Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys: kreditorė I. B., skolininkas V. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. B. pareiškimu prašė: atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikinti 2022 m. gruodžio 1 d. Utenos apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. B. naudai iš skolininko V. B. priteista 25 000 Eur skolos, 3 332 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 28 332 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2022-12-01 teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 770,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti I. B. grąžinti skolininkui V. B. 2022 m. gruodžio 1 d. Utenos apylinkės teismo įsakymo pagrindu jos naudai išieškotas pinigines lėšas – 8 684,02 Eur sumą. Pareiškėjo A. B. naudai iš I. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti A. B. ir Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą. Antstolei A. Pliuškevičienei pardavus visą likusį skolininko V. B. nekilnojamąjį turtą, pareiškėjo A. B. atstovė 2024 m. sausio 25 d. kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus su prašymu suteikti prieigą prie bylos elektroninės kortelės arba visą medžiagą persiųsti atstovės nurodytu elektroniniu paštu, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga atstovei advokatei Rasai Gradauskienei buvo atsiųsta 2024-01-29. Įvertinus teismo atsiųstus dokumentus paaiškėjo, kokiu teisiniu pagrindu iš skolininko V. B. buvo priteista 28 332 Eur suma, taip pat tapo aišku, kad šiuo pagrindu nurodyta suma priteista neteisėtai (prieštaraujant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, šalių patvirtintam susitarimui dėl tarpusavio prievolių pasibaigimo). Taigi, prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžia – 2024-01-29, kuomet buvo sužinotos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą atnaujinti procesą. Tad šis prašymas teikiamas nepraleidžiant CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino. Jeigu teismas laikytų terminą praleistu, pareiškėjas prašo atnaujinti: procese dėl skolos priteisimo nedalyvavo, nes nebuvo informuotas; sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė apie skolos egzistavimą, įtvirtino sąlygas, kad areštuoto turto pakaks jo, pareiškėjo, reikalavimams padengti, garantavo, kad sutuoktinių tarpusavio prievolės yra pasibaigusios įvykdymu; antstolės parengtuose dokumentuose buvusi informacija buvo nepakankama suprasti, kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos; tik pareiškėjo atstovei susipažinus su civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga tapo aišku, kad priimtas teismo įsakymas pažeidė pareiškėjo teises ir interesus.

Suinteresuotas asmuo skolininkas V. B. atsiliepimo į pareiškimą nepareiškė.

Pareiškimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam.

Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Jeigu neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, tuo atveju proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas A. B. yra suinteresuoto asmens V. B. kreditorius ir turi teisę išieškoti iš skolininko, pareiškėjo teigimu, 130 562,34 Eur sumą, skola priteista Lietuvos apeliacinio teismo 2020-08-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos teismo 2021-05-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apygardos teismo 2021-09-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreditorės I. B. naudai iš skolininko V. B. priteista 25 000 Eur skola, 3 332 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 28 332 Eur sumos už laikotarpį nuo 2022-12-01 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 770,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėtina, kad su teismo įsakymu neprivalo būti pateikti jokie įrodymai (CPK 433 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kreditorės I. B. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kaip pagrindas skolai priteisti buvo nurodytas ir pridėtas 2020-03-02 banko pavedimas, kuriuo ji skolininkui V. B. pervedė 25 000 Eur (pavedimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra paskola V. B. ūkiui). Kreditorė rėmėsi Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‐3‐351/2013, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo I. B. nurodė, kad pareiškėjui yra žinomos aplinkybės, pareiškėjas jų neginčija, kad dar (duomenys neskelbtini) metais I. B. ir V. B. buvo sudarę vedybų sutartį, kuria buvo nustatytas visiškas sutuoktinių turto atskirumas, taigi kiekvieno turtas ir prievolės buvo jų asmeninės, o tai reiškia, kad ir pinigai buvo kiekvieno asmeninė, o ne bendra jungtinė nuosavybė, todėl galėjo būti skolinami, o paskolinti privalėjo būti grąžinami. Suinteresuoto asmens teigimu, 25 000 Eur paskola nėra sutuoktinių iš santuokos kylanti tarpusavio turtinė prievolė, tai iš jų abiejų savarankiškų ūkinių veiklų atsiradusi prievolė, dėl kurios yra sprendžiama ne pagal šeimos, o pagal prievolinės teisės normas. Būtent dėl šios priežasties prievolės vykdymo klausimas buvo sprendžiamas ne santuokos nutraukimo, o atskiroje byloje. Vertina, kad pareiškėjui nėra žinomos tikrosios aplinkybės dėl šios paskolos, kuri 2020-03-02 buvo įforminta ir raštu, suteikta 1 metų laikotarpiui, už paskolą mokant 5 proc. dydžio palūkanas, paskola buvo apskaitoma I. B. ūkio apskaitoje, todėl pareiškėjas spėlioja ir nurodo jo paties išgalvotas aplinkybes.

Pareiškėjas vertina, kad nors Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 p. yra nurodyta, jog I. B. ir V. B. (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų sutartį, kuri pakeitė sutuoktinių įstatymu nustatytą turto teisinį režimą, sukurdama teisinį pagrindą iš asmenine nuosavybe priklausančių lėšų suteikti kitam sutuoktiniui paskolą, tačiau I. B. ir V. B., esant 2020-03-02 suteiktai ir negrąžintai paskolai, privalėjo ją nurodyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), tačiau, nors sutarties 6 punkte „Šalių asmeninės prievolės“ abu sutuoktiniai įvardijo visas kitas savo turimas ir galiojančias bendras bei asmenines prievoles ir jų tolesnį vykdymą nutraukus santuoką, 2020-­03-02 paskolos sutartis nėra paminėta. Pareiškėjas vertina, kad šios prievolės galėjo neįvardyti dėl to, kad realiai V. B. neįsipareigojo pervestos sumos grąžinti arba prievolė jau buvo pasibaigusi V. B. ją įvykdžius. Juo labiau, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių I. B. ir V. B. raštu patvirtino ir pareiškė: „kad <...> nė viena iš jų kitos naudai neprivalo atlikti jokių veiksmų (perduoti turtą, atlikti darbus, sumokėti pinigus ir t. t.); <...> visos prievolės, teisės ir pareigos, kurios kada nors buvo atsiradusios tarp šalių, yra teisėtai įstatymų nustatyta tvarka pasibaigusios /įvykdytos" (10.1 punktas).

Pareiškėjas minėtų dokumentų pagrindu padarė išvadą, kad I. B. reikalavimas dėl 25 000 Eur paskolos sumos, pervestos paskolos sutarties pagrindu, neturi teisinio pagrindo ir todėl negalėjo būti tenkinamas. Priimtas teismo sprendimas priteisti iš V. B. skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas sukelia materialias pasekmės pareiškėjui – priteista suma iš skolininko, kuris yra ir pareiškėjo skolininkas, lemia tai, kad dėl kreditorės I. B. įstojimo į išieškojimo procesą su teismo įsakymu priteista suma, pareiškėjo reikalavimai skolininkui gali būti patenkinti žymiai mažesne apimtimi, teismo įsakymas neabejotinai sukelia neigiamas turtines pasekmes.

Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes dėl neįtraukimo į procesą ir materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, bet ir pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį, teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo atnaujinus procesą ne tik panaikinti teismo įsakymą, bet ir taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą, o į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti jį, kaip V. B. kreditorių, ir Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos.

Pažymėtina, kad po to, kai teismo įsakymas jau yra priimtas, nustačius, jog pareiškimu reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, teismo įsakymas panaikinamas, o pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 435 straipsnio 5 dalis), taigi joks procesas byloje nebevyksta.

Kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime į pareiškimą, kitų V. B. kreditorių buvimas pats savaime nepaneigė jos teisės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Pareiškėjas įrodymų, kad paskolos sutartis tarp suinteresuotų asmenų buvo sudaryta kaip sutuoktinių, nepateikė.

Pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, taigi šiuo atveju vertinama, ar jo nurodyti argumentai ir įrodymai leidžia protingai abejoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumu ir pagrįstumu ta prasme, ar suinteresuotas asmuo I. B. turėjo galiojančią reikalavimo teisę į suinteresuotą asmenį V. B. Ir nėra teisinio pagrindo teismo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą vertinti ta prasme, kad suinteresuotas asmuo I. B. nusprendė ne prašyti atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, o dėl skolos priteisimo kreipėsi atskiroje byloje, nes CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis tik šalys.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo A. B. ir suinteresuoto asmens I. B. nurodytas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus (paskolos sutartis, mokėjimo pavedimas, apskaitos duomenys), civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo (ir proceso atnaujinimo šioje byloje) medžiagą, neturi pagrindo padaryti išvadą, kad teismo įsakymo priėmimo dieną V. B. piniginė prievolė I. B. nebūtų galiojanti.

Taigi nėra pagrindo nustatyti, kad šis teismo įsakymas sukelia pareiškėjo nurodytas neigiamas materialines pasekmės, t. y. kad be pagrindo ir neteisėtai apribota pareiškėjo materialioji subjektinė teisė kuo didesne apimtimi patenkinti savo reikalavimą iš skolininko turto.

Teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė esant pagrindą atnaujinti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą.

Pareiškėjas nurodė, kad nėra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino, jį skaičiuoja nuo 2024-01-29, t. y. pareiškėjas suprato, kad teisės yra pažeistos tik tada, kai jo atstovė susipažino su civilinės bylos medžiaga, tačiau jeigu teismas nuspręstų, jog terminas yra praleistas, prašė terminą atnaujinti: procese dėl skolos priteisimo nedalyvavo, nes nebuvo informuotas; sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė apie skolos egzistavimą, įtvirtino sąlygas, kad areštuoto turto pakaks jo, pareiškėjo, reikalavimams padengti, garantavo, kad sutuoktinių tarpusavio prievolės yra pasibaigusios įvykdymu; antstolės parengtuose dokumentuose buvusi informacija buvo nepakankama suprasti, kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos; tik pareiškėjo atstovei susipažinus su civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga tapo aišku, kad priimtas teismo įsakymas pažeidė pareiškėjo teises ir interesus.

Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo I. B. nurodė faktines aplinkybes ir patvirtino rašytiniais įrodymais, kad pareiškėjui apie priimtą teismo įsakymą tapo aišku Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau 2023-09-04, nes buvo išreikalauti iš antstolės A. P. duomenys apie visas vykdomąsias bylas, kuriose išieškoma iš V. B. Taigi pareiškėjas A. B., atstovaujamas profesionalių teisininkų, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galimai pažeistų teisių gynyba, objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą 2023-09-04. Į teismą su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi 2024-04-29, taigi praleidęs 3 mėnesių terminą. Įvertinus pareiškėjo elgesį visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. kad nuo sužinojimo momento nesiėmė aktyvių veiksmų iki 2024-01-29, daroma išvada, kad nurodytos termino praleidimo priežastys nėra objektyvios, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas A. B. yra praleidęs 3 mėnesių terminą prašymui pateikti ir nėra pagrindo terminą atnaujinti, nėra įrodęs esant pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-8205-1027/2022.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo I. B. už advokatės teisines paslaugas iš viso turėjo 665,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į pareiškimą parengimą. Suinteresuoto asmens turėtų išlaidų už advokatės teisines paslaugas dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.8. papunktyje numatytu maksimaliu užmokesčio dydžiu, pripažintina, kad realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sąnaudoms. Suinteresuotam asmeniui I. B. iš pareiškėjo A. B. priteistina 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Byloje susidarė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokesčio kodas - 5662.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.