Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00109-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.5.2.5.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.

2025 m. lapkričio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

V. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 4 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 įsigaliojusio nuo 2025 m. vasario 1 d. redakcija), ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. R. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su 2025 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 380 MGL, t. y. 19 000 Eur dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir V. R. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 380 MGL dydžio bauda.

Paskirtą bausmę – baudą nuspręsta įpareigoti sumokėti per 22 (dvidešimt du) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija įsigaliojusio nuo 2025 m. vasario 1 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. R. nedelsiant turi atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo dienos.

Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės žalos – 169 512,50 Eur atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (169 512,50 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, tenkintas visiškai, priteisiant šias sumas solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 4 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 įsigaliojusio nuo 2025 m. vasario 1 d. redakcija), tačiau UAB (duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. R. nuteistas už tai, kad nuo 2017 m. kovo 29 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir kaip įmonės vadovas turėdamas vadovaujančias pareigas bendrovėje, turėdamas teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus bendrovės vardu ir kontroliuoti bendrovės veiklą bei turėdamas išankstinį tikslą, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaudojus suklastotus dokumentus įgyti svetimą turtą, organizavo faktoringo sutarties su AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) sudarymą, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikys sutarties sąlygų, o būtent:

- 2022 m. sausio 24 d. telefonu susisiekęs su AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) verslo klientų projektų vadove E. P. su tikslu gauti faktoringą, elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), gavęs dokumentų formas, kurias privaloma užpildyti siekiant sudaryti faktoringo sutartį, tą pačią dieną, t. y. 2022 m. sausio 24 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines ataskaitas, balansą ir pelno nuostolio ataskaitą už 2021 metus, po to AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojams išanalizavus V. R. pateiktus duomenis ir finansiniams rodikliams, atitikus banko reikalavimus kreditavimui, 2022 m. sausio 26 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotoja E. P., iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), pateikė faktoringo paraiškos formą pildymui,

- po to, suklastotus dokumentus – 2021 m. sausio 19 d. sutartį su pirkėju (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir 2021 m. kovo 3 d. sutartį su pirkėju (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dėl prekių pardavimo, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie planuojamą prekių pardavimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), panaudojo 2022 m. sausio 28 d. nusiųsdamas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojai E. P. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) kartu su užpildyta ir pasirašyta faktoringo paraiška, iššifravimais prie 2021 metų finansinių ataskaitų, įmonės įstatais, įmonės (duomenys neskelbtini) įrašu iš Registrų centro, asmens dokumento kopija, verslo planu, nuo AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojos E. P. nutylėdamas, kad tokios sutartys su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo sudarytos,

- 2022 m. sausio 28 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) prekybos finansavimo ir faktoringo skyriaus administratorė A. B. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaitė 145,20 Eur rizikos vertinimo mokestį, bei AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į draudimo kompaniją (duomenys neskelbtini) dėl draudimo suteikimo ir būdamas suklaidintas, 2022 m. vasario 10 d. regiono paskolų komitetas priėmė sprendimą suteikti faktoringą,

- 2022 m. vasario 14 d., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas, pasirašė Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)),

- po to, kompiuterinės technikos pagalba, pagamino netikrus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui (duomenys neskelbtini) su priedais, kuriuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie prekių – 99 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kaina 98 752,50 Eur, pardavimą, sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui (duomenys neskelbtini) su priedais, kuriuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie prekių – 96 vnt. „(duomenys neskelbtini)“, kaina 95 760 Eur, pardavimą, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo 2022 m. vasario 15 d. nusiųsdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) per jo vardu išduotą elektroninę bankininkystę sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 22 d. – sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bei išsiuntė AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojai A. B. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 15 d. iš netikro elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) patvirtinimą apie neva (duomenys neskelbtini) gautas prekes, 2022 m. vasario 23 d. iš netikro elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) patvirtinimą apie neva (duomenys neskelbtini) gautas prekes,

- 2022 m. vasario 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas 200 000 Eur faktoringo limitas – pirkėjui (duomenys neskelbtini) – 100 000 Eur ir pirkėjui (duomenys neskelbtini) – 100 000 Eur ir 2022 m. vasario 17 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 88 877,25 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant faktoringo avanso išmokėjimas, sandorio Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas: (duomenys neskelbtini). Bei 2022 m. vasario 23 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 86 184,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant faktoringo avanso išmokėjimas, sandorio Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas (duomenys neskelbtini),

tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą labai didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) turtą – 175 061,25 Eur, panaudojo netikrus dokumentus dėl to AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs „(duomenys neskelbtini)“) buvo padaryta labai didelė 175 061,25 Eur žala.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendį ir jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes susijusias su bausmės skyrimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41, 54 straipsniai). Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skirdamas bausmę išskirtinai atsižvelgė vien tik į prokuroro teikiamą argumentaciją, nors byla galėjo būti ir turėjo būti išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Būtent dėl prokuroro išsakytos pozicijos ir nesutikimo su jo prisipažinimu, baudžiamosios bylos nebuvo galima baigti per vieną teismo posėdį. Pažymi, kad procesas užsitęsė ir jokių naujų aplinkybių nepaaiškėjo. Apeliantas tvirtina, kad teismas neteisingai įvertino jo prisipažinimą kaip formalų, neįsigilino į jo teiktų paaiškinimų turinį ir jo paties prisipažinimą panaudojo prieš jį patį skiriant bausmę. Pažymi, jog prokuroro formaliai ir dirbtinai sukurta situacija, kai prokuroras nėra patenkintas dėl jo prisipažinimo ir siekia proceso bendra tvarka, pasunkino jo, kaip nuteistojo, padėtį.

2.2. Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis dėl tų pačių (turinio prasme) veikų buvo kaltinamas ir kitoje byloje Nr. 1-495-1155/20255, kurioje apkaltinamasis teismo nuosprendis Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas 2025 m. kovo 17 d. Šioje byloje jis (V. R.) elgėsi taip pat, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ir kaip pastebėjo Šiaulių apylinkės teismas, teikė panašius parodymus, tačiau teismo argumentacija dėl bausmės skyrimo visiškai priešinga – bausmė paskirta nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Apelianto teigimu, Šiaulių apylinkės teismas skirdamas bausmę priešingai jį įvertino, nors nusikalstamų veikų panašios aplinkybės, jo prisipažinimas, situacijos apibūdinimas, parodymai, asmenybė, buvo tokie patys. Apelianto nuomone, tai vertintina kaip BK 54 straipsnio pažeidimas.

2.3. Apeliantas skunde išdėstydamas pirmosios instancijos teismo motyvus dėl jam skirtinos bausmės, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, šių veikų sankcijose numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir bauda. Teigia, kad teismas visiškai nepateikė jokių motyvų, kodėl bausmės tikslai negalėtų būti pasiekti skiriant jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Apelianto teigimu, teismo pateikiama argumentacija yra itin lakoniška, nėra svarstoma alternatyvi bausmė laisvės atėmimui – piniginės baudos bausmės jam paskyrimas.

2.4. Apeliantas taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2025 m. kovo 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-495-1155/20255, dalyje dėl bausmės skyrimo savo motyvuose nurodė, kad „<...> teismas, skirdamas V. R. bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą – kaltinamasis padarė du baigtus apysunkius nusikaltimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu, ir du baigtus sunkius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, siekdamas turtinės naudos tiek sau asmeniškai, tiek tuo metu valdytai bendrovei, padaryta reali turtinė žala <...> liko neatlyginta 83 081,53 eurų turtinė žala <...> nustatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, taip pat neteistas, baustas administracine tvarka, vedęs, turi du suaugusius vaikus, todėl teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą siūlomą švelniausią bausmės rūšį - baudą, kurios dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką nustatytinas artimas už atitinkamo sunkumo nusikalstamą veiką numatytam minimaliam dydžiui. <...>“. Apeliantas pažymi, jog šis nuosprendis įsiteisėjo, kaltinimą palaikęs prokuroras šio nuosprendžio neskundė.

2.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo veikų kvalifikacija, padarymo būdas, ir parodymai iš esmės yra analogiški. Asmenybė, gyvenimiškos aplinkybės irgi tos pačios, tačiau itin artimu laikotarpiu paskirtos teismo bausmės visiškai priešingos. Todėl kelia klausimą, kodėl Šiaulių apylinkės teismas skyrė kitą bausmę ir kokie buvo lemiami argumentai?

2.6. Apelianto nuomone, pagrindinis, tačiau labai neteisingas ir sunkinantis motyvas skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę buvo aplinkybė, kad prokurorui netiko jo prisipažinimas ir teismas negalėjo išnagrinėti bylos sutrumpintu įrodymų tyrimu. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015; Nr. 2K-133/2013), o visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt.(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018; Nr. 2K-485-788/2015).

2.7. Skunde pažymima ir tai, kad pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad ši sąlyga - besąlygiškai prisipažinti, neapima kokiu nors asmens priedermiu pačiam duoti teisini savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017).

2.8. Apeliantas nurodo, kad po pranešimo apie įtarimą įteikimo jis pripažino visas faktines pranešime apie įtarimą pateiktas aplinkybes (pateikė rašytinius parodymus). Jis tik nesutiko su jų teisiniu vertinimu, konkrečiai dėl to, kad jo veika galėtų būti kvalifikuota pagal BK 207 straipsnį, kadangi apgaule gautas faktoringas gali būti vertinamas ir kaip kreditas gautas sukčiavimo būdu. Pažymi, jog įtariamasis ir kaltinamasis turi teisę pateikti savo vertinimą dėl veikos kvalifikavimo, o kaltinamojo nuomonė negali būti vertinama kaip faktinė sunkinanti aplinkybė ta prasme, jog jis neva neprisipažįsta dėl nusikalstamos veikos. Pažymi ir tai, kad faktoringas kaip turtinė prievolė gali būti prilyginama kreditui su tam tikrais ypatumais susijusiais su pinigų gavėju, todėl mano, kad teisinis vertinimas konkrečios situacijos galimas ir kitas.

2.9. Apeliantas skunde cituoja savo 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje duotus parodymus. Nurodo, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir davė išsamesnius, patikslinančius parodymus, tačiau prokuroras subjektyviai nusprendė, kad byloje reikalinga pertrauka. Prokuroras nurodė „<....> Gerbiamas teisme, manau būtina byloje padaryti pertrauką, nes šio posėdžio metu vienas iš kaltinamųjų pateikė duomenis, kurių nebuvo ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis V. R. įsipareigoja pateikti tuos duomenis pagrindžiančius jo parodymus. Manau, kad iš kaltinamojo V. R. turėtų būti paprašyta pateikti sutartys, susirašinėjimai per „(duomenys neskelbtini)“ . Taip pat turėtų būti pateikti duomenys apie V. F.. Mes turėtumėme tęsti bylos nagrinėjimą, nes yra nurodytos aplinkybės dėl bendravimo su banko atstovu, nemokumo administratoriumi. Manau į kitą teismo posėdį turėtų būti kviečiami, kaltinamajame akte, nurodyti du liudytojai. Taip pat, turėtų būti kviečiamas nemokumo administratorius, nes yra svarbios aplinkybės vertinant dėl nemokumo proceso ir dėl likusio produkto likučio. <...>“. Galiausiai prokuroras nurodė, kad „<...> Pagal BPK 273 straipsnį turi būti aiškios aplinkybės, tai šiuo metu aplinkybės yra visiškai nebeaiškios. Mes nežinome ar kaltinamasis bando lengvinti savo kaltę, ar vengia nurodyti kitas aplinkybes, ar sako tiesą. Aš nekalbu apie išėjimą už kaltinimo ribų. Jei reikės keisti kaltinimą, aš jį pakeisiu. Aplinkybes mes turime išsiaiškinti. Šiuo metu dar neturime duomenų dėl kaltinimo keitimo <...>“.

2.10. Apelianto teigimu, prokuroras nežino, ar jis sako tiesą ir vedinas siekio kažką sužinoti, pasiekė, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė ir tai, jog nieko naujo nebuvo sužinota. Atkreipia dėmesį į tai, kad duomenys, kurie vėliau yra pripažįstami arba nepripažįstami įrodymais (BPK 20 straipsnis), renkami ne teisminio nagrinėjimo metu, o ikiteisminio tyrimo metu, kurie vėliau teisme vertinami. Aplinkybė, kad prokuroras profesionaliai ir kvalifikuotai apklausia kaltinamąjį nėra pagrindas manyti, kad kaltinamasis išsisukinėja, ar lengvina sau padėtį. Apelianto teigimu, visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamų veikų požymiai numatyti BK 182, 300 straipsniuose buvo nustatyti pirmosios apklausos metu, priešingų duomenų teismas nenurodė. Atvirkščiai, aplinkybės, jog asmeniui kažkas patarė elgtis nusikalstamai, ar kad buvo susirašinėjimas per interneto programėles ar kiti kaltinamojo motyvai, subjektyvūs samprotavimai susiję su verslo galimybės, nemokumo administratoriaus apklausa, neturi jokios teisinės reikšmės asmens veikų kvalifikavimui. Pažymi, kad prokuroras viso proceso metu turėjo tik vieną pagrindinį informacijos apie nusikalstamą šaltinį, tai jį (įtariamąjį), nes niekas kitas negalėjo ir negali papasakoti kaip buvo sugalvotas nusikaltimas ir kokie buvo nusikaltimo darymo motyvai, ketinimai ir pan. Pasak apelianto, gretinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus objektyvius nusikalstamos veikos įrodymus su liudytojų apklausomis, su jo parodymais duotais teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad visos aplinkybės veikos buvo aiškios ir suprantamos. Prokuroro pozicija ir procesinis elgesys, pasak apelianto, sukūrė tokią situaciją, kai buvo dirbtinai sukurta situacija dėl proceso bendra tvarka. Apelianto teigimu, visada galima deklaratyviai teikti, kad būtinas ypatingai išsamus baudžiamasis procesas, tačiau jeigu taip būtų, tai sutrumpinto įrodymo tyrimo įstatymas nenumatytų, nes tokiu atveju įrodymai tiriami formaliai ir išklausomas tik asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

2.11. Apeliantas nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, ir tai turėjo būti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tvirtina, kad nuosprendyje pateikiamas siurprizinis vertinimas, kad jis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų vertė kitiems asmenims, nurodydamas, kad tik dėl jų ir jų įtakojamas, jis atliko neteisėtus veiksmus, buvo jų sukurstytas, įtakotas ir tik dėl to, taip pasielgė, t. y. menkino savo kaltės dalį, didžiąją atsakomybės dalį perkeldamas kitiems asmenims. Apelianto teigimu, nėra suprantama, kokiais konkrečiais duomenimis teismas rėmėsi darydamas tokią išvadą? Pažymi, jog jis pilnai pripažino visas faktines aplinkybes susijusias su apgaulės panaudojimu prieš kredito įstaigą pateikiant suklastotus dokumentus tikslu gauti faktoringą. Aplinkybė, kad jis papasakojo kas jam patarė tai padaryti, visiškai nekeičia veikos kvalifikacijos, tačiau tai kažkodėl įvertinama kaip nenuoširdus gailėjimasis.

2.12. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ankstesnis baudžiamasis procesas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo ir yra sunkus išgyvenimas, paliksiantis didelį išgyvenimo ir pergyvenimo jausmą. Jis išgyvena, gailisi ir jam labai gėda dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių susijusių su tuo, kad jis padarė nusikalstamas veikas. Stoti prieš teismą ir prisipažinti padarius net kelias nusikalstamas veikas yra didelė gėda tiek jam, tiek prieš artimuosius, visuomenę. Gėda, baimė, netikrumas, pareiga ir prievolė grąžinti žalą nukentėjusiesiems dar ilgai išliks ir kiekvieną dieną primins apie padarytas nusikalstamas veikas.

2.13. Skunde taip pat nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) srityje, bendraautorius mokslinių straipsnių ir knygų, vadovavo vienai didžiausių kompanijų, susijusių su (duomenys neskelbtini). Šiuo metu turi individualios veiklos pažymėjimą ir stengiasi parduoti savo sukurtą (duomenys neskelbtini) produktą, skirtą žemės ūkio veiklai, siekiant, kad augalai gautų geresnių mineralinių medžiagų ir našumas būtų didesnis. Bankrutavęs verslas, priteistos skolos, neabejotinai subjektyviai jį paveikė, dėl ko nepateisinamai buvo prieita prie paties sunkiausio teisės pažeidimo padarymo, už kurį taikyta ir baudžiamoji atsakomybė. Jis nuoširdžiai apgailestauja dėl savo padarytų veiksmų, nors tai ir neturi reikšmės, bet dalis pinigų gautų apgaulės būdu buvo panaudoti kitoms paskoloms faktoringui grąžinti, kita dalis panaudota įmonės veikloje, mokesčiams mokėti, trąšoms ir pan. Suvokia, kad pasirinktas nusikalstamas pinigų gavimo būdas yra niekaip nepateisinamas.

2.14. Apelianto teigimu, teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra žlugdanti ir neproporcinga, atsižvelgus į jo asmenybę, pavojingumą, siekiamus prevencinius bausmės tikslus. Teigia, kad pašalinimas iš socialinio gyvenimo aplinkos, šeimos – žmonos, dviejų suaugusių vaikų, iš kurių – dukra serga (duomenys neskelbtini), jam kelia ypač didelius išgyvenimus. Pasak apelianto, sunku suprasti, kodėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik išskirtinai izoliavus jį nuo visuomenės. Teigia, kad pats baudžiamasis procesas ir galutinė bausmė – piniginė bauda, kartu su vykdoma nuolatine probacija dėl baudos sumokėjimo ir žalos atlyginimo yra itin stipri valstybės socialinės kontrolės forma. Probacija nuolatos ir įpareigojančiai kontroliuoja nuteistuosius dėl žalos atlyginimo, baudos sumokėjimo, todėl nėra net teorinės galimybės, kad jis galėtų kiek nors atsipalaiduoti ar net pamiršti apie bausmės paskirtį ir priemones jai pasiekti.

2.15. Apeliantas pažymi ir tai, kad galutinio teismo sprendimo teistumo laikotarpis jį aiškiai paveiks, nes jis supranta, kad bet koks neteisėtas veiksmas gali būti vertinamas ypač griežtai, todėl būtent taip ir yra realizuojami nusikalstamumo prevencijos tikslai. Apelianto teigimu, iš teismo nuosprendžio nėra aišku, kaip jį paveiks realus laisvės atėmimas, kaip jį sulaikys ir kaip tai gali pakeisti jo gyvenimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra vyresnio amžiaus žmogus, atitinkamai turi tam tikrų specifinių ligų. Jis pirmą kartą dalyvavo baudžiamuosiuose procesuose, jam tai nėra įprasti ir normalūs procesai, jį veikė didelė gėda, jaudulys, sutrikimas, jis jaudinosi kalbėdamas, kartais sunkiai rinkdavo žodžius, o ir aplinkybes iš jaudulio painiodavo. Jis tiesiog bijojo būti prieš teismą, tačiau tai buvo įvertinta kaip „formalus“ kalbėjimas ir prisipažinimas. Jis pergyveno dėl buvusio proceso, dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, niekur nesislapstė, neišsisukinėjo, todėl mano, kad teismas galėjo įvertinti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės.

2.16. Apeliantas nurodo, kad nors prokuroras itin pabrėžė, kad nėra atlyginta žala, tačiau kaip jis atlygins žalą, jeigu atlikinės realią laisvės atėmimo bausmę, kaip tai paveiks jo socialinius ryšius, galimybes užmegzti kontaktus ir pradėti didinti pajamas, iš kurių bus galima atlyginti žalą. Apelianto teigimu, neturėjimas pinigų ir galimybių juos greitai gauti, kitaip tariant skurdas, neturėtų būti vertinama kaip aplinkybė lemianti skirtiną laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, jog laisvės atėmimo bausmė ir jos trukmė skirtingai gali paveikti jauno ir vyresnio amžiaus žmogų, jų gyvenseną ir pasaulėžiūrą, galimybę atsitiesti darbinėje srityje. Todėl mano, kad jam skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimo bausme.

2.17. Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgyja specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K- 49- 976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

2.18. Apeliantas nurodo, kad jis nuteistasis abejuose Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apylinkės teismo procesuose, kuriuose jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, jo asmenybė nepasikeitė. Teigia, kad šis procesas formaliai parodė, kad net ir prisipažįstant dėl nusikalstamų veikų, gailintis, galima sukurti tokią situaciją kai tai neigiamai atsilieps pačiam kaltinamajam. Mano, kad tai yra neteisinga ir nesąžininga, todėl prašo pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktas).

3. Teismo posėdyje nuteistojo V. R. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą, įvertinti dalinį žalos atlyginimą šioje baudžiamojoje byloje, atsižvelgti į asmenį charakterizuojančius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. neginčija teismo išvadų dėl kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo, tačiau skundžia nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta bausmė ir prašo pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir paskirti jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas šioje nagrinėjamoje byloje nepagrįstai netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo instituto. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo

5. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą be pagrindo netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo instituto, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundu argumentu. Pažymėtina, jog pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Pabrėžtina, jog BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-693/2015).

6. Atsižvelgiant į tai, jog V. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė papildomų aplinkybių apie dokumentų klastojimą, su tuo susijusius asmenis, apie tai, jog jis dar turi tam tikrą tręšiamojo produkto kiekį, kuris yra areštuotas antstolio ir dar yra sandėliuojamas „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose, kurį jis būtų pardavęs ir atsiskaitęs su banku, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatliko sutrumpinto įrodymų tyrimo ir nagrinėjo bylą iš esmės, kaip prioritetą akcentuodamas ne proceso greitumą, o būtent teisingą bylos išnagrinėjimą. Juo labiau, kad sprendimas atlikti ar neatlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą yra teismo diskrecija. Todėl nusprendus, kad reikalinga nagrinėti bylą iš esmės, teismas turi teisę atlikti įprastinį įrodymų tyrimą, neatsižvelgiant į kaltinamojo pageidavimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo nuostatų taikymo, kas šiuo atveju pagrįstai ir buvo padaryta pirmosios instancijos teisme.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo prisipažinimą kaip formalų, nesigilino į jo teiktų paaiškinimų turinį, kad jis pilnai pripažino visas faktines aplinkybes susijusias su apgaulės panaudojimu prieš kredito įstaigą pateikiant suklastotus dokumentus siekiant gauti faktoringą, ir jo paties prisipažinimą panaudojo prieš jį patį skiriant bausmę. Todėl apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas sprendimą nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažinti lengvinančia aplinkybe motyvavo tuo, kad nors teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, tačiau atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų vertė kitiems asmenims, nurodydamas, jog tik dėl jų ir jų įtakojamas, jis atliko neteisėtus veiksmus, buvo jų sukurstytas, t. y. menkino savo kaltės dalį, didžiąją atsakomybės dalį perkeldamas kitiems asmenims, kuriuos, kaip patvirtina bylos medžiaga, jis nuolat keitė (tai kreditoriai, kurių jis nežino, tai asmuo iš (duomenys neskelbtini)), todėl tokį nuteistojo kaltės pripažinimą vertino tik kaip formalų.

9. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog kaltininko atsakomybę lengvina aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Visiškas kaltės pripažinimas teismų praktikoje paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta esminius teismo nustatytus faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Taip pat sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).

10. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. R. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino, davė iš esmės faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes atitinkančius parodymus. Iš ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto V. R. duotų parodymų ir iš jo pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių jis taip pat neginčijo, pripažino, jog jis, kaip juridinio asmens vadovas, panaudodamas galimai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, juos pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudojo galimybe gauti kreditą – faktoringą, ir jį gavo, tik nesutiko su jo atliktų veiksmų teisiniu vertinimu bei jų kvalifikavimu. Esmines inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes V. R. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Atsakydamas į teismo ir proceso šalių pateiktus klausimus, V. R. nors ir nurodė, kad dėl banko apgavystės jis tarėsi su V. F., jog būtent V. F. padėjo jam suklastoti dokumentus, t. y. V. F. pasiūlė jam sukurti netikrus elektroninius paštus: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, pagamino netikrą antspaudą, sąskaitas, CMR dokumentą, tačiau pripažino, kad jis pats suklastotus dokumentus persiuntė į banką, pildė paraišką faktoringui gauti, t. y. pripažino, jog suklastodamas dokumentus gavo faktoringo limitą. Šios nuteistojo V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodytos aplinkybės dėl esminių faktinių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino.

11. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. R. nurodė, kad jis savo veiksmus vertina blogai, gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Bylos duomenys patvirtina, kad V. R. deklaruojamą gailėjimąsi įrodo ne vien tik jo savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytų veikų, jų neigiamas vertinimas, tačiau ir stengimasis, nors ir maža dalimi, sumažinti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto mokėjimo, V. R. 2025 m. spalio 28 d., kaip fizinis asmuo, pervedė AB (duomenys neskelbtini) bankui 1000 Eur žalos atlyginimo (12 t., b. l. 33).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sutinka su nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentais, kad jo prisipažinimas padarius įstatymui priešingą veiką ir gailėjimasis turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl minėta aplinkybė pripažintina nuteistojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės, BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo

13. Pripažinus nuteistojo V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, keisti nuteistajam V. R. paskirtų bausmių rūšis ir jų dydžius, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. R. bausmes ir nustatydamas jų dydžius, bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

14. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

15. Už V. R. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, o už BK 300 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Parinkdamas griežtesnes bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimą, teismas atsižvelgė ne tik į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bet ir į tai, kad nuteistasis yra nedirbantis, už administracinius nusižengimus nėra sumokėjęs paskirtų baudų, neturi realių galimybių atlyginti priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydžius, teismas atsižvelgė į tai, kad V. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkiam ir sunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, teistas už analogiškas veikas, tačiau šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų (siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), teismas nustatė V. R. skirtų laisvės atėmimo bausmių trukmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste nustatyta 2 (dvejų) metų 2 mėnesių galutinė laisvės atėmimo bausmė, tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, negali būti laikoma per griežta.

16. Pasisakant dėl nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentų, kad kitoje byloje už analogiškų veikų padarymą, esant tiems paties duomenims apie jo asmenybę, buvo skirta švelniausia bausmės rūšis, o skundžiamu nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija pažymi, jog kitoje byloje paskirta bausmė už analogiškas nusikalstamas veikas neturi tiesioginės įtakos šiai nagrinėjamai bylai, nes kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nustatytus faktus, kaltininko asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

17. Visgi atsižvelgus į nuteistojo V. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę ir kitus bausmės skyrimui aktualius aspektus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas nuteistajam V. R. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir visiškai atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

18. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021 ir kt.). 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio pakeitimai įtvirtina galimybę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ne tik paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, tačiau ir visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Vienas iš teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Kita vertus, teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-788-2021).

19. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas dėl galimybės atidėti V. R. bausmės vykdymą ir nuspręsdamas, kad nuteistasis nedelsiant turi atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėdamas, tokį sprendimą motyvavo nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma, jo pozicijos dėl kaltės nenuoseklumu, nesant pagrindo jo prisipažinimą ir gailėjimąsi vertinti kaip nuoširdžius, manymu, jog bausmės paskirtis gali būti užtikrinta ir tikslai pasiekti iš dalies atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam V. R. visiškai atidėjus paskirtos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą skundžiamame nuosprendyje nurodytam 2 (dvejų) metų terminui.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

21. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-337-489/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-1-813/2025) Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021).

22. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. R. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, jo asmenybę charakterizuojantys duomenys ir kitos svarbios aplinkybės sudaro pagrindą manymui, jog bausmės tikslai bus pasiekti visiškai atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors neabejotinai svarbu, jog V. R. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, yra sunkus nusikaltimas, o nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje – apysunkis nusikaltimas, vis tik atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas pripažino kaltę ir nurodė besigailintis, o bausmės vykdymo atidėjimo kontekste šios aplinkybės yra svarbios ir vertintinos teigiamai. Taip pat byloje nustatyta, kad V. R. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (8 t., b. l. 164–166). Po šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo V. R. už analogiškų veikų padarymą nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžiu. Svarbu ir tai, kad nuteistajam minėtu nuosprendžiu yra paskirta bauda, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per 22 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iš jo priteistas pakankamai didelis civilinis ieškinys, todėl taikant visišką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistasis turės galimybę dirbti ir sumokėti paskirtą baudą bei atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Juo labiau, apeliantas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pervedė AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui dalį – 1000 Eur žalos atlyginimo (12 t., b. l. 33). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis deda pastangas siekiant tinkamai vykdyti savo pareigas, gyventi laikantis visuomenėje priimtų normų ir taisyklių.

23. Taip pat svarbios ir aplinkybės, charakterizuojančios nuteistojo asmenybę – jis yra vedęs, turi du pilnamečius vaikus, iš kurių vienam vaikui diagnozuota sunki liga (10 t., b. l. 197). Atsižvelgtina ir į tai, jog nėra surinkta jokių neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, į nuteistojo amžių, jo sveikatos būklę, į jo siekį ir pastangas keisti gyvenimo būdą, ieškoti galimybių padidinti pajamas, kad galėtų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Be to, byloje nėra gauta duomenų apie naujas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus po inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kas tik patvirtina teigiamą nuteistojo asmenybės pokytį.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais, be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Nors nusikaltimais padaryta didelė žala, tačiau nuteistasis gailisi, supranta savo veiksmų pasekmes, savo kaltę pripažino, ieško būdų kaip padidinti gaunamas pajamas, stengiasi mažinti padarytą žalą, turi šeimą, rūpinasi sergančia dukra. Šių duomenų visumoje, teisėjų kolegijos vertinimu, V. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant visiškai ir paliekant pirmosios instancijos teismo paskirtas pareigas, nuteistajam gali daryti pozityvesnę įtaką nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi bausmės paskirtimi, sprendžia, kad yra pagrindas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas V. R. visiškai atidėti paskirtos subendrintos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytam 2 metų laikotarpiui, paliekant pirmosios instancijos teismo paskirtas BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 8 punktuose numatytas pareigas – tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Aukštesniojo teismo nuomone, aukščiau nurodytos pareigos nuteistajam bus pakankamai efektyvios, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, jog V. R. ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, atitiks nuteistojo, visuomenės ir valstybės interesus, užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, bei įgyvendins teisingumo ir proporcingumo principus. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime nepaneigia bausmės tikslų įgyvendinimo, taip pat negali būti prilyginamas nebaudžiamumui. Juo labiau, V. R. nesilaikant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1, 2 punktų pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti nuteistojo V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija įsigaliojusio nuo 2025 m. vasario 1 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. R. nedelsiant turi atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5 ir 8 punktais, V. R. paskirtos subendrintos 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. R. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžio nekeisti.