Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4466-356/2024 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2L-8205-1027/2022, suinteresuoti asmenys: kreditorė I. B., skolininkas V. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022, kreditorės I. B. naudai iš skolininko V. B. priteisė 25 000 Eur skolą, 3 332 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 28 332 Eur sumos už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 770,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašė atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022, panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022; taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti kreditorę I. B. grąžinti skolininkui V. B. 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymo pagrindu jos naudai išieškotas pinigines lėšas – 8 684,02 Eur sumą; pareiškėjo naudai iš kreditorės I. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas; atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti A. B. ir Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

24. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo A. B. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

26. Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuojant tuo, kad pageidauja būti išklausytas nagrinėjant atskirąjį skundą, kad galėtų tiek pats, tiek per savo atstovę pateikti išsamius paaiškinimus ir papildomus duomenis, susijusius su jo įrodinėjamomis aplinkybėmis. Mano, kad tokiu būdu bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau, žodiniai paaiškinimai sudarys objektyvią galimybę įsitikinti kiekvienos iš šalių teikiamų paaiškinimų tikrumu ir pagrįstumu.

27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, taip pat ir tai, kad pareiškėjo nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi motyvai išdėstyti atskirajame skunde, kurį parengė profesionalus teisininkas (advokatas), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančios įrodymų visumos tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiam nutartimi byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas neformulavo jokio prašymo dėl bylos nagrinėjimo formos. Informuotas apie prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje, nei teikdamas 2024 m. gegužės 20 d. paaiškinimus, nei suinteresuota asmeniu I. B. pateikus atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepageidavo žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju taip pat nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl prašymo išreikalauti papildomus dokumentus ir naujo įrodymo prijungimo

29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

30. Vadovaujantis CPK 179, 199 straipsnių nuostatomis teismas gali pasiūlyti pateikti arba pareikalauti iš fizinių arba juridinių asmenų pateikti įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

32. Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo išreikalauti iš valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro informaciją (arba suteikti teisę tokią informaciją gauti pareiškėjo atstovei advokatei R. G.) apie I. B. ir V. B. vardu registruotus ūkininkų ūkius: nurodant datą, kada ūkininkų ūkio registre registruotas I. B. ūkininko ūkis (visi praeityje ir šiai dienai I. B. vardu registruoti ūkiai), ir koks buvo šio ūkio (ūkių) identifikacinis numeris bei veiklos adresas; nurodant, kada I. B. ūkininkų ūkio registre buvo įregistruota kaip ūkininkė; nurodant, kada ir kokiu pagrindu buvo iš ūkininkų ūkio registro išregistruotas V. B. ūkininko ūkis; nurodant, ar I. B. partnerystės pagrindais dalyvavo V. B. ūkininko ūkyje, jei taip – kuriuo laikotarpiu. Nurodo, jog prašymą teikia reaguodamas į I. B. pirmosios instancijos teisme pateiktą gynybinę versiją, kad 2020 m. kovo 2 d. paskolos sutartį sudarė ir paskolą suteikė ne ji, kaip fizinis asmuo, bet jos vardu registruotas ūkis (kurio identifikacinis kodas jokiuose (net buhalteriniuose) dokumentuose nenurodomas). Prašoma išreikalauti informacija svarbi sprendžiant, ar 2020 m. kovo 2 d. (neva suteiktos paskolos suteikimo dieną) I. B. išties turėjo jos vardu registruotą ūkininko ūkį, ir ar 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymo išdavimo dieną (kuomet teismo įsakymu buvo priteista paskolos suma, kurią grąžinti, anot I. B., privalėjo V. B. ūkininko ūkis) V. B. ūkininko ūkis nebuvo išregistruotas.

33. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo informuotas apie prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje. I. B. atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 2 d. paskolos sutartį sudarė ir paskolą suteikė ne ji, kaip fizinis asmuo, bet jos vardu registruotas ūkis, padavė byloje 2024 m. balandžio 3 d. Pareiškėjas, inicijavęs teisme bylą dėl proceso atnaujinimo, turėjo pareigą domėtis proceso eiga, sąžiningai ir laiku teikti prašymus ir įrodymus, tačiau teismo proceso pirmojoje instancijoje metu neformulavo jokių prašymų išreikalauti konkrečius įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti suinteresuoto asmens I. B. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodomas aplinkybes. Tokie pareiškėjo veiksmai, kai prašymas išreikalauti papildomus dokumentus, teikiamas tik apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam pareiškėjo atskirąjį skundą, nesant objektyvių įrodymų, kad toks prašymas negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis) ir CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų bylos šalių pareigų.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareišėjo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo motyvus, sprendžia, kad pareiškėjas, pirmosios instancijos teisme atstovaujamas profesionalaus advokato, turėjo objektyvią galimybę pateikti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ankstesnėje proceso stadijoje, pareiškėjo prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi tokio prašymo patenkinimas suponuotų apeliacinės instancijos teismo pareigą atidėti teismo posėdį, pasiūlant kitiems proceso dalyviams susipažinti su prašymu bei pateikti dėl jo nuomonę, o vėliau susipažinti su išreikalautais dokumentais ir dėl jų pasisakyti. Be to, nepateikta duomenų, kad pareiškėjo prašomi išreikalauti įrodymai turėtų esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo pareiškėjo prašymui dėl papildomų dokumentų išreikalavimo tenkinti nėra.

35. Suinteresuotas asmuo skolininkas V. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2023 m. sausio 26 d. antstolės A. P. „Išieškotų lėšų paskistymo patvarkymą“ Nr. S-23-124-3963.

36. Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuoto asmens į bylą pateiktas rašytinis įrodymas buvo pateiktas pareiškėjo su prašymu dėl proceso atnaujinimo (DOK-14053). Dėl to šis dokumentas nelaikytinas nauju įrodymu ir jo priimti į bylą pakartotinai nėra pagrindo.

Dėl ginčo esmės

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022, kurioje 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymu kreditorės I. B. naudai iš skolininko V. B. buvo priteista 25 000 Eur skola, 3 332 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 28 332 Eur sumos už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 770,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, dviem pagrindais: CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, motyvuojant tuo, kad civilinėje byloje eL2-8205-1027/2022 išduodamas 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymą, teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – skolininko V. B. kreditoriaus A. B. (pareiškėjo), turinčio teisę išieškoti iš skolininko 130 562,34 Eur sumą, materialiųjų teisių ar pareigų, taip pat CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, argumentuojant, kad išduodant 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymą buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, kadangi toks klausimas turėjo būti išspręstas tik atnaujinus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dalyje dėl turto padalijimo.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis tik proceso šalys, pareiškėjas neįrodė esant pagrindui atnaujinti civilinės bylos Nr. eL2-8205-1027/2022 nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pareiškėjo nurodytos CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, todėl pareiškėjo prašymo dėl praleisto 3 mėnesių termino atnaujinimo, taip pat prašymo dėl proceso civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022 atnaujinimo netenkino.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimo

40. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo sužinojimą apie, jo nuomone, teisių pažeidimą siejo su 2023 m. rugsėjo 4 d., t. y. su informacijos apie civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022 išduotą 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymą ir vykdomą išieškojimą 29 319,54 Eur sumai gavimu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-316-357/2023, kurioje buvo išreikalauti iš antstolės A. P. duomenys apie visas V. B. atžvilgiu vykdomąsias bylas. Kadangi nuo sužinojimo momento pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų ir į teismą su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi tik 2024 m. balandžio 29 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta 3 mėnesių terminą prašymui pateikti ir jo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

42. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, taigi vienos taisyklės, kaip turi būti nustatoma termino proceso atnaujinimui eigos pradžia nėra. Kita vertus, sprendžiant dėl termino proceso atnaujinimui taikymo, nuosekliai laikomasi pozicijos, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pareiškėjo sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momentą 2023 m. rugsėjo 4 d., ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, suinteresuoto asmens I. B. byloje pateikti įrodymai leidžia teigti, jog pareiškėjui apie tai, kad civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022 yra išduotas 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymas ir vykdomas išieškojimą 29 319,54 Eur sumai iš skolininko V. B. išieškotojos I. B. naudai tapo žinoma vėliausiai 2023 m. rugsėjo 4 d., kuomet Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-316-357/2023 (kurioje pareiškėjas dalyvavo ieškovo statusu) buvo išreikalauti iš antstolės A. P. duomenys apie visas V. B. atžvilgiu vykdomąsias bylas. Papildomai pažymėtina, jog iš paties pareiškėjo su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikto 2023 m. sausio 26 d. antstolės A. P. „Išieškotų lėšų paskistymo patvarkymo“ Nr. S-23-124-3963 matyti, jog ta pati informacija (kad iš skolininko V. B. išieškotojos I. B. naudai vykdomas išieškojimą 29 319,54 Eur sumai pagal civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022 išduotą 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymą) antstolės A. P. pareiškėjui buvo pateikta dar 2023 m. sausio 26 d.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės A. P. pateiktos informacijos turinys buvo pakankamas pareiškėjui suprasti, kad egzistuoja V. B. prievolė I. B. pagal civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022 išduotą 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymą. Pareiškėjas, būdamas V. B. kreditoriumi ir dalyvaudamas vykdymo procese, turėjo galimybę susipažinti su minėtos civilinės bylos medžiaga nedelsdamas, kai tik gavo 2023 m. sausio 26 d. antstolės A. P. „Išieškotų lėšų paskistymo patvarkymą“ Nr. S-23-124-3963, ir įsivertinti tokios aplinkybės (naujos vykdomosios bylos) įtaką jo reikalavimų patenkinimui pilna apimtimi, tačiau prašymą susipažinti su civiline byla Nr. eL2-8205-1027/2022 Utenos apylinkės teismui, išdavusiam teismo įsakymą, padavė tik 2024 m. sausio 25 d. Iš suinteresuoto asmens I. B. byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas tuomet, atstovaujamas profesionalaus advokato, inicijavo civilinę bylą Nr. e2-316-357/2023 dėl turto pardavimo skolininko V. B. pasiūlytam pirkėjui I. B. akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tačiau kreipimasis į teismą su minėtu ieškiniu nelaikytinas kliūtimi laiku ir tinkamai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

46. Pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019), priešingai nei teigia pareiškėjas, kasacinis teismas nesuformulavo taisyklės, kuris momentas turi būti vertinamas kaip asmens sužinojimo apie galimai pažeistas jo teises momentas, tik to ginčo kontekste sprendė, kad vėliausias momentas yra susipažinimo su civiline byla momentas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nereiškia, kad, remiantis bylos duomenimis, sužinojimo momentu negali būti pripažįstami iki tol įvykę įvykiai. O pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-627-556/2015 ir kitos pareiškėjo nurodytos administracinės bylos) yra suformuota visiškai kitokio pobūdžio ginčuose, esant nustatytoms kitokioms faktinėms aplinkybėms, ir yra nesusijusi su proceso civilinėje byloje atnaujinimo terminų skaičiavimu.

47. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 368 straipnsio 1 dalimi bei ją aiškinančia teismų praktika, tinkamai išsprendė termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti taikymo ir galimybės jį atnaujinti klausimą, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos pažeidimo

48. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 370 straipsnyje nustatytą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, taip pat dėl šios normos taikymo suformuotą kasacinio teismo praktiką, nes neatnaujinęs proceso civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022, skundžiamoje nutartyje pasisakė tiek apie pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą nepagrįstumą, tiek apie 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.

49. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir / ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų atnaujinti byloje procesą, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais, bet nevertinamas naujų duomenų turinio tikrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).

50. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pagrįstai vertino, ar pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentai ir pateikti įrodymai leidžia konstatuoti, jog, atnaujinus procesą ir įtraukus pareiškėją į bylą, galėtų būti priimtas kitoks procesinis sprendimas. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė argumentais, kad suintersuotų asmenų V. B. ir I. B. – buvusių sutuoktinių, o šiuo metu esančių faktinių sugyventinių – nesąžiningais, koordinuotais veiksmais, įskaitant ir I. B. kreipimąsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022 buvo išduotas 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymas ir I. B. iš V. B. buvo priteista skola realiai neegzistojančios arba pasibaigusios prievolės pagrindu, nes santuokos nutraukimo byloje apie tokios skolos egzistavimą nebuvo užsiminta, buvo padidinta I. B. turimų reikalavimų apimtis V. B. atžvilgiu tam, kad pareiškėjo reikalavimai liktų neptenkinti arba būtų patenkinti mažesne apimtimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje pagrįstai, be kita ko, vertino, ar šie pareiškėjo argumentai ir pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl 2022 m. gruodžio 1 d. išduoto teismo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pareiškėjo įrodinėtų proceso atnaujinimo pagrindu

52. Atmesdamas kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas). Šiems asmenims nėra suteikta teisė prašyti atnaujinti procesą kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, įskaitant ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021). CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais, yra imperatyvioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-701/2015).

53. Šie kasacinio teismo išaiškinimai paneigia pareišėjo atskirojo skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo neįvertinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė pareiškėjas – asmuo, kuris nedalyvavo civiliniame procese išduodant 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymą. Įvertinęs šį pareiškėjo statusą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instacijos teismas pagrįstai iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

54. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

55. Kaip minėta, pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu grindė argumentu, kad suintersuotų asmenų V. B. ir I. B. – buvusių sutuoktinių, o šiuo metu esančių faktinių sugyventinių – nesąžiningais, koordinuotais veiksmais, įskaitant ir I. B. kreipimusi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022 buvo išduotas 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymas ir I. B. iš V. B. buvo priteista skola realiai neegzistojančios arba pasibaigusios prievolės pagrindu, nes santuokos nutraukimo byloje apie tokios skolos egzistavimą nebuvo užsiminta, buvo padidinta I. B. turimų reikalavimų apimtis V. B. atžvilgiu tam, kad pareiškėjo reikalavimai liktų neptenkinti arba būtų patenkinti mažesne apimtimi. Pareiškėjas teigė, kad nors 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakyme nėra tiesiogiai pasisakyta dėl jo teisių ir pareigų, tačiau tokio pobūdžio procesinis sprendimas jam neabejotinai sukelia neigiamas turtines pasekmes.

56. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad pareiškėjas neįrodė esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam proceso atnaujinimo pagrindui, be kita ko, konstatavo, jog nėra pagrindo vertinti, kad civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022 išduotas 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymas sukelia pareiškėjo nurodytas neigiamas materialines pasekmės, t. y. kad yra be pagrindo ir neteisėtai apribota pareiškėjo materialioji subjektinė teisė kuo didesne apimtimi patenkinti savo reikalavimą iš skolininko V. B. turto, kadangi kitų V. B. kreditorių buvimas pats savaime nepaneigė I. B. teisės reikalauti skolos iš V. B. priteisimo, pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių manyti, kad paskolos sutartis tarp suinteresuotų asmenų V. B. ir I. B. buvo sudaryta kaip sutuoktinių, ar kad teismo įsakymo išdavimo dieną V. B. piniginė prievolė I. B. nebuvo galiojanti.

57. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui, kadangi prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės ar pateikti argumentai bei įrodymai, kurie realiai pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką, vertinant šalių susiklosčiusius materialiuosius teisinius santykius ir 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą, būtų nulėmę kitokį civilinės bylos Nr. eL2-8205-1027/2022 rezultatą. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas iš esmės grindė tik savo nuomone apie suinteresuotų asmenų I. B. ir V. B. nesąžiningumą, prielaidomis, kad 2022 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymu I. B. iš V. B. priteista skola realiai neegzistojančios arba pasibaigusios prievolės pagrindu.

58. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad pareiškėjas, kaip skolininko V. B. kreditorius, turi galimybę ginti savo pažeistas teises kitais įstatyme nustatytais būdais, pavyzdžiui atskiroje byloje reikšdamas netiesioginį ieškinį suinteresuotiems asmenims V. B. ir I. B. tikslu nuginčyti paskolos sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnis). Turėdamas įsiteisėjusį pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pareiškėjas turi teisę teikti naują prašymą dėl proceso atnaujinimo.

59. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ar nevykdė pareigos motyvuoti daromas išvadas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi šlaidų

60. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 368 straipsnio 1 dalies, 370 straipsnio 3 dalies, 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų nuostatas, taip pat įrodymų tyrimą ir vertinimą, teismo pareigą motyvuoti procesinį sprendimą reglamentuojančias teisės normas, ir šias teisės normas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo A. B. prašymo dėl praleisto CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių termino atnaujinimo, taip pat prašymo dėl proceso civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022 atnaujinimo. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

62. Pareiškėjo A. B. atskirojo skundo netenkinus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinėje instancijoje ji patyrė 1 144,18 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kadangi I. B. patirtos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio 8.16 punktą (0,4 × 2 110,30 Eur (2023 m. IV ketv.)), I. B. priteistinas iš pareiškėjo 844,12 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 844,12 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 12 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.