Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.3.5; 2.3.5.2.1; 2.3.11; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.9.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5.; 3.2.6.8.1

2022 m. gruodžio 21 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ugnei Rojutei,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų reikalavimų ir atsakovės M. B. priešieškinį ieškovui A. B., trečiasis asmuo V. B., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas: ieškovo A. B., a/k (duomenys neskelbtini), ir atsakovės M. B., a/k (duomenys neskelbtini), santuoką (duomenys neskelbtini) įregistruotą Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, apskaitos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės M. B., a/k (duomenys neskelbtini), kaltės. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti jų pavardes: B. ir B. Nepilnametės dukters M. B., a/k (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina - atsakove M. B., a/k (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo A. B., a/k (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters M. B., a/k (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės priteisti po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nustatyti Ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamete dukra M. B., a/k (duomenys neskelbtini), tvarką. Atsakovės M. B. asmeninei nuosavybei priteisti 2072 vnt, UAB „Smart Trans LT“, kodas 301031553, paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurios sudaro 100 proc. įstatinio kapitalo, kurių vertė 60 005,12 Eur. Iš Atsakovės M. B. Ieškovo A. B. naudai priteisti 29 973,43 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį. Iš atsakovės M. B. Ieškovo A. B. naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė M. B. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka.

Atsakovė M. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo teismo: nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnametės dukters M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina - atsakove M. B., a.k. (duomenys neskelbtini). Priteisti iš ieškovo A. B. nepilnametės dukters M. B. išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymą pervedant į M. B. banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti pavardės : B. ir B. Nustatyti atsakovės siūlomą A. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarką. Atsakovės M. B. asmeninei nuosavybei priteisti 1036 vnt. UAB“Smart Trans Lt“, įmonės kodas 301031553, paprastųjų vardinių,28,96 eurų nominalios vertės akcijų, kurių vertė 30.002,56 eurų. Ieškovui priteisti asmeninei nuosavybei 1036 vnt. UAB“Smart Trans Lt“, įmonės kodas 301031553, paprastųjų vardinių, 28,96 eurų nominalios vertės akcijų, kurių vertė 30.002,56 eurų. Ieškovo vardu registruotas automobilis BMW 6400 Sport Gran Coupe, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 17 000 eurų, po santuokos nutraukimo paliekama nuosavybei A. B. Ieškovo vardu registruotas motokrosinis motociklas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2300 eurų, po santuokos nutraukimo lieka A. B. nuosavybe. Atsakovės vardu registruotas automobilis Mercedes-Benz E250, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 6500 eurų, po santuokos nutraukimo paliekama M. B. nuosavybe. Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovės M. B. naudai 6400 eurų (šešis tūkstančius keturias šimtus eurų) piniginę kompensaciją už jam atitenkančia didesnę turto dalį. Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovės M. B. naudai 16.320,24eurų suma, t.y. /4 piniginių lėšų, panaudotu ne šeimos poreikiams tenkinti. Po santuokos nutraukimo ieškovas A. B. ir atsakovė M. B. pagal paskolos sutarties sąlygas, sudarytos 2020-11-02 su V. B., iki paskolos grąžinimo prievolės visiško įvykdymo, lieka bendraskoliais. Neskirti sutuoktiniams termino susitaikyti. Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai ir prašo jį atmesti.

Teismo posėdžių metu ieškovas A. B. ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad pagrindinė priežastis dėl blogų šeimyninių santykių buvo būtent atsakovės netinkamas elgesys. Papildomai nurodė, jog šalims grįžus gyventi į Lietuvą, jie išsinuomojo namą netoli Vilniaus ir bandė toliau gyventi kartu, tačiau nepavyko. Ieškovas patvirtino, jog būdavo savaitgalių kuomet jis po eilinio kivirčo negrįždavo namo nakvoti, o likdavo pas gimines, tačiau neigia jog būtent jis inicijavo skyrybas. Ieškovas pažymėjo, jog ne jis, o atsakovė priėmė sprendimą pasiimti judviejų dukrą ir išvykti gyventi į Klaipėdą už 350 km pas savo tėvus, net nepasitarusi ir nepagalvojusi, kaip toliau jam reikės bendrauti su dukra per atstumą. Paaiškino, jog atsakovė jam minėjo, kad nori pradėti logistikos verslą Lietuvoje, tačiau apie paskolą iš V. B. jis nieko nežinojo iki šio teismo proceso, kadangi M. norėjo kurti verslą, tai buvo jos sprendimas ir jis visiškai nesikišo kaip ir iš kokių pinigų bus kuriamas verslas. Nurodė, jog M. turėjo sąskaitoje Revolut ir savo pinigų, tai gali būti, jog ir juos panaudojo šio verslo kūrimui. Ieškovas pažymėjo, jog nuo tos dienos, kai pradėjo gyventi skyriumi su atsakove, t.y. nuo 2021 m. vasario mėnesio jis kas mėnesį skiria dukrai po 200 Eur išlaikymą ir laiko, kad tokia suma yra pakankama. Papildė, jog turi dar vieną išlaikomą vaiką, kuriam kas mėnesį skiria taip pat apie 200 Eur. Ieškovo kas mėnesinės pajamos pagal darbo sutartį yra apie 1200 Eur į rankas, iš kurių už būsto nuomą jis sumoka 600 Eur kas mėnesį, savo vardu nekilnojamojo turto ar automobilių Lietuvoje neturi, jokių papildomų pajamų negauna. Prašė teismo atsižvelgti į tai, kad atsakovė priėmė sprendimą gyventi Klaipėdoje, todėl jo manymu, ji turėtų atlyginti bent pusę kuro išlaidų, teksiančių jam, kai atvyks pasiimti dukters į Klaipėdą.

Ieškovo A. B. atstovė, advokatė S. Galguobienė prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog pagal įstatymo reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką, ir atsakovė turi pareigą užtikrinti, kad vyktų ieškovo ir dukters bendravimas, todėl, ieškovo nuomone, esant tokiam dideliam atstumui tarp tėvų gyvenamųjų vietų, manytina, kad kelionės išlaidos arba pareiga atvykti/ pristatyti dukrą pasimatymui su tėvu turėtų būti padalinta abiem. Dėl įtvirtinimo sąlygos, kad bendravimas turi vykti pagal mergaitės norus, manytina, kad tokio poreikio nėra, nes tai galėtų sukelti papildomas manipuliacijas ir ginčus ateityje dėl tokio sprendimo vykdymo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų kad mergaitė nenorėtų su tėčiu bendrauti, ar kad tėtis darytų dukrai kokią tai neigiamą įtaką. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, kuri surašyta apklausus mergaitę, įtvirtinta, kad mergaitė nori bendrauti su tėčiu ir ateityje norės. Be to, atsižvelgiant į mergaitės amžių, savaime suprantama, jeigu atsitiktų taip, kad dukra nenorėtų vykti su tėčiu, ieškovas vaiko per prievartą neims, tai jam yra savaime suprantamas dalykas, nes žalos vaikui ir konfliktų ieškovas nekėlė ir nekels. Institucija taip pat patvirtino, jog neturi duomenų kad mergaitė nenorėtų bendrauto su tėčiu ar kad tėtis blogai elgiasi, todėl nėra jokio pagrindo bendravimo tvarkos sieti su dukters noru.

Rašytiniai bylos dokumentai, viešo registro informacija patvirtina faktą, kad Įmonė įgyta santuokos metu, t.y. bent 80 proc. jos akcijų, todėl laikytina bendru turtu ir dalintina. Galioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, kuri įtvirtinta LR CK 3.88 str. 2. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovė turi pareigą ją paneigti, t.y. įrodyti kad akcijas įgijo iš savo asmeninių arba iš pasiskolintų lėšų abiem sutuoktiniams prisėmus įsipareigojimus. Byloje tokių įrodymų nėra. Santuokos metu tiek Ieškovas, tiek Atsakovė dirbo, gaudavo pajamų ir tai matyti iš byloje pateiktų sąskaitų išrašų. Kaip matyti iš atsakovės Revolut sąskaitos tuo metu šalims dar esant santuokoje buvo gauta pajamų ir jų pakako tam kad būtų nupirkto 80 proc. akcijų, tai bent tiek tai tikrai. Ieškinys pareikštas 2021 m rugpjūčio mėn. ir Ieškovas prašo dalinti iki tol įgytą turtą. Tai kad ieškovas sutiko ar leido, kad atsakovė įsigytų akcijų ir žinojo kad tai bus buvo padaryta, nereiškia, kad jis sutiko jog Atsakovė imtų net 65 000 Eur dydžio paskolą ir kad ji paimta su ieškovo sutikimu. Nėra jokių įrodymų, tik atsakovės deklaratyvūs ir subjektyvūs paaiškinimai. Ieškovas apie paskolos sutartį sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Ir tai, iš paaiškinimų ir bylos įrodymų matyti, kad ji ne tik kad nebuvo panaudota akcijų įsigijimui ar/ir įstatinio didinimui, bet ir iš viso B. jos atsakovei nesuteikė (pati atsakovė duodama paaiškinimus nurodė, kad B. neturėjo galimybės tokio dydžio paskolos suteikti, o ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimai apie tai, kad B. paskolą išmokėjo per dar ieškovo vardu registruotą įmonę, tik patvirtina, kad B. neturėjo finansinių galimybių suteikti tokio dydžio paskolą ir jos nesuteikė). Taigi 2020-11-02 paskolos sutartis nebuvo įvykdyta, tokių įrodymų byloje nėra, paskola faktiškai nebuvo suteikta, todėl ji net teoriškai negalėjo būti panaudota akcijų įsigijimui ir įstatinio didinimui. Byloje pateiktas UAB „Smart Trans“, kuriai vadovauja ir kurios savininkė yra atsakovė, pranešimas apie piniginius pavedimus ir užskaitymus, nėra ir negali būti laikomas objektyviu ir buhalterinio pobūdžio dokumentu patvirtinančiu tokias operacijas, nes tai tik informacinio pobūdžio pranešimas. Buhalteriniai dokumentai nepateikti. Taigi neįrodyta. Taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, kad 65 000 Eur dydžio paskolą dalimis suteikė ieškovo vardu registruota įmonė ABM Trans. Atsakovė byloje nereiškia jokių reikalavimų susijusių su įmone ABM Trans, jos pripažinimu bendra sutuoktinių nuosavybe ir/ar iš jos pardavimo tariamai gautų lėšų padalinimu. Tai, kad ieškovas su V.B. tarėsi dėl įmonės pardavimo, ir jam yra perdavęs laikinai įmonės valdymą iki kol įsivertins buhalterinius niuansus ir bus galima sandorį įforminti su visomis sąlygomis, ir perleisti nuosavybės teises į ją, nereiškia kad toks sandoris įvykęs ir įvykdytas. Ieškovas patvirtino (duodamas priesaiką), kad nėra gavęs iš B. jokių pinigų už jam priklausančią įmonę, o tokių mokėjimų nesimato ir byloje pateiktuose išrašuose, todėl tokie atsakovės teiginiai/paaiškinimai nėra įrodyti ir net nėra teisiškai reikšmingi ir nėra susiję su byloje pareikštais reikalavimais. Atsakovė reikalauja iš ieškovo priteisti 6 400 Eur už neva tai, kaip ji nurodo iššvaistytas lėšas, pervedimų J. ir išgryninimo, o ne dėl tariamų pajamų iš įmonės pardavimo. Dėl taip traktuojamo lėšų panaudojimo ne šeimos poreikiams, ieškovas yra pateikęs įrodymus apie paskolos sutartį ir jos grąžinimą grynaisiais pinigais.

Atsakovė M. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti pilnai. atsakovė paaiškino, jog, visų pirma, teismas turi atsižvelgti į tai, kad, gyvendama su ieškovu ir susilauksi dukters, atsakovė sužinojo, jog serga sunkia kraujo liga, kurios gydymas bus sudėtingas ir reikalaujantis ne tik daug jos jėgų, o ir lėmęs jos kasdienį gyvenimą. Ieškovas sužinojęs apie atsakovės ligą ne tik, kad jos nepalaikė, bet ir visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros, nesutikdavo pabūti su vaiku net tuomet, kai jai buvo paskirtas gydymas ir atitinkamos procedūros ligoninėje. Tokiais atvejais, ji turėdavo prašyti svetimų žmonių pagalbos, kad pažiūrėtų jų bendra vaiką, kol jis bus gydoma ligoninėje. Ieškovas viso jų bendro gyvenimo laikotarpiu buvo grubus jai, nuolat naudojo psichologinį smurtą, siekė ją žeminti, neprisidėjo prie vaiko priežiūros, net ir finansiškai, nes visus daiktus, kurie buvo būtini auginant vaiką nuo gimimo, pirko tik viena atsakovė. Šeimoje nuolat kilo ginčai dėl ieškovo vartojamo alkoholio, draugų kompanijų. Atsakovė pažymėjo, jog įmonė, kuri šiuo metu yra registruota tik ieškovo vardu Jungtinėj Karalystėje buvo įsteigta jiems jau gyvenant kartu ir kiekvienas žingsnis nuo pavadinimo sukūrimo iki logotipo, elektroninio pašto ir licencijų gavimo buvo būtent ne ieškovo o atsakovės įdėtas darbas ir pastangos, nes atsakovė buvo gerai įvaldžiusi anglų kalbą, turėjo galimybes ir išmanė kaip sutvarkyti reikiamą dokumentaciją. Nors sprendimą grįžti į Lietuvą šalys priėmė kartu, tačiau atsakovė Vilniuje neturėjo nei vieno giminaičio ar pažįstamo žmogaus, buvo visiškai viena su vaiku. Ieškovas grįžus į Lietuvą dažnai kviesdavo svečių į namus, norėjo linksmintis, nepaisydamas to, kad namie augo mažametis vaikas, o atsakovė vis dar sunkiai jautėsi dėl ligos. Per 2020 m. Kalėdas šeimoje įvyko incidentas, kurio metu ieškovas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio grasino jai ir seseriai peiliu, šaukė kad susidoros, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą jų abiejų atžvilgiu, dėl ko jos su mažu vaiku buvo priverstos užsirakinti vonioje. Kitą rytą atsakovė pamatė, jog ieškovas yra peiliu sudraskęs jos automobilio stogą, ji kvietė policiją. Po šio įvykio, jie vis tiek dar bandė gyventi kartu taikytis, tačiau atsakovas vieną dieną grįžęs po eilinio vakarėlio pareiškė, jog jis išsikrausto iš jų bendrų namų, o ji su vaiku galinti daryti ką nori. Kadangi namo nuoma buvo brangi, o turtinė padėtis tuo metu buvo sunki, atsakovei neliko kitos išeities kaip tik grįžti į Klaipėdą, kur ji turėjo tėvų ir sesers palaikymą. Atsakovė nurodė, jog kiek jai yra žinoma, ieškovas yra sudaręs įmonės JK pardavimo sandorį ir net gavęs už ją pinigus iš V. B., kuri ir šiai dienai valdo šią įmonę kaip savo. Atsakovė, būdama veikli ir turėdama patirties tokiame versle Anglijoje, nusipirko Lietuvoje logistikos įmonę UAB „Smart trans Ltd“, į kurią investavo dar 65 000 Eur. Investicija buvo būtina siekiant gauti pelningą ilgalaikę sutartį, kurios įvykdymui reikėjo įsigyti transporto priemonių ir atitinkamą licenciją. Šiuo metu ji pati yra šios įmonės darbuotoja ir taip pat gyvena nuomojamame bute Klaipėdoje, už kurį kas mėnesį turi sumokėti po 260 Eur nuomos mokesčio. Kadangi dėl ligos jai nustatytas nedarbingumas, ji gauna 700 Eur dydžio išmoką Jungtinėje Karalystėje ir 85 Eur dydžio išmoką vaiko pinigų.

Atsakovės atstovė, advokatė L. Šiušienė teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog atsakovė nebepalaiko dalies reikalavimų dėl transporto priemonių. Taip pat nurodė, jog, nors bylos duomenys patvirtina, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, kuris nuolat smurtavo psichologiškai prieš atsakovę, vartojo alkoholį ir negerbė atsakovės kaip savo sutuoktinės, atsakovė, norėdama išsaugoti padorumą ir ramybę, sutinka santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės ir dėl to neteikė įbylą ikiteisminio tyrimo duomenų. Papildomai nurodė, jog visas turtas įgytas Jungtinėje Karalystėje yra bendras abiejų šalių turtas, kuri valdė vienas ieškovas ir kuris nepagrįstai švaistė bendrus pinigus iš įmonės sąskaitos, darė pavedimus pažįstamiems ir draugams ir tokiu būdu pažeidė atsakovės interesus. Be to, ieškovas ir šiai dienai vairuoja prabangų automobilį, kuris nors ir registruotas Jungtinėje Karalystėje, yra naudojamas Lietuvoje.

Trečiojo asmens atstovas advokatas S. Čepas teismo posėdžio metu nurodė, jog byloje yra pateikta paskolos su V. B. sutartis, pagal kurią prievolę suteikti paskolą įvykdė ne pats V. B. o jo įmonė AB Smart trans Ltd ir jis turi teisę į skolą, kurią už jį įvykdė trečiasis asmuo. V B. tapo savo įmonės skolininku, o paskola buvo suteikta M. B. Pavedimai kuriuos atliko įmonė turėtų būti vertinami kaip paskolos suteikimas, pati M B. pripažįsta, kad tai buvo paskola, todėl yra pakankamai įrodymų, kad paskola buvo suteikta tokia apimtimi kaip nurodyta Paskolos sutartyje. Trečiasis asmuo laiko, kad įmonė jau yra parduota V. B. Gautos piniginės lėšos buvo panaudotos UAB „Smart Trans Lt“ akcijų didinimui, todėl laikytina, jog paskola buvo suteikta šalims gyvenant santuokoje, tokiu būdu įmonės turtas buvo padidintas iš prievolės, o prievolė santuokos nutraukimo metu turi būti pripažinta solidaria.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė U. Rojutė paaiškino, jog prašomas priteisti išlaikymo dydis turi atitikti vaiko poreikius ir turi būti tenkinamas atsižvelgiant į vaiko prioritetus. Dėl bendravimo tvarkos pažymėjo, jog tuo metu kai buvo gautas ieškinys ir pabendravus su mergaite, ji išreiškė norą bendrauti su tėvu, jos gyvenamoji aplinka buvo įvertinta teigiamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. B. ir atsakovė M. B. sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės bei padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisti kompensaciją. Atsakovė priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei padalyti santuokoje įgytą turtą ir prievolę kreditoriui.

Dėl santuokos nutraukimo

Pagal CK 3.641 straipsnį teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus bei šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės ieškinyje nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovės netinkamo elgesio jiems gyvenant santuokoje, nes atsakovė buvo sutuoktiniui neištikima, o jos liga yra jos gyvenimo būdo pasekmė, be to, pati atsakovė nesitarusi su juo, priėmė sprendimą 2021 m. vasario mėnesį išsikelti su vaiku į Klaipėdą, taip apribodama tėvui galimybę matytis su vaiku dėl didelio atstumo.

Atsakovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas nebuvo jai pakankamai dėmesingas ir rūpestingas sužinojus apie jai diagnozuotą sunkią ligą, nesirūpino jų vaiku, paliko ją vieną tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis visiškai nusišalindamas nuo šeimyninio gyvenimo, grįžus į Lietuvą vartojo daug alkoholio, naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš ją, nesiekė išsaugoti santuokos, nors ji ir bandė tai daryti.

Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

Taip pat pastebėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Šalių, jų atstovių, liudytojos U. D. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nebegyvena kartu nuo 2021 m. vasario mėnesio ir nebeveda bendro ūkio. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus teismas pažymi, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose su atsakovės kalte susijusias aplinkybes įrodinėjo tik savo paties paaiškinimais ir neteikė daugiau jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovo nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės.

Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog net ir po 2020 m. per Kalėdas įvykusio konflikto su ieškovu, kuriame dalyvavo ir atsakovės sesuo bei mažametis šalių vaikas, atsakovė vis tiek dar iki vasario mėnesio bandė išsaugoti šeimą, taikytis. Tuo tarpu, ieškovas A. B. tiesiog vieną dieną grįžęs namo informavo atsakovę, kad išsikrausto iš bendrų namų ir šeimyninio gyvenimo tęsti nebeketina.

Taigi, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai).

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo šalims palikti iki santuokos buvusias pavardes, t. y. jai paliekant pavardę „B.“, atsakovui – „B.“, o atsakovas dėl to neprieštaravo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra – M. B.

Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina atsakove M. B. nekilo, todėl M. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina M. B.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.).

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-154/2011). Visgi tėvo ar motinos vaikams teikiamas išlaikymas savo dydžiu neturėtų žeminti nei vaikų, nei kito tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikai. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Patikslintu ieškiniu ieškovas A. B. prašo teismo priteisti dukters išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovė M. B. priešieškiniu prašo teismo priteisti dukrai po 300 Eur iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Bylos duomenimis, šalių, atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas šalims pradėjus gyventi skyriumi kas mėnesį teikia dukrai išlaikymą apie 200 Eur ir tokia suma jam atrodo pakankama. Atsakovė teigia, jog realiai kas mėnesį dukters išlaikymui patiria apie 716 Eur išlaidų, kurių pagrindimą ir detalizavimą yra pateikusi procesiniuose dokumentuose.

Bylos nagrinėjimo metu šalių dukrai M. yra septyneri metai, mergaitė mokosi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje, kurioje prailgintos darbo dienos grupės mėnesio įmoka yra 55 Eur. Mergaitė groja smuiku, lanko matematikos būrelį, kurio kaina 80 Eur per mėnesį, lanko plaukimo treniruotes, kurių kaina 70 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė su dukra gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą moka kas mėnesį 260 Eur.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Jungtinėje Karalystėje gauna 85 Eur išmoką skirtą vaikui, atitinkančią Lietuvoje išmokamus vaiko pinigus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas gauna kas mėnesį 1200 Eur darbo užmokestį iš UAB „Svarbus mazgas“, savo vardu registruoto Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Nustatyta, jog ieškovas turi dar vieną nepilnametį išlaikomą asmenį iš kitos santuokos, kurio išlaikymui kas mėnesį moka apie 200-250 Eur. Ieškovas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog gyvena nuomojamame bute Vilniuje, kurio nuomos kaina per mėnesį yra apie 600 Eur, tačiau rašytinių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog iki sudarant santuoką su atsakove, šalims jau gyvenant kartu Jungtinėje Karalystėje, ieškovo vardu buvo įregistruota įmonė AB&M Transport LTD, kuri veiklą vykdo iki šiol. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog jis naudojasi šios įmonės lizinguojamu automobiliu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. B. patvirtino, kad nors šiai dienai jis yra oficialus įmonės akcininkas, tačiau visas valdymas yra perduotas pagal įgaliojimą V. B. Nors šios bylos nagrinėjimo metu, pareikšto ieškinio ribose ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijos kontekste teismas šio turto padalijimo/pripažinimo bendra nuosavybe klausimo nesprendžia, tačiau, vertindamas ieškovo turtinę padėti, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad ieškovas turi turto, kuris nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš kurio šeima gavo pajamas ir iš jų gyveno nuo 2014 metų ir tai yra galimas ieškovo pajamų šaltinis, po to kai bus įvykdytas šios bendrovės pardavimo sandoris.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė M. B. pagal darbo sutartį dirba savo įmonėje UAB „Smart Trans LT“, kurioje gauna 500 Eur darbo užmokestį. Atsakovės M. B. paaiškinimais nustatyta, jog ji kas mėnesį Jungtinėje Karalystėje gauna neįgalumo išmoką 1700 Eur ir epizodiškai už atliktus vertimo, konsultavimo darbus gauna pajamas apie 500 Eur iš tos pačios ieškovo vardu registruotos įmonės Jungtinėje Karalystėje, kurią šiuo metu šalių paaiškinimais valdo trečiasis asmuo V. B.

Nei ieškovo, nei atsakovės vardu nekilnojamojo turto ar transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra registruota.

Analizuojant išdėstytą, matyti, jog ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra panaši. Be to, šalys santuokos metu įgijo šioje byloje dalintiną turtą – UAB “Smart Trans LT” akcijas, kurių nominali vertė – 60 005,12 Eur.

Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Įvertinus į bylą pateiktus duomenis matyti, jog atsakovės išlaidos nepilnametės dukters išlaikymui viršija minimalios mėnesinės algos dydį.

Byloje nėra įrodymų apie nepilnametės M. specialius poreikius, sveikatos problemas, kurios reikalautų nuolatinio medikų dėmesio, medikamentų, kurie nebūtų kompensuojami valstybės lėšomis.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, paskaičiavimus, esamus vaiko poreikius, vaiko amžių, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, kitas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad didesnis nepilnamečio vaiko išlaikymas užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

Tuo pačiu pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog tokio amžiaus vaikams taip pat yra būtinas ir pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymui skirtų lėšų priteisimo būtinųjų vaiko poreikių patenkinimui. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Orientaciniu kriterijumi Lietuvos Respublikos teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. sieks 840 Eur prieš mokesčius.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas turi dar vieną išlaikomą nepilnametį asmenį, o atsakovė gauna vaiko pinigus – 85 Eur, todėl teismas daro išvadą, kad 250 Eur išlaikymo suma mėnesiui, priteistina iš ieškovo, vaikui būtų pakankama ir atitiktų būtinuosius vaiko poreikius. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, ieškovo ir atsakovės reikalavimai tenkintini iš dalies. Ši priteista suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Teismas nurodo, jog CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.201 straipsnis, kuriame reglamentuojama išlaikymo pakeitimas nėra nurodyta nuo kada turėtų būti priteistas pakeistas išlaikymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog padidintas išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008-08-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008 išaiškino, jog pasikeitus vaiko poreikiams atsiranda pagrindas pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti.

Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

1. Ieškovas A. B. su nepilnamete dukra M. B. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. Paimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą.

2. Ne rečiau kaip vieną savaitgalį per mėnesį (pirmą arba ketvirtą mėnesio savaitgalį) nuo penktadienio 19 val. Atsakovė savo lėšomis pristato dukrą į Tėvo gyvenamąją vietą ir pasiima iš jos atgal to savaitgalio sekmadienį 15 val.

3. Ieškovas su dukra turi teisę praleisti Tėvo dieną - kiekvienų metų birželio mėn. pirmąjį sekmadienį. Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) dukra praleidžia su mama.

4. Ieškovas turi teisę su dukra kartu praleisti kiekvienais metais jos gimimo dieną - rugpjūčio mėn. 11 d. Tokia teise jis gali pasinaudoti tiek paminėdamas dukters gimimo dieną kartu su motina, tiek ir atskirai su dukra ne mažiau kaip 4 (keturias) valandas per dieną.

5. Ieškovas A. B. turi teisę su dukra paleisti savo gimimo dieną - kiekvienų metų liepos mėn. 10 d. d. Tokia teisė gali būti apribota, bendravimas nukeltas, jeigu ta diena pagal iš anksto suderintus atostogų grafikus priskirtina atsakovės ir dukters atostogų laikotarpiui ir nėra faktinės galimybės Ieškovui pasimatyti su dukra.

6. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv., Kalėdų dieną (gruodžio 24 - 25 d.), pasiimdamas dukrą Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimas iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas dukrą į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 17 val.; neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 17 val. ir grąžindama dukrą gruodžio 27 iki 11 val. į jos gyvenamąją vietą arba ugdymo įstaigą.

7. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra per Šv. Velykas: neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir gražindamas Šv. Velykų pirmąją dieną iki 19 val; poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas po Šv. Velykų švenčių einantį antradienį į ugdymo įstaigą.

8. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.), pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 17 val.

Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 10 val. į gyvenamąją vietą. Poriniais metais: Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 11 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 19 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą, nebent toliau tęstųsi žiemos atostogos ir Ieškovui priklausytų bendravimas su dukra.

9. Ieškovas turi teisę su dukra praleisti pusę savo ir/ar dukters rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą, kurioje planuojama atostogauti, tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvas savo atostogų su dukra laikotarpiui dukrą pasiima pirmą atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.

10. Pusę Ieškovo kelionės išlaidų, pasiimant dukrą bendravimui pagal 5 -9 punktuose numatytą tvarką, dengia Atsakovė. Tuo atveju, jeigu šalių susitarimu Atsakovė pristato dukrą bendravimui pagal 5 - 9 punktuose numatytą tvarką, tokių kelionės išlaidų A dalį dengia Ieškovas.

11. Ieškovas turi teisę su dukra bendrauti ir nuotolinio ryšio, telekomunikacijų priemonėmis Tol, kol dukra pati savarankiškai nesinaudoja tokiomis priemonėmis, Ieškovas apie ketinimą pabendrauti su dukra informuoja Atsakovę prieš 4 (keturias) valandas.

12. Tavo atveju, jeigu Ieškovas neturi galimybės pasiimti dukters numatytu ar sutartu laiku, apie tai jis iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) trumpąją žinute, skambučiu ar el. laišku informuoja atsakovę.

13. Tuo atveju, jeigu tėvo ir dukters pasimatymas ir bendravimas negalimas dėl vaiko ligos, negalavimo ar kitų svarbių, objektyvių priežasčių, apie tai atsakovė įsipareigoja informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš 1 dieną arba nedelsdama iš karto po tokių aplinkybių paaiškėjimo. Ligos atveju Tėvui sudaroma galimybė aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje arba gydymo įstaigoje, arba pabendrauti telekomunikacijų priemonėmis.

14. Tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečio vaiko poreikius, interesus ir nuomonę, tėvai gali nustatyti, sutarti ir kitokią Tėvo bendravimo su dukra tvarką.

Atsakovė priešieškiniu prašė teismo nustatyti tokią ieškovo A. B. bendravimo su dukra M. tvarką:

1. Ieškovas A. B. su nepilnamete dukra M. B. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val. paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą;

2. Ieškovas turi teisę kas antrą dukters M. gimtadienį - rugpjūčio mėn. 11 d. praleisti su ja, paimant vaiką šventės dienos išvakarėse 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 16 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo bendrauti, perduoti dovanas;

3. Ieškovas A. B. turi teisę su dukra praleisti savo gimimo dieną- kiekvienų metų liepos 10 d. Tokia teisė gali būti apribota, bendravimas nukeltas, jeigu tą dieną pagal iš anksto suderintus atostogų grafikus priskirtina atsakovės ir dukters atostogų laikotarpiui ir nėra faktinės galimybės Ieškovui pasimatyti su dukra;

4. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną ( gruodžio 24-25d.), pasiimdamas dukrą Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17 vai. ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv.Kalėdų dienos (gruodžio 25d.) 15 vai.; neporiniais kalendoriniais metais pirmąją Šv.Kalėdų dieną (gruodžio 25d.), pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos Šv.Kalėdų dieną 17 vai. ir pristatydamas vaiką į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26d. iki 20 vai.;

5. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31d.) pasiimdamas dukra iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas iki Naujųjų metų ( sausio l d.) 10 val. į gyvenamąją vietą. Neporiniais metais: Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 11 val. ir iki tos pačios dienos 19 val., grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą, nebent toliau tęstųsi žemos atostogos ir Ieškovui priklausytu bendravimas su dukra;

6. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra per Šv. Velykas: neporiniais kalendoriniais metas Šv. Velykų išvakarėse pasiimdamas dukrą išjos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas dukrą Šv. Velykų pirmąją dieną iki 17 val. į jos gyvenamąją vietą; poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 17 vai. ir pristatydamas po Šv. Velykų švenčių einanti pirmadienį iki 20 vai.;

7. Ieškovas turi teisę su dukra praleisti pusę savo ir/ar dukters rudens, žemos, pavasario ir vasaros atostogų. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą, kurioje planuojama atostogauti, tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tėvas savo atostogų su dukra laikotarpiui dukrą pasiima pirma atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

8. Ieškovas turi teisę su dukra bendrauti ir nuotolinio ryšio, telekomunikacijų priemonėmis. Tol, kol dukra pati savarankiškai nesinaudoja tokiomis priemonėmis. Ieškovas apie ketinimą pabendrauti su dukra informuoja Atsakovę prieš 4 (keturias) valandas;

9. Tuo atvejų, jeigu Ieškovas neturi galimybės pasiimti dukters numatytu ar sutartu laiku, apie tai jis iš anksto ( ne vėliau kaip prieš 1 dieną) trumpąją žinute, skambučiu ar ei.laišku informuoja atsakovę;

10. Tuo atveju, jeigu tėvo ir dukters pasimatymas ir bendravimas negalimas dėl vaiko ligos, negalavimo ar kitu svarbių, objektyvių priežasčių, apie tai Atsakovė įsipareigoja informuoti Ieškovą ne vėliau kaip prieš 1 dieną arba nedelsdama iš karto po tokių aplinkybių paaiškėjimo. Ligos atvejų Tėvui sudaroma galimybė aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje arba gydymo įstaigoje, arba pabendrauti telekomunikacijų priemonėmis;

11. Tarpusavio geranoriškų susitarimu, atsižvelgiant į nepilnametės dukters poreikius, interesus ir nuomonę, tėvai gali nustatyti, sutarti ir kitokią tėvo bendravimo su dukra tvarka.

12. Šalys kito bendravimo su nepilnamečiu vaiku laiko nenustato. Šalys įsipareigoja prieš l d. informuoti viena kitą trumpąja telefono žinute apie pasimatymo laiką ir vietą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė laikomi tinkamai informavę priešingą Šalį nuo trumposios žinutės telefonu išsiuntimo momento.

Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog šiuo metu ginčų dėl bendravimo tvarkos nekyla, ieškovas iš anksto įspėjęs atsakovę gali pasiimti dukrą savaitgaliui ar kitam laikui. Pagrindinis ginčas tarp šalių bylos nagrinėjimo metu kilo dėl to, kad ieškovas norėdamas pasiimti dukrą savaitgaliui, turėtų sulaukti kol mergaitei baigsis užsiėmimai ugdymo įstaigoje ir būreliuose ir ji turėtų pakankamai laiko susiruošti savaitgaliui ir parvežti vaiką sekmadienį ne vėliau kaip iki 17 val., kadangi mergaitė turi paruošti pamokas ir susiruošti pirmadieniui naujai mokslų savaitei.

Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad būtent atsakovės sprendimas buvo išsivežti dukrą už 350 km į Klaipėdą ir dėl to ieškovas patiria papildomas išlaidas kelionei pasiimti vaiką, todėl prašo teismo patvirtinti tokią nuostatą, pagal kurią:

„pusę Ieškovo kelionės išlaidų, pasiimant dukrą bendravimui pagal 5 -9 punktuose numatytą tvarką, dengia Atsakovė. Tuo atveju, jeigu šalių susitarimu Atsakovė pristato dukrą bendravimui pagal 5 - 9 punktuose numatytą tvarką, tokių kelionės išlaidų A dalį dengia Ieškovas“.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais teisme nustatyta, kad atsakovė priėmė sprendimą išvykti gyventi su dukra į Klaipėdą, tačiau byloje yra pakankamai duomenų, jog toks sprendimas buvo neabejotinai įtakotas ieškovo elgesio su atsakove ir vaiku – liudytoja U. D. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes apie konfliktą per 2020 m. Kalėdas tarp šalių, kurio metu ieškovas naudojo ir psichologinį, ir fizinį smurtą atsakovės ir jos sesers atžvilgiu, namuose būnant ir mažamečiui šalių vaikui. Be to, ieškovas A. B. nepateikė į bylą duomenų, kad jis siekė ir dėjo pastangas, kad šeima, kad ir skyriumi, bet liktų gyventi Vilniuje, būtų siūlęs atsakovei surasti kitą pigesnę gyvenamąją vietą, siekė su ja susitarti, kad vaikas liktų gyventi tame pačiame mieste kaip ir ieškovas, siekė tartis dėl tolimesnės bendravimo su vaiku tvarkos ir būdo.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip pripažįstama teismų praktikoje, tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovei tenkanti tokio amžiaus vaiko priežiūra, kaip antai, nedarbingumo laikotarpiai vaiko priežiūrai jos ligos laikotarpiais, riboja atsakovės galimybes gauti įmanomai didžiausias pajamas, juolab, kad rašytiniai bylos duomenys patvirtina, jog ir atsakovei yra nustatyta sunki liga, kurios gydymas tęsiamas Jungtinėje Karalystėje ir ši liga įtakoja atsakovės galimybes judėti, keliauti. Atsakovės M. B. paaiškinimais nustatyta, jog dėl ligos, ji paprastai tik iki pietų yra darbinga ir pilnai fiziškai pajėgi.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aptariamą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškovo argumentai, kad atsakovė jam turi atlyginti dalį tenkančių kelionės pas vaiką išlaidų yra atmestini kaip nepagrįsti. Be kita ko, ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Būtina pažymėti, kad ginčuose tarp skyrium gyvenančių tėvų teismas, nustatydamas konkrečius tėvų bendravimo su vaikais grafikus ir tvarką, dalyvavimo auklėjant vaikus formas, nėra varžomas vien proceso šalių ieškinyje, atsiliepime pateiktais pasiūlymais. Į šiuos pasiūlymus teismas privalo atsižvelgti, bet saugodamas vaikų ir / ar tėvų interesus teismas gali ex officio nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (CPK 376 straipsnis).

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas nustato tėvo ir dukters bendravimo tvarką pagal abiejų šalių pateiktas bendravimo tvarkas su šalių suderintais ir teismo nurodytais pakeitimais (CK 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamasis CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl turto padalijimo

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad, gyvendami santuokoje, ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto, taip pat automobilių neįgijo.

Bylos duomenimis, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog šalims dar gyvenant santuokoje atsakovė M. B. įsigijo UAB „Smart Trans LT“, įmonės kodas 301031553, buveinė Pramonės g. 2C, Šiauliai akcijų, kurių po įstatinio kapitalo didinimo yra 2072 vnt. akcijų, iš jų vienos nominali vertė 28,96 Eur, visų akcijų vertė 60 005,12 Eur.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui. Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis, taip pat atsižvelgiant į sutuoktinių kreditorių interesus.

Ieškovas A. B. prašė teismo priteisti atsakovei M. B. visas įmones akcijas, o jam išmokėti piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią akcijų dalį – 29 973,43 Eur. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo padalinti santuokoje įgytas įmonės akcijas lygiomis dalimis po 50 procentų.

Pasisakydamas dėl priteistino šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio, teismas jau nustatė aplinkybes susijusias su šalių turtine padėtimi. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog įmonės UAB „UAB „Smart Trans LT“ veikla pradėta vystyti tik 2021 metais ir duomenų, kad įmonė jau uždirbtų pelną byloje nėra. Atsakovė M. B. savo vardu jokio kito kilnojamojo turto neturi, gyvena su dukra nuomojamame bute, o jos pajamos iš tos pačios dalintinos įmonės yra minimalios. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog galimybių išmokėti ieškovui jo prašomo dydžio piniginę kompensaciją, atsakovė neturi, todėl toks turto padalinimo būdas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas tenkina atsakovės priešieškinio reikalavimą ir santuokoje įgytą turtą – įmonės UAB „UAB „Smart Trans LT“, įmonės kodas 301031553, buveinė Pramonės g. 2C, Šiauliai 2072 vnt. akcijų, nutraukus santuoką, priteisia lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei po 50 procentų akcijų.

Priešieškiniu atsakovė M. B. prašė priteisti atsakovui transporto priemones: automobilį ir motociklą, o taip pat 16 320 Eur piniginių lėšų panaudotų iš ieškovo sąskaitos ne šeimos poreikiams.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje nei ieškovo, nei atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog, iš tiesų, naudojasi jam Jungtinėje Karalystėje priklausančios įmonės automobiliu, kurį ir nurodo atsakovė kaip dalintiną turtą. Teismas pažymi, jog nors byloje ir yra duomenų apie ieškovo vardu užsienyje registruotą įmonę, tačiau reikalavimų susijusių su šios įmonės ar jos turto padalijimu byloje nėra, o ir jis negalėtų būti sprendžiamas, kadangi tokie turtiniai reikalavimai nepatenka į bylą nagrinėjančio nacionalinio teismo jurisdikciją.

Atsakovės reikalavimas dėl 16 320 Eur piniginių lėšų panaudotų iš ieškovo sąskaitos ne šeimos poreikiams atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės nurodomas faktines aplinkybes. Tuo tarpu, ieškovas pateikė duomenis, jog mokėjimas R. J. buvo atliktas kaip paskolos grąžinimas ir šis ieškovo argumentas nebuvo paneigtas jokiais kitais bylos duomenimis.

Teismas pažymi, jog baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovė advokato Liubovė Šiušienė pasisakė, kad galimai atsakovė atsisako savo turtinio priešieškinio reikalavimo susijusio su ieškovo naudojamomis transporto priemonėmis motociklu ir automobiliu BMW. LR CPK nenumato šalims procesinės teisės didinti ar mažinti turtinius reikalavimus jau baigiamųjų kalbų metu, todėl teismas priimdamas sprendimą, pasisako dėl visų atsakovės priešieškiniu pareikštų reikalavimų. Be kita ko, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovei buvo suteikta galimybė patikslinti savo reikalavimus būtent tuo pačiu pagrindu, tačiau atsakovės atstovė tokia teise nepasinaudojo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nei ieškovo nei atsakovės vardu Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių nėra. Pakartotinai patikrinus VĮ „Regitra“ duomenis matyti, jog šalių turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu nepasikeitė, naujų transporto priemonių jie neįgijo, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės reikalavimas priteisti jai nuosavybės teise automobilį Mercedes - Benz E250, v/n (duomenys neskelbtini).

Atsakovė priešieškinyje, bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog siekiant padidinti įmonės UAB „Smart Trans LT“, įmonės kodas 301031553, įstatinį kapitalą, ji 2020 m. lapkričio 20 d. sudarė paskolos sutartį su V. B., pagal kurią jis įsipareigojo suteikti 65 000 Eur dydžio paskolą. Atsakovė prašė šią prievolę pripažinti solidaria sutuoktinių prievolę ir nustatyti, jog nutraukus santuoką, buvę sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi kreditoriui V. B.

Bylos nagrinėjimo metu į bylą įstojo trečiojo asmens atstovas, advokatas V. Čepas, kuris pateikė savo poziciją ir nurodė, jog vykdant šią sutartį, piniginės lėšos M. B. buvo pervestos ne paties kreditoriaus pagal sutartį V. B. iš jo asmeninės sąskaitos, o iš jo šiuo metu pagal įgaliojimą ar kitą susitarimą valdomos įmonės Jungtinėje Karalystėje sąskaitos. Nustatyta, jog ši bendrovė yra ta pati Jungtinėje Karalystėje, ieškovo vardu įregistruota įmonė AB&M Transport LTD .

CK 6.870 straipsnio 2 dalis numato, jog paskolos sutartis yra pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento.

Pažymėtina, jog paskolos sutartis yra realinė sutartis.

LR CK 6.875 str. 3 dalyje įtvirtinta, kad „Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų.“

Analizuojant aptartų faktinių aplinkybių visumą, į bylą atsakovės, trečiojo asmens atstovo pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus ir vertinant juos remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo priešieškinio reikalavimą susijusį su solidaria prievole V. B., dėl to šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškinyje ieškovas nurodė duomenis apie šalių turėtas lėšas įvairių bankų sąskaitose. Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovės turėtos lėšos sąskaitose yra nedidelės, teismas dėl jų padalijimo nepasisako, jos paliktinos kaip asmeninės šalių lėšos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis atsakovė patyrė 2750 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės Liubovės Šiušienės teisinei pagalbai apmokėti. Be to, atsakovė, teikdama priešieškinį, sumokėjo 250 Eur žyminio mokesčio, o likusios dalies mokėjimas jai buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Ieškovas bylos duomenimis patyrė 1960 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės Sigitos Galguobienės teisinei pagalbai apmokėti. Be to, ieškovas, teikdamas ieškinį sumokėjo 174 Eur žyminio mokesčio, o likusios dalies mokėjimas jam buvo atidėtas.

Teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju, didesne dalimi buvo tenkinti ieškovo reikalavimai, o mažesne atsakovės priešieškinio reikalavimai, t.y. 60 /40. Skirtumas tarp ieškovo ir atsakovės patirtų išlaidų advokatų teisinei pagalbai yra 790 Eur, todėl proporcingai patenkinus daugiau ieškovo reikalavimų, bet esant didesnėms atsakovės teisinei pagalbai patirtoms išlaidoms, atsižvelgiant į bylos pobūdį – šeimos byla bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp jų nepriteistinos, paliekant kiekvienam jų patirtas išlaidas (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas abiem šalims iki sprendimo priėmimo. Vadovaujantis išdėstytu, mokėtina į valstybės biudžetą žyminio mokesčio suma ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai yra 990 Eur (išlaikymas ir akcijų vertė), iš jos išskaitytina sumokėta suma 174 Eur, todėl priteistina 816 Eur.

Tokiu būdu, mokėtina į valstybės biudžetą žyminio mokesčio suma atsakovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai yra 1584,60 Eur (684,60 Eur už reikalavimus dėl automobilių ir piniginių lėšų + 900 Eur už akcijas), iš jos išskaitytina sumokėta suma 250 Eur, todėl priteistina 1334,60 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką (duomenys neskelbtini) įregistruotą Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, apskaitos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, šalims palikti pavardes – B. ir B.

Nepilnametės šalių dukters M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina – M. B.

Priteisti iš ieškovo A. B., nepilnametės dukters M. B., išlaikymui iki jos pilnametystės priteisti po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko M. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti motiną M. B.

Nustatyti ieškovo A. B. bendravimo su dukra M. B. bendravimo tvarką:

1. Ieškovas A. B. su nepilnamete dukra M. B. bendrauja pasirinktinai du kiekvieno mėnesio savaitgalius, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo penktadienio 17.00 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17 val. Šalių susitarimu iš anksto įspėjus vienas kitą prieš tris dienas, šalys gali susitarti ir dėl kito vaiko pasiėmimo/grąžinimo laiko, vietos, susitarti dėl jų susitikimo vietos, atsižvelgiant į tėvo ir vaiko faktinę gyvenamąją vietą, vietą, kurioje tėvas leis savaitgalį su dukra.

2. Ieškovas su dukra turi teisę praleisti Tėvo dieną - kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį. Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) dukra praleidžia su mama.

3. Ieškovas turi teisę kas antrą dukters M/ gimtadienį - rugpjūčio mėn. 11 d. praleisti su ja, paimant vaiką šventės dienos išvakarėse 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 16 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo bendrauti, perduoti dovanas.

4. Ieškovas A. B. turi teisę su dukra praleisti savo gimimo dieną – kiekvienų metų liepos 10 d. Tokia teisė gali būti apribota, bendravimas nukeltas, jeigu tą dieną pagal iš anksto suderintus atostogų grafikus priskirtina atsakovės ir dukters atostogų laikotarpiui ir nėra faktinės galimybės Ieškovui pasimatyti su dukra;

5. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv., Kalėdų dieną (gruodžio 24 - 25 d.), pasiimdamas dukrą Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimas iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas dukrą į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 17 val.; neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 17 val. ir grąžindama dukrą gruodžio 27 iki 11 val. į jos gyvenamąją vietą arba ugdymo įstaigą.

6. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra per Šv. Velykas: neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir gražindamas Šv. Velykų pirmąją dieną iki 19 val; poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas po Šv. Velykų švenčių einantį antradienį į ugdymo įstaigą.

7. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.), pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 17 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 10 val. į gyvenamąją vietą. Poriniais metais: Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 11 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 19 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą, nebent toliau tęstųsi žiemos atostogos ir Ieškovui priklausytų bendravimas su dukra.

8. Ieškovas turi teisę su dukra praleisti pusę savo ir/ar dukters rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą, kurioje planuojama atostogauti, tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Tėvas savo atostogų su dukra laikotarpiui dukrą pasiima pirmą atostogų dieną nuo 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 17 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.

9. Ieškovas turi teisę su dukra bendrauti ir nuotolinio ryšio, telekomunikacijų priemonėmis Tol, kol dukra pati savarankiškai nesinaudoja tokiomis priemonėmis, Ieškovas apie ketinimą pabendrauti su dukra informuoja Atsakovę.

10. Tavo atveju, jeigu Ieškovas neturi galimybės pasiimti dukters numatytu ar sutartu laiku, apie tai jis iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) trumpąją žinute, skambučiu ar el. laišku informuoja atsakovę.

11. Tuo atveju, jeigu tėvo ir dukters pasimatymas ir bendravimas negalimas dėl vaiko ligos, negalavimo ar kitų svarbių, objektyvių priežasčių, apie tai atsakovė įsipareigoja informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš 1 dieną arba nedelsdama iš karto po tokių aplinkybių paaiškėjimo. Ligos atveju Tėvui sudaroma galimybė aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje arba gydymo įstaigoje, arba pabendrauti telekomunikacijų priemonėmis.

12. Tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečio vaiko poreikius, interesus ir nuomonę, tėvai gali nustatyti, sutarti ir kitokią Tėvo bendravimo su dukra tvarką.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovui A. B. ir atsakovei M. B. po 50 procentų UAB „UAB „Smart Trans LT“, įmonės kodas 301031553, buveinė Pramonės g. 2C, Šiauliai 2072 vnt. akcijų, kurių nominali vertė yra 60 005,12 Eur.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B. 816 Eur žyminio mokesčio valstybei

Priteisti iš atsakovės M. B. 1334,60 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.