- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-580-245/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- E. S., K. U.
- Civilinis ieškovas
- Š. B.
- Advokatai
- Darius Karabinas, Jonas Kvaraciejus, Jonas Kvaraciejusir
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. ir nuteistojo K. U. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis likusios neatliktos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
K. U. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta:
- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių ir jam skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų ir 28 MGL dydžio (1054,48 Eur) bauda. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendį.
Civilinio ieškovo Š. B. ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista solidariai iš E. S. ir K. U. 5625 Eur (penki tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt penki eurai) turtinei ir 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu E. S. (toliau – E. S.) buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o K. U. (toliau – K. U.) – pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteisti už tai, kad 2017 m. birželio 1 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvykdė plėšimą įsibraunant į patalpą ir panaudojant peilį, o būtent, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. S. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į nusikaltimo padarymo vietą – (duomenys neskelbtini) kur E. S. nuėjo pas nukentėjusįjį Š. B. (toliau – Š. B.) į butą, į kurį pastarasis pats įsileido, o išeidamas iš nukentėjusiojo Š. B. buto pro praviras duris leido K. U. ir ikiteisminio tyrimo metu dvejiems nenustatytiems asmenims įsibrauti į butą, kur K. U., demonstruodamas daiktą panašų į šaunamąjį ginklą bei grasindamas jį panaudoti prieš nukentėjusįjį Š. B., pargriovė pastarąjį ant grindų ir bendrais veiksmais su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis ne mažiau dešimt smūgių, įrėmė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, nukentėjusiajam Š. B. į galvą, liepdamas duoti pinigus, o šiam nedavus, prirėmė peilį prie rankos piršto, grasindamas jį nupjauti. Po to, grasindamas nukentėjusiajam nupjauti ausį, įrėmė peilį į ausį ir ją sužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytiems asmenims surišus nukentėjusiojo Š. B. rankas ir taip bendrais veiksmais atėmus galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį nešiojamąjį kompiuterį Acer, 200 Eur vertės, žaidimų kompiuterį XBOX360, 175 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną iPhone 5S, 150 Eur vertės, tris lagaminus, kurių bendra vertė 150 Eur, 20 vnt. Emporio Armani vyriškų striukių, kurių bendra vertė 1000 Eur, 10 vnt. vyriškų Emporio Armani sportinių kostiumų, kurių bendra vertė 600 Eur, 10 vnt. vyriškų Hugo Boss sportinių kostiumų, kurių bendra vertė 500 Eur, 10 vnt. vyriškų Emporio Armani sportinių batelių, kurių bendra vertė 500 Eur, 2 vnt. vyriškų Gucci sportinių batelių, kurių bendra vertė 100 Eur, 40 vnt. vyriškų trumpomis rankovėmis Armani, Hugo Boss, Gucci, Polo, Philip Plein marškinėlių, kurių bendra vertė 1000 Eur, odinę vyrišką piniginę, 30 Eur vertės, kurioje buvo 20 Eur kupiūra, nukentėjusiojo Š. B. asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, 10 vnt. vyriškų Nike sportinių batelių, kurių bendra vertė 600 Eur, 2 vnt. laisvalaikio vyriškų batelių Philip Plein, kurių bendra vertė 100 Eur, ir 500 Eur įvairiomis kupiūromis, nukentėjusiajam P. J. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį Acer Aspire 6930GT, 300 Eur vertės, rankinį vyrišką laikrodį Ženeva, 100 Eur vertės, nukentėjusiajam E. Č. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį Apple, 1000 Eur vertės, Philip Plein džinsines vyriškas kelnes, 45 Eur vertės, Bershka vyriškas džinsines kelnes, 20 Eur vertės, vyriškas džinsines kelnes, 30 Eur vertės, dvejas klasikines Zara vyriškas kelnes, kurių bendra vertė 60 Eur, vyrišką Philip Plein megztinį, 60 Eur vertės, vyrišką Philip Plein megztinį, 40 Eur vertės, vyrišką Zara megztinį, 30 Eur vertės, trejus vyriškus vasarinius Philip Plein marškinėlius trumpomis rankovėmis, kurių bendra vertė 120 Eur, vyriškus vasarinius Philip Plein marškinėlius trumpomis rankovėmis, 35 Eur vertės, vyrišką rudeninę G. A. striukę, 70 Eur vertės, vyrišką pavasarinį megztinį, 30 Eur vertės, vyriškus vasarinius Dolce&Gabbana marškinėlius trumpomis rankovėmis, 30 Eur vertės, dvejus vyriškus Gym Shark marškinėlius be rankovių, kurių bendra vertė 40 Eur, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam P. J. bendrą 400 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam E. Č. – bendrą 1610 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam Š. B. – bendrą 5625 Eur turtinę žalą.
2. K. U. tuo pačiu metu ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, plėšimo metu pagrobė nukentėjusiųjų P. J. (toliau – P. J.) vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, E. Č. (toliau – E. Č.) vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei Š. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą.
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. U. gynėjas advokatas Jonas Kvaraciejus prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį dalyje dėl K. U. pripažinimo kaltu ir jį išteisinti.
3.1. Apelianto teigimu, nuosprendis dalyje dėl K. U. pripažinimo kaltu yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi byloje nėra surinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Šalies argumentai
3.2. Skunde teigiama, kad nuosprendis pagrįstas vienintelio nukentėjusiojo Š. B. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis apklausose buvo nurodęs, jog užpuolikai apiplėšimo metu buvo su kaukėmis, tačiau atpažinimo iš nuotraukų protokole nurodoma, kad nukentėjusysis K. U. atpažino iš veido bruožų. Apelianto vertinimu, atpažinimas yra niekinis, kadangi buvo atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 191 straipsnio, 192 straipsnio 1 dalies reikalavimus, keliamus minėtam procesiniam veiksmui. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas šio procesinio veiksmo pagrįstumo nevertino.
3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis skirtingai aiškino užpuolimo aplinkybes, tačiau apylinkės teismui tai nesukėlė jokių abejonių. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo parodymai apie užpuolimo aplinkybes vertintini kritiškai, kaip ir jo parodymai apie tai, kad kratos pas K. U. metu paimtus drabužius Š. B. atpažino kaip savo. Skunde teigiama, kad tokie parodymai nebuvo patikrinti atliekant ekspertizę, jog būtų tinkamai nustatyta, ar jie iš tiesų priklausė nukentėjusiajam. Nuteistojo K. U. gynėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti pavogti drabužiai ir kiti daiktai, taip pat nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis dingo nukentėjusiųjų pasai.
3.4. Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, kadangi jis grindžiamas prielaidomis. K. U. gynėjo teigimu, tai iš esmės perrašytas kaltinamasis aktas, kuris neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Teismui konstatavus, kad nuteistojo kaltė įrodyta, apeliaciniu skundu E. S. prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį bei pašalinti iš kaltinimo aplinkybes, kuriomis teigiama, kad jis į nusikaltimo vietą atvežė K. U. ir pro neuždarytas duris leido K. U. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įsibrauti į butą, ir atsižvelgus į E. S. atliktų veiksmų apimtį, paskirti jam švelnesnę bausmę. Bendrinant paskirtas bausmes prie atliekamos bausmės pridėti dalį jam paskirtos bausmės.
4.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įrodymus vertino selektyviai, padarė esminių vertinimo pažeidimų, kvalifikuojant nusikalstamą veiką bei paskiriant galutinę bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo teigimu, skundžiamas nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimus.
4.2. Skunde pažymima, kad niekuo nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog jis su savo vairuojamu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į įvykio vietą atvežė K. U. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis. Nuteistojo teigimu, tokios aplinkybės nepatvirtino nė vienas byloje apklaustas liudytojas, taip pat to negalima nustatyti ir iš byloje esančios medžiagos.
4.3. Apeliantas nesutinka su aplinkybe, kad jis išeidamas iš nukentėjusiojo buto pro praviras duris leido K. U. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įsibrauti į butą. E. S. teigimu, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad apelianto veiksmuose nebuvo absoliučiai jokių aktyvių veiksmų ar neveikimo, kuriais jis būtų padėjęs į butą įsibrauti K. U. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su K. U. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu E. S. nukentėjusiojo bute nebuvo, jis fizinio smurto nenaudojo ir turto iš buto negrobė. Pasak apelianto, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis su K. U. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis tarėsi įvykdyti plėšimą.
4.5. Apelianto nuomone, byloje nepakanka įrodymų, kurie pagrindžia jo kaltę, todėl dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, jis turėtų būti išteisintas, o teismui manant, kad jo dalyvavimas įvykdant nusikaltimą yra pilnai įrodytas, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami vadovaujantis BK 24 straipsnio 6 dalimi ir remiantis BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu nuteistajam turėtų būti paskirta švelnesnė, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, bausmė.
4.6. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. E. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasirinkęs dalinį bausmių sudėjimo būdą, bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu, visiškai to nemotyvuodamas.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo K. U. gynėjas advokatas Jonas Kvaraciejus ir nuteistojo E. S. gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė su apeliaciniais skundais nesutiko ir prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo K. U. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus ir nuteistojo E. S. apeliaciniai skundai atmetami.
7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
Dėl nuteistojo K. U. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinio skundo
8. Nuteistojo K. U. gynėjo teigimu, skundžiamas nuosprendis grindžiamas vien tik nukentėjusiojo Š. B. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik nukentėjusiojo Š. B. parodymus, tačiau ir nukentėjusiųjų P. J. bei E. Č. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pats nuteistasis K. U. nurodė, kad kartą buvo atvykęs pas nukentėjusįjį Š. B. kartu su draugu T.. Nuteistasis patvirtino, kad minėto apsilankymo metu jis elgėsi agresyviai, kadangi Š. B. jam nepadarė nuolaidos. Šią aplinkybę pagrindžia ir pačių nukentėjusiųjų parodymai. Š. B. paaiškino, kad pas jį yra lankęsis T. kartu su draugu, kuris buvo nepatenkintas dėl jam nedaromų nuolaidų, elgėsi agresyviai, daug kalbėjo, todėl nukentėjusysis įsiminė jo balsą bei kalbą. Nukentėjusysis P. J. nurodė, kad bute gyvena kartu su nukentėjusiuoju Š. B. ir pamena vieną neįprastą atvejį, kai pas Š. B. buvo atvykę pirkėjai, iš kurių vienas buvo agresyvus, nemandagiai kalbėjo, norėjo kaip nuolaidą pasiimti batus. Šios nurodytos aplinkybės tik patvirtina tai, kad nusikalstamos veikos metu nukentėjusysis Š. B. K. U. pažino iš balso, kadangi jis tuo metu daug kalbėjo, vis kartojo tą patį. Netikėti nukentėjusiojo Š. B. parodymais pagrindo nėra, kadangi jie išsamūs bei logiški, juos patvirtina ne tik kitų nukentėjusiųjų, tačiau ir liudytojo K. K. (toliau – K. K.) parodymai bei rašytinė bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos, objektų apžiūros protokolas, specialisto išvada. Remdamasis aukščiau išvardintų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tinkamai ir priešingai nei skunde nurodo nuteistojo gynėjas, rėmėsi ne tik nukentėjusiojo Š. B. parodymais, tačiau ir nukentėjusiųjų P. J. bei E. Č. parodymais, taip pat liudytojo K. K. parodymais, byloje esančia rašytine medžiaga, dėl ko pagrįstai nustatė, jog K. U. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo K. U. atpažinimas yra niekinis, kadangi buvo atliktas pažeidžiant BPK 191 straipsnio, 192 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokie nuteistojo gynėjo skunde nurodyti argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi jis nenurodė, kokiu būdu buvo pažeistos BPK 191 straipsnio bei 192 straipsnio 1 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek K. U., tiek E. S. nukentėjusysis po nusikalstamos veikos padarymo, visų pirma atpažino radęs jų nuotraukas socialiniame tinkle „Facebook“. Vėliau minėtus asmenis nukentėjusysis atpažino parodymo atpažinti iš nuotraukų metu. Š. B. duodamas parodymus nurodė, kad K. U. yra matęs du kartus, po nusikalstamos veikos padarymo jo nuotrauką rado internete. Nors nuteistojo gynėjas ir nesutinka su ta aplinkybe, kad nukentėjusysis K. U. galėjo pažinti iš akių linijos, šiam dėvint kaukę, tačiau teismas pažymi, kad tai buvo ne vienintelis požymis, iš kurio nukentėjusysis pažino K. U.. Kaip jau nurodyta anksčiau, nukentėjusysis anksčiau buvo įsiminęs nuteistojo balsą bei kalbos ypatumus, todėl nėra pagrindo netikėti jo parodymais, jog nusikalstamos veikos metu K. U. jis pažino ne tik iš akių linijos, tačiau ir iš balso bei kūno sudėjimo. Teismo vertinimu tokie nuteistojo K. U. gynėjo argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atliekant objektų (rūbų) apžiūrą, nukentėjusysis Š. B. nurodė, kad įvykio metu buvo pavogti tokie rūbai, kokie kratos metu buvo rasti pas nuteistąjį K. U. ir E. S.. Jis negalėjo patvirtinti, kad tai yra būtent tie patys rūbai, kurie buvo pavogti iš jo, tačiau nurodė, kad jam yra tekę pastebėti, jog tokiais rūbais parduotuvėse ar turguje prekiaujama nėra. Š. B. taip pat nurodė, kurie rūbai, rasti kratų metu, nėra tokie, kokie buvo pavogti iš jo. Nuteistieji taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad pas juos rasti rūbai buvo gauti nenusikalstamu būdu. Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais teisinio pagrindo nėra, juolab, kad jis galėjo tiksliai nusakyti, kokie rūbai buvo jo bute, o kokie – ne. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtos aplinkybės nepaneigia, o priešingai, tik patvirtina nuteistųjų kaltę.
11. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. U. kaltė įrodyta surinkus visus bylai reikšmingus įrodymus ir tinkamai juos ištyrus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. U. argumentai laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. K. U. parodymų byloje nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai, jų apeliaciniame skunde taip pat nenurodė ir nuteistojo gynėjas, todėl K. U. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl nuteistojo E. S. apeliacinio skundo
12. E. S. apeliaciniame skunde nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu, priimant skundžiamą nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad įrodymai vertinti selektyviai, padarant esminių vertinimo pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas dėl įrodymų vertinimo pasisakė jau aukščiau. Kaip ir nuteistojo K. U., taip ir nuteistojo E. S. kaltė įrodyta tinkamai ištyrus byloje esančius įrodymus, Priešingai, nei teigia E. S., įrodymai byloje vertinti ne selektyviai, o įvertinus jų visumą bei tarpusavio sąsajas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.
13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2017 m. birželio 1 d. apie 16 – 17 val., pas nukentėjusįjį Š. B. į namus atvyko nepažįstamas jaunuolis, kaip vėliau nustatyta – nuteistasis E. S., ir prisistatė, kad yra nuo T. – bendro jo ir nukentėjusiojo pažįstamo. Nuteistasis E. S. apžiūrėjo nukentėjusiojo turimas prekes, tačiau nieko nepirko. Jam išeinant, pro buto duris staiga įsiveržė trys kaukėti vyrai, kurie pradėjo nukentėjusįjį mušti rankomis, pargriovė ant grindų bei surišo rankas už nugaros. Nors nuteistasis E. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistuoju K. U. bei dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tačiau tokią nuteistojo poziciją paneigia byloje esantys ir tinkamai pirmosios instancijos teisme išanalizuoti bei įvertinti įrodymai. Visų pirma, pažymėtina tai, kad E. S., atvyko pas nukentėjusįjį, tačiau nieko neįsigijo, o išeidamas iš buto ir matydamas, jog į jį veržiasi kaukėti asmenys, buvo tolerantiškas minėtiems kaukėtų asmenų veiksmams – leido jiems įsibrauti į butą, apie daromą nusikaltimą nepranešė policijai ir išėjęs į lauką, jų laukė. Pats nuteistasis neneigė, kad minėtą dieną buvo atvykęs pas nukentėjusįjį nusipirkti rūbų bei nurodė, kad automobilio, su kuriuo jis buvo atvažiavęs, valstybinis Nr. yra (duomenys neskelbtini). Liudytojas K. K. parodė, kad įvykio dieną pro savo virtuvės langą pastebėjo, jog iš buto, esančio name adresu (duomenys neskelbtini), pro langą mėtomi daiktai ir kraunami į automobilį. Tuo metu jis matė ir vieną asmenį, kuris lūkuriavo netoliese. Liudytojas nusileido į kiemą ir pastebėjo, kad netoli minėto daugiabučio namo stovėjo automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį jaunuoliai krovė iš daugiabučio mėtomas dėžes. Liudytojui išbėgus į kiemą, minėtas automobilis išvažiavo iš daugiabučių kiemo ir pravažiavo pro pat liudytoją. K. K. nurodė, kad automobilyje sėdėjo tik vairuotojas bei tai, kad pastebėjo, jog du jaunuoliai pabėgo. Liudytojas nepastebėjo išskirtinių jaunuolių savybių, tačiau vairuotoją apibūdino kaip jauno amžiaus, apie 20 metų amžiaus, trumpai kirptais pošviesiais plaukais. Nors pirmosios instancijos teisme liudytojas kaltinamųjų neatpažino, tačiau minėti požymiai neprieštarauja E. S. apibūdinimui. Iš byloje esančio 2017 m. birželio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja G. A. pateikė filmuotą vaizdo medžiagą. 2017 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta minėto vaizdo įrašo apžiūra. Jos metu užfiksuota, kad matomas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o priešais jį – daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelė. Daugiabučio namo kieme matomas automobilis, galimai „VW Golf“, šviesaus metalo spalvos, keturių durų, su tamsaus stiklo stoglangiu. Prie automobilio užfiksuoti trys jaunuoliai, pro galines automobilio dureles į jį kažką kraunantys. Byloje esančiame 2017 m. gruodžio 29 d. apžiūros protokole (2 t., b. l. 95 – 100) nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad automobilis pilkos spalvos, jo stoge yra stoglangis. Byloje esanti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (2 t., b. l. 154) patvirtina faktą, kad minėtas automobilis priklausė N. S. ir 2017 m. lapkričio 20 d. buvo parduotas S. K.. Apelianto teiginį, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis su K. U. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis tarėsi padaryti nusikalstamą veiką paneigia tiek nukentėjusiojo Š. B., tiek liudytojo K. K. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. S. išeinant iš nukentėjusiojo buto, į jį staiga įsiveržė trys asmenys, tačiau E. S. ne tik, kad nesiėmė jokių veiksmų jiems sustabdyti, tačiau pastaruosius jis įleido į butą. Vėliau, kaip nurodo liudytojas K. K., kieme prie automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lūkuriavo asmuo, pro buto langus buvo mėtomi daiktai, kurie vėliau buvo sudėti į automobilį ir minėtas asmuo su automobiliu pasišalino. Kaip vėliau nustatyta, automobiliu išvažiavęs asmuo yra E. S.. Šios aplinkybės parodo, kad nusikalstamos veikos veiksmai buvo nuoseklūs ir suplanuoti, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, jog E. S., vykdydamas nusikaltimą, veikė bendrai su nuteistuoju K. U. bei kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.
14. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta aplinkybė, jog jis ir K. U. kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis E. S. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), nepatvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais. Ši aplinkybė nešalina nukentėjusiojo baudžiamosios atsakomybės. Jau aukščiau išvardintų ir aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. S. buvo nusikaltimo padarymo vietoje, atliko aktyvius veiksmus – leido patekti į nukentėjusiojo butą K. U. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, į jo vairuojamą automobilį buvo kraunami pavogti daiktai ir vėliau E. S. su automobiliu pasišalino iš įvykio vietos. Visa tai patvirtina, kad nusikaltimas buvo bendrininkų gerai suplanuotas, iš anksto pasiruošta dėl nusikaltimo padarymo mechanizmo ir kokiu būdu bus išgabentas pagrobtas turtas, veiksmai suderinti. Todėl akivaizdu, kad į nusikaltimo padarymo vietą nusikaltimo bendrininkai atvyko nustatytu automobiliu.
15. Nors nuteistasis E. S. ir neigia dalyvavęs padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau byloje surinkti ir tinkamai ištirti įrodymai tokius apelianto teiginius paneigia. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis teikia alternatyvų prašymą nurodydamas, jog jei jo dalyvavimas darant nusikalstamą veiką būtų įrodytas, jam turėtų būti skirta švelnesnė, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, bausmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriant bausmę E. S. buvo tinkamai vadovautasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. U. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Minėtą nusikaltimą E. S. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino E. S. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, dėl ko pagrįstai paskyrė jam už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą straipsnio sankcijos vidurkiui. Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad švelninti nuteistajam E. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisinio pagrindo nėra.
16. E. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Nuteistojo teigimu, jis yra atlikęs 11 mėnesių ir 8 dienas laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bausmių bendrinimo nuostatų, numatytų BK 64 straipsnyje nepažeidė. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmės nuteistajam subendrintos teisingai. Nei BK 64 straipsnis, nei kiti BPK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmės turi būti sudedamos visiškai, o kokiais iš dalies. Pagal galiojančią teisminę praktiką, bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Tai, kokiu būdu subendrinti bausmes, yra teismo diskrecijoje. Nagrinėjamu atveju teismas pridėjo neatliktą bausmės dalį.
17. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. S. apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, kitas jį charakterizuojančius duomenis, pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, kurią švelninti teisinio pagrindo nėra.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti priimto nuosprendžio teisėtumu, todėl nuteistojo K. U. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus ir nuteistojo E. S. apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo K. U. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus ir nuteistojo E. S. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.