Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) Z. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020 pagal ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Z. Č. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovę Z. Č. iš Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinį tenkino visiškai – iškeldino atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei Ukmergės rajono savivaldybei priklausančių nuomojamų patalpų – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, suteikiant jai teisę išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą – socialinį būstą.

2. Pareiškėja (atsakovė) Z. Č. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydama: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020 dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu; 2) priimti naują sprendimą – atmesti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinį.

3. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodė, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą pareiškėja atsakingai laikėsi socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų bei laiku ir tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjai pradėjus dirbti, jos finansinė būklė nepagerėjo tiek, jog galėtų įsigyti naują būstą arba nuomotis būstą už rinkos kainą. Be to, pareiškėja turi rūpintis sergančia mama bei pati turi sunkumų su sveikata. Tai, jog tiek pati pareiškėja, tiek pareiškėjos mama turi sveikatos problemų, pareiškėja sužinojo tik po proceso, todėl, jos nuomone, tai turėtų būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kurios nebuvo ir kuri pareiškėjai proceso metu negalėjo būti žinoma, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja socialiniame būste apsigyveno teisėtai (socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu), nėra pagrindo daryti išvados, jog socialiniame būste ji gyvena neteisėtai ir turėtų būti iškeldinama. Be to, iš pareiškėjos pateiktos metinės gyventojo (šeimos) deklaracijos, teismas konstatavo, jog pareiškėja iš esmės atitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statusą. Pati pareiškėja kito gyvenamojo ploto neturi, neturi jokio nekilnojamojo turto ir, jeigu bus iškeldinta iš socialinio būsto, ji realiai negalės apsirūpinti kitu būstu. Atsižvelgiant į tai, jog duomenys apie pareiškėjos mamos sveikatos būklę nebuvo žinomi bylos nagrinėjimo metu bei tai, jog remiantis melagingais parodymais (apie tai, jog pareiškėja neteikė pajamų deklaracijų) buvo priimtas teismo sprendimas, pareiškėjas nuomone, procesas turi būti atnaujintas.

4. Ieškovė Ukmergės rajono savivaldybė administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad su pareiškėjos argumentais, kuriais grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, ieškovė nesutinka, jos nuomone, pareiškėja tokiais savo veiksmais siekia išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo bei klaidina teismą nurodydama, jog neva nežinojo apie mamos ligą ir tai, jog jos mama neturi santaupų būsto įsigijimui ar nuomai už rinkos kainą. Iš pačios pareiškėjos pateiktos pažymos matyti, jog paskutinis išrašas jos motinos K. V. sveikatos istorijoje datuojamas 2019 m. spalio 31 d. Pareiškėjos motinai pirmojo lygio specialusis slaugos poreikis nustatytas neterminuotai nuo 2021 m. sausio 27 d. Taip pat pareiškėjos motina 2019 m. spalio 28 d. Ukmergės 2-ajame notaro biure pareiškėjai suteikė įgaliojimą valdyti, naudoti ir disponuoti visomis jos piniginėmis lėšomis bei atstovauti visose valstybės institucijose, visose medicinos ir gydymo įstaigose. K. V. 2021 m. birželio 16 d. prašyme-paraiškoje socialinėms paslaugoms gauti nurodė, kad jai priklauso gyvenamasis butas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, pareiškėja apie savo motinos sveikatos būklę sužinojo ne vėliau nei 2021 m. birželio 16 d, kai K. V. pateikė prašymą minėtoms socialinėms paslaugoms gauti. Atsiliepime papildomai pažymima, jog vien tai, kad pareiškėjos motinos sveikatos būklė yra bloga, nesuteikia teisės reikalauti gyvenamojo būsto motinai, nes jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis butas, kuris panaudos sutarties pagrindu 2021 m. spalio 1 d. buvo perduotas naudotis trečiajam asmeniui. Pati pareiškėjos motina šiuo metu gyvena slaugos namuose, o pareiškėja neketina jos slaugyti. Pareiškėja piktybiškai nevykdo teismo sprendimo išsikelti iš savivaldybės būsto, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovei laikomas rezervuotas vieno kambario butas, kurį ji galėtų išsinuomoti. Todėl pareiškėja šiuo metu turi galimybę ir naudotis dviejų kambarių butu, ir išsinuomoti minėtą vieno kambario butą, o tokia situacija prieštarauja viešajam interesui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjos Z. Č. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020 netenkino. Nutartyje nurodoma, kad:

5.1. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindžia tuo, jog tiek ji pati, tiek jos motina turi rimtų ligų, neturi santaupų būsto įsigijimui ar nuomai rinkos kaina, ir šias aplinkybes pareiškėja sužinojo tik po proceso. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia nurodytų aplinkybių. Pareiškėja naujomis aplinkybėmis nurodo 2022 m. kovo 22 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodytas diagnozes, tačiau dalis nurodytų diagnozių jau buvo nustatytos 2017 m. lapkričio 22 d. VšĮ Ukmergės ligoninės pažymoje. Tai reiškia, jog pareiškėjai jos ligos (dalis iš jų) jau buvo žinomos ilgą laiką. Taip pat nors pareiškėja ir pateikia jai nustatytų diagnozių sąrašą, tačiau byloje nėra įrodymų, jog dėl šių ligų ji negalėtų susirasti darbo, gauti atlyginimą ir už jį įsigyti (išsinuomoti) kitą būstą. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja nepateikė ir įrodymų, jog naujai nustatytos ligos jau buvo ir bylos nagrinėjimo metu.

5.2. Nors pareiškėja ir nurodo, jog jos motina sunkiai serga, o pareiškėjai tenka rūpintis motina, iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja, turėdama dar 2019 m. spalio 28 d. motinos duotą įgaliojimą atstovauti jai visose gydymo įstaigose, turėdama visas galimybes lankyti motiną, negalėjo nežinoti motinos sveikatos būklės, o jeigu ir nežinojo, tai ieškovės kartu su atsiliepimu į prašymą pateikti dokumentai ir išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja turėjo galimybę ir galėjo žinoti apie motinos sveikatos būklę.

5.3. Pareiškėja nurodė, kad pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo teismų sprendimai buvo paremti ieškovės melagingais paaiškinimais, kurie neatitinka tikrovės, o būtent, tai, kad nebuvo teiktos pajamų deklaracijos, todėl, pareiškėjos nuomone, procesas gali būti atnaujintas dar ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėja prie prašymo pridėjo 2017 m. liepos 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, 2017 m. liepos 3 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33302-17; 2017 m. liepos 3 d. kratos protokolą; 2017 m. liepos 18 d. pranešimą apie įtarimą; 2018 m. liepos 9 d. nutarimą skirti kardomąją priemonę; 2019 m. liepos 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-522/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-611-988/2019, kuriais pareiškėja Z. Č. buvo išteisinta, kaip nepadariusi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateikti dokumentai nesusiję su nagrinėjama civiline byla ir juose nėra duomenų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prašyme išdėstytą faktinių aplinkybių visumą, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas. Reikalavimą pagrindžiančių įrodymų visuma rodo, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atsiradus naujoms aplinkybėms yra pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas. Pareiškėja naujų aplinkybių atsiradimo pagrindą grindžia 2022 m. kovo 22 d. dokumentų išraše/siuntime jai nustatytomis diagnozėmis. Atsižvelgiant į tai, jog prašyme buvo nurodytos visos faktinės aplinkybės, teisiniai motyvai bei reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, apeliantė mano, jos reikalavimai yra tikėtinai (prima facie) pagrįsti.

6.2. Skunde taip pat nurodoma, jog teismo sprendimas buvo priimtas remiantis melagingais ieškovės paaiškinimais, kurie neatitinka tikrovės, o būtent, jog pareiškėja neteikė pajamų deklaracijų ir tai patvirtina prie prašymo atnaujinti procesą pridėti įrodymai, tačiau teismas nurodė, jog šie įrodymai yra nesusiję su byla. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes teismas nevertino byloje esančių įrodymų, netinkamai juos traktavo bei pažeidė reikalavimus dėl nutarties teisėtumo, pagrįstumo ir motyvavimo.

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma:

7.1. Pareiškėja savo skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais ir motyvais, kuriais grindė pašymą atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pateikti nauji ir pagrįsti argumentai ar įrodymai, ieškovė neturi pagrindo dar kartą ginčyti tuo pačius argumentus, į kuriuos jau atsakė atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl ieškovė prašo atsiliepime į prašymą nurodytus motyvus, faktus bei aplinkybes vertinti kaip atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus, faktus ir aplinkybes.

7.2. Ieškovė papildomai nurodo, jog pareiškėja siekia vilkinti procesą, o teismo sprendimo vykdymo vilkinimas yra žalingas ir prieštarauja viešajam interesui. Pareiškėjos tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodyti motyvai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, o pirmosios instancijos teismo nutartis, ieškovės nuomone, yra pagrįsta, teisėta ir teisinga.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

11. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018)

12. Taigi, procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais ir tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

13. Pareiškėja Z. Č. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020, kurioje Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu tenkino ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinį dėl pareiškėjos iškeldinimo iš savivaldybės būsto. Procesą atnaujinti pareiškėja prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, o būtent – dėl pačios pareiškėjos bei pareiškėjos motinos sveikatos problemų, apie kurias, anot pareiškėjos, ji sužinojo tik po proceso.

14. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis teismo pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Pagal kasacinio teismo praktiką esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant dėl to, ar proceso atnaujinimo siekiančio asmens nurodyta aplinkybė turėtų būti traktuojama kaip naujai paaiškėjusi ir esminė, be kita ko, turi būti įvertinama, ar tokios aplinkybės pasitvirtinimas iš tiesų būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurios, jos nuomone, turėtų būti traktuojamos kaip naujai paaiškėjusios ir esminės, įstatyme bei teismų praktikoje nustatytų kriterijų neatitinka. Visų pirma, kartu su prašymu atnaujinti procesą pareiškėja pateikė 2017 m. lapkričio 22 d. bei 2022 m. kovo 21 d. medicinines pažymas, šių dokumentų pateikimas savaime nėra pakankamas procesui atnaujinti, todėl turi būti sprendžiama dėl nustatytų aplinkybių, kuriomis remiasi ir grindžia savo prašymą pareiškėja, atitikties pirmiau aptartiems kriterijams. Palyginus abi medicinines pažymas matyti, jog dalis pareiškėjos ligų abejose pažymose sutampa, iš to išplaukia, jog 2020 m., t. y. vykstant teismo procesui, apie šias ligas pareiškėjai buvo žinoma. Vertinant duomenis apie pareiškėjos ligas, kurios dar nebuvo nustatytos 2017 m. lapkričio 22 d. medicininėje pažymoje, tačiau buvo nustatytos 2022 m. kovo 21 d. medicininėje pažymoje, svarbu yra tai, jog nėra duomenų apie tai, kada jos buvo tiksliai nustatytos, todėl atitinkamai byloje pareiškėja neįrodė, kad apie šias jai nebuvo žinoma – ligos galėjo būti diagnozuotos dar iki proceso. Iš to, jog iš pateiktos pažymos neįmanoma nustatyti, kada tikslai ligos buvo nustatytos, išplaukia ir tai, jog pareiškėja neįrodė ir to, jog šios ligos jau egzistavo nagrinėjant bylą, kurios procesą siekia atnaujinti pareiškėja, metu – kaip jau minėta, ligos galėjo būti diagnozuotos dar iki proceso, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog sprendimas byloje, kurios nagrinėjama pareiškėja siekia atnaujinti, buvo priimtas 2020 m. birželio 22 d., o medicininė pažyma gauta tik 2022 m. kovo 21 d., t. y., praėjus beveik dviem metams, byloje nėra pateikta ir jokių duomenų, jog šios ligos jau egzistavo bylą nagrinėjant teisme, jos galėjo atsirasti ir po teismo sprendimo priėmimo. Vienintelės ligos, kurios neabejotinai egzistavo proceso metu yra tos, kurios yra nurodytos 2017 m. lapkričio 22 d. pažymoje, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėja apie šias ligas žinojo nagrinėjant bylą.

17. Papildomai pabrėžtina, jog ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Iš šio išaiškinimo išplaukia, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės turi būti tiek reikšmingos, jog dėl jų būtų pagrindas visiškai ar iš dalies priimti kitokį sprendimą nei buvo priimtas byloje, kurios procesą siekiama atnaujinti, šiuo atveju, teismo nuomone, net jeigu pareiškėja ir įrodytų, jog apie nurodytas aplinkybes (savo ligas) ji nežinojo ir šios ligos jau egzistavo bylos nagrinėjimo metu, šios aplinkybės nebūtų pakankamos priimti kitokį sprendimą nei buvo priimtas. Remiantis 2014 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 15 straipsnio 1 dalimi, socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų. Pareiškėja gyvena 53,46 m² bute. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato išimtis, kurioms esant asmeniui gali būti skiriamas didesnio ploto butas. Viena iš priežasčių yra, jog privalu atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems sunkiomis lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, formomis<...>. Tačiau nei viena iš ieškovei nurodytų ligų nelaikytina sunkia lėtine liga, įrašyta į Lėtinių ligų, kurių sunkiomis formomis sergantiems asmenims ir šeimoms, kuriose yra tokių asmenų, suteikiama teisė į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, patvirtintą LR Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-823. Apskritai, pareiškėja neįrodinėja, jog dėl šių ligų ji negalėtų susirasti darbo, byloje nėra įrodymų, kad jai būtų suteiktas kokios nors lygio nedarbingumas, kas patvirtintų, jog ji neturi galimybių nuomotis būsto rinkos kaina, nors, kaip matyti, ieškovė ir yra rezervavusi pareiškėjai mažesnio ploto butą, į kurį ji galėtų persikelti atlaisvinusi ginčo patalpas, ir taip apginant viešąjį interesą, nes pareiškėja akivaizdžiai neatitinka keliamų sąlygų, kurioms esant galėtų gyventi tokio ploto bute, kokiame dabar gyvena.

18. Pareiškėja pateikia duomenis ir apie savo motinos ligas, tačiau šios bylos kontekste šios aplinkybės nelaikytinos reikšmingomis, kadangi nors pareiškėja ir teigia, jog turi rūpintis sergančia motina, tačiau byloje jokių duomenų apie tai, jog ji būtų atsakinga už motinos globą, nėra. Atvirkščiai, iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjos motina nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą (butą), todėl motina jau vien dėl to neatitinka asmenų, kuriems yra suteikiamas socialinis būstas, sąlygų; Be to, byloje pateikti duomenys, jog pareiškėjos motina 2021 m. liepos 2 d. apgyvendinta VšĮ Rokų socialinės gerovės centre, o šią aplinkybę nuginčijančių duomenų byloje nėra, todėl laikytina, jog pareiškėja globos motinai neteikia, o už priežiūrą yra atsakinga viešoji įstaiga. Šios aplinkybės pareiškėjai galėjo ir turėjo būti žinomos – sutiktina su pirmosios instancijos teismo ir ieškovės argumentais, jog vien tai, kad pareiškėja 2019 m. spalio 28 d. turėjo motinos duotą įgaliojimą atstovauti jai visose gydymo įstaigose, suponuoja, jog pareiškėja žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie motinos sveikatos būklę.

19. Pareiškėja byloje dėl iškeldinimo, kurios procesą siekia atnaujinti, galėjo įrodinėti aplinkybes, kurios bylos nagrinėjimu jai buvo žinomos, tačiau yra nurodomos kaip pagrindas atnaujinti bylos procesą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėja neįgyvendino savo teisių ir pareigų, buvo pasyvi, teismo posėdyje nedalyvavo, neteikė paaiškinimų, įrodymų, ieškovės reikalavimus ginčijo tik bendro pobūdžio samprotavimais, jog byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir turėtų būti nagrinėjama administracine tvarka, nepateikdama jokių svarių ir reikšmingų argumentų, kodėl ieškovės ieškinys neturėtų būti tenkinamas.

20. Kaip savarankišką aplinkybę atnaujinti procesui pareiškėja nurodė dar ir tai, jog teismo sprendimas buvo priimtas, remiantis melagingais ieškovės paaiškinimais, kurie neatitinka tikrovės.

21. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Tam, jog procesas būtų atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, būtina, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, kurioje būtų konstatuoti nusikalstami veiksmai. Lingvistinė šio straipsnio formuluotė lemia, kad, siekiant proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, jame nurodytos aplinkybės (aiškiai melagingi paaiškinimai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, kt.) turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-432-241/2021). Teismo nuosprendžio pareiškėja į bylą nėra pateikusi, nors būtent jai tenka pareiga įrodyti ir pagrįsti egzistuojant šį proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 12, 178 straipsnis). Nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl melagingų ieškovės paaiškinimų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, objektyviai neegzistuoja ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas.

22. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016). Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pateikti dokumentai ir prašyme dėl proceso atnaujinimo jos nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir turinčiomis reikšmės įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje e2-1014-759/2020 teisingumui bei teisėtumui. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog pareiškėjos bylą nagrinėjusiam teismui pateikti duomenys neabejotinai sąlygoja priešingo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020 priėmimą.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.