A. L.) paleido rankinę iš savo rankų ir pasišalino į miškelį, nebaigdamas nusikalstamos veikos dėl nuo ne jo valios priklausančių aplinkybių, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai M. S. priklausantį 88 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

11. Skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikia jokių motyvų, kodėl A. L. turi būti paskirtas gerokai mažesnis, nei BK 180 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose, numatytas bausmės vidurkis ir kodėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bausmių skyrimo praktiką, A. L. negali būti skirtas BK 180 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose, numatytas bausmės vidurkis. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. paskirta bausmė negali būti laikoma teisinga ir turi būti pakeista.

Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

16. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmes, atsižvelgė į tai, kad A. L. padarė dvi nusikalstamas veikas nuosavybei – sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) nusikalstamos veikos metu panaudotas fizinis smurtas, išreikštas grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudotas peilis (BK 180 straipsnio 2 dalis), ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika nebaigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje), nusikalstamos veikos metu panaudotas fizinis smurtas (BK 22 straipsnio 1 dalis, BK 180 straipsnio 1 dalis) bei kaltininko asmenybę: jauno, darbingo amžiaus, nevedęs, turi mažametę dukrą, nedirba (t. 2, b. l. 128), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 127), teistas penkis kartus, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, kartą bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau vėliau panaikintas (t. 2, b. l. 121-126), nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai atliko ankstesniąją laisvės atėmimo bausmę (bausmę atliko 2020 m. balandžio 23 d.). Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – minėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bei skirdamas bausmę, vertino tiek nusikalstamas veikas apibūdinančias, tiek nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgė į tai, jog jis turi mažametę dukrą, gimusią 2018 metais, tačiau teismas konstatavo, kad ši aplinkybė nesustabdė nuo minėtų nusikalstamų veikų padarymo. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl tam tikrų aplinkybių, kurių tiksliai apeliaciniame skunde neįvardina, tačiau nustatyta, kad nuteistasis abiem atvejais nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir paties A. L. teisiamajame posėdyje duoti paaiškinimai, kad nesugalvojo kito būdo gauti pinigų (t. 3, b. l. 3).

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė, kad A. L. visgi yra būdingas teisę pažeidžiantis elgesys, ankstesnės jam paskirtos bausmės paskirties nepasiekė, o nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Teismas pagrįstai konstatavo, kad A. L. praeities ir šioje byloje nusikalstamos veikos rodo jo susiformavusį nusikaltimų modelį – daromos nusikalstamos veikos nuosavybei, kurios sunkėja – abiem atvejais buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąsias, o 2020 m. spalio 26 d. įvykio metu ir peilis (I. Š. epizodas), taigi, nagrinėjamu atveju nuteistojo teisei priešingi veiksmai buvo nukreipti ne tik į nuosavybę, bet ir į vieną iš pagrindinių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Kaip minėta, A. L. prieš nusikalstamų veikų, nagrinėjamų šioje byloje padarymą, buvo teistas penkis kartus, jam buvo paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat kartą nuteistajam jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, vėliau buvo panaikintas. Nusikalstamas veikas A. L. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistu bei praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai atliko ankstesniąją laisvės atėmimo bausmę (bausmę atliko 2020 m. balandžio 23 d.).

19. Tai, kad asmuo negeba savo teisėto elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jokių išvadų iš savo ankstesnio nusikalstamo elgesio nuteistasis nedaro. Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimą, negalimas.

20. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas yra paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, priešingai, kaip teisingai teigia prokuroras apeliaciniame skunde, nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra pernelyg švelni. Kaip jau minėta, A. L. ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, teismo paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą skirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.

21. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos šeiminės ir socialinės aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir tipinės, įvertinus jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nuteistojo teisinės padėties nešvelnina. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir aplinkybė, jog Valstybinei ligonių kasai bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra atlyginta žala – 18,80 Eur. Sprendžiant kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais vertinami visų jo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, neignoruojant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo. Pastebėtina, kad A. L. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnamečiu ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu nuteistasis jau buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, tuomet jam buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Po to A. L. buvo teisiamas dar tris kartus. Vertintina ir tai, jog nusikalstamas veikas nagrinėjamoje byloje nuteistasis padarė praėjus savaitei po 2020 m. spalio 21 d. baudžiamojo įsakymo jo atžvilgiu priėmimo. Pažymėtina ir tai, kad nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę, kaltininko sąmonėje susiformuoja nebaudžiamumo jausmas, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės yra per švelnios, neproporcingos jo nusikalstamų veiksmų pavojingumui, todėl griežtintinos ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artimesnė BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį skirtina didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 iš dalies sudėtinos, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridedama švelnesnės bausmės dalis, kurios dydis negali būti mažesnis, negu minimalus tam tikros bausmės rūšies dydis. Kadangi baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, jam skirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesvarstė dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistasis prašo taikyti BK 75 straipsnį, tačiau nagrinėjamoje byloje sąlygų taikyti minėto straipsnio nuostatas nenustatyta. Pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis, sprendžia, kad nuteistajam A. L. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, jo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, A. L. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, o jo daromos nusikalstamos veikos nuosavybei tik sunkėja, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad A. L. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

24. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog nukentėjusioji M. S. kartu su civiliniu ieškiniu nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jos patirtą žalą, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio 500 Eur sumai pagrįstumo. Teismo išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstos objektyviais bylos duomenimis.

25. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Savo ruožtu teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-487/2020).

26. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. tyčiniais A. L. veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kurį laiką ji negalėjo dirbti, taip pat turėjo lankytis pas gydytojus. Nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, jautėsi išsigandusi. Kaip pati nurodė teismo posėdyje dėl skausmo negali dirbti ir dabar, naktį sunku miegoti, tuo keliu daugiau neitų, kadangi kai kažkas eina iš paskos, jai baisu, psichologinė žala padaryta (t. 3, b. l. 3). Teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, nuteistojo finansinę padėtį (oficialiai nedirbantis), į tai, kad teisiamojo posėdžio metu pats A. L. sutiko su prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu (t. 3, b. l. 3), taip pat į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams ir pagrįstai iš A. L. nukentėjusiosios M. S. naudai priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis). Jokių duomenų, kurie nebūtų įvertinti apylinkės teismo ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, apeliantas nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta teisinga piniginė kompensacija už patirtus išgyvenimus, kuri atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir neprieštarauja teisminei praktikai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

27. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 108 Eur ir tokia suma priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. L. nedirba, nuosavo turto neturi (t. 2., b. l. 111-129). Be to, BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu, nuteistajam buvo paskirtas gynėjas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių A. L. paskyrimo.

A. L., pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. L., pripažintam kaltu pagal 180 straipsnio 2 dalį, paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. galutinę 3 (trejų) metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.