- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-14
- Bylos Nr.
- e2-281-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00223-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Vilija Valantienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- A. B.
dalyvaujant ieškovo V. B. atstovei advokatei E. J., atsakovui A. B., atsakovo atstovui E. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. B. pareiškė ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovo A. B.163.018,41 Eur skolos, 50984,87 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad byloje pateikti pavedimai patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011-01-04 iki 2013-01-24 atsakovui mokėjimo pavedimais suteikė šias paskolas : 2011-01-04 - 43 443,00 Eur (150 000,00 Lt), kurias atsakovas panaudojo paskolos gražinimui bankui ; 2011-02-11 - 3475,44 Eur ( 12 000,00), lėšos buvo panaudotos palūkanų, paskolos sumokėjimui bankui, sumokėta AB LESTO ir kita ; 2011-03-23 - 1 158,48 Eur (4 000,00 Lt), lėšos buvo panaudotos paskolos gražinimui bankui; 2011-04-07 - 868,86 Eur (3 000,00Lt), lėšos buvo panaudotos apmokėti samdomiems darbuotojams, AB LESTO ir kt. ; 2011-04-12 - 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt ), lėšos buvo panaudotos apmokėti UAB „Rapsoila“ ir kitiems tiekėjams; 2011-04-27 - 7 095,69 Eur (24 500,00 Lt) lėšos buvo panaudotos apmokėti; 2011-05-02 -1158,48 Eur (4 000,00 Lt) lėšos buvo panaudotos apmokėti samdomiems darbuotojams ir kt.; 2011-05-17 -8688,60 Eur (30 000,00 Lt), lėšos buvo panaudotos apmokėti paskolos dengimui; 2011-05-24 -1 448,10 Eur (5 000,00 Lt), lėšos buvo panaudotos apmokėti palūkanoms, paskolos bankui gražinimui; 2011-05-31- 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt), lėšos buvo panaudotos apmokėti dviejų sąskaitų apmokimui AB LESTO ir kt; 2011-06-06 - 3 185,82 Eur (11 000,00 Lt), lėšos buvo panaudotos apmokėti UAB „Rapsolita“ , SODRAI ; 2011-06-14 -2 896,20 Eur ( 10 000,00 Lt) pinigai buvo išgryninti ir lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui, t.y. ieškovas suteikė paskolą apyvartinėms lėšoms; 2011-06-29 -2 896,20 Eur (10 000,00 Lt), lėšos buvo išgrynintos, kur panaudota nežinoma, buvo skolinama apyvartinėms lėšoms; 2011-07-25-1 592,91 Eur (5 500,00 Lt), lėšos buvo panaudotos palūkanų, paskolos dengimui; 2011-07-28 - 955,74 Eur (3 300,00 Lt), lėšos buvo panaudotos paskolos dengimui, dalis SODRAI, VMI ir kt. ; 2011-09-22 -4923,54 Eur (17 000,00 Lt), kur buvo panaudotos lėšos nežino, laiko, kad buvo paskolinta apyvartinėms lėšoms ; 2011-10-12 - 8 978,22 Eur (31 000,00 Lt), dalis lėšų išgryninta, atlikti pavedimai UAB „Dimela Lietuva“, AB LESTO; 2011-10-21 -8 688,60 Eur (30 000,00 Lt), lėšos buvo išgrynintos, dalis panaudota atsiskaitymui su tiekėju, sumokėtas žemės mokestis; 2011-10-27 -153,49 Eur ( 530,00 Lt), lėšos panaudotos palūkanų dengimui; 2011-11-15-2896,20 Eur (10 000,00 Lt ), lėšos buvo išgrynintos, buvo mokama UAB „Rapsoila“; 2011-11-21 - 385,19 Eur (1 330,00 Lt), lėšos panaudotos atsiskaitymui su UAB „ Rapsoila“; 2011-11-22 -1 448,10 Eur (5 000,00 Lt), lėšos išgrynintos; 2011-12-05- 4 344,30 Eur (15 000,00 Lt), lėšos panaudotos atsiskaitymui su AB LESTO, dalis išgryninama ir kt.; 2011-12-15 -5 792,40 Eur (20 000,00 Lt ), lėšos panaudojamos paskolos dengimui, paskolos uždarymui, dalis išgryninta; 2012-01-02 -1 158,48 Eur ( 4 000,00 Lt), lėšos panaudotos mokėjimams SODRAI, dalis išgryninta; 2012-01-20 - 5792,40 Eur, lėšos panaudotos mokėjimams VMI, ir kt.; 2012-01-30 - 4 633,92 Eur (16000,00 Lt), lėšos panaudotos SODRAI ir kt.; 2012-05-23-579,24 Eur (2 000,00 Lt), lėšos panaudotos, pervestos UAB „Dimela Lietuva“; 2012-05-28 -1230,88 Eur (4 250,00 Lt), lėšos panaudotos pervedimui įmonei „Šoklys“ ; 2012-05-31- 506,83 Eur (1 750,00 Lt), lėšos panaudotos mokėjimams SODRAI, VMI ir kt.; 2012-07-20 -2 896,20 Eur (10 000,00 Lt), lėšos panaudotos mokėjimui VMI ir kt.; 2012-08-09 - 434,43 Eur (1500,00 Lt), lėšos panaudotos mokėjimams SODRAI, apmokėta notarės pateikta sąskaita ir kt. ; 2012-08-23 -89,78 Eur (310,00 Lt); 2012-09-06 - 579,24 Eur ( 2 000,00 Lt) ; 2012-10-31 -1158,48 Eur (4000,00 Lt); 2013-01-24 -2 316,96 (8000,00 Lt), lėšos panaudotos už suteiktas paslaugas, žemės mokesčio mokėjimui, už žemės nuomą, SODRAI, VMI ir kt., viso : 146 539,04 Eur ( 505970,00 Lt).
3. Taip pat pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011-01-18 iki 2013-02-12 ieškovas atsakovui mokėjimo pavedimais nurodydamas „sąskaitos papildymas“ pervedė (paskolino) 2011-01-18 579,24 Eur (2 000,00 Lt), lėšos panaudotos mokėjimams SODRAI, draudimui; 2011-09-14 -1448,10 Eur (5 000,00 Eur), lėšos išgrynintos ; 2011-09-14-3446,47 Eur (11 900,00 Lt), lėšos išgrynintos apyvartinėms lėšoms, kam konkrečiai negali nurodyti; 2011-10-28 -2 896,20 Eur ( 10 000,00 Lt ), lėšos panaudotos draudimo įmokoms, SODRAI, AB LESTO ir kt. ; 2013-02-12 -579,24 Eur (2 000,00 Lt) , lėšos panaudotos mokėjimams SODRAI, mokesčių mokėjimui, viso: 8 949,25 Eur ( 30 900,00 Lt).
4. Taip pat 2013-03-13, 2013-04-30 ir 2014-02-13 ieškovas atsakovui pervedė 26000 Lt, klaidingai nurodydamas, neva mokėjimas yra atliekamas pagal PVM sąskaitas-faktūras AB Nr. 0001 ir AB Nr. 0003, tačiau paskirtyje mokėjimo tikslai nurodyti neteisingai, kadangi PVM sąskaitos- faktūros AB Nr. 0001 ir AB Nr. 0003 buvo visiškai apmokėtos mokėjimais, atliktais 2013-04-02 bei 2013-05-20, ką patvirtina byloje pateiktas 4 priedas. Iš atsakovo sąskaitų išrašų, 579,24 Eur ( 2000 Lt ) paskola, suteikta 2013-03-13 pavedimu, buvo panaudota atsiskaitymui su VSDFV ir tiekėjais, 5792,40 Eur (20000 Lt paskola) suteikta 2013-04-30 pavedimu, buvo reikalinga atsiskaitymui su AB „Orlean Lietuva”, o 1158,48 Eur (4000 Lt ) paskola, suteikta 2014-02-13 pavedimu- atsiskaitymui su AB „Lesto” (Priedai Nr. 5-7). Per klaidą buvo nepakeista mokėjimo paskirtis.
5. Ieškovas laikotarpiu nuo 2011-01-04 iki 2013-01-24 mokėjimo pavedimais atsakovui suteikė konkrečias paskolas, laikotarpiu nuo 2011-01-18 iki 2013-02-12 mokėjimo pavedimais nurodydamas „sąskaitos papildymas“ pervedė (paskolino) atitinkamas sumas, bei 2013-03-13, 2013-04-30 ir 2014-02-13 pervedė atitinkamas sumas klaidingai nurodydamas mokėjimo pagrindą, taigi iš viso ieškovas yra paskolinęs (pervedęs) 163.018,41 Eur.
6. Nurodė, kad ieškovas gražinti skolas reikalavo gražiuoju, tačiau atsakovas skolų nepripažįsta, savo prievolių vykdyti neketina, tarp šalių yra kilęs jau ne vienas teisminis ginčas, todėl ir šios skolos atgavimas be teismo sprendimo yra neįmanomas, todėl skola turi būti priteista. Nurodė, kad vienas teisminis ginčas tarp šalių jau yra išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2020-08-27 sprendimu (civilinės bylos Nr. e2A-987-1120/2020). Ginčas buvo pakartotinai nagrinėtas po to, kai tą 2019-06-20 nutartimi (civilinės bylos Nr. e3K-3-214-611/2019) grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo padaryti įpareigojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovas pareiškė priešieškinį, kuriuo šiuo ieškiniu prašomų priteisti sumų priteisimo reikalavo kaip nepagrįsto praturtėjimo, tačiau teismas ieškovo reikalavimą atmetė. Ieškovo vertinimu jis nurodydamas kitą nei nepagrįstas praturtėjimas teisinį pagrindą (įrodinėdamas prievolinį teisinį santykį), atitinkamą reikalavimą reikšti gali ir tai nėra tapatus reikalavimas išspręstam civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020. Bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė nei vieno iš prievolių pasibaigimo pagrindo, skolos pagrįstumo, nepagrįstumo fakto nekonstatavo. Taip pat nekvalifikavo teisinio santykio, tik nusprendė, kad šalis siejo priešpriešinės prievolės, dėl ko reikalaujamų sumų priteisimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CK ) 6.237 straipsnio pagrindu yra negalimas. Teismai padarė išvadas, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai ir iš jų kylantys prievolių vykdymo klausimai turi būti sprendžiami būtent taikant tas prievoles (sutartis) reguliuojančias teisės normas, o ne nepagrįsto praturtėjimo institutą. Atitinkami susitarimai reiškia, kad sistemingi pavedimai nebuvo daromi nepagrįstai. Teismai vykdant tarpusavio skolinimą atliktų pavedimų atžvilgiu nenustatė nei vieno iš prievolių pasibaigimo pagrindo, taigi skolos nepagrįstumo fakto nekonstatavo. Kad įvertinti, kad ginčas dėl jų grąžinimo jau yra išspręstas ir negali būti nagrinėjamas pakartotinai, teismas turi įvertinti, ar anksčiau bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo kokį nors prievolės grąžinti lėšas pasibaigimo pagrindą. Terminas „ieškinio pagrindas“ reiškia faktines aplinkybes ir teisės normą, kuriomis grindžiamas ieškinys. Skirtingas ieškinio pagrindas turėtų būti konstatuojamas net abiejų bylų aplinkybes laikant vienodomis, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas kiekvienas iš dviejų prašymų.
7. Bendrieji prievolių pasibaigimo pagrindai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IX skyriuje- tai prievolės pasibaigimas jos įvykdymu, prievolės pasibaigimas suėjus naikinamajam terminui, prievolės pabaiga šalių susitarimu, prievolės pabaiga šalių sutapimu, prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti, prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui ar pasibaigus juridiniam asmeniui, prievolės pabaiga atleidus skolininką nuo jos vykdymo, įskaitymas ir novacija. Šiuo atveju nei vieno iš aukščiau nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo nagrinėję teismai nekonstatavo ir nenustatinėjo, ginčas dėl prievolės pasibaigimo ir, ar galiojimo nėra išspręstas.
8. Šalys rašytinių paskolų sutarčių nebuvo sudariusios, kadangi jas siejo giminystė (tėvas ir sūnus) ir visiškas pasitikėjimas. Tą pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020. Šalis siejo ilgametis bendradarbiavimas ir nuolatinės priešpriešinės prievolės, skolinimas tarp jų buvo įprasta praktika, t.y. esant poreikiui, ieškovas kreditavo atsakovo veiklą.
9. Šias aplinkybės įrodo pats lėšų judėjimo tarp ieškovo ir atsakovo sąskaitų faktas ir gautų lėšų panaudojimo vertinimas. Pavyzdžiui 2011-01-04 paskolintus 43443,00 Eur (150.000 Lt) atsakovas panaudojo paskolos pagal sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinimui; 2011-03-23 pasiskolintus 1 158,48 Eur (4000 Lt), 2011-05-24 pasiskolintus 5000 Lt, 2011-06-28 pasiskolintus 5500 Lt, 2011-07-25 pasiskolintus 1 448,10 Eur (5500 Lt) atsakovas panaudojo prievolių pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdymui; 2011-01-18 pasiskolinti 579,24 Eur (2000 Lt) nedelsiant buvo paskirstyti įmokų VSDFV, VMI, AB „Lietuvos draudimas“ dengimui, 2011-04-07 pasiskolinti 868,86 Eur (3000 Lt) tą pačią dieną paskirstyti VMI, VSDFV ir AB „Lesto“, 2011-04-13 pasiskolintų 5 792,40 Eur (20.000 Lt ) didžioji dalis pervesta UAB „Rapsoila“, 2011-04-27 pasiskolinti 7 095,69 Eur (24.500 Lt) paskirstyti UAB „Skulas“ ir UAB „Dimela Lietuva“, 2011-05-18 pasiskolinti 8688,60 Eur (30.000 Lt) panaudoti paskolos dengimui, 2011-05-31 pasiskolinti 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt); paskirstyti tiekėjams G. V. įmonei, AB „Lesto“, 2011-06-06 pasiskolinti 3 185,82 Eur ( 11 000,00 Lt) tą pačią dieną pervesti UAB „Rapsolita“ ir t.t. Atsakovo sąskaitų išrašų analizė labai aiškiai atskleidžia, kad ieškovas jam lėšas skolindavo kai to reikėjo atsakovo prievolių biudžetui, tiekėjams, kredito įstaigoms ir pan. vykdymui.
10. Kadangi rašytinės paskolos sutartys ginčo atveju sudarytos nebuvo, atsakovo pareiga grąžinti visas jam paskolintas lėšas atsirado praėjus 30 d. nuo pareikalavimo, o pareikalavimas atsakovui buvo įteiktas 2019-01-28 (CK 6.873 straipsnio 2 dalis), ką patvirtina pateiktas 8 priedas. Prievolė grąžinti visas pasiskolintas sumas atsakovui kilo 2019-02-27. Kadangi atsakovas savo prievolės grąžinti pasiskolintus pinigus tinkamai nevykdė, liko skolingas ieškovui 163.018,41 Eur , todėl ši suma iš jo priteistina. Kadangi CK 1.125 straipsnio 9 dalyje reikalavimams dėl palūkanų numatytas sutrumpintas penkerių metų senaties terminas, todėl palūkanos už suteiktas paskolas 163.018,41 Eur sumai prašo priteisti nuo 2019-02-28 iki ieškinio pareiškimo dienos, kurios vadovaujantis CK 6.210 straipsniu sudaro 15006,62 Eur (163.018,41 x 5% = 8150,9205; 8150,9205/365 = 22,331289; 22,331289 x 672 d.=15006,6262).
Šalies argumentai
11. Ieškovas nurodė, kad nors pirmasis savo ūkį įregistravo būtent atsakovas, ieškovas nuo pat veiklos pradžios šiame ūkyje dirbo daugiausiai. Atsakovas turėjo priklausomybių, vartojo alkoholį, todėl būtent ieškovas tame ūkyje buvo pagrindinė darbo jėga. Tik naudojant ieškovo žemės ūkio techniką visą ūkininkavimo laikotarpį buvo dirbami atsakovo laukai, tik ieškovas dengė visas technikos išlaikymo, eksploatavimo išlaidas, kuro sąnaudas ir kt., atsakovo ūkiui nuolat padėdavo ne tik savo darbu, tačiau ir materialiniais ištekliais. Priešingai, nei nurodo atsakovas, ne ieškovo ūkis negalėjo funkcionuoti be atsakovo pagalbos, be ieškovo pagalbos (darbo jėgos ir technikos) negalėjo funkcionuoti atsakovo ūkis. Būtent dėl to, t.y. ieškovui nebepajėgiant dirbti dviejų ūkių (atlikti visus žemės ūkio darbus tiek savam, tiek atsakovo ūkyje), atsakovas ir nutraukė savo ūkio veiklą, kadangi pats darbų nei dirbti, nei organizuoti samdant darbuotojus nenorėjo.
12. Nurodė, kad atsakovas nuolat provokuoja visus nesutarimus, inicijuoja įvairias nepagrįstas bylas, ginčus, siekia visais įmanomais būdais pakenkti ieškovui, esminius savo tikslus jis jau realizavo, ieškovo ūkį sunaikino, tačiau griauti ieškovo gyvenimą jis siekia ir toliau. Atsakovo pykčio ir keliamų konfliktų priežastis yra ne ieškovo koks nors nesąžiningas elgesys atsakovo atžvilgiu, o pastarojo ambicijos ir principai, užgauti tuomet, kai nutraukęs savo ūkio veiklą atsakovas tikėjosi, jog ieškovas dirbs žemės ūkio darbus, o atsakovas galės vadovauti ieškovo ūkiui, savo nuožiūra tvarkyti visą ieškovo ūkio turtą bei gaunamas pajamas. Ieškovui neleidus atsakovui su savo ūkio turtu elgtis kaip su nuosavu, laisvai savo nuožiūra juo disponuoti, atsakovas ir jo sutuoktinė (ieškovo motina) ėmėsi sistemingo veikimo, ginčų inicijavimo, konfliktų provokavimo, įvairių teisminių procesų inicijavimo, kas tęsiasi jau šešerius metus.
13. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko. Prašė civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, ieškovo V. B. ieškinį atmesti. Skirti ieškovui V. B. 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos dydžio priteisti atsakovo A. B. naudai. Prijungti Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-263-856/2020.
14. Nurodė, kad A. B. 2016 m. spalio 11 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo V. B. priteisti 181 571,48 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos nuo jų įgijimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškinio pateikimo dieną sudarančių 28 927,42 Eur, 5 procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašomos priteisti sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 174 330,98 Eur be teisinio pagrindo gautų lėšų, 955,20 Eur palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl priteistinų palūkanų ir ieškovui iš atsakovo priteisė 28 154,77 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 203 440,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
15. 2019 m. sausio 22 d. ieškovas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti 77 447,30 Eur skolą už 2013 m. vasario 20 d. atsakovui parduotus pašarus bei grūdus (pagal PVM sąskaitas faktūras) bei 8,25 proc. dydžio metines palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką nuo pareigos sumokėti skolą iki ieškinio pareiškimo (36 739,05 Eur) ir 8,25 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2019 m. vasario 28 d. atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo: 1) 202 888,65 Eur kaip be teisinio pagrindo nuo 2005 m. rugpjūčio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. ieškovo įgytas pinigines lėšas, 2) 257 787,17 Eur lėšų, pervestų ieškovui be teisinio pagrindo nuo 2004 m. kovo 25 d. iki 2013 m. vasario 12 d., 3) 9 457,33 Eur už atsakovo permokėtas PVM sąskaitas faktūras ieškovui, 4) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5) 189 024,56 Eur už atsakovo 2009-2012 m. ieškovui atliktus žemės ūkio darbus ir 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos pagal šį reikalavimą sumos nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilines bylas sujungė. 2020 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovui A. B. 174 330,98 Eur kaip įgytus be teisinio pagrindo, 28 154,77 Eur kompensacinių palūkanų skaičiuojamų už priteistą 174 330,98 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas už priteistą 202 485,75 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovo V. B.2245,52 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovui V. B. 1 681,90 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo V. B. 2 646,37 Eur žyminio mokesčio valstybei. Atsakovo V. B. priešieškinį atmesti. Taikyti 2017-05-11 Šiaulių apygardos teismo sprendimo vykdymo atgręžimą ir įpareigoti ieškovą A. B. grąžinti atsakovui V. B. 30 908,76 Eur bei priteisti atsakovui V. B. iš ieškovo A. B. 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotos 30 908,76 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019-06-20 iki visiško sprendimo vykdymo atgręžimo įvykdymo.
16. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 nutarė: Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: Ieškinį, pareikštą 2016 m. spalio 11 d., tenkinti iš dalies - priteisti iš atsakovo V. B. ieškovui A. B. 116 815 Eur lėšų, kaip atsakovo gautų be teisinio pagrindo, 13 854,42 Eur kompensacines palūkanas bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 130 669,42 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį, pareikštą 2019 m. sausio 21 d., atmesti. Priešieškinį atmesti. Priteisė ieškovui A. B., iš atsakovo V. B.4 093,49 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisė valstybei iš ieškovo A. B., 346,2 Eur atidėtą žyminį mokestį. Priteisė valstybei iš atsakovo V. B., 3 610,76 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
17. Atsakovas nurodė, kad ieškovas būtent 2019 m. vasario 28 d. pateiktu priešieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-263-856/2020 nurodė tą patį priešieškinio pagrindą, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšdamas ieškinį kuris 2020 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-263-856/2020 atmestas ir kurio 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl priešieškinio nepakeitė, todėl ginčas tarp šalių dėl to paties dalyko yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad byloje dalyvavo tos pačios šalys nėra, V. B. ieškinio/priešieškinio dalykas ir pagrindas yra tapatus, todėl civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškovas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis iš esmės ieškinyje nurodydamas tą patį ieškinio faktinį pagrindą, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-263-856/2020 nurodytas priešieškinio faktinis pagrindas, pateikia kitą teisinių santykių kvalifikavimą, t.y. pasak ieškovo tariamai tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
18. Ieškovas nepateikė jokių, tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų kurie patvirtintų pinigų (kaip paskolos dalyko) perdavimo atsakovui, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šalių susitarimą dėl paskolos teisinių atsiradimo, įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo įsipareigojimą grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą. Civilinės bylos Nr. e2-363-856/2017 nagrinėjimo metu V. B. įrodinėjo, kad, ieškovas ir atsakovas faktiškai eilę metų ūkininkavo kartu tuose pačiuose žemės sklypuose, tuose pačiuose ūkiniuose pastatuose, bendrai naudojosi ta pačia žemės ūkio technika, pašarais, gyvuliais ir kt. Jo teigimu, jiems kartu ūkininkaujant, kiekvieno iš jų gaunamos piniginės lėšos, kurios buvo pervedamos į jų sąskaitas, o taip pat išlaidos faktiškai buvo bendros, naudojamos šalių tarpusavio sutarimu abiejų ūkių, kurie faktiškai buvo tvarkomi kaip vienas ūkis, reikmėms pagal tuo metu buvusius konkrečius ūkio poreikius, t.y., tiek A. B. vardu registruoto ūkio išlaidos bei privalomiems mokėjimams apmokėti, tiek V. B. ūkio išlaidoms bei privalomiems mokėjimams. Lėšos buvo naudojamos tenkinti to ūkio poreikiams, kuriam tuo metu reikėjo pinigų; pervedant iš vienos sąskaitos į kitą buvo nurodoma „paskolos grąžinimas“, „sąskaitos papildymas“, „paskola“. V. B. nurodė/pripažino, kad iki tol, kol faktiškai ieškovas A. B. dar ūkininkavo ir jo ūkis nebuvo perleistas V. B., jų abiejų ūkiai veikė kaip vienas, ūkių gaunamos pajamos bei išlaidos buvo bendros, kontroliuojamos pagal bendrą nerašytinį susitarimą. V. B. neįrodinėjo, kad šalis būtų tariamai sieję paskoliniai teisiniai santykiai. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 konstatavo: „Taigi, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dar iki ieškovo nurodomo ginčo laikotarpio pradžios (iki 2012 m. vasario 29 d., vykdydami bendrą ūkininkavimo veiklą, ieškovas ir atsakovas įvairiu periodiškumu, įvairiomis paskirtimis vienas kitam pervesdavo įvairaus dydžio pinigines sumas. <...> teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina išvada yra ta, kad šalys iki 2013 m. gegužės mėn., vykdydamos bendrą ūkininkavimo veiklą, tarėsi dėl nustatyto pinigų judėjimo jų sąskaitose, bendrai dalinosi ūkių išlaidas ir pajamas“.
19. Tai, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisinių santykių patvirtina ir pačio V. B. civilinėje byloje Nr. e2-363-856/2017 pateikto priešieškinio pagrindas. Priešieškinyje V. B. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2013 m. į A. B. banko sąskaitą atlikti pavedimai, kurie įvardinti, kaip „paskola“, „sąsk. papildymas“, „skolos grąžinimas“ neturėjo jokio pagrindo. Logiška daryti išvadą, kad jei pats V. B. pripažįsta, kad nurodytiems pavedimams „nebuvo jokio pagrindo“, tai nagrinėjamoje byloje negali būti teigiama, kad šiuo metu tas pagrindas buvo paskolos teisiniai santykiai.
20. A. B. taip pat paaiškino, jog jis ūkininkauti pradėjo nuo 1993 m. ir pats sunkiai dirbdamas pamažu išvystė sėkmingai veikiantį ūkį. V. B. ūkio kūrimo procese nedalyvavo. Norėdamas padėti sūnui 2000 m. pasiūlė dirbti drauge, atsakovui sukurti ūkį. Padovanojo sūnui 30 arų žemės sklypą, suteikė teisę naudotis banko sąskaitomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banke. 2001 m. V. B. vardu buvo įregistruotas ūkis. Siekiant išvystyti V. B. ūkininko veiklą, būtent atsakovas ir jo sutuoktinė išnuomojo, o vėliau ne kartą davė sūnui lėšų žemės sklypų įsigijimui, neatlygintinai perleido sūnui dalį savo ūkiui priklausančių gyvulių, ėmė paskolos, įkeitė turtą. Pienas supirkėjams būdavo parduodamas lygiomis dalimis, kad V. B. ūkis gautų didesnes pajamas ir galėtų išsilaikyti bei vykdyti prievoles kreditoriams. A. B. taip pat skolino V. B. pinigines lėšas žemės ūkio technikos įsigijimui, finansinės situacijos pagerinimui, kad būtų galima gauti paramą iš ES fondų ir kt. 2007 m. V. B. įtariant nusikalstamos veikos padarymu, buvo apribota jo laisvė. Todėl A. B. teko atsakomybė pasirūpinti abiejų ūkių tinkamu funkcionavimu, V. B. išdavė tėvui įgaliojimą 10 metų, suteikiantį teisę valdyti atsakovo ūkį, įgaliojimas nebuvo panaikintas. Būtent A. B. pastangų dėka į V. B. ūkį buvo investuotos didžiulės pinigų sumos, kurių V. B. ieškovui niekuomet negrąžino.
21. V. B. sudarius santuoką A. B. 2008-09-05 pasiskolino iš (duomenys neskelbtini) 180000 Lt sūnaus buto pirkimui ir remontui, mokėjo palūkanas, V. B. nepajėgė savarankiškai mokėti įmokų už paskolą. V. B. buvo žinoma, kad jis dalį gautų pajamų turėdavo pervesti A. B. Pavyzdžiui 2011-01-04 pervestus 43443,00 Eur (150.000 Lt) atsakovas panaudojo paskolos paimtos sūnui dėl įsigyto buto, gražinimui. Tiesiogiai pinigai nebuvo pervesti bankui, nes ne sūnaus vardu buvo paimta paskola, o jo, atsakovo vardu sūnaus interesais. Tuo metu santykiai buvo geri, buvo susitarimas, kad kai prasigyvens, atiduos lėšas atsakovui. Buvo tarpusavio susitarimai dėl ūkių veiklos, mokėjimų. Kai reikėdavo už ką nors mokėti vienas kitam pervesdavo mokėjimams, visą pieną priduodavo V. B. vardu, gręžinį naudojo bendrai, elektra buvo bendrai naudojama ūkiuose ir pan. Pavyzdžiui jis atliko mokėjimus į V. B. sąskaitą 2011-01-27 7530,12 Eur (26 000 Lt) , 2011-09-17 1158,48 Eut ( 4000 Lt) ir kt. Per 2011 m. pervedė 28616,64 Eur (98 07, 52 Lt). Kai reikėdavo atlikti mokėjimus V. B. pravesdavo konkrečias sumas, iš kurių atsakovas atlikdavo mokėjimus. Lėšas, kurias išgrynino taip pat atliko mokėjimams už sūnaus nuomojamą žemę ir kt. Taip buvo susiklostę, kad visus mokėjimus atlikdavo atsakovas. Atlikti ieškovo pervedimai nebuvo paskolos suteikimas atsakovui. Atsakovas pateikė bankų suvestinę, kurioje nurodoma apie atsakovo atliktus pervedimus ieškovui bei ieškovo atliktus pavedimus atsakovui. Nurodė, kad suvestinė buvo pateikta ir į civilinė bylą Nr. e2A-987-1120/2020.
22. Atsakovas nurodė, kad ieškovas kurį laiką laikėsi savo įsipareigojimų grąžinti skolas tėvui, ką būtent parodo jo banko sąskaitos išraše matomi mokėjimai, kurie įvardijami, kaip „paskolos grąžinimas“ ar „sąskaitos papildymas“. Tačiau A. B. priėmus sprendimą nebeūkininkauti ir visą savo ūkį perdavus/perleidus sūnui, ieškovas nebegaudamas atsakovo finansinės paramos, ėmė priekaištauti savo tėvams dėl susiklosčiusios padėties, atsisakė grąžinti likusias skolas, bei jų atžvilgiu įvykdė neteisėtus veiksmus, padarydamas savo tėvams didžiulę turtinę bei neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
23. Byloje nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011-01-04 iki 2013-01-24 mokėjimo pavedimais atsakovui pervedė konkrečias ieškinyje nurodytas sumas, laikotarpiu nuo 2011-01-18 iki 2013-02-12 mokėjimo pavedimais nurodydamas „sąskaitos papildymas“ pervedė konkrečias sumas bei 2013-03-13, 2013-04-30 ir 2014-02-13 pervedė atitinkamas sumas nurodydamas klaidingą mokėjimo pagrindą, t.y., kad iš viso ieškovas yra pervedęs atsakovui 163.018,41 Eur. Byloje pateikti dokumentai patvirtina nurodytas aplinkybes dėl atliktų mokėjimo pavedimų. Iš esmės atsakovas aplinkybių, kad buvo pervestos lėšos atsakovui neginčija, t.y. tarp šalių ginčo dėl atliktų konkrečių pervedimų, jų sumų, bei ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų dėl lėšų panaudojimo, ginčo nekyla. Byloje kyla ginčas dėl to, kokiu pagrindu buvo pervestos lėšos. Ieškovas tvirtina, kad atsakovui buvo suteiktos paskolos, kurias atsakovas privalėjo gražinti, o neigia, kad buvo suteiktos paskolos. Byloje nustatyta, kad šalys rašytinių paskolos sutarčių nesudarė.
24. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nurodytais laikotarpiais savų apyvartinių lėšų dengti įsiskolinimus, įsipareigojimus neturėjo, ieškovui pervedus konkrečias sumas, atsakovas beveik visa apimtimi jas panaudodavo įsipareigojimams padengti, apmokėti už paslaugas, mokesčiams ir kita. Atsakovui pateikus suvestinę, kurioje nurodė konkrečius mokėjimus vienas kitam nuo 2003 m. bei nurodžius, kad ir jis minėtais laikotarpiais pervesdavo lėšas ieškovui, nes tarp jų buvo susitarimas dėl bendrų mokėjimų, kas turėdavo lėšų, galimybę, tas mokėdavo už paslaugas ir kt. Ieškovo atstovė nurodė, kad dėl atsakovo atliktų mokėjimų nieko negali paaiškinti, nes šios aplinkybės nežinomas, duomenų nagrinėjamoje byloje nepateikta, be to nagrinėjamoje byloje neįrodinėjamos aplinkybės dėl atsakovo atliktų mokėjimų, priešpriešinių reikalavimų, nereiškiami konkretūs reikalavimai ir pan., todėl nėra tikslinga analizuoti atsakovo atliktų mokėjimų bei jų vertinti.
25. Paskolos sutarties bendrosios nuostatos yra reglamentuojamos CK 6.780 straipsnyje. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. CK 6. 873 straipsnis numato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.
26. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - atsikirtimų faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad nepakanka nurodyti faktines aplinkybes, būtina pridėti ir įrodymus patvirtinančius faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis ). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas pinigų gavimo fakto neginčijo. Tačiau, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai pareiga įrodyti tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).
27. Ieškovo vertinimu paskolų sumų pervedimas į atsakovo kredito įstaigose esančias sąskaitas mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra „paskola“ arba „sąskaitos papildymas“, yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą. Šalių valia buvo išreikšta tiek paskolinti pinigus, tiek juos pasiskolinti ir naudoti. Atsakovas iš ieškovo gavęs lėšas, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“, jas priėmė, jų atgal negrąžino, jomis disponavo, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, tiekėjais. Tai, kad atsakovas priėmė lėšas reiškia jo įsipareigojimą jas gražinti. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).
28. Taip pat ieškovo vertinimu atsakovo nurodyta pozicija dėl bendradarbiavimo dėl šalių tarpusavio susitarimo, dėl lėšų pagal poreikį pervedimo tai vienam ūkiui, tai kitam, nepaneigia fakto, kad lėšos ieškovo atsakovui buvo paskolintos ir kad turi būti grąžintos. Be to atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkaujantis asmuo yra ūkio subjektas, kad jis veda finansinę apskaitą, yra mokesčių mokėtojas, taigi negali tiesiog negrįžtamai pervedinėti savo lėšas kito ūkio subjekto poreikių tenkinimui. Apskaitoje tokie pavedimai turi būti pagrįsti sandoriu (atitinkamo prievolinio santykio egzistavimu). Iš esmės ieškovo vertinimu, ieškovui įrodžius lėšų skolinimo faktą, o atsakovui neįrodinėjant, kad prievolės pasibaigė vienu iš CK įtvirtintų prievolių pasibaigimo pagrindų, jam kyla pareiga pasiskolintas lėšas grąžinti.
29. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus dėl atliktų mokėjimo pavedimų, lėšų panaudojimo, atsakovui neigiant paskolos teisinius santykius bei įvertinus civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 nustatytas faktines aplinkybes bei priimtą 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl lėšų pervedimo nepatvirtina išreikštos valios suteikti paskolas ir jas priimti, tarp šalių buvus susitarimą dėl paskolos teisinių santykių atsiradimo. Teismo vertinimu ieškovas pateikė įrodymus dėl lėšų pervedimo fakto, dėl ko tarp šalių nekyla ginčo, tačiau ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo valios pasiskolinti lėšas, įsipareigojimų konkrečiais terminais lėšas gražinti ir kt. Priešingai atsakovas tvirtina, tarp šalių buvo susiklostę visai kiti tarpusavio bendravimo santykiai, nors ir vienas, ir kitas pervesdavo lėšas konkretiems ūkio poreikiams tenkinti. Šalys, kaip nurodo atsakovas, bendrai dalijosi ūkio išlaidas ir pajamas, bendrai vykdė ūkinę veiklą. Kai reikėdavo atlikti mokėjimus V. B. pervesdavo konkrečias sumas, iš kurių atsakovas atlikdavo mokėjimus. Išgrynintas lėšas taip pat panaudojo mokėjimams už sūnaus nuomojamą žemę ir kitiems poreikiams. Be to, ne tik ieškovas atliko pervedimus į jo sąskaitą bet ir atsakovas atliko mokėjimus į V. B. sąskaitą, pvz. 2011-01-27 7530,12 Eur ( 26 000 Lt) , 2011-09-17 1158,48 Eut (4000 Lt) ir kt. Per 2011 m. pervedė 28616,64 Eur (98 07, 52 Lt), per 2021m. pervedė 69256,84 Eur ( 239130,00). Atsakovas pateikė bankų suvestinę, kurioje nurodoma apie atsakovo atliktus pervedimus ieškovui bei ieškovo atliktus pavedimus atsakovui. Nurodė, kad suvestinė bei ją pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti 2018-09-04 į civilinę bylą Nr. e2A-987-1120/2020 ir buvo ištirti ir įvertinti teismų. Ieškovo atstovė aplinkybių dėl atliktų atsakovo pervedimų neginčijo.
30. Bylos duomenys patvirtina, kad civilinės bylos (Nr. tuo metu e2-363-856/2017) nagrinėjimo metu V. B. įrodinėjo, kad, ieškovas ir atsakovas faktiškai eilę metų ūkininkavo kartu tuose pačiuose žemės sklypuose, tuose pačiuose ūkiniuose pastatuose, bendrai naudojosi ta pačia žemės ūkio technika, pašarais, gyvuliais ir kt. Jo teigimu, jiems kartu ūkininkaujant, kiekvieno iš jų gaunamos piniginės lėšos, kurios buvo pervedamos į jų sąskaitas, o taip pat išlaidos faktiškai buvo bendros, naudojamos šalių tarpusavio sutarimu abiejų ūkių, kurie faktiškai buvo tvarkomi kaip vienas ūkis, reikmėms pagal tuo metu buvusius konkrečius ūkio poreikius, t.y., tiek A. B. vardu registruoto ūkio išlaidos bei privalomiems mokėjimams apmokėti, tiek V. B. ūkio išlaidoms bei privalomiems mokėjimams. Lėšos buvo naudojamos tenkinti to ūkio poreikiams, kuriam tuo metu reikėjo pinigų; pervedant iš vienos sąskaitos į kitą buvo nurodoma „paskolos grąžinimas“, „sąskaitos papildymas“, „paskola“ . Ieškovo V. B. minėti argumentai, buvo nurodyti dar 2016-11-27 atsiliepime į A. B. ieškinį. Ieškovas nurodė, kad dėl lėšų vienas kitam pervedimo buvo susitarimai, kurie buvo vykdomi ne vienerius metus, egzistavo gyvenimiška praktika, kad vaikai ir tėvai tarpusavyje paskolos sutarčių nesudaro. Kadangi šalis siejo labai artimi giminystės ryšiai rašytinių sutarčių tarpusavyje nesudarinėjo. Nors jie ir buvo įregistravę atskirus ūkius, tačiau jau eilę metų ūkininkavo kartu tuose pačiuose žemės sklypuose, tuose pačiuose ūkiniuose pastatuose, bendrai naudojosi ta pačia žemės ūkio technika, pašarais, gyvuliais ir kt. Pajamos ir išlaidos buvo bendros. Jos buvo naudojamos šalių tarpusavio susitarimu abiejų ūkių reikmėms , kurie faktiškai buvo tvarkomi kaip vienas ūkis , nors oficialiai iki 2014 m. vasaros egzistavo du ūkiai ( 2017-01-08 V. B. triplikas minėtoje byloje), buvo vykdoma bendra jungtinė veikla (V. B.2017-06-07 apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos 2017-05-11 teismo sprendimo ir kt.
31. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas 2019-01-28 išsiuntė atsakovui reikalavimą gražinti paskolintas sumas. Iš teismui pateiktos minėtos pretenzijos turinio matyti, kad buvo pareikalauta atsakovo gražinti, kaip be teisinio pagrindo gautas lėšas su palūkanomis, viso 847 362,31 Eur. Teismo pažymėtina, kad buvo prašoma gražinti lėšas ne CK 6. 873 straipsnio 2 dalies, kaip suteiktos paskolos, bet kitu pagrindu -be teisinio pagrindo gautas lėšas.
32. Atsakovo vertinimu ieškovas būtent 2019 m. vasario 28 d. pateiktu priešieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-263-856/2020 nurodė tą patį priešieškinio pagrindą, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšdamas ieškinį kuris 2020 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-263-856/2020 buvo atmestas ir kurio 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 dėl priešieškinio nepakeitė, todėl ginčas tarp šalių dėl to paties dalyko yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje.
33. Ieškovo vertinimu nagrinėjamu atveju ieškinio ir dalykas, ir pagrindas šioje byloje ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 skiriasi. Reikalavimas šioje byloje yra dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.59 straipsnis, CK 6.873 straipsnis, CK 6.870 straipsnis ir kt.), o reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 buvo grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo institutu (CK 6.237 straipsnis).Tam, kad galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-611/2020).
34. Prie šios civilinės bylos pridėta Šiaulių apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-263-856/2020, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo A. B. ieškinys atsakovui V. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir skolos priteisimo bei atsakovo V. B. priešieškinys dėl be teisinio pagrindo ieškovo įgytų piniginių lėšų ir skolos priteisimo. 2020-08-27 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimas pakeistas. Ieškinys pareikštas 2016 m. spalio 11 d., tenkintas iš dalies – priteista iš atsakovo V. B., ieškovui A. B., 116 815 Eur lėšų, kaip atsakovo gautų be teisinio pagrindo, 13 854,42 Eur kompensacinės palūkanos bei 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 130 669,42 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys, pareikštas 2019 m. sausio 21 d., atmestas. Priešieškinys atmestas. Priteistos bylinėjimosi išlaidos.
35. Iš pridėtos bylos duomenų matyti, kad A. B. byloje pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2018-08-31 išrašus iš bankų dėl atliktų mokėjimų, bei mokėjimų suvestinę, kas patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu pateikta suvestinė, joje esantys duomenys šalims buvo žinomi, analizuojami bei vertinami. Byloje esantys duomenys patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes dėl byloje priimtų teismų sprendimų. (šios teismo nutarties 14-16 punktai).
36. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 konstatavo, kad ieškovui 2013 m. balandžio-gegužės mėn. nutraukus aktyvią ūkininkavimo veiklą, šalys, labiau tikėtina, jog šalys išsprendė tarpusavio atsidalijimo ir atsiskaitymo klausimus, t. y. atsižvelgdamos į egzistuojančias tarpusavio skolas nustatė, kad ieškovas neatlygintinai perduoda atsakovui savo valdas bei parduoda ūkinius pastatus, o atsakovas pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumoka ieškovui 400 000 Lt.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ).
38. Taigi įvertinus visumą įrodymų teismas iš esmės pritaria atsakovo pozicijai, ieškovo į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo reikalavimo pagrįstumo, ieškovas neįrodė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai ( CPK 178, 185 straipsniai be to 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 konstatavo, kad šalys iki 2012 m. vasario 29 d., vykdydamos bendrą ūkininkavimo veiklą, įvairiu periodiškumu, įvairiomis paskirtimis vienas kitam pervesdavo įvairaus dydžio pinigines sumas, kad šalys iki 2013 m. gegužės mėn., vykdydamos bendrą ūkininkavimo veiklą, tarėsi dėl nustatyto pinigų judėjimo jų sąskaitose, bendrai dalinosi ūkių išlaidas ir pajamas ir kt. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas faktines aplinkybes, padarytas išvadas, sprendimo esmę, yra pagrindo išvadai, kad šalys yra išsprendusios tarpusavio atsidalijimo ir atsiskaitymo klausimus, t.y. ir ginčas dėl konkrečių ieškovo pervestų lėšų atsakovui yra išspręstas. Todėl ieškinys dėl 163.018,41 Eur skolos, 50984,87 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
39. Atsakovas A. B. prašo teismo skirti ieškovui V. B. 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 50 procentų paskirtos baudos dydžio priteisiant atsakovo A. B. naudai. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog V. B. pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kurio dalykas ir pagrindas yra tapatus 2019 m. vasario 28 d. V. B. pateiktam priešieškiniui civilinėje byloje Nr. e2-263-856/2020, kuris yra išnagrinėtas ir atmestas 2020 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimu. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Apeliacinis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl priešieškinio nepakeitė. Ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas ieškinį pateikė, bei kartu prareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas sąmoningai sukelti nepatogumų A. B., bei užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.
40. Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Byloje pateikti duomenys bei atsakovo nurodyti argumentai teismo vertinimu nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai, jo procesinio elgesio dėl ieškinio pareiškimo nėra pagrindo pripažinti nesąžiningu bei vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, už kurį jam būtų pagrindas skirti baudą, todėl atsakovo prašymas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
42. Ieškovas pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje pateikti duomenys apie 2618 Eur sumokėta žyminį mokestį, 2226,4 Eur patirtas atstovavimo išlaidas. Ieškinį atmetus ieškovui patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas pareiškė prašymą priteisti 3025 Eur su PVM patirtų atstovavimų išlaidų, pateikė 2021-04-20 kvitą apie lėšų sumokėjimą. Atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, kurie apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Įvertinus Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, procesinių veiksmų, dokumentų kiekį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas susipažįstant su dokumentais, rengiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, į padidėjusį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos pateiktais duomenimis dėl konkrečių paslaugų. Iš ieškovo atsakovui priteistinos 3025 Eur bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.