Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-38-771/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-17Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2025-11-12Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-17
Bylos Nr.
1-38-771/2025
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00109-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
V. R., UAB „P“
Advokatai
Liutauras Lukošius, Irma Bekerė, Valdas Kairys, Vitalija Mataitė
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-38-771/2025Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00109-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; (S) 1.1.7.2.5.;1.1.7.3.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.3.; 1.2.29.1.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Simai Greičiuvienei, Kristinai Skrodenytei, Eglei Šlivinskienei,dalyvaujant prokurorams Ričardui Bendikui, Pauliui Andruškevičiui,civilinio ieškovo atstovei advokatei Vitalijai Mataitei,kaltinamajam V. R., jo gynėjui – advokatui Liutaurui Lukošiui,kaltinamojo UAB „P“ gynėjai advokatei Irmai Bekerei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyv. vieta (duomenys neskelbtini)teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 3 dalį (2 veikos), skirta galutinė 380 MGL, t.y. 19 000 Eur dydžio bauda, kaltinamas pagal 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2023-07-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovei iškelta nemokumo byla, nemokumo administratorius UAB „V.“, kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuo 2017-03-29, būdamas UAB „P.“ direktoriumi ir kaip įmonės vadovas turėdamas vadovaujančias pareigas bendrovėje, turėdamas teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus bendrovės vardu ir kontroliuoti bendrovės veiklą bei turėdamas išankstinį tikslą, apgaule UAB „P.“ naudai panaudojus suklastotus dokumentus įgyti svetimą turtą, organizavo faktoringo sutarties su AB „sudarymą, žinodamas, kad UAB „P.“ nesilaikys sutarties sąlygų, o būtent:

2022-01-24 telefonu susisiekęs su AB „verslo klientų projektų vadove E. P. su tikslu gauti faktoringą, elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini)gavęs dokumentų formas, kurias privaloma užpildyti siekiant sudaryti faktoringo sutartį, tą pačią dieną, t. y. 2022-01-24 iš elektroninio pašto: (duomenys neskelbtini)į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)pateikė UAB „P.“ finansines ataskaitas, balansą ir pelno nuostolio ataskaitą už 2021 metus, po ko AB darbuotojams išanalizavus V. R. pateiktus duomenis ir finansiniams rodikliams, atitikus banko reikalavimus kreditavimui, 2022-01-26 AB darbuotoja E. P. iš elektroninio pašto: (duomenys neskelbtini)į elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini)pateikė faktoringo paraiškos formą pildymui,

po ko, suklastotus dokumentus - 2021-01-19 sutartį su pirkėju S. A. ir 2021-03-03 sutartį su pirkėju L. E. NV dėl prekių pardavimo, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie planuojamą prekių pardavimą S. A. NV ir L. E. NV, panaudojo 2022-01-28 nusiųsdamas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)AB „darbuotojai E. P. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)kartu su užpildyta ir pasirašyta faktoringo paraiška, iššifravimais prie 2021 metų finansinių ataskaitų, įmonės įstatais, įmonės JAR įrašu iš Registrų centro, asmens dokumento kopija, verslo planu, nuo AB darbuotojos E. P. nutylėdamas, kad tokios sutartys su S. A. NV ir L. E. NV nebuvo sudarytos,

2022-01-28 AB „prekybos finansavimo ir faktoringo skyriaus administratorė A. B. nuo UAB „P.” banko sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaitė 145,20 Eur rizikos vertinimo mokestį, bei AB „kreipėsi į draudimo kompaniją C. dėl draudimo suteikimo ir būdamas suklaidintas, 2022-02-10 regiono paskolų komitetas priėmė sprendimą suteikti faktoringą,

2022-02-14, kaip UAB „P.” atstovas, pasirašė Faktoringo sutartį su AB,

po ko, kompiuterinės technikos pagalba, pagamino netikrus dokumentus - UAB „P.“ sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui S. A. NV su priedais, kuriuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie prekių - 99 vnt. „P.“, kaina 98 752,50 Eur, pardavimą, sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui L. E. NV su priedais, kuriuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie prekių - 96 vnt. „P.“, kaina 95 760 Eur, pardavimą, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo 2022-02-15 nusiųsdamas AB „per jo vardu išduotą elektroninę bankininkystę sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-02-22 - sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bei išsiuntė AB „darbuotojai A. B. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)2022-02-15 iš netikro elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)patvirtinimą apie neva S. A. NV gautas prekes, 2022-02-23 iš netikro elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)patvirtinimą apie neva L. E. NV gautas prekes,

2022-02-17 UAB „P.“ buvo suteiktas 200 000 Eur faktoringo limitas - pirkėjui L. E. NV - 100 000 Eur ir pirkėjui S. A. NV - 100 000 Eur ir 2022-02-17 iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „P.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 88.877,25 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant faktoringo avanso išmokėjimas, sandorio, sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas: S. A. NV. Bei 2022-02-23 iš banko sąskaitos Nr. į UAB „P.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 86.184,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant faktoringo avanso išmokėjimas, sandorio, sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas L. E. NV,

tokiu būdu apgaule UAB „P.“ naudai įgijo svetimą labai didelės vertės AB „. turtą - 175 061,25 Eur, panaudojo netikrus dokumentus dėl ko AB „. buvo padaryta labai didelė 175 061,25 Eur žala.

Juridinis asmuo UAB „P.“ kaltinama tuo, kad šios įmonės direktorius V. R., eidamas nuo 2017-03-29 vadovaujančias pareigas bendrovėje, turėdamas teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus bendrovės vardu ir kontroliuoti bendrovės veiklą, bei turėdamas išankstinį tikslą apgaule UAB „P.“ naudai panaudojus suklastotus dokumentus įgyti svetimą turtą, organizavo faktoringo sutarties su AB „sudarymą, žinodamas, kad UAB „P.“ nesilaikys sutarties sąlygų, o būtent:

2022-01-24 telefonu V. R. susisiekė su AB „verslo klientų projektų vadove E. P. su tikslu gauti faktoringą, elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), gavęs dokumentų formas, kurias privaloma užpildyti siekiant sudaryti faktoringo sutartį, tą pačią dieną, t. y. 2022-01-24, iš elektroninio pašto: (duomenys neskelbtini)į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)pateikė UAB „P.“ finansines ataskaitas, balansą ir pelno nuostolio ataskaitą už 2021 metus, po ko AB „darbuotojams išanalizavus V. R. pateiktus duomenis ir finansiniams rodikliams atitikus banko reikalavimus kreditavimui, 2022-01-26 AB „darbuotoja E. P. iš elektroninio pašto: (duomenys neskelbtini)į elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini)pateikė faktoringo paraiškos formą pildymui,

po ko, V. R. suklastotus dokumentus - 2021-01-19 sutartį su pirkėju S. A. NV ir 2021-03-03 sutartį su pirkėju L. E. NV dėl prekių pardavimo, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie planuojamą prekių pardavimą S. A. NV ir L. E. NV, panaudojo 2022-01-28, nusiųsdamas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). AB „darbuotojai E. P. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)kartu su užpildyta ir pasirašyta faktoringo paraiška, iššifravimais prie 2021 metų finansinių ataskaitų, įmonės įstatais, įmonės JAR įrašu iš Registrų centro, asmens dokumento kopija, verslo planu, nuo AB „darbuotojos E. P. nutylėdamas, kad tokios sutartys su S. A. NV ir L. E. NV nebuvo sudarytos,

2022-01-28 AB „prekybos finansavimo ir faktoringo skyriaus administratorė A. B. nuo UAB „P.” banko sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaitė 145,20 Eur rizikos vertinimo mokestį, bei AB „kreipėsi į draudimo kompaniją C. dėl draudimo suteikimo ir būdamas suklaidintas, 2022-02-10 regiono paskolų komitetas priėmė sprendimą suteikti faktoringą,

2022-02-14 V. R., kaip UAB „ P.” atstovas pasirašė Faktoringo sutartį su AB „,

po ko, kompiuterinės technikos pagalba, V. R. pagamino netikrus dokumentus - UAB „P.“ sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui S. A. NV su priedais, kuriuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie prekių - 99 vnt. „P.“, kaina 98 752,50 Eur, pardavimą, sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui L. E. NV su priedais, kuriuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie prekių - 96 vnt. „P.“, kaina 95 760 Eur, pardavimą, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo 2022-02-15, nusiųsdamas AB „per jo vardu išduotą elektroninę bankininkystę sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-02-22 - sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bei išsiuntė AB „darbuotojai A. B. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)2022-02-15 iš netikro elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)patvirtinimą apie neva S. A. NV gautas prekes, 2022-02-23 iš netikro elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)patvirtinimą apie neva L. E. NV gautas prekes,

2022-02-17 UAB „P.“ buvo suteiktas 200 000 Eur faktoringo limitas - pirkėjui L. E. NV - 100 000 Eur ir pirkėjui S. A. NV - 100 000 Eur ir 2022-02-17 iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „P.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 88.877,25 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant faktoringo avanso išmokėjimas, sandorio, sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas: S. A. NV, bei 2022-02-23 iš banko sąskaitos Nr. į UAB „P.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 86.184,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant faktoringo avanso išmokėjimas, sandorio, sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas L. E. NV,

tokiu būdu V. R. apgaule UAB „P.“ naudai įgijo svetimą labai didelės vertės AB „turtą - 175 061,25 Eur, panaudojo netikrus dokumentus dėl ko AB „buvo padaryta didelė 175 061,25 Eur žala.

Kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino bei parodė, kad įmonėje UAB „P.“ dirba direktoriumi. Įmonė registruota 2017-03-29, užsiima tręšiamųjų produktų gamyba ir platinimu. Įmonėje direktoriumi dirba nuo 2018m. Yra 100 proc. įmonės akcijų savininkas. Įmonės veikloje buvo naudojami elektroniniai paštai: (duomenys neskelbtini). Įmonėje buvo tik vienas darbuotojas - jis. Faktoringas, kaip finansinis įrankis, jam buvo žinomas. Faktoringą naudojo nuo 2020 metų. Visi skolinti pinigai buvo grąžinti. Tuo metu bendradarbiavo su UAB „S“ banku (tai buvo dar prieš bendradarbiavimą su AB „). Pirmą kartą į AB „dėl kreditavimo paskolos kreipėsi metais anksčiau prieš įvykį. Tada neatitiko reikalavimų, greičiausiai dėl to, kad tai buvo nepakankamai pelninga kaltinime nurodytą veikla. Jis iš banko negalėjo gauti, nes neturėjo užstato. Tuo metu įmonės turtą sudarė atsargos ir iš veiklos gautinos lėšos. Atsargas sudarė tręšiamasis produktas, kuris buvo įvertintas 500 000 eurų. Tais metais įmonė turėjo turto, kurį sudarė iš įmonės veiklos gaunamos lėšos. Įmonei buvo reikalingas finansavimas žaliavai užsipirkti. Į AB „dėl faktoringo suteikimo kreipėsi 2022-01-24. Pripažįsta, kad suklastojus dokumentus pavyko sudaryti faktoringo sutartį. 2022-01-24 kaltinime nurodytas produktas jau buvo pagamintas. Produktą pagamino J. K. įmonė. Didžioji dalis pinigų, gautų iš AB „, buvo išleista ankstesniam kreditoriui padengti, sumokėti palūkanas ir delspinigius. Kita dalis pinigų buvo panaudota tręšiamojo produkto gamybai. Bankui buvo priimtina suteikti faktoringą jo įmonei. Nuo paraiškos teikimo iki pinigų gavimo praėjo maždaug 2 mėn. Pinigai buvo pervesti iš banko į specialiai atidarytą AB „banko sąskaitą. Jei gerai pamena, viso buvo pervesta 175 000 eurų. Suklastoti dokumentą patarė U. V. F.. V. F. jam sakė, kad per faktoringo sutartyje nustatytą terminą jis spės parduoti produktą ir grąžinti pinigus bankui. Su V. F., gimusiu (duomenys neskelbtini), susipažino 2014 m. V.. Pastarasis domėjosi tręšiamaisiais produktais ir kitais produktais, kuriuos būtų galima parduoti U.. Pagal specialybę V. F. K., bet dėl sveikatos būklės juo nebebuvo. Kiek žino, V. F. vertėsi prekių pirkimu ir pardavimu. Su V. F. bendravo per „s.“ programėlę, vėliau per „W.“ programėlę. V. F. U. vykdė individualią veiklą ir galimai galėjo turėti registruotų įmonių kitose Europos sąjungos šalyse. „S.“ programėlėje V. F. buvo pasivadinęs „M. D.“. „W.“ programoje turėjo du telefono numerius: (duomenys neskelbtini). Jis su V. F. dėl banko apgavystės pradėjo tartis 2022 vasario - kovo mėn. 2022-01-24, kai kreipėsi į banką, nebuvo tikras ar bus suteiktas faktoringas. Prieš suklastojant dokumentus, jis pateikė V. F. duomenis apie turimą tręšiamąjį produktą, kiekį, kainą bei pateikė įrodymus, kad produktas paruoštas U. rinkai (buvo atliktas atitinkamas ženklinimas). V. F. žadėjo jam padėti kaltinime nurodytą produktą parduoti U.. V. F. pasiūlė jam sukurti netikrus el. paštus: „L. E. NV“ ir „S. A. NV“. Vėliau V. F. pats pagamino netikrą antspaudą, sąskaitas, CMR dokumentą, el. paštus. Kaltinime nurodytos įmonės jam buvo žinomos iš anksčiau. Jis prieš 10-15 metų buvo įmonių „L. E. NV“ ir „S. A. NV“ klientu. Gavęs per programą „W.“ suklastotus dokumentus, persiuntė juos į banką el. paštu (duomenys neskelbtini). Siuntė iš pašto (duomenys neskelbtini). Paraišką faktoringui gauti pildė jis pats. Prašė faktoringo 200 000 eurų pinigų sumai. Suprato, kad bankui nurodomi duomenys yra netikri. Su banko darbuotojais gyvai nebendravo. Bendravimas vyko tik telefonu ir el. paštu. Patikslina, kad sutartis lietuvių kalba užpildė pats V. F.. Jis davė V. F. savo įmonės PVM sąskaitos – faktūros pavyzdį, iš įmonės apskaitos įmonės PVM sąskaitos – faktūros seriją ir numerį. Vėliau suklastotas sąskaitas gavo iš V. F.. Kaltinime minimos sutartis su konkrečiais piliečiais paruošė V. F.. Sutartyse 2021-03-03 ir 2021-01-19 yra UAB „P.“ antspaudas ir jo parašas. Duomenis apie trąšų pavadinimą, sumą ir pakuočių skaičių, kainas V. F. pateikė jis. Sutartis ir suklastotas PVM sąskaitas – faktūras jis gavo per „W.“ programėlę iš Nr. +(duomenys neskelbtini). Prie netikrų el. paštų adresų jis prieigų neturėjo, iš jų dokumentus siuntė V. F.. V. F. lietuviškai nesuprato, todėl bendravimas vyko anglų kalba. Susirašinėjimų su V. F. jis neturi išsaugojęs, nes praėjo daug laiko. V. F. dabar yra U.. Su pastaruoju labai mažai bendrauja. Faktoringo pagrindu bankas atidarė specialią sąskaitą ir į tą specialiai atidarytą sąskaitą pervedė minimus pinigus. Gavęs pinigus, jis atsiskaitė su UAB „S.“ 82 000 eurų, sumokėjo delspinigių 12 000 eurų. Likusieji pinigai liko banko sąskaitoje. Dalis gautų pinigų buvo panaudota tręšiamojo produkto gamybai. Nepanaudota liko 19 000 eurų, kurie pasibaigus faktoringo terminui, buvo grąžinti bankui. Nepamena, ar su kreditoriais atsiskaitė tiesiogiai iš tos AB „faktoringinės sąskaitos, ar buvo pervedęs į kitą sąskaitą. Sau asmeniškai 2022-03-09 persivedė 9 000 eurų, kaip atlyginimą. Išaiškėjus klastotei, D. iš įmonės „S. A. NV“ susisiekė su juo asmeniškai. Vėliau bendravo su banku, buvo įsipareigojęs grąžinti pats skolą. Tikėjosi, kad produktą, kurį turi atsargose, galės parduoti. Produktas šiuo metu sandėliuojamas „H.“ sandėliuose, adresu (duomenys neskelbtini)ir yra areštuotas antstolio. Turtą areštavo kitas kreditorius ir jo pajudinti nebegalėjo, todėl ir neperdavė jo nemokumo administratoriui. Nepateikė turto arešto akto nemokumo administratoriui, nes turėjo vilčių atsiskaityti su kreditoriais. Produktas, kuris dabar dar yra sandėliuojamas, jo kiekis nėra toks, kaip buvo sudarant faktoringo sutartį, jo yra likę apie pusę. 25 000 eurų pervedė bankui iš UAB „P.“. Tie pinigai įmonės UAB „P.“ sąskaitoje atsirado iš pardavimų. Draudimo bendrovės „C.“ atstovui advokatui B. yra sumokėjęs 1 000 eurų iš asmeninės sąskaitos. Niekada nevengė prievolės atsiskaityti. 2022 m. spalio mėn. su juo susisiekė „C.“ advokatas ir pasakė, kad dabar reikia mokėti jam. Jis „C.“ advokatui sumokėjo 1 000 eurų iš asmeninės sąskaitos. Kiti įsipareigojimai yra likę iš ankstesnės įmonės, su UAB „P.“ tai nesusiję. Sutartys dėl pardavimo su U. buvo sudarytos, bet nebuvo pateiktos byloje. Jas galės pateikti. Jos buvo sudarytos 2022 m. kovo mėn. Pirkėjas buvo V. F. pažįstamas žmogus, jis bendravo su juo, tačiau sutartyje nefigūravo. Sandoris su V. F. nepavyko, nes U. prasidėjo karas. Kai kreipėsi į banką dėl faktoringo, turėjo tikslą atsiskaityti su banku, kai būtų pardavęs prekes. Nesuprato, kad neatsiskaitys. Turėjo tikslą atsikaityti, parduodamas prekes į U.. Buvo surastas pirkėjas AB „P.“. Su ja vyko derybos, suma buvo sutarta apie pusę milijono. Buvo sudarytos sutartys. Buvo sutarta, kad pinigai bus po prekių pristatymo. Todėl pirma turėjo būti išgabentos prekės, tik tada būtų gavęs pinigus. Planavo užsakyti transportą, kuris galėtų prekes pristatyti. Derybos su pirkėju vyko, prieš sudarant sutartį su banku dėl faktoringo. Faktoringas ir derybos su pirkėju vyko lygiagrečiai, beveik tuo pačiu metu. Pateiks sutartį su pirkėju. Sutartyje vykdymo terminai buvo numatyti. Įvykdęs sutartį, planavo grąžinti pinigus AB „. Nėra tikras ar yra išlikęs, koks susirašinėjimas per „W.“ programą. Ką gaudavo į „W.“ programą, visus reikalingus failus išsikeldavo į kompiuterį, o iš telefono stengėsi viską ištrinti, kad liktų daugiau atminties. Nesutiktų suteikti prieigos prie savo „W.“ programos paskyros. Sudaryta sutartis su Pro, netiko faktoringui gauti, nes U. nebuvo galima drausti kredito. Klausė draudimo kompanijos „C.“, ar jie draustų pirkėją U.. Tai buvo 2022 m. pradžia, prieš pateikiant AB „suklastotas sutartis. Ikiteisminio tyrimo metu, pateikė, tai kas buvo jo klausiama. Kokius klausimus gavo ikiteisminio tyrimo metu, į tuos ir atsakė. Negali atsakyti, kodėl nepateikė to, ką papasakojo teisiamajame posėdyje. Ikiteisminiame tyrime sakė, kad taip elgtis ir pateikti suklastotus dokumentus jį spaudė kreditoriai ir kad jie suteikė praktinius patarimus (apie banko kreditavimo silpnąsias puses). Dabar pasakoja kitokias aplinkybes, nes suklydo ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus. 2024-05-21, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jo, kaip vadovo, padarytos žalos, tik vakar sužinojo apie jį. Ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos veiklos yra inicijuotas (duomenys neskelbtini), bet ta skola jau yra grąžinta pilna apimtimi. Savo veiksmus vertina blogai, kaltę pripažįsta ir gailisi. Sutinka su banko civiliniu ieškiniu pilnai. Planuoja atsiskaityti. Asmeniškai jokių pinigų, gautų pagal faktoringo sutartį, nepasisavino. Jie buvo išleisti tik įmonės veiklai.

Kaltinamojo UAB „P.“ gynėja advokatė I. Bekerė teisiamajame posėdyje nurodė, jog kaltės klausimo nekomentuos ir parodymų neduos. Nelabai sutampa kito kaltinamojo parodymai su kaltinamajame akte išdėstytomis aplinkybėmis. Gal apskritai bus sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo akto keitimo, nes išaiškėjo apie kito asmens dalyvavimą darant nusikalstamą veiką.

Liudytoja A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad šiuo metu dirba AB „prekybos finansavimo ir faktoringo skyriaus administravime. 2022 m. dirbo tose pačiose pareigose. Atlieka funkcijas, susijusias su faktorizavimu. Su klientais gyvai nebendrauja. Gauna sąskaitą faktūrą, suveda į sistemą, tada klientas gauna avansą ir laukia, kol pirkėjas apmokės. Klientas per interneto banką, atsiunčia sąskaitą faktūrą, kurią gauna elektroniniu paštu. Jos darbas yra duomenų įvedimas iš faktoringo sutarties į sistemą. Į pareigas neįeina tikrinimas ir kontrolė sutarties vykdymo. Faktoringo sutarties terminas yra įvedamas į duomenų bazę. Toliau vyksta automatiniu būdu. Suėjus faktoringo sutarties terminui, jokios operacijos su faktoringu jau nebevykdomos. Jeigu apmokėjimas vėluoja, 8 vėlavimo dieną klientas gauna pranešimą iš banko apie sumokėjimo vėlavimą. Kaltinamojo V. R. asmeniškai nepažįsta. Pamena, kad buvo gavusi faktorizuoti dvi sąskaitas faktūras pirkėjams L. E. NV ir S. A. NV. Sąskaitos buvo faktorizuotos ir klientas gavo avansą. Sąskaitų sumos buvo 95 760 eurų ir 98 752,50 eurų. Gavus sąskaitas, duomenis suvedė į banko sistemą. Tada pirkėjams išsiuntė informaciją, kad jų sąskaitų faktūrų reikalavimo teisės yra perduotos bankui ir visi mokėjimai turi būti atliekami į AB „faktoringo sąskaitą. Informacija buvo išsiųsta abejiems pirkėjams ir pastarieji abu patvirtino apie šios informacijos gavimą. Sutikimą iš pirkėjų gavo elektroniniu paštu. Visi duomenys pirkėjams buvo išsiųsti į nurodytus elektroninius paštus, kurie buvo nurodyti faktoringo sutartyje. Abejiems pirkėjams gavo draudimą iš „C.“. Draudimą sistemoje užpildo ji. „C.“ buvo suteikę draudimą tiems dviem pirkėjams. Už pirkėjo rizikos vertinimą moka bankas ir klientas. Draudimui pildydama paraišką įveda tik pageidaujamą pirkėjo draudimo sumą, nes „C.“ sistemoje dažniausiai jau būna nurodyti pirkėjai. Jei nebūna, tada suveda pavadinimą, adresą, įmonės kodą, telefoną. Gauna draudimus ir tik tada pasirašo faktoringo sutartis. Kai pasirašo sutartį, toliau susirašinėja su vadyba, konkrečiai su E. P.. Su UAB „P.“ susirašinėjo kolegė E. P.. Ji tik vieną laišką matė, kur pirkėjai rašė, kad kol neparduos prekių, tol nemokės pinigų. Suėjus 43 nemokėjimo dienai iš S. A., kreipėsi į „C.“. Gavo laišką iš „C.“, kad jie priėmė jų prašymą ir pranešė, kad susisieks su savo partneriais, kad bendrauti su S. A.. Kadangi suma buvo didelė, tai „C.“ jiems pasakė, kad bankui reikia kreiptis į teismą dėl išieškojimo. Kai gavo iš UAB „P.“ sąskaitas – faktūras, kreipėsi į pirkėjus. Nekilo įtarimų, kad kažkas gali būti ne taip. Sąskaitas - faktūras gauna per interneto banką į elektroninį paštą. Interneto banke, sąskaitas faktūras patalpino UAB „P.“ vadovas, jie turi prisijungimo teisę. Pirkėjų elektroninio pašto adresus pateikė UAB „P.“, jie buvo nurodyti faktoringo paraiškoje, o paskui ir faktoringo sutartyje. Jie gavo 25 000 eurų iš UAB „P.“, šiais pinigais buvo apmokėta dalis sąskaitos – faktūros S. A.. 2022-09-29 1 000 eurų gavo iš „C.“. Pervedimo paskirtis buvo išieškoti pinigai iš skolininko S. A.. Kas tuos pinigus sumokėjo „C.“, nežino, tačiau spėja, kad UAB „P.“. UAB „P.“ sumokėjo „C.“, o „C.“ paskui pervedė jiems. 25 000 eurų yra jau su tuo „C.“ sumokėtu 1000 eurų. Pagal faktoringo sutartį CMR nėra reikalaujama. Kai prasidėjo vėlavimai, V. R. paprašė pateikti CMR. Pastarasis pateikė. CMR buvo pateikę tik draudimui. UAB „P.“ avanso suma buvo 90 proc. nuo kiekvienos sąskaitos. Nežino, kodėl draudimo bendrovė atsisakė išmokėti įmoką. Su draudimo bendrove daugiau bendravo jos vadovas. Jai neteko tiesiogiai bendrauti su UAB „P.“ direktoriumi. Ji tik administratorė. Neatsimena ar teko su kaltinamuoju bendrauti elektroniniais laiškais. 2022-09-28 „C.“ pranešė, kad nutraukia tyrimą. Turbūt yra parašyti motyvai, kodėl nutraukia, bet šiuo metu negali pažiūrėti programoje.

Liudytoja E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba AB „nuo 1995 vasario. Dirba verslo kreditų projektų vadove. 2022 m. sausį dirbo tose pačiose pareigose. Jos darbas yra su verslo kreditavimu, bendravimas su klientais, paraiškų priėmimas, medžiagos paruošimas sprendimams dėl finansavimo priėmimo. Kai jau suteiktas kreditas, jo administravimas ir priežiūra. Jai žinoma UAB „P.“ ir V. R.. Juos siejo tik darbiniai klausimai. V. R. prieš kažkiek metų buvo atvykęs dėl finansavimo, apsikeitė kontaktais, bet jokie kreditai tą kartą nebuvo suteikti. Buvo bendravusi su V. R., dar prieš šį įvykį. Tuomet kalbėjo kiek pamena, apskritai apie apyvartinių lėšų poreikį. Toliau bendravimas atsinaujino 2022 m. 2022 m. sausio 24 d. paskambino V. R. dėl finansavimo, kaip juridinio asmens kreditavimo, nes trūko apyvartinių lėšų. Neatsimins dabar, apie kokią sumą kalbėjo. Dėl UAB „P.“ faktoringo suteikimo. Faktoringas yra tokia kreditavimo rūšis, kuri papildo įmonei apyvartines lėšas. Paprašė atsiųsti įmonės finansinius rodiklius, kad įvertinti ar jie atitinka reikalavimus finansavimui. Tą pačią dieną, 2022-01-24, V. atsiuntė UAB „P.“ 2021 m. metines finansines ataskaitas. Elektroniniu paštu buvo atsiųstas balansas, pelno nuostolių ataskaita. Kai atsiuntė finansines ataskaitas, įvertino, kad finansavimas galimas. Pagal 2021 m. finansines įmonės ataskaitas, įmonė atitiko banko reikalavimus. Nusiuntė V. R. paraiškos formą, kad ją užpildytų. V. R. pateikė paraišką, kurioje buvo nurodyta 200 000 eurų suma. Paprastai klientas nurodo, kokios sumos jam reikia. 2022-01-28 gavo paraišką, verslo planą, sutartis su pirkėjais, kitus reikalaujamus banko duomenis. Pirkėjai buvo dvi įmonės S. A. ir L. E.. Šios įmonės buvo nurodytos faktoringo paraiškoje. Tas dvi įmones tikrino „google“ paieškoje. Tuo metu, tos įmonės tikrai buvo. Toms įmonėms buvo planuota parduoti produktą, trąšą „P.“. Apie produktą buvo aprašyta verslo plane, pateiktame kliento. Internete pasiskaitė apie šį produktą. Tikrinti produkto jie neprivalo. Paraiškoje yra nurodyta, kad rizikos mokestis yra sumokamas. Bankas kreipėsi į „C.“ tik po paraiškos pateikimo. Ruošė medžiagą paskolų komitetui. Paskolų komitetas įvertino ir priėmė sprendimą, faktoringą suteikti. Faktoringo sutartį pasirašė elektroniniu būdu. Kai pasirašoma faktoringo sutartis, tuomet per el. bankininkystę, klientas pateikia sąskaitą apmokėjimui. PVM sąskaitos faktūros buvo teiktos per el. bankininkystę ir ten jas pamato prekybos finansavimo skyrius. Nepasakys, kam iš UAB „P.“ buvo suteiktos prieigos prie el. bankininkystės. Prie klientų atsiskaitomųjų banko sąskaitų, prieigas suteikia kita banko darbuotoja. Jai tikrai buvo žinoma, kad V. R. buvo akcininkas UAB „P.“. Tas įmonės tikrinimas labiau vyksta, kai yra atidarinėjama sąskaita klientų aptarnavimo skyriuje. Prekybos ir finansavimo skyrius pamato sistemoje, tuomet siunčia užklausą tam pirkėjui el. paštu, kuris yra nurodytas kliento paraiškoje dėl finansavimo. Dokumentus suformavo į banko sistemą. Toliau jau viską vykdė prekybos finansavimo ir faktoringo skyrius. Bankinė sąskaita buvo nurodyta įmonės UAB „P.“ atsiskaitomoji sąskaita. UAB „P.“ pirkėjams buvo suteiktas 90 d. apmokėjimo terminas. Viso proceso metu, kalba ėjo apie S. A. ir NB E., apie produktą „P.“, kad jis išsiųstas ir perduotas minėtoms įmonėms. Buvo gauti patvirtinimai, kad prekės gautos ir galima mokėti pinigus. Po to išaiškėjo, kad tie el. paštai buvo suklastoti. Faktoringas yra toks kreditavimo produktas, kai yra pardavėjas ir pirkėjai. Pardavėjas išrašo sąskaitą už prekes ir susitaria, per kiek laiko pirkėjas turi apmokėti. Šiuo atveju terminas buvo 90 d. Faktoringas leidžia pardavėjui pateikus sąskaitą, gauti pinigus iš karto. Bankas apmoka iš karto per kelias dienas, tik mokėjimas būna nepilnas. Šiuo atveju apmokėjimas buvo 90 proc. Pateiki prekes ir iš karto gauni pinigus. Bankas sumoka iš karto pardavėjui. Po to, po 90 d., pirkėjas sumoka bankui visą 100 proc. sumos. Tą 10 proc. skirtumą nusiskaito palūkanas ir jei yra delspinigius, o jei lieka likutis iš tų 10 proc., jį perveda pardavėjui (banko klientui). Gavo pranešimą, kad mokėjimai nėra vykdomi, todėl pirmiausia yra siunčiami automatiniai pranešimai pirkėjams. Tie pranešimai nuėjo į suklastotus el. paštus. Bankas bendradarbiauja su prancūzų draudimo kompanija „C.“. Gavus prašymą ir sumokėjus rizikos vertinimo mokestį, bankas kreipėsi į „C.“ dėl draudimo suteikimo. Pas juos yra prekybos finansavimo ir faktoringo skyrius, tą paraišką nusiuntė tam skyriui, jie ir kreipėsi į „C.“. Pati su „C.“ nekontaktuoja. Draudimas draudžia banko riziką nuo nemokumo. Jei būna sukčiavimo atvejų, „C.“ nemoka draudimo išmokos. Šiuo atveju taip ir buvo. „C.“ išsiaiškino, kad klientas sukčiavo. Praėjus 30 d. po vėlavimo, bankas kreipėsi į „C.“ bendrovę dėl pirkėjų nemokamų pinigų. „C.“ bendrovė kreipėsi į tas pirkėjų įmones. Vyko tyrimas ir buvo nustatyta, kad jiems pateikti el. paštai, sutartys su pirkėjais, antspaudas ir kiti dokumentai nevisiškai atitinka tų pirkėjų. Buvo antspaude viena raidė pakeista, elektroniniame pašte irgi buvo viena raidė pakeista. Kiek matė iš dokumentų, kad tų užsienio pirkėjų advokatui, V. R. prisipažino, suklastojęs dokumentus. Pirkėjai iki „C.“ kreipimosi, nebuvo nieko girdėję apie UAB „P.“ ir V. R.. „C.“ pateikė informaciją apie sukčiavimą rugpjūčio mėn. CMR nėra reikalaujama pateikti bankui. „C.“ liepos mėn. paprašė banko pateikti CMR. Tuomet bankas paprašė V. R., kad jis pateiktų. V. R. pristatė CMR banko padalinyje Vilniuje. Negali pasakyti, kokia informacija buvo CMR. Nuo gegužės pabaigos iki liepos pabaigos, buvo nuolat bendraujama su V. R. elektroniniais laiškais, skambučiais. V. R. sakė, kad prekes jau išsiuntė pirkėjui. Kur tiksliai buvo laikomos prekės, neklausė. Nuo 2022 m. gegužės 31 d. pradėjo rašyti V. R. laiškus, kad jo pirkėjas nemoka pinigų. Rašė laiškus, kas dieną ar kas dvi. Visada V. R. gražiai atrašydavo ir sakydavo, kad susisieks su pirkėjais ir pasiteiraus. Dar sakė, kad jis pats galės sumokėti, jei pirkėjai nemoka. Galų gale V. R. žadėjo pats mokėti, kol nemokės pirkėjai. Liepos 27 d. buvo banko vadovų V. Ž. ir G. S. susitikimas su V. R., kurio metu, V. R. pasirašė pasižadėjimą sumokėti, t. y., kad pats V. R. atsiskaitys, tai būtų atsiskaitęs iš įmonės veiklos. V. R. viską tvarkė pats, jokio kito asmens nebuvo. V. R. buvo pasirašęs raštą, kad sumokės, tai kito būdo, kaip padengti skolą nebebuvo galimybės. Negali atsakyti dėl išieškojimo, kaip iš fizinio asmens, nes tai ne jos kompetencija. Toliau vis tiek buvo nemokami pinigai. Kažkiek sumokėta buvo rugsėjo mėn. V. R. nemokėjo, todėl spalio mėn. pradžioje buvo nutraukta faktoringo sutartis ir kreiptasi dėl išieškojimo. Ji visą tą laiką bendravo tik su V. R., jokių kitų asmenų neprisimena. Kai prasidėjo raginimai sumokėti, tai V. R. kitokių kliūčių neminėjo, apart vienos, kad pirkėjas dar nepardavė prekių ir dėl to negali sumokėti. Kai prasidėjo raginimai mokėti, V. R. neminėjo jokių kliūčių. UAB „P.“ bankui sumokėjo 25 000 eurų iš viso to sumokėto avanso. 25 000 eurų - suprato, kad tai įmonės pinigai iš kitų apyvartinių lėšų. Į UAB „P.“ sąskaitą buvo pervesta apie 175 000 eurų. Negali atsakyti, ar draudimo bendrovė pervedė bankui lėšų, nes tai ne jos kompetencija. Apie draudimo bendrovės mokėjimus, nieko nežino. Su „C.“ susirašinėjo kitas skyrius, ar buvo sumokėta pinigų draudimo bendrovei, nežino. 2022 spalio mėn. buvo nutraukta sutartis. Po nutraukimo, perdavė bylą išieškojimų skyriui – specialiųjų aktyvų departamentui. Tas skyrius, toliau viską ir vykdė. Specialiųjų aktyvų departamentas kreipėsi dėl išieškojimų ir teisminių procesų.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas G. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra nemokumo administratorius, šiuo metu vienas iš darbų yra UAB „P.“ bankroto procesas, kuris vykdomas nuo 2023 m. liepos 13 d. Su V. R. gyvai teko susitikti vieną kartą kontoroje, kai atvežė kelias „papkes“ dokumentų. Tarp jų buvo formalus pokalbis. Pagal įstatymą privalo patikrinti įmonės veiklą už 3 m. Patikrinus UAB „P.“ veiklą, nustatė, kad nėra perduoti visi įmonės dokumentai. Buvo kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo, nes V. R. perdavė ne visus dokumentus. Teismas skyrė baudą, bet V. iki galo dokumentų neperdavė. Susidarė įspūdis, kad šioje įmonėje yra kažkas slepiama, slepiamas turtas, nes neperduodami kažkokie dokumentai. Iš bendravimo su V. R. matėsi, kad kažkas įmonėje negerai. Dabar viešai sklando informacija, kad už 3000 eurų galima atsidaryti įmonę ir gauti banko prisijungimo kodus ir taip valdyti Pietų Korėjos įmonę iš Lietuvos. Mato, kad yra pravedami pinigai į Pietų Korėjos įmonę, bet nemato sutarčių, tai kelia daug abejonių. Atsargos 497 050 eurų UAB „P.“ atsirado, kaip įstatinio kapitalo didinimas, tai buvo vadovo įnašas. Buvo atliktas turto vertinimas. Padidinti įstatinį kapitalą reikėjo, kad parodyti bankui grąžų balansą. V. R. įvertino tas trąšas ir taip padidino įstatinį kapitalą. Jam nebuvo perduoti dokumentai, kaip buvo įsigytos trąšos. Apie produktą „P.“ sužinojo atsitiktinai iš kitų kreditorių. Produktas „P.“ yra pagamintas 2021 m., jo galiojimo laikas yra apie 2-3 metus. Tiksliai negali pasakyti, kada baigiasi galiojimas. Mano, kad šiuo metu produkto galiojimo laikas yra pasibaigęs. Kad sužinoti ar trąšos dar turi išlaikiusios savybes, tam reikia daryti ekspertizę. Tik dvi paletės yra įvertintos pusei milijono eurų. Kiek žino chemija yra gaminama Kinijoje. Tos medžiagos tona kainuoja nuo 1500-2000 eurų. Perėmę dokumentaciją nenustatė, kad gamintojas būtų UAB „P.“. Kiek žino, tose trąšose esanti medžiaga, gaminama Kinijoje. Mano, kad jis tą produktą užsisakė iš Kinijos tiesiogiai ar per tarpininką ir supakavo po 25 g. Tokių dokumentų, kas ir kur ką gamino, neturi. Dėl kainos, kiek domėjosi jo padėjėjos, perkant dideliais kiekiais, jo kaina yra labai maža. Vertinimui atlikti, trūko analogų. Kaina buvo paimta iš internetinės parduotuvės, kur pats V. R. ir prekiavo. Kalba apie trąšas, kurios vadinasi „P.“, apie trumpalaikį turtą. Tiksliai negali pasakyti, koks kiekis, tų atsargų yra 1,5 paletės. Nuvykus į sandėlį, rado dvi paletes, kurios priklausė UAB „P.“ ir už kurių saugojimą mokėdavo V. R.. Sandėlio vadovas patvirtino, kad V. R. mokėdavo už tų atsargų, t. y. 2 palečių, saugojimą, pats atvažiuodavo ir pasiimdavo po kelias dėžutes. Tikint vertinimu, tos dvi paletės yra vertos pusės milijono. Jam susisiekus su panašiais verslais užsiimančiais piliečiais, jie pasakė, kad vertė galimai galėtų būti 2000-3000 eurų. Taip pat sandėlyje buvo nemažas kiekis palečių, kurios priklausė kažkokiai anglų įmonei, ir už kurių saugojimą jie mokėjo. Jiems prie jų prisiliesti neleido, jos sandėlyje yra sudėtos ganėtinai aukštai, sunku buvo prieiti prie tų trąšų. V. R. pateikė dokumentą, kad tos atsargos buvo parduotos. Turto atsargos buvo parduotos A. įmonei. V. R. raštas yra 2023 m. birželio 19 d. Jo nuomone, tame rašte nėra nurodyta, kada tos trąšos buvo parduotos A. įmonei. Tos paletės, nežino ar buvo kaip nors pažymėtos, kita kalba arba kitaip. Iki šios dienos tos sutarties, kad yra parduota A. įmonei, neturi. Tą raštą gali pateikti teismui. Turi ne sutartį, o tik patį raštą. Kokiomis sąlygomis ir už kokią sumą buvo parduotos atsargos, duomenų neturi. Patikrinus įmonės apskaitą, jokių piniginių įplaukų už tas trąšas nematė. Galvoja, kad tai buvo apsimestinis V. R. sukurtas dokumentas ir pateiktas administratoriui, kad tik nebūtų toms atsargoms išieškojimo. Su ta A. įmone nepavyko susisiekti. Įmonėje figūruoja slaviškos pavardės. Kokios buvo sąskaitos apie prekybą ir kokiomis kainomis buvo prekiaujama, galėtų atsakyti vėliau ir pateikti dokumentus. Kalbėjo su sandėlininku, kad be jų žinios niekam neatiduotų palečių. Neaišku, kieno tos paletės, nes neaišku, ar sandoris su Jungtine Karalyste yra apsimestinis ar ne. Produkto kiekis 2022 m. sausio - vasario mėn. sandėlyje buvo 2 paletės, kiek kg yra, nežino. Sąlyginai imant, kiek reikia vienam hektarui, tai kiekis yra stambiam ūkiui. Perpardavinėtojai sakė, kad toks kiekis turėtų būti realizuojamas užsienyje. Jam žinoma, kad tos dvi paletės anksčiau priklausė UAB „P.“. Pagal V. R. raštą, jos buvo parduotos Jungtinės Karalystės įmonei. Kai nežinojo apie tas trąšas, o V. R. nebuvo perdavęs turto, kreipėsi į teismą su ieškiniu V. R. dėl žalos atlyginimo dėl 458 476 eurų atsargų, 15 000 sumokėto avanso, 1000 eurų per vienerius metus gautinų sumų, iš viso bendra ieškinio suma 501 392 eurų. Ieškinys buvo patenkintas. Tos atsargos ir yra produktas „P.“, nes jie nieko nežinojo apie tas atsargas. Turi tik žodinį sandėlininko patvirtinimą, dokumentų jokių neturi, kad tikrai tos atsargos priklauso UAB „P.“. Nemokumo proceso metu dar bando vertinti tų atsargų galimą naudą ir tik tada spręs, kokių veiksmų imsis toliau. Reikia išsiaiškinti, kiek kreditoriai galėtų gauti pinigų, pardavus trąšas. Šiuo metu turi pasiūlymą tik 2000-3000 eurų apimtyje. Kreipėsi į ne vieną įmonę, gavo tik žodinius pasiūlymus. Yra tik debitorinės skolos į L. įmonę, į O. įmonę. Visose tose įmonėse vyrauja slaviškos pavardės. Kiek į tas įmones buvo siųsta laiškų, visi laiškai grįžo, mano, kad praktiškai kažką išsireikalauti iš jų yra neįmanoma. Daro prielaidą, kad tos įmonės irgi galėtų būti apsimestinės. Turto kurį būtų galima parduoti, nėra. Bendra kreditorinių reikalavimų suma yra apie pusę milijono. Reikėtų pasitikslinti ar AB „. yra pateikęs kreditorinį reikalavimą. Turi tuos dokumentus kompiuteryje, turėtų pasižiūrėti, nes mintinai nepamena. Teismo administravimo išlaidų suma tikrai nėra didelė, būtų tarp 10 000 - 20 000 eurų. Perspektyvos kreditoriams atgauti skolą, vienintelis galimas pinigų šaltinis yra tik tos trąšos, kurios dabar guli sandėlyje, jų vertė 2000-3000 eurų. Iš užsienio debitorių atgauti pinigus, praktiškai yra neįmanoma, nebent kažkokius papildomus dokumentus pateiktų V. R.. Su esama informacija ir esamais dokumentais, nemato galimybės kreditoriams atgauti pinigus. Nebent V. R. pasakytų, kur galima realizuoti turimas atsargas. Jei būtų įrodyta, kad trąšos priklauso UAB „P.“, jas realizuotų nemokumo administratorius. Tos trąšos, bent jau jo, nėra areštuotos. Negali areštuoti turto, kuris galimai yra ne jo. Kiek matė iš susirašinėjimo su antstoliu D. B., jis norėjo areštuoti tas trąšas, o ar oficialiai yra jos areštuotos dabar, nežino. Tos trąšos yra „H(duomenys neskelbtini) sandėliuose. Nemokumo administratoriui reikia surinkti, kuo daugiau pinigų į įmonę, kad padengti kreditorinius reikalavimus. Reikėtų daryti ekspertizę ar „P.“ dar kažką gali. Gali nutikti taip, kad po 4-5 m. bylinėjimosi, atsidurs tokioje situacijoje, kad turės pusę tonos medžiagos, kurią turės utilizuoti. Savo veiksmais galėtų pridaryti daug žalos. Įmonėje nėra tokių dokumentų, kad visos likusios trąšos būtų pirktos iš UAB „P.“. Nebent FNTT galėtų būti tie dokumentai. UAB „P.“ balanse yra 1,5 paletės. Apie vykdomąją bylą yra žinoma, kad kažkas norėjo trąšas išieškoti ir areštuoti. Buvo matyti, kad iš kai kurių bankroto administratoriaus sandorių buvo padaryta žala. Jam nėra žinoma ar AB „. ginčijo UAB „P.“ sandorius. Nemokumo proceso metu, yra girdėjęs apie sandorius su U.. Kiek pamena, jokių sutarčių su U. tarp jo turimų dokumentų, nebuvo. Jie pagrinde gavo už 2022 m., tik įmonės pardavimus ir banko išrašus. Pats V. R. sakė, kad pas jį buvo atlikta krata ir paimti dokumentai. Dar buvo susisiekta su FNTT ir jie pranešė, kad jie baigė atlikti tyrimą ir galės pateikti dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. R. kaltė taip pat įrodyta baudžiamojoje byloje esančia rašytine medžiaga:

2022-10-13 AB „.pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „P.“ atstovų atžvilgiu (1 t., b. l. 1-117);

2022-11-22 AB „. atstovo pateiktais paaiškinimais dėl faktoringo sutarties sudarymo aplinkybių (1 t., b. l. 168-197);

2024-01-09 kompanijos L. E. atsakymu, kad kompanija neturi jokių įsipareigojimų ar susitarimų su UAB ,,P.“, nesusirašinėjo, nei sąskaita faktūra, nei sutartis su UAB ,,P.“ nėra žinoma. Nebendradarbiavo su šia įmone, nežino apie šią faktoringo sutartį. Nepirko iš UAB ,,P.“ produktų, susijusių su sąskaita faktūra. Su UAB ,,P.“, jokių sandorių neturėjo (3 t., b. l. 41-68);

VMI ISAF registro duomenimis sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2022-02-18 R. M., 2022-02-15 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta IĮ ,,El.“ (2 t., b. l. 1);

2023-03-27 R. M. el. paštu pateiktu paaiškinimu dėl sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad su UAB ,,P.“ ūkinių ir finansinių sandorių turėjo, prie atsakymo pridėjo jai išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir Swedbank išrašą už pirktas iš UAB ,,P.“ ir apmokėtas prekes (2 t., b. l. 11-15);

2023-03-27 IĮ E. pateiktu paaiškinimu dėl sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad IĮ E.pirko prekes iš UAB ,,P.“, buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-02-17, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą buvo atliktas 2022-02-17. Prie atsakymo pateikė sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir Swedbank kopiją už pirktas iš UAB ,,P.“ ir apmokėtas prekes (2 t., b. l. 4-8);

2023-01-23 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas UAB „P.“ vardu atidarytų AB „(duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimas laikotarpyje nuo 2022-02-01 iki 2022-11-01. Nustatyta, kad į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėtas Faktoringas, sumos: 2022-02-17 88.877,25 eur ir 2022-02-23 86.184,00 eur. Taip pat iš šios sąskaitos buvo nuskaičiuotos sumos, t. y. komisinis mokestis už sandorio sudarymą, t. y. 2022-02-14 800.00 eur, 2022-02-14 168,00 eur, 2022-02-17 296,26 eur, 2022-02-23 287,28 eur. Taip pat nustatyta, kad sąskaita buvo atidaryta tą pačią dieną, kada buvo sudaryta faktoringo sutartis, t. y. 2022-02-14. Iš minėtos banko sąskaitos buvo daryti pavedimai į kitas UAB „P.“, esančias banko sąskaitas, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad iš minėtos banko sąskaitos didesnės sumos buvo vestos fiziniams ir juridiniams asmenims, t. y.: UAB E., gavėjui Tranzitinė sąskaita, gavėjui V. R.. Taip pat nustatyta, kad į minėtą banko sąskaitą buvo gauti pinigai iš juridinio asmens, t. y. banko už faktoringą. Nustatyta, kad banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo daromos pinigų pervedimo operacijos tarp aukščiau minėtų UAB ,,P.“ banko sąskaitų. Taip pat nustatyta, kad į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauti pinigai iš fizinių asmenų ir juridinių. Taip pat iš minėtos banko sąskaitos daryti pavedimai fiziniams ir juridiniams asmenims. Matyti, kad iš minėtos banko sąskaitos didesnės piniginių lėšų sumos buvo vestos: UAB E., UAB H., UAB V., UAB S., UAB E., UAB O., UAB B.. Taip pat matyti, kad į minėtą banko sąskaitą didesnės sumos buvo gautos iš: T. R., R. P., A. R., G. G., IĮ E. e., R. M., UAB B., E. K., V. R., MB S. V., R. D., V. Č., E. M., V. G., A. M., AK U., J. N. B. ir UAB S.. UAB ,,P.“ vardu banko AS sąskaitos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimas laikotarpyje nuo 2022-02-01 iki 2022-11-01. Atlikus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) analizę nustatyta, kad pinigai buvo gauti ir pervedami tarp UAB „P.“ priklausančių banko sąskaitų. Taip pat didesnės piniginių lėšų sumos buvo gautos iš UAB F., G. A. D. pinigų sumos buvo pervedamos į UAB išmanusis finansavimas, UAB F., AB L. A., I. T. C. AG, G.. UAB ,,P.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimą laikotarpyje nuo 2022-02-01 iki 2022-11-01. Nustatyta, kad didžiausios sumos, t. y. 5.000,00 ir 10.000, 00 Eur. buvo vestos tarp UAB ,,P.“ aukščiau minėtų banko sąskaitų. Taip pat atliktos grynųjų pinigų išėmimo operacijos (4 t., b. l. 48-58);

2023-12-04/2023-12-05 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys apie prisijungimus internetu prie bankų sąskaitų (5 t., b. l. 49-55);

2023-04-21 tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad AB „(duomenys neskelbtini) darbuotoja į el. paštą: (duomenys neskelbtini)iš el. pašto: (duomenys neskelbtini)2022-02-23 ir iš el. pašto: (duomenys neskelbtini)2022-02-15 gavo patvirtinimus dėl prekių gavimo pagal sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonės S. A. NV ir L. E. patvirtinimų nesiuntė (2 t., b. l. 183-184);

2023-12-14 tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad skiriasi S. A. ir NV L. E. viešai internete pateikiami kontaktiniai duomenys nuo V. R. AB „(duomenys neskelbtini)kontaktinės informacijos dėl pirkėjų, matyti elektroniniuose pašto adresuose ir užsienio pirkėjų buveinės adresų netikslumai, neatitikimai (2 t., b. l. 185-186);

2023-11-21 nemokumo administratorius UAB ,,V.“ atsakymu pateikė duomenis apie UAB ,,P.“ nemokumo bylą (2 t., b. l. 116-180);

2023-11-29 VĮ Registrų centras atsakymu pateikė duomenis apie vykdomąsias bylas UAB ,,P.“ atžvilgiu (2 t., b. l. 79-83);

2023-11-28 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota elektroninės civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Civilinės bylos duomenys įrašyti į CD diską. Susipažinus su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl UAB „P.“) atrinkti dokumentai galimai reikšmingi ikiteisminiam tyrimui ir pridėti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 05-2-00109-22 (7 t., b. l. 5-8);

2023-12-13 tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 02-2-00027-23, kurią atlieka Vilniaus AVPK pareigūnai, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal BK 182 str., 3 d, 300 str. 3 d., gavus 2022-12-12 UAB ,,F.“ pareiškimą dėl suteikto faktoringo UAB ,,P.“ ir 2023-08-30 UAB ,,G.“ pareiškimą dėl suteikto faktoringo UAB ,,P.“. Vilniaus AVPK KP ENTV atliekamame ikiteisminiame tyrime tiriamos aplinkybės yra analogiškos Šiaulių apskrities VPK KP ENTV atliekamo ikiteisminio tyrimo tiriamoms aplinkybėms, t. y. UAB ,,P.“ suteikti faktoringai, susiję su prekių pardavimu pirkėjams: S. A. NV ir L. E., pateikti analogiški dokumentai faktoringams gauti, gauti patvirtinimai elektroniniu paštu iš pirkėjų apie prekių gavimą, gauti atsakymai iš įmonių atstovų, kad ūkinių finansinių sandorių su UAB ,,P.“ neturėjo, jokių prekių negavo. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga atrinkti dokumentai reikšmingi ikiteisminiam tyrimui ir pridėti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo (6 t., b. l. 5-7).

Dėl nusikalstamos veikos

Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta, be kita ko, tam, kas apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K- 7- 27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-17-976/2020 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K- 158- 303/2021, 2K-6-976/2023 ir kt.).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K- 161/2013, 2K-152/2015, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-7-152-895/2019, 2K- 76- 788/2020, 2K-27-788/2021, 2K-7-66-788/2022 ir kt.). Be kita ko, civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-788/2020).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobūdžio sandorius, turi tikslą neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą, turėdamas tikslą jo negrąžinti, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013, 2K-66/2014).

Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, be kita ko, kas pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-251-1073/2018).

Pažymėtina tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-17 įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo patvirtinta aplinkybė, kad kaltinamasis V. R. pagamino netikrus dokumentus – sutartis, todėl atsižvelgus į tai, šioje nagrinėjamoje byloje pakeistas kaltinimas, pašalinus dokumentų suklastojimą.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis V. R. savo poziciją dėl kaltės keitė viso proceso metu. 2023-03-24, 2023-05-25, 2023-10-15 vykusių apklausų metu, jis nurodė, jog kaltės klausimo nekomentuos; 2023-04-18, 2023-11-16 pateiktuose paaiškinimuose raštu, nurodė, jog dėl pareikšto įtarimo sutinka tik iš dalies, t. y. sutinka su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nesutinka su jų teisiniu vertinimu, nes jo veiksmuose nėra BK 182 ir 300 straipsnių požymių; o duodamas parodymus teisme, nurodė, jog savo kaltę pripažįsta.

Kaltinamasis V. R., duodamas parodymus teisme, pripažino, jog nuo 2018 m. yra įmonės UAB „P.“ direktoriumi, jam priklauso 100 procentų akcijų. Įmonei buvo reikalingas finansavimas žaliavoms užsipirkti, suklastodamas dokumentus gavo faktoringo limitą. Didžioji dalis pinigų, gautų iš AB „(duomenys neskelbtini), buvo išleisti ankstesniam kreditoriui grąžinti, buvo sumokėtos palūkanos ir delspinigiai. Kita dalis, gautų pinigų, buvo panaudota tręšiamojo produkto gamybai. 2022-01-24 kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini). Tuo metu turtą sudarė atsargos ir gautinos sumos. Atsargas sudarė tręšiamasis produktas, kuris buvo įvertintas 500 000 eurų. Pinigai buvo pervesti iš banko į specialiai atidarytą banko sąskaitą. Jei gerai pamena, viso buvo pervesta 175 000 eurų. Suklastoti dokumentą patarė V. F.. Jis pasiūlė tokią schemą, kad per tą laiką parduos produktą ir spės atsiskaityti su banku. V. F. vykdė individualią veiklą U. ir galimai galėjo turėti registruotų įmonių kitose Europos sąjungos šalyse. V. F. pateikė duomenis apie tręšiamąjį produktą, kokį kiekį turi, pateikė įrodymus, kad produktas paruoštas U. rinkai, buvo padarytas ženklinimas. Iš jo pusės buvo pateikta konkreti prekė ir už kokią kainą galima parduoti. V. F. sakė, kad produktą padės parduoti U.. Pasiūlė sukurti netikrus el. paštus: L. E. NV ir S. A. NV. Antspaudą, sąskaitas, CMR dokumentą, el. paštą, pagamino. Jis informacijos pasiieškojo internete, bet iš ankstesnės veiklos, šios įmonės jam buvo žinomos. Gavęs suklastotus dokumentus, nusiuntė į banką el. paštu (duomenys neskelbtini)Siuntė iš pašto (duomenys neskelbtini). Paraišką faktoringui pildė pats. Prašė faktoringo 200 000 eurų. Suprato, kad jo nurodomi duomenys yra netikri. Visus dokumentus bankui (sąskaita ir sutartis) sukėlė į banko elektroninę bankininkystę. Sutartis lietuvių kalba, užpildė V. F.. Jis davė, savo įmonės PVM sąskaitos – faktūros pavyzdį. Suklastotas sąskaitas gavo iš V. F.. Dokumentus bankui sukėlė iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Sutartis su konkrečiais piliečiais paruošė V. F.. Sutartyse 2021-03-03 ir 2021-01-19 yra UAB „P.“ antspaudas ir jo parašas. V. F. atsiuntė tuos dokumentus, jis juos pasirašė, nes tai buvo privaloma padaryti. V. F. jo įmonės PVM sąskaitos – faktūros seriją ir numerį žinojo, nes pats jam nurodė iš įmonės apskaitos. Duomenis apie trąšų pavadinimą, sumą ir pakuočių skaičių, kainas, pateikė jis. Prie netikrų el. paštų adresų, prieigų neturėjo, iš jų dokumentus siuntė V. F.. Gavęs pinigus atsiskaitė su UAB „S.“ 82 000 eurų ir delspinigių 12 000. Likusieji pinigai liko sąskaitoje. Dalis buvo panaudota tręšiamojo produkto gamybai, bet kokio dydžio neprisimins. Nepanaudota liko 19 000 eurų, kurie pasibaigus faktoringo terminui, buvo grąžinti. Nepamena ar su kreditoriais atsiskaitė tiesiogiai iš tos faktoringinės sąskaitos, ar buvo pervedęs į kitą sąskaitą. Sau asmeniškai 2022-03-09 persivedė 9000 eurų, tai buvo neišmokėti jo atlyginimai. Prieš grąžinant 19 000 eurų, buvo įnešinėjimai grynų pinigų į tą sąskaitą, nes dar vykdė individualią veiklą su tuo pačiu produktu. Bendravo su banku, buvo įsipareigojęs grąžinti pats skolą. Tikėjosi, kad produktą, kurį turi atsargose, galės parduoti. Produktas dar yra, šiuo metu yra sandėliuojamas „(duomenys neskelbtini). Produktas dabar yra areštuotas antstolio. Turtą areštavo kitas kreditorius ir jo pajudinti nebegalėjo, todėl ir neperdavė jo nemokumo administratoriui. Nepateikė turto arešto akto nemokumo administratoriui, nes turėjo vilčių atsiskaityti su kreditoriais. Produktas, kuris dabar dar yra sandėliuojamas, jo kiekis nėra toks, kaip buvo sudarant faktoringo sutartį, jo yra likę apie pusę. Ikiteisminiame tyrime sakė, kad taip elgtis ir pateikti suklastotus dokumentus jį spaudė kreditoriai ir kad jie suteikė praktinius patarimus (apie banko kreditavimo silpnąsias puses). Dabar pasakoja kitokias aplinkybes, nes suklydo ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus.

V. R. teisme nurodytos aplinkybės ir prisipažinimas patvirtina, jog UAB „P.“ buvo reikalingas finansavimas žaliavoms užsipirkti, todėl suklastojo dokumentus, kad gauti faktoringo limitą. Suprato, kad bankui iš jo el. pašto siunčiami ir į elektroninę bankininkystę įkeliami duomenys yra netikri, ir leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog be V. R. panaudotos apgaulės, jo atliktų aktyvių veiksmų ir pateiktų netikrų dokumentų UAB ,,P.“, faktoringas nebūtų suteiktas ir asmuo nebūtų įgijęs svetimo labai didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)turto – 175 061,25 Eur, kurio, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis neturėjo tikslo grąžinti. Šias aplinkybes patvirtina, byloje užfiksuotos aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022-10-17, nuo 2022-05-30 kaltinamiesiems buvo pradėti siųsti reikalavimai sumokėti pagal faktoringo sutartį skolą, 2022-07-29 asmuo pasižadėjo ją atlyginti. Ir nors iš bylos medžiagos, asmens apklausų, jo rašytų paaiškinimų matyti, jog jis visą laiką akcentavo, jog atlygins bankui padarytą žalą, tačiau iki šiol nieko neatlygino, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tokio tikslo asmuo neturėjo nuo pat pradžių.

Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog suklastoti dokumentus patarė U. pilietis, vertintinos, kaip gynybinė jo versija, nepagrįsta jokiais patikimais duomenimis. Nors iš baudžiamojoje byloje, esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-17 nuosprendžio matyti, jog aplinkybes apie U. pilietį, kaltinamasis nurodė ir nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis savo poziciją grindė nurodydamas kitokias aplinkybes, nei nagrinėjant bylą teisme. 2023-04-18 teiktame rašytiniame pasiaiškinime jis nurodė, jog taip elgėsi spaudžiamas kitų savo kreditorių ir jo veikimo modelis buvo sąlygotas tik šiuo tikslu, kuo greičiau gauti kreditą ir kredito įstaigos ir atsiskaityti su kreditoriais. Buvo spaudžiamas šių kreditorių atstovų taip elgtis, gavo atitinkamus praktinius ir teorinius patarimus iš jų, jie išmanė bankų kreditavimo sistemos silpnąsias puses, todėl atitinkamai jį ir sukurstė taip pasielgti, kad galėtų jiems grąžinti skolas. Aišku, kad šių asmenų jis negalėtų įvardinti, nes jų nepažįsta asmeniškai (9 t., b. l. 18); 2023-11-16 teiktame paaiškinime nurodė, jog viską gavo iš savo kuratorių elektroniniu paštu, vykdė jų nurodymus ir jie jį kontroliavo, visi jo veiksmai buvo jų kontroliuojami ir tai ką jis išsiusdavo į banką buvo jų nurodymu, siuntė jų paruoštas formas bei sukurtus tektus. Neišmanė tokių dalykų, norėjo kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais, juo labai išmaniai pasinaudojo. Jam kreditorių buvo žadama, kad iš jo bus perkama „P.“ medžiaga, patikėjo šia apgaule. Vykdė kitų asmenų nurodymus, tačiau to nesuvokė ir neturėjo jokio noro ir supratimo į ką veliasi. Jį sukurstė. Visa tai pagrindžia išvadą, jog asmuo kaltę nuolat verčia kitiems asmenims ir laiko save nukentėjusiuoju, kuris pasitikėjo kitais asmenimis ir dėl kurių įtakos jis atliko visus nusikalstamus veiksmus. Todėl tikėti asmens parodymais apie tai, kad viską organizavo minimas U. pilietis, nėra jokio pagrindo.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal baudžiamojoje byloje, esančius duomenis labai skiriasi V. R. parduodamų trąšų kainos. Imant 2022 m. vasario mėnesio laikotarpį, 1 kg trąšos pardavimo kaina svyruoja nuo 136,16 su PVM iki 1300 Eur už kilogramą trąšų. Bylos duomenys patvirtina, jog 2021-05-08 kaltinamasis įsigijo 252 kg trąšų (po 997,50 Eur/kg) už 301 644 Eur, iš Jungtinės Karalystės įmonės (2 t., b. l. 76). Atlikus turto vertinimą, V. R. įsigytų trąšų – 252 kg vertė išaugo iki 481 400 Eur, t. y. 2021-06-16 1 kg trąšų buvo įvertintas – 1910,32 Eur (2 t., b. l. 59). 2022-01-11 įsigijo 1 kg trąšų už 217,80 Eur su PVM iš UAB „M.(10 t., b. l. 185); 2022-06-02 ir 2022-06-03 iš C. T. G. K. įsigijo 175 kg (431 Eur/kg) už 75 425 Eur ir 160 kg (431 Eur/kg) už 68 960 Eur (10 t., b. l. 183, 184). Duomenų apie kitus trąšų pirkimus baudžiamojoje byloje nėra. 2021-01-19 su S. A. NV pasirašyta pirkimo sutartimi buvo susitarta, jog V. R. įmonė S. A. NV paraduos 200 kg trąšų, po 997,50 Eur/kg, viso už 199 500 Eur (3 t., b. l. 5-12). Šią aplinkybę, t. y. trąšų kainą, patvirtina ir byloje esanti 2022-02-15 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitos įmonei 2022-03-28, 2022-04-11, 2021-12-14 išrašytos sąskaitos faktūros (3 t., b. l. 4; 6 t., b. l. 43, 44). 2021-03-03 su L. E. NV sudaryta trąšų pirkimo sutartimi, buvo susitarta iki 2023-12-31 parduoti įmonei 378 kg trąšų po 997,50 Eur/kg, viso už 377 055 Eur (3 t., b. l. 24-31). Šią aplinkybę, t. y. trąšų kainą, patvirtina byloje esanti 2022-02-21 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitos 2022-03-24, 2022-01-04 išrašytos sąskaitos faktūros (3 t., b. l. 23; 6 t., b. l. 42). Trąšos pirkėjui C. M. 2022-02-09, 2022-01-03, 2022-01-12, 2022-05-23 parduotos po 500 Eur/kg (10 t., b. l. 180-182; 11 t., b. l. 48-49); trąšos pirkėjui P. G. C. 2022-03-07, 2022-03-24 parduotos po 550 Eur/kg (10 t., b. l. 176-177). Iš tikrųjų sąskaitų faktūrų, kurios yra įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą ir už kurias buvo gauti atsiskaitymai matyti, jog 2022-02-15 pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) IĮ „E.“ buvo parduota 93 kg trąšų, t. y. po 112,53 Eur/kg be PVM ir 136,16 Eur/kg su PVM) už 12 663 Eur (2 t., b. l. 7), kai tuo tarpu suklastotoje 2022-02-15 sąskaitoje trąšos parduodamos po 997,50 Eur/kg, o 2022-02-09 po 500 Eur/kg, o 2022-02-18 pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. 1 kg parduodamas už 1099,89 Eur, t. y. 1099,89 Eur/kg (suklastotoje 2022-02-21 sąskaitoje kaina 997,50 Eur/kg). Vertinant šiuos duomenis matyti, jog V. R. įmonėms, t. y. S. A. ir L. E., trąšas 2022 m. vasario mėnesį pardavė už savikainą, t. y. už kainą, už kurią jis įsigijo, nors pagal atliktą vertinimą jos buvo įkainotos 1910 Eur, o C. M. net pigiau nei pats jas pirko, kas asmeniui užsiimančiam verslu, kurio pagrindinė sritis yra prekyba, nelogiška, kadangi asmuo iš parduotų prekių nieko neuždirba, o imant trąšų kainą, po vertinimo, netgi parduoda į labai didelį minusą. Atkreipiant dėmesį į kainų skirtumą matyti, jog per tris dienas tarp jų yra labai didelis atotrūkis, t.y. jos praktiškai skiriasi 10 kartų, kas teismo nuomone negali būti racionalu, todėl 2022-02-07 sutartyje su U. nurodyta 1300 Eur/kg kaina yra mažai tikėtina ir nelabai racionali, nes byloje esančios sąskaitos faktūros pagrindžia, jog už tokią kainą įmonė trąšų nepardavinėjo, nei iki tariamos sutarties su U., nei po jos. Taip pat vertinant 2022-02-07 sutartyje nurodytą kainą, reiktų atsižvelgti į tai, jog šią sutartį kaltinamasis norėjo pateikti bankui, tačiau ji nebuvo bankui pateikta tik todėl, kad jos nebuvo galima drausti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog teismui pateikta 2022-02-07 sutartis yra analogiška 2021-01-19 ir 2021-03-03 V. R. bankui pateiktoms sutartims ir paneigia kaltinamojo išsakytą poziciją, jog būtent šios sutarties pagalba, jis būtų bankui grąžinęs visas pagal faktoringo sutartį gautas lėšas, o aplinkybė, jog iš pardavimų jis negaudavo jokių pajamų, patvirtina išvadą, jog pagal sutartį gautų pinigų, jis neturėjo tikslo grąžinti. Bylos duomenys taip pat patvirtina ir tai, jog pagal byloje esančius duomenis, t. y. dokumentus, pagrindžiančius prekių įsigijimą, V. R. realiai atlikti užsakymų nebūtų galėjęs, nes neturėjo įsigijęs tiek trąšų, kiek turėjo parduoti pagal 2022-02-07 sutartį ir kiek pardavė pagal byloje, esančias sąskaitas faktūras. Visi šie duomenys taip pat pagrindžia kaltinamojo kaltę ir įrodo, jog sudarydamas su banku faktoringo sutartį, jis žinojo, jog negalės atsiskaityti su banku, bei įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pabrėžtina ir tai, jog sudarydamas faktoringo sutartį, asmuo žinojo, jog jokių realių pardavimų įmonėms S. A. NV ir L. E. NV nėra. Pateikdamas suklastotas sutartis ir sąskaitas faktūras, t. y. naudodamas apgaulę, iš anksto žinojo ir buvo suplanavęs, jog apgaulės būdu gautus pinigus, panaudos atsiskaitymams su turimais kreditoriams, nesilaikys faktoringo sutarties sąlygų ir negrąžins gautų lėšų.

Be kaltinamojo teisme nurodytų aplinkybių ir jo formalaus prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis.

Liudytoja A. B. teisme patvirtino, jog iš V. R. gavo dvi sąskaitas faktūras faktorizuoti, pirkėjams L. E. NV ir S. A. NV. Sąskaitos buvo faktorizuotos ir klientas gavo avansą. Sąskaitų sumos buvo 95 760 eurų ir 98 752,50 eurų. Gavus sąskaitas, duomenis suvedė į sistemą. Tada pirkėjams išsiuntė informaciją, kad jų sąskaitų faktūrų reikalavimo teisės yra perduotos bankui ir visi mokėjimai turi būti atliekami į AB „(duomenys neskelbtini)faktoringo sąskaitą. Informacija buvo išsiųsta abejiems pirkėjams ir jie abu patvirtino, kad informaciją gavo. Sutikimą iš pirkėjų, gavo elektroniniu paštu. Visi duomenys pirkėjams buvo išsiųsti į tų pirkėjų elektroninius paštus, kurie buvo nurodyti faktoringo sutartyje. Abejiems pirkėjams gavo draudimą iš „C.“. Gavus draudimą, buvo pasirašyta faktoringo sutartis. Pasirašius sutartį, procesas pereina į vadybos skyrių. Su UAB „P.“ susirašinėjo kolegė E. P.. Ji matė tik vieną laišką, kur pirkėjai rašė, kad kol neparduos prekių, tol nemokės pinigų. Kai gavo iš UAB „P.“ sąskaitas faktūras, kreipėsi į pirkėjus. Nekilo įtarimų, kad kažkas gali būti ne taip. Sąskaitas faktūras gauna per interneto banką į elektroninį paštą. Interneto banke, sąskaitas faktūras patalpino UAB „P.“ vadovas, jie turi prisijungimo teisę. Pirkėjų elektroninio pašto adresus pateikė UAB „P.“, jie buvo nurodyti faktoringo paraiškoje, o paskui ir faktoringo sutartyje. Kai prasidėjo vėlavimai, V. R. paprašė pateikti CMR, jis pateikė. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 149-153).

Liudytoja E. P. duodama parodymus teisme patvirtino, jog 2022 m. sausio 24 d. paskambino V. R. dėl finansavimo, kaip juridinio asmens kreditavimo, nes trūko apyvartinių lėšų. Dėl UAB „P.“ faktoringo suteikimo. Paprašė atsiųsti įmonės finansinius rodiklius, kad įvertinti ar jie atitinka reikalavimus finansavimui. Tą pačią dieną, 2022-01-24, V. atsiuntė UAB „P.“ 2021 m. metines finansines ataskaitas. Elektroniniu paštu buvo atsiųstas balansas, pelno nuostolių ataskaita. Kai atsiuntė finansines ataskaitas, įvertino, kad finansavimas galimas. Pagal 2021 m. finansines įmonės ataskaitas, įmonė atitiko banko reikalavimus. Nusiuntė V. paraiškos formą, kad ją užpildytų. V. R. pateikė paraišką, kurioje buvo nurodyta 200 000 eurų suma. 2022-01-28 gavo paraišką, verslo planą, sutartis su pirkėjais, kitus reikalaujamus banko duomenis. Pirkėjai buvo dvi įmonės S. A. ir L. E.. Šios įmonės buvo nurodytos faktoringo paraiškoje. Tas dvi įmones tikrino „google“ paieškoje. Tuo metu, tos įmonės tikrai buvo. Toms įmonėms buvo planuota parduoti produktą, trąšą „P.“. Apie produktą buvo aprašyta verslo plane, pateiktame kliento. Faktoringo sutartį pasirašė elektroniniu būdu. Kai pasirašoma faktoringo sutartis, tuomet per el. bankininkystę, klientas pateikia sąskaitą apmokėjimui. PVM sąskaitos faktūros buvo teiktos per el. bankininkystę ir ten jas pamato prekybos finansavimo skyrius. Jai tikrai buvo žinoma, kad V. R. buvo akcininkas UAB „P.“. Bankinė sąskaita buvo nurodyta įmonės UAB „P.“ atsiskaitomoji sąskaita. UAB „P.“ pirkėjams buvo suteiktas 90 d. apmokėjimo terminas. Viso proceso metu, kalba ėjo apie S. A. ir NB E., apie produktą „P.“, kad jis išsiųstas ir perduotas minėtoms įmonėms. Buvo gauti patvirtinimai, kad prekės gautos ir galima mokėti pinigus. Po to išaiškėjo, kad tie el. paštai buvo suklastoti. Gavo pranešimą, kad mokėjimai nėra vykdomi, todėl pirmiausia yra siunčiami automatiniai pranešimai pirkėjams. Tie pranešimai nuėjo į suklastotus el. paštus. Praėjus 30 d. po vėlavimo, bankas kreipėsi į „C.“ bendrovę dėl pirkėjų nemokamų pinigų. „C.“ bendrovė kreipėsi į tas pirkėjų įmones. Vyko tyrimas ir buvo nustatyta, kad jiems pateikti el. paštai, sutartys su pirkėjais, antspaudas ir kiti dokumentai nevisiškai atitinka tų pirkėjų. Buvo antspaude viena raidė pakeista, elektroniniame pašte irgi buvo viena raidė pakeista. Kiek matė iš dokumentų, kad tų užsienio pirkėjų advokatui, V. R. prisipažino, suklastojęs dokumentus. Pirkėjai iki „C.“ kreipimosi, nebuvo nieko girdėję apie UAB „P.“ ir V. R.. „C.“ pateikė informaciją apie sukčiavimą rugpjūčio mėn. Nuo gegužės pabaigos iki liepos pabaigos, buvo nuolat bendraujama su V. R. elektroniniais laiškais, skambučiais. V. R. sakė, kad prekes jau išsiuntė pirkėjui. Kur tiksliai buvo laikomos prekės, neklausė. Nuo 2022 m. gegužės 31 d. pradėjo rašyti V. R. laiškus, kad jo pirkėjas nemoka pinigų. Rašė laiškus, kas dieną ar kas dvi. Visada V. R. gražiai atrašydavo ir sakydavo, kad susisieks su pirkėjais ir pasiteiraus. Dar sakė, kad jis pats galės sumokėti, jei pirkėjai nemoka. Galų gale V. R. žadėjo pats mokėti, kol nemokės pirkėjai. 2022-07-27 buvo banko vadovų V. Ž. ir G. S. susitikimas su V. R., kurio metu, V. R. pasirašė pasižadėjimą sumokėti, t. y., kad pats V. R. atsiskaitys, tai būtų atsiskaitęs iš įmonės veiklos. Ji visą tą laiką bendravo tik su V. R., jokių kitų asmenų neprisimena. Kai prasidėjo raginimai sumokėti, tai V. kitokių kliūčių neminėjo, apart vienos, kad pirkėjas dar nepardavė prekių ir dėl to negali sumokėti. Kai prasidėjo raginimai mokėti, V. R. neminėjo jokių kliūčių. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 141-146).

Šių liudytojų parodymais teismui nėra pagrindo abejoti, nes juos patvirtina, byloje esanti rašytinė bylos medžiaga ir joje užfiksuotos itin svarbios aplinkybės.

Teisme liudytojas G. T. parodė, kad patikrinus UAB „P.“ veiklą, nustatė, kad nėra perduoti visi įmonės dokumentai. Iš bendravimo su V. R. matėsi, kad kažkas įmonėje negerai. Atsargos 497 050 eurų UAB „P.“ atsirado, kaip įstatinio kapitalo didinimas, tai buvo vadovo įnašas. Buvo atliktas turto vertinimas. Padidinti įstatinį kapitalą reikėjo, kad parodyti bankui grąžų balansą. V. R. įvertino tas trąšas ir taip padidino įstatinį kapitalą. Tik dvi paletės yra įvertintos pusei milijono eurų. Jam nebuvo perduoti dokumentai, kaip buvo įsigytos trąšos. Apie produktą „P.“ sužinojo atsitiktinai iš kitų kreditorių. Nuvykus į sandėlį, rado dvi paletes, kurios priklausė UAB „P.“ ir už kurių saugojimą mokėdavo V. R.. Sandėlio vadovas patvirtino, kad V. R. mokėdavo už tų atsargų, t. y. 2 palečių, saugojimą, pats atvažiuodavo ir pasiimdavo po kelias dėžutes. Tikint vertinimu, tos dvi paletės yra vertos pusės milijono. Jam susisiekus su panašiais verslais užsiimančiais piliečiais, jie pasakė, kad vertė galimai galėtų būti 2000-3000 eurų. Produkto kiekis 2022 m. sausio - vasario mėn. sandėlyje buvo 2 paletės, kiek kg yra, nežino. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kaltinamasis V. R. iš anksto apgalvotais ir suderintais veiksmais siekė apgauti AB „(duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina 2021-08-25 UAB „P.“ įstatai (2 t., b. l. 36-37); UAB „P.“ 2021-08-16 vienintelio akcininko sprendimas (2 t., b. l. 38), kuriuose V. R. patvirtina, jog didina įmonės įstatinį kapitalą iki 483 900 Eur. V. R. įstatinį kapitalą padidino remdamasis 2021-07-05 turto rinkos vertės nustatymo ataskaita (2 t., b. l. 40-61), kurioje užfiksuota, jog turto vertės nustatymo dieną (2021-06-16) tręšiamojo produkto – P., 252 kg (toks kiekis užfiksuotas 2021-06-16 turto apžiūros akte, pridėtame prie ataskaitos), vertė – 481 400 Eur. Prie ataskaitos taip pat pridėtas „Invoice“, kuriame užfiksuota, jog 2021-05-08 V. R. įsigijo iš G. C. I. O. L. 252 kg P. (2 paletės po 126 kg) už 251 370 Eur (plius VAT Rate 20 %, viso 301 644 Eur) (2 t., b. l. 76).

Liudytojų E. P. ir A. B. nurodytas aplinkybes patvirtina AB „(duomenys neskelbtini)pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog V. R., turėdamas prisijungimus prie UAB „P.“ internetinės bankininkystės, kurie jam, kaip įmonės direktoriui, buvo suteikti, bankui pateikė faktoringo sutartyje nurodytas, UAB „P.“ vardu išrašytas, sąskaitas faktūras: 2022-02-15 pirkėjui S. A.NV sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), suma 98 752,80 Eur, mokėjimo terminas 2022-05-16, bei 2022-02-21 pirkėjui L. E. NV sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), suma 95 760 Eur, mokėjimo terminas 2022-08-22. V. R. 2022-07-29 raštu įsipareigojo padengti skolą iki 2022-08-12, tačiau įsipareigojimas nėra įvykdytas. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad buvo pateikti suklastoti dokumentai (1 t., b. l. 1-5). Iš prie pareiškimo pridėtų priedų matyti, jog: 90 procentų faktoringo avansas buvo suteiktas pirkėjams S. A. NV ir L. E. NV (1 t., b. l. 20-24); 2022-02-15 sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) išrašyta S. A. NV 98 7525,80 Eur sumai už 99 vnt. „P.“ (1 t., b. l. 37); UAB „P.“ 2022-02-15 išsiuntė prekes, kurias S. A. NV gavo 2022-02-22 (1 t., b. l. 42); 2022-02-21 sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) išrašyta L. E. NV 95 760 Eur sumai, už 96 vnt. P.(1 t., b. l. 43); 2022-02-15 S. A. NV direktoriaus el. laiškas, kuriame patvirtina, jog gavo 2022-02-15 išrašytą sąskaitą faktūrą ir perleistą reikalavimą sumokėti (1 t., b. l. 46-50); 2022-02-23 L. E. NV direktoriaus el. laiškas, kuriame patvirtina, jog gavo sąskaitą faktūrą ir reikalavimų perleidimo dokumentą (1 t., b. l. 51-57); AB „(duomenys neskelbtini)2022-07-27, 2022-09-06 reikalavimai, kuriuose nurodyta, jog yra vėluojama apmokėti V. R. pateiktas sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 59, 61, 62); V. R. 2022-07-29 pranešimu, įsipareigojo sumokėti 79 752,50 Eur (1 t., b. l. 60); 2022-09-20 S. A. NV advokato el. laiškas, kuriame nurodyta, jog „klientas griežtai atmetė teiginį, kad buvo pateikęs užsakymą UAB „P.“. Taip pat patvirtino, jog niekada negavęs nurodytų prekių. 2022-01-31 užsakymas ir 2022-02-22 CMR važtaraštis yra suklastoti dokumentai. Juos parengė V. R., panaudodamas suklastotą kliento (S. A. NV) antspaudą“. Taip pat nurodė, jog prideda susirašinėjimo su V. R. el. paštu kopijas, kurios patvirtina, kad 2022-08-31 ir 2022-09-01 el. laiškuose V. R. prisipažįsta, kad klientas (S. A. NV) nieko neužsakinėjo ir nieko negavo, pažada viską sutvarkyti (1 t., b. l. 32-94, 96-98). El. laiškų (susirašinėjimų tarp V. R. ir S. A. NV direktoriaus turinys patvirtina, jog V. R. bankui pateikė suklastotą sutartį, sąskaitą faktūrą, CMR. Pažymėtina, jog aplinkybes, kad įmonė iš kaltinamojo įmonės nieko neužsakė, patvirtina ir pats V. R.); AB „(duomenys neskelbtini) el. laiškai dėl atsiskaitytų V. R., kuriuose asmuo vis nurodo kažkokias priežastis dėl kurių jis vis negali atlikti mokėjimų (1 t., b. l. 99-111). Iš L. E. atsakymo matyti, kad kompanija neturi jokių įsipareigojimų ar susitarimų su UAB ,,P.“, nesusirašinėjo, nei sąskaita faktūra, nei sutartis su UAB ,,P.“ nėra žinoma. Nebendradarbiavo su šia įmone, nežino apie šią faktoringo sutartį. Nepirko iš UAB ,,P.“ produktų susijusių su sąskaita faktūra. Su UAB ,,P.“ jokių sandorių neturėjo (3 t., b. l. 41-68). Visi pirmiau nurodyti dokumentai, patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes ir tai, jog V. R. teikdamas paraišką dėl faktoringo suteikimo ir visus su ja susijusius papildomus dokumentus, žinojo, jog jie yra suklastoti ir juose nurodytos aplinkybės nėra realios ir neatitinka, esamos situacijos įmonėje. Tačiau norėdamas gauti pinigų iš banko ir atsiskaityti su kreditoriumi, panaudodamas apgaulę, t. y. pateikdamas bankui suklastotus duomenis, gavo didelės vertės svetimą turtą.

Iš AB „(duomenys neskelbtini)atstovės advokatės 2022-11-22 el. laiško matyti, jog UAB „P.“ pirkėjų duomenis, įskaitant el. pašto adresus, bankui nurodė UAB „P.“ direktorius V. R., teikdamas paraišką bankui dėl faktoringo suteikimo bei el. laiške banko darbuotojai. UAB „P.“ sąskaitos pirkėjams, nurodytiems Faktoringo sutartyje, buvo apmokėtos, pervedant faktoringo avansą į UAB „P.“ atsiskaitomąją sąskaitą (1 t., b. l. 168); UAB „P.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)išrašas patvirtina, jog buvo gauti avansai pagal Faktoringo sutartį (1 t., b. l. 170-171).

Iš VMI ISAF registro duomenų matyti, jog sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 2022-02-18 R. M., 2022-02-15 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta IĮ „.( t., b, k, 1); IĮ „E.“ paaiškinimu dėl sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad pirko prekes iš UAB ,,P.“, buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-02-17, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą buvo atliktas 2022-02-17. Pateikė sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir Swedbank kopiją už pirktas iš UAB ,,P.“ ir apmokėtas prekes (2 t., b. l. 4-8); R. M. paaiškinimu dėl sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtino, kad su UAB ,,P.“ ūkinių ir finansinių sandorių turėjo, pridėjo jai išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir Swedbank išrašą už pirktas iš UAB ,,P.“ ir apmokėtas prekes (2 t., b. l. 11-15). Šios aplinkybės patvirtina, jog AB „(duomenys neskelbtini)buvo pateiktos UAB „P.“ išrašytos, apmokėtos ir į įmonės dokumentus įtrauktos sąskaitos faktūros, tačiau jose įrašant realybės neatitinkančius duomenis, t. y. suklastoti tikri dokumentai. Aplinkybę, kad bankui buvo pateikta suklastota informacija apie el. paštų adresus patvirtina 2023-04-21 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad AB „(duomenys neskelbtini)darbuotoja į el. paštą: (duomenys neskelbtini)iš el. pašto: (duomenys neskelbtini)2022-02-23 ir iš el. pašto: (duomenys neskelbtini)2022-02-15 gavo patvirtinimus dėl prekių gavimo pagal sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonės S. A. NV ir L. E. patvirtinimų nesiuntė (2 t., b. l. 183-184) ir 2023-12-14 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad skiriasi S. A. ir NV L. E. viešai internete pateikiami kontaktiniai duomenys nuo V. R. AB „(duomenys neskelbtini) pateiktos kontaktinės informacijos dėl pirkėjų. Elektroniniuose pašto adresuose ir užsienio pirkėjų buveinės adresų matyti netikslumai, neatitikimai (2 t., b. l. 185-186).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp UAB „P.“ nemokumo administratoriaus 2024-12-06 pateiktų dokumentų kopijų yra dar viena UAB „P.“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Ji išrašyta 2022-02-09 C. M. 1000 Eur sumai (10 t., b. l. 180). Ši sąskaita faktūra nemokumo administratoriui perduota 2024-11-26 Vilniaus apskrities VPK. Teismas pažymi, jog pagal baudžiamosios bylos duomenis, kuriuos turi teismas, ši sąskaita faktūra – (duomenys neskelbtini) – buvo išrašyta trims pirkėjams, skirtingomis datomis ir skirtingoms sumoms, kas taip pat pagrindžia kaltinamojo neteisėtus veiksmus.

Pirmiau nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados, bei tai, jog V. R. bankui pateikė išrašytas sąskaitas-faktūras apmokėjimui už neva parduotas trąšas įmonėms S. A. Nv ir L. E. NV, nors proceso metu tiek įmonių vadovai patvirtino, tiek pats kaltinamasis teisme nurodė, jog jokios sąskaitose nurodytos trąšos nebuvo pirktos/parduotos, už jas įmonės nemokėjo ir jokių sąskaitų jų apmokėjimui negavo, patvirtina, kad taip elgdamasis kaltinamasis V. R., kaip UAB „P.“ vadovas, vienasmeniškai vadovaudamas įmonei, turėdamas teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus įmonės vardu, kontroliuoti jos veiklą, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus bei sąskaitas-faktūras, taip darė nusikalstamas veikas – sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, nes jo veikoje buvo šių nusikalstamų veikų pagrindiniai kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti sutarties šalį - AB „(duomenys neskelbtini)panaudojus suklastotus dokumentus, įgyti didelės vertės svetimą turtą; 3) netiktų dokumentų pagaminimas, įrašant į juos žinomai melagingą informaciją ir jų panaudojimas, siekiant suklaidinti AB „(duomenys neskelbtini)4) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. suklastotus dokumentus su juose įrašytais žinomai melagingais duomenimis ir suvokia, kad dėl tokio jo elgesio bus padaryta didelė žala. Tai patvirtina byloje nustatytos ir teismo pirmiau aptartos aplinkybės. Taip pat pačio kaltinamojo teisme nurodytos aplinkybės, kad jis pateikė bankui suklastotus dokumentus, nurodydamas juose žinomai melagingas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Suprato, kad tik dėl to, jog bankui pateikė suklastotus dokumentus, gavo faktoringo limitą ir galėjo naudotis gautomis lėšomis, kurių didžiąją dalį panaudojo turimoms skoloms grąžinti. Suprato ir tai, jog jei nepateiks bankui suklastotų duomenų, negaus piniginių lėšų, kurių jam labai reikėjo. Visa tai patvirtina, jog turėdamas išankstinį tikslą – panaudodamas apgaulę, t. y. pateikdamas netikrus dokumentus, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys, įgis didelės vertės svetimą turtą. Aplinkybę, kodėl banko atstovai kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą V. R. atžvilgiu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, o ne kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl galimai pažeistų sutartinių santykių, patvirtina kiti kaltinamojo V. R. veiksmai, kad skolą bankui žadėjo atlyginti ne tik telefoninių pokalbių metu su banko darbuotoja, bet ir pasirašydamas 2022-07-29 pasižadėjimą atlyginti skolą. Taip pat tą tvirtindamas viso proceso metu, atliekant ikiteisminį tyrimą, ir teisme. Kad V. R. nenori elgtis pagal visuomenėje nustatytas ir priimtas taisykles patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-17 nuosprendis (11 t., b. l. 127-145), kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl analogiškų veikų padarymo (byloje buvo panaudotos tos pačios suklastotos sutartys su pirkėjais, kaip ir šioje baudžiamojoje byloje), duomenys apie turimų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, dėl neteisėtų V. R. veiksmų UAB „P.“ iškelta bankroto byla, 2024-05-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria iš V. R. UAB „P.“ naudai priteista 501 392,19 Eur, už tai, kad V. R. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą įmonei. Pažymėtina ir tai, jog V. R. už įmonės buhalterinių dokumentų nepateikimą nemokumo administratoriui buvo skirta teismo bauda (8 t., b. l. 127-129), kas taip pat pagrindžia, jog V. R. linkęs nusikalsti.

Apibendrinus visą, kas buvo pirmiau nurodyta, darytina pagrįsta išvada, jog nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad V. R., būdamas UAB „P.“ direktoriumi, turėdamas išankstinį tikslą apgaule, UAB „P.“ naudai panaudojus suklastotus dokumentus įgyti svetimą didelės vertės turtą, t. y. Faktoringo sutarties pagrindu, kuri buvo sudaryta tarp UAB „P.“, atstovaujamos jo, kaip šios įmonės direktoriaus, ir AB „(duomenys neskelbtini)iš anksto turėdamas tikslą nesilaikyti sutarties sąlygų ir, kaip patvirtina bylos medžiaga, negrąžinti iš AB „(duomenys neskelbtini)gautų piniginių lėšų, išmokėtų už UAB „P.“ tariamai parduotas prekes, pateikė suklastotas UAB „P.“ sutartis su pirkėjais S. A. NV ir L. E. NV, pagamino netikrus dokumentus - sąskaitas faktūras, įrašydamas į jas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P.“ pirkėjui S. A. NV pardavė 99 vnt. „P.“, kaina 98 752,50 Eur, o L. E. NV pardavė 96 vnt. „P.“, kaina 95 760 Eur, ir žinodamas, kad sąskaitose nurodytos prekės nebuvo parduotos, iš netikro el. pašto išsiuntė patvirtinimus apie tai, kad įmonės gavo prekes, tokiu būdu tyčia suklaidindamas AB „(duomenys neskelbtini) kuris į UAB „P.“ priklausančią banko sąskaitą pervedė faktoringo avansą - 90 procentų pateiktose sąskaitose nurodytos sumos viso 175 061, 25 Eur. Tokiu būdu jis UAB „P.“ naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 175 061,25 Eur.

Kaltinamojo veikos laikomos tyčinėmis, nes jis, pagamindamas netikrus dokumentus, sutartis ir sąskaitas faktūras, kuriose įrašė žinomai melagingus duomenis, ir pateikdamas išrašytas sąskaitas faktūras už neparduotas prekes bankui jas apmokėti pagal tarp jų sudarytą faktoringo sutartį, žinojo, kad nesilaikys sutarties sąlygų ir tokiu būdu savo sumanymą įgyvendino tyčia suklaidindamas banką, kuris į UAB „P.“ priklausančią banko sąskaitą pervedė faktoringo avansą - 90 procentų pateiktose sąskaitose nurodytos sumos viso 175 061,25 Eur, t. y. pagamindami netikrus dokumentus ir panaudodami apgaulę, turėjo tikslą užvaldyti ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą. Nustatytos ir bylos nagrinėjimo metu patvirtintos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamieji užtikrinti faktoringo sutarčių su banku įvykdymą tikslo ne tik, kad neturėjo, bet ir realiai negalėjo to padaryti, bei to nesiekė. O byloje esanti aplinkybė, jog bankui buvo grąžinta dalis piniginių lėšų, vertintinas tik kaip nepanaudotų faktoringo lėšų grąžinimas, o ne kaip siekis grąžinti gautas lėšas bankui. V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog šis ryšys yra ir jo užtenka, jog juridinis asmuo, t. y. UAB „P.“ būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tiek iš baudžiamosios bylos rašytinės medžiagos, tiek iš kaltinamojo V. R. nurodytų aplinkybių viso proceso metu matyti, jog jis nuo 2017 metų tapo įmonės direktoriumi. Bylos duomenys patvirtina, jog V. R. buvo vienintelis UAB „P.“ akcininkas ir direktorius, t. y. ėjo vadovaujančias pareigas įmonėje, turėjo teisę atstovauti jai, priimti sprendimus įmonės vardu ir kontroliuoti įmonės veiklą. Būtent jo veiksmais ir jais sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas jis pats ir UAB „P.“. Apgaulė, kaip būtinasis požymis, buvo įgyvendinta atliekant vienas kitą papildančius veiksmus, siekiant vieningo tikslo, t. y. pateikiant UAB „P.“ vardu pagamintus netikrus dokumentus, pildant paraišką UAB „P.“ vardu ir pateikiant finansinę informaciją, bei pervedant pagal faktoringo sutartį gautas lėšas į juridinio asmens sąskaitą ir dalį jų panaudojant juridinio asmens veiklai. Bylos duomenimis nustatyta, jog iš šios nusikalstamos fizinio asmens, t. y. V. R., veikos juridinis asmuo turėjo naudos, tai patvirtina ne tik byloje esanti rašytinė medžiaga, bet šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis V. R.. Visos šios teismo pirmiau paminėtos aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ir interesais. Kaltinamojo juridinio asmens UAB „P.“ veika teisingai kvalifikuota pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Bausmių skyrimas, kiti klausimai

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta ar per švelni.

Kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015; Nr. 2K-133/2013). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018; Nr. 2K-485-788/2015).

Baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip kaltininkas turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, tačiau kaltininko gailėjimasis konstatuojamas ne vien tik pagal bendrus kaltės pripažinimo, apgailestavimo pareiškimus ar deklaratyvų atsiprašymą, o vertinamas atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-645/2010, 2K-484/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, jog prokuroras tiek savo baigiamojoje kalboje, tiek viso proceso teisme metu, nepripažino, jog kaltinamojo veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Baigiamojoje kalboje prokuroras nurodė, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažino nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau nesutiko su veikos kvalifikacija, nuoširdaus gailėjimosi neišreiškė, savo veiksmų nevertino kritiškai, nesigailėjo, nors įsipareigojo atlyginti civilinį ieškinį, tačiau po ikiteisminio tyrimo pradėjimo neatlygino nei dalies, dėl to šiuo atveju atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo gynėjas su tokia prokuroro pozicija nesutiko, nurodydamas, jog kaltinamasis tyrimui ir procesui netrukdė, nekėlė nepagrįstų versijų, prisipažino padaręs veiką, nuoširdžiai gailisi. Deja, dėl ypač sudėtingai susiklosčiusių aplinkybių versle ir asmeniniame gyvenime, padarė veiką dėl kurios jis nuoširdžiai gailisi. Su šiais argumentais sutiktina iš dalies.

Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis su veikų kvalifikavimu nesutiko viso proceso metu, nurodė argumentus, kodėl jo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal prokuroro nurodytus straipsnius, tačiau tai negali būti pakankamas argumentas, kodėl jo veiksmuose nėra lengvinančių aplinkybių. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog kaltinamasis viso proceso metu nurodė, jog dalies veiksmų jis neatliko, jų atlikti nemoka ir juos atliko kiti asmenys (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kažkurie kreditoriai, kurie konkrečiai nežino, o teisme, kad dalį veiksmų atliko jo pažįstamas asmuo iš Ukrainos (šią aplinkybę nurodė ir nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme); kad atlikti nusikalstamas veikas buvo verčiamas kitų asmenų, buvo jų sukurstytas ir įtakotas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamojo V. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir pripažino savo kaltę, bet tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų vertė kitiems asmenims, nurodydamas, kad tik dėl jų ir jų įtakojamas, jis atliko neteisėtus veiksmus, buvo jų sukurstytas, įtakotas ir tik dėl to, taip pasielgė, t. y. menkino savo kaltės dalį, didžiąją atsakomybės dalį perkeldamas kitiems asmenims, kuriuos, kaip patvirtina bylos medžiaga, jis nuolat keitė (tai kreditoriai, kurių jis nežino, tai asmuo iš U.), todėl jo kaltės pripažinimas vertintinas tik, kaip formalus.

Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis V. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkiam ir sunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai. Teistas už analogiškas veikas, tačiau šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas: 2022-08-17 pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (paskirta bauda 15 eurų); 2023-09-21 priimtas nutarimas pagal ANK 120 str. 1 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė baudą 2200 Eurų, dėl baudos sumokėjimo informacijos nėra) (8 t., b. l. 164-166), nedirbantis, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino, tačiau realių galimybių jų atlyginti nėra (2024-05-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis). Įvertinus visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kitas aplinkybes, siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti, kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, nustatant jų dydį mažesnį nei šių bausmių vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 2025-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - 380 MGL, t. y. 19 000 Eur dydžio bauda.

BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024 ir kt.).

Byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamojo elgesys ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės patvirtina, kad nei BK 62 straipsnyje, nei kitų išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamų veikų pavojingumą ir šias veikas padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, nėra.

BK 75 straipsnio 4 dalyje (pakeitimo 2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 galioja nuo 2025 02 01) nurodyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Atkreiptinas dėmesys, kad, be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Ši aplinkybė priklauso teismo diskrecijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018).

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamojo asmenybė nepašalina padarytų veikų pavojingumo, sunkumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau V. R. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo sveikatą, amžių, siekį apsaugoti jo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus, suteikiant galimybę nenutraukti ryšių su visuomene, į tai, kad yra pagrindas manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo iš viso neatidedant, jis negalėtų dirbti pakankamai ilgą laiką ir dėl to galimai neatlygintų (ar jo veiksmai iš finansinės pusės būtų apriboti) civiliniams ieškovams padarytų žalų, taip būtų pažeisti ir AB „(duomenys neskelbtini)interesai. Todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi(2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija įsigaliojusio nuo 2025-02-01) , darytina išvada, kad tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bausmės tikslai, gali būti pasiekti iš dalies atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą. Siekiant jam padėti pakeisti gyvenimo būdą bei elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 75 straipsnio 6 dalyje.

Paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (9 t., b. l. 97-100) taikytina iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamosios UAB „P.“ baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę UAB „P.“ atsižvelgtina į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkiam ir sunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3, 4 d.), veikiant tiesiogine tyčia, padarant didelę turtinę žalą, civilinis ieškinys neatlygintas. Anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jai pradėtas nemokumo procesas, taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Prioritetas civiliniai ieškiniai ir kreditorių interesai, todėl jai skirtina BK 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta bausmė – juridinio asmens likvidavimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)pareiškė civilinį ieškinį dėl 169 512,50 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 158–162). Ieškinyje nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini) (toliau- Bankas) ir UAB „P.“, atstovaujama direktoriaus V. R., 2022 m. vasario 14 d. sudarė Faktoringo sutartį (toliau vadinama - Faktoringo sutartis). Faktoringo sutarties pagrindu UAB „P.“ buvo suteiktas 200 000 Eur faktoringo limitas - po 100 000 Eur limitą pirkėjui S. A. NV ir pirkėjui L. E. NV. Faktoringo limitas buvo suteiktas iki 2023-02-13. Faktoringo sutartimi UAB „P.“ (toliau - Pardavėjas) įsipareigojo perleisti Bankui reikalavimo teises į visus iš Faktoringo sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų, kylančius pirkėjo Finansinius įsipareigojimus bei sumokėti pirkėjo rizikos vertinimo, Faktoringo sutarties sudarymo, sąskaitos faktūros priėmimo mokesčius, faktoringo palūkanas, delspinigius, baudas ir kitas Faktoringo sutartyje nustatytas sumas Faktoringo sutartyje numatyta tvarka ir terminais bankas įsipareigojo priimti perleidžiamus reikalavimus ir sumokėti faktoringo avansą bei faktoringo rezervą pagal Faktoringo sutartį (Faktoringo sutarties Bendrosios dalies 2.1. p.).

Įsigaliojus Faktoringo sutarčiai, UAB „P.“ išrašė sąskaitas, kaip vėliau paaiškėjo, tariamiems pirkėjams, nurodytiems Faktoringo sutartyje: 2022-02-15 pirkėjui S. A. NV buvo išrašyta sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurios suma 98 752,50 EUR, mokėjimo terminas 2022-05-16; 2022-02-21 pirkėjui L. E. NV buvo išrašyta sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurios suma 95 760,00 EUR, mokėjimo terminas 2022-08-22.

Nurodytos sąskaitos faktūros bankui apmokėjimui buvo pateiktos prisijungiant per UAB „P.“ internetinę bankininkystę. Pažymėtina, kad įmonės prisijungimas per internetinę bankininkystę buvo suteiktas įmonės direktoriui V. R.. Prieš apmokant sąskaitas, bankui elektroniniu paštu iš tariamų pirkėjų buvo atsiųsti patvirtinimai apie gautas prekes, todėl bankas, nieko neįtardamas, pagal pateiktas sąskaitas išmokėjo UAB „P.“ faktoringo avansą (90 proc. sąskaitose nurodytos sumos). Suėjus Faktoringo sutartyje nustatytiems mokėjimo terminams, bankas iš pirkėjų, negavo nei apmokėjimo, nei bet kokių paaiškinimų apie vėlavimus. Faktoringas buvo suteiktas, gavus C. F. D'A. P. l. C. E. B. filialas (C.) draudimą 200 000 EUR sumai (po 100 000 EUR kiekvienam pirkėjui). Kadangi faktoringo sandoriai buvo apdrausti, negavus apmokėjimo iš pirkėjų, bankas kreipėsi į draudiką C..

C. 2022-09-28 raštu informavo banką, kad pirkėjas S. A. NV iš UAB „P.“ nei prekių, nei sąskaitų nėra gavę, todėl ir neturėjo pagrindo mokėti. Nustačius galimus nusikalstamos veikos požymius, C. atsisakė mokėti bankui draudimo išmokas. Draudimo limitas pirkėjui L. E. NV yra atšauktas. 2022-07-27 UAB „P.“ buvo išsiųstas banko raštas dėl reikalavimo apmokėti sąskaitą faktūrą. Paprašius UAB „P.“ direktorių V. R. paaiškinti susidariusią situaciją, jis 2022-07-29 raštu įsipareigojo padengti skolą iki 2022-08-12 dienos, tačiau šis jo įsipareigojimas iki šiol nėra įvykdytas. Skola bankui pagal su tariamu pirkėju S. A. NV susietą sąskaitą faktūrą sudaro 73 752,50 EUR, o skola pagal su tariamu pirkėju L. E. NV susietą sąskaitą faktūrą sudaro 95 760,00 EUR - iš viso 169 512,50 Eur. Paaiškėjus, jog pirkėjai nėra gavę UAB „P.“ išrašytų ir banko akceptuotų sąskaitų, bankas turi pagrindo manyti, kad bankui pateiktos ir banko apmokėtos UAB „P.“ sąskaitos (2022-02-15 pirkėjui S. A.NV išrašyta sąskaita (duomenys neskelbtini)ir 2022-02-21 pirkėjui L. E. NV išrašyta sąskaita (duomenys neskelbtini)) buvo suklastotos, o bankui perleistos reikalavimo teisės į neegzistuojančius reikalavimus, todėl bankas negalės skolos susigrąžinti ar išieškoti iš sąskaitose nurodytų pirkėjų, nes jie nei sąskaitų, nei jose nurodytų prekių ir/ar paslaugų negavo.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Todėl civilinis ieškovas teikia šį civilinį ieškinį.

Civilinio ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius sudaro finansuota faktoringo suma - išmokėtas UAB „P.“ faktoringo avansas - 90 proc. sąskaitų sumos bei perimtos reikalavimo teises į sąskaitose nurodytų sumų sumokėjimą, kurių suma, be gautų apmokėjimų, sudaro 169 512,50 Eur.

Civilinis ieškovas civiliniu ieškiniu prašo priteisti jo naudai jo patirtą: 169 512,50 Eur turtinę žalą, bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo priteistos turtinės žalos sumos iki priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Kaltinamasis V. R. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, žadėjimo jį atlyginti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp AB „(duomenys neskelbtini)ir UAB „P.“, atstovaujamos direktoriaus V. Ž., 2022 m. vasario 14 d. sudaryta Faktoringo sutartis, kurios pagrindu UAB „P.“ buvo suteiktas 200 000 Eur faktoringo limitas. Faktoringo sutartimi UAB „P.“ kaip pardavėjas įsipareigojo perleisti bankui reikalavimo teises į visus iš Faktoringo sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų - faktūrų kylančius pirkėjo Finansinius įsipareigojimus bei sumokėti pirkėjo rizikos vertinimo, Faktoringo sutarties sudarymo, sąskaitos faktūros priėmimo mokesčius, faktoringo palūkanas, delspinigius, baudas ir kitas Faktoringo sutartyje nustatytas sumas Faktoringo sutartyje numatyta tvarka ir terminais bankas įsipareigojo priimti perleidžiamus reikalavimus ir sumokėti faktoringo avansą bei faktoringo rezervą pagal Faktoringo sutartį (Faktoringo sutarties Bendrosios dalies 2.1. p.). Suėjus Faktoringo sutartyje nustatytiems mokėjimo terminams, bankas iš pirkėjų, negavo nei apmokėjimo, nei bet kokių paaiškinimų apie vėlavimus. Faktoringas buvo suteiktas, gavus C. F. D'A. P. l. C. E. B. filialas (C.) draudimą 200 000 EUR sumai (po 100 000 EUR kiekvienam pirkėjui). Kadangi faktoringo sandoriai buvo apdrausti, negavus apmokėjimo iš pirkėjų, bankas kreipėsi į draudiką C.. C. 2022-09-28 raštu informavo banką, kad pirkėjas S. A. NV iš UAB „P.“ nei prekių, nei sąskaitų nėra gavę, todėl ir neturėjo pagrindo mokėti. Nustačius galimus nusikalstamos veikos požymius, C. atsisakė mokėti bankui draudimo išmokas. Paaiškėjus, jog pirkėjai nėra gavę UAB „P.“ išrašytų ir banko akceptuotų sąskaitų, bankas turi pagrindo manyti, kad bankui pateiktos ir banko apmokėtos UAB „P.“ sąskaitos (2022-02-15 pirkėjui S. A. NV išrašyta sąskaita (duomenys neskelbtini)ir 2022-02-21 pirkėjui L. E. NV išrašyta sąskaita (duomenys neskelbtini)) buvo suklastotos, o bankui perleistos reikalavimo teisės į neegzistuojančius reikalavimus, todėl bankas negalės skolos susigrąžinti ar išieškoti iš sąskaitose nurodytų pirkėjų, nes jie nei sąskaitų, nei jose nurodytų prekių ir/ar paslaugų negavo. Tokiu būdu bankas patyrė nuostolius, t. y. turtinę žalą – 169 512,50 Eur. Nurodyta žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų nusikalstamų veiksmų.

Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, yra įrodytas, todėl tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant patirtą žalą iš kaltinamojo V. R. ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (169 512,50 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Iš teismų praktikos matyti, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys yra fizinis asmuo ir verslininkas, todėl iš kaltinamojo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

2023-03-10 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. R. turtą – pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose. Prokuroro nutarimu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas iki 2025-09-10. Atsižvelgiant į tai, jog pateiktas civilinis ieškinys iki šiol nėra atlygintas, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kiti klausimai

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)patirtos išlaidos už advokatės Vitalijos Mataitės suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – mokėjimo nurodymais, sąskaitomis už teisines paslaugas (10 t., b. l. 96-98; 11 t., b. l. 14-18), iš kurių matyti, kad civilinis ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)už jo atstovavimą procese advokatei sumokėjo 2510 Eur. Civilinio ieškovo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą, t. y. konsultacijas ir atstovavimą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis V. R.) atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad už kaltinamajam V. R. suteiktą advokato Valdo Kairio antrinę teisinę pagalbą, išlaidos sudaro 370,83 Eur (10 t., b. l. 53-57). Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. jo dalyvavimas byloje buvo būtinas, todėl prašomos išlaidos nepriteistinos.

Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad už kaltinamajam UAB „P.“ suteiktą advokatės Irmos Bekerės antrinę teisinę pagalbą, išlaidos sudaro 1038,75 Eur (11 t., b. l. 157-165). Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajai buvo skirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, t. y. jo dalyvavimas byloje buvo būtinas, todėl prašomos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- dvi kompaktinės plokštelės su duomenimis iš bankų ir civilinės bylos dokumentų kopijomis – paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 įsigaliojusio nuo 2025-02-01 redakcija) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas šiuo nuosprendžiu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę V. R. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti su 2025-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - 380 MGL, t. y. 19 000 Eur dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę V. R. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 380 MGL dydžio baudą.

Paskirtą bausmę – baudą įpareigoti sumokėti per 22 (dvidešimt du) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini). (nurodyti gavėjo pavadinimą: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo įmonės kodą: 188659752, mokėjimo paskirtį: „bauda už ...“, Įmokos kodas: 6801“. Baudos sumokėjimo kvitus pateikti Šiaulių apylinkės teismo raštinei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija įsigaliojusio nuo 2025-02-01), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. R. nedelsiant turi atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 2 d., 182 straipsnio 3 dalį ir skirti bausmę – juridinio asmens likvidavimą;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 2 d., 300 straipsnio 3 dalį (2024 11 07 įstatymo Nr. XIV-3060 įsigaliojusio nuo 2025-02-01 redakcija) ir skirti bausmę – juridinio asmens likvidavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas šiuo nuosprendžiu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę UAB „P.“ skirti juridinio asmens likvidavimą.

Civilinio ieškovo AB „“ civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos - 169 512,50 Eur atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (169 512,50 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šias sumas solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Priteisti civiliniam ieškovui AB „“ 2 510 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų) atstovavimo išlaidų, iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

Iki visiško AB „“ civilinio ieškinio atlyginimo, palikti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą- pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose: Neišieškoma suma (NS) - 354.00 Eur

Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:

- dvi kompaktines plokšteles su duomenimis iš bankų ir civilinės bylos dokumentų kopijomis – palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas