- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- eA2-3072-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01752-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- Z. Č.
- Ieškovas
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Z. Č.
- Kategorijos
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.2.3Proceso atnaujinimas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas
- 3.3.4.3Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. Č. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020 pagal ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Z. Č. dėl iškeldinimo iš būsto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja (toliau – ir atsakovė) Z. Č. kreipėsi į teismą prašydama 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020 dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu; 2) priimti naują sprendimą – atmesti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovę Z. Č. iš Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Jeigu iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovė pateiks ieškovei duomenis, įrodančius, kad ji pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnį turi teisę į socialinio būsto nuomą, ieškovė teismo prašė iškeldinti atsakovę Z. Č. iš Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui, suteikiant jai teisę išsinuomoti vieno kambario gyvenamąjį būstą Ukmergės mieste. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinį tenkino visiškai – iškeldino atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei Ukmergės rajono savivaldybei priklausančių nuomojamų patalpų – socialinio būsto – buto su rūsiu, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, suteikiant jai teisę išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą – socialinį būstą. Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašyme paaiškino, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė atsakingai laikėsi socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų, laiku ir tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Faktiškai atsakovei pradėjus dirbti, jos finansinė padėtis nepagerėjo tiek, kad ji turėtų galimybę įsigyti naują būstą, nuomotis būstą iš privačių asmenų didesnėmis rinkos kainomis. Atsakovės mama turi rimtų ligų, ji neturi santaupų būsto įsigijimui ar jo nuomai rinkos kaina, nėra žmonių, kurie galėtų teikti jai materialinę pagalbą. Be to, ji ne tik pati turi sunkumų su sveikata, bet ir turi rūpintis sergančia mama. Apie tai, kad pareiškėjos mama turi rimtų sveikatos problemų, ji sužinojo tik po proceso, o tai yra laikoma, kad naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, todėl procesas gali būti atnaujinamas. Nurodo, kad privalu atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus neįgaliesiems, asmenims, sergantiems sunkiomis lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, formomis, tėvams ir vyresniems kaip 9 metų vaikams, taip pat skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams suteikiama teisė į socialinį būstą. Be to, socialinio būsto nuomos paskirtis yra padėti asmenims, kurių pajamos yra labai mažos. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma ir paaiškėjo nauja aplinkybė apie Z. ir jos mamos sveikatos būklę.
4. Prašyme nurodoma, kad pareiškėja socialiniame būste apsigyveno socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu. Ieškovė jokių įrodymų, kad apeliantė būtų neteisėtai apsigyvenusi socialiniame būste teismui nepateikė, tokių aplinkybių neįrodinėjo. Kadangi apeliantė socialiniame būste apsigyveno teisėtai, nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo metu ji socialiniame būste gyvena neteisėtai ir turi būti iškeldinta. Nenustačius aplinkybių, jog apeliantė ginčo socialiniu būstu naudojasi neteisėtai, nėra pagrindo jos iš socialinio būsto iškeldinti ieškovės nurodytu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.612 straipsnyje numatytu pagrindu. Ukmergės rajono savivaldybės taryba reikalavimą iškeldinti asmenį iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų privalo įrodyti, kad iškeldintinas asmuo neturi jokio teisinio pagrindo naudotis patalpomis, o iškeldintinas asmuo pateikia teismui įrodymus, kad tokį pagrindą jis vis dėl to turi. Paaiškino, kad atsakovė pateikė savivaldybei gyventojo turto ir pajamų deklaracijas už 2018 metus, tačiau jos, atsakovės įsitikinimu, byloje nebuvo vertinamos. Netgi pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė yra pateikusi metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nurodo, jog 2019 metais jokio turto neįgijo, pajamų negavo, konstatavo, kad formaliai atsakovė atitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statusą. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, padarė išvadą, kad socialinio būsto nuomos poreikis atsakovei yra išlikęs – ji gauna socialines išmokas, šiuo metu nedirba, gyvena viena, registruotino turto nėra įgijusi. Teismas sprendė, kad valstybės parama socialiniam būstui išsinuomoti yra aktuali atsakovei.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu atleisti nuo nuomos mokesčio, kadangi ji yra socialiai remtina. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 7-53 „Dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio“ atsakovė nebuvo atleista nuo nuomos mokesčio. Atsakovė kito gyvenamojo ploto neturi, neturi jokio nekilnojamojo turto ir, jeigu bus iškeldinta iš minėtos gyvenamosios patalpos, ji realiai negalės apsirūpinti kitu būstu. Tuo tarpu įstatymų leidėjas nustato sąlygas siekdamas užtikrinti, kad tie asmenys, kurie neturi ir dėl savo finansinės padėties negali įsigyti būsto, galėtų pasinaudoti šia valstybės parama. Mano, kad šioje byloje dominuoja privatus interesas – turėti teisę į socialinio būsto nuomą, todėl nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti iš socialinio būsto vien dėl laikinų ir šiuo metu neegzistuojančių aplinkybių neatitinka jokių sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų, ir laikytina akivaizdžiai neproporcinga priemone. Taigi asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma.
6. Atsakovė taip pat nurodo, kad su atsakove gyveno ir nepilnametis vaikas. Tai įrodo dokumentai (mokėjimai) už mokesčius. Atsakovė kartu su vaiku gyveno (duomenys neskelbtini), bendras gyvenamųjų patalpų plotas – 53,46 kv. m., gyvenamasis plotas (naudingas plotas) – 33,51 kv. m. Įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas 1. Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus atvejus, kai: 1) privalu atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems sunkiomis lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, formomis, tėvams ir vyresniems kaip 9 metų vaikams, taip pat skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams; 2) socialinio būsto fonde nėra laisvų socialinių būstų, kurių naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neviršija 14 kvadratinių metrų; 3) išnuomojamas vieno kambario butas; šiuo atveju buto naudingasis plotas negali viršyti 40 kvadratinių metrų. Pažymi ir tai, kad atsakovės 88,7 proc. neviršijo niekada. Atsakovė 2017 metais jau buvo bedarbė, socialiai remtina. Taigi mano, kad atsakovė turi visas teises gauti socialinį būstą. Pažymi, kad būtent duomenys apie pareiškėjos mamos sveikatos būklę nebuvo žinomi proceso nagrinėjimo metu (el. b. 2 t., l. 59-63).
7. Ieškovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad savo prašymą atnaujinti procesą pareiškėja motyvuoja tuo, kad jos mama turi rimtų ligų, ji neturi santaupų būsto įsigijimui, ar jo nuomai rinkos kaina, nėra žmonių, kurie galėtų teikti jai materialinę pagalbą. Be to, ji ne tik pati turi sunkumų su sveikata, bet ir turi rūpintis sergančia mama. Apie tai, kad jos mama turi rimtų sveikatos problemų, ji sužinojo tik po proceso, o tai yra laikoma, kad naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu procesas gali būti atnaujinamas. Ieškovė nesutinka su tokiais atsakovės motyvais, mano, kad tokiu prašymu atsakovė tik siekia išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, o taip pat klaidina teismą, nurodydama, kad neva nežinojo apie savo mamos sveikatos būklę ir tai, kad jos mama neturi santaupų būsto įsigijimui ar nuomai rinkos kainomis. Atsakovės motinai K. V. pirmojo lygio specialusis slaugos poreikis nustatytas neterminuotai nuo 2021 m. sausio 27 d. Tai įrodo Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus 2021 m. kovo 8 d. sprendimas dėl K. V. specialiųjų poreikių Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės Z. Č. motina K. V. 2019 m. spalio 28 d. savo dukrai Z. Č. Ukmergės 2-ajame notaro biure suteikė įgaliojimą valdyti, naudoti ir disponuoti visomis K. V. piniginėmis lėšomis, atstovauti K. V. visose valstybės institucijose, visose medicinos ir gydymo įstaigose. K. V. savo 2021 m. birželio 16 d. prašyme-paraiškoje socialinėms paslaugoms gauti nurodė, kad jai priklauso gyvenamasis butas (duomenys neskelbtini). Šį faktą įrodo ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Pagal šią pažymą K. V. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą aukščiau nurodytu adresu. Nekilnojamojo turto registro pažymoje socialinei paramai gauti nurodoma, kad K. V. nuosavybės teise priklauso 49,70 kv. m. gyvenamasis butas (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) centro 2022 m. sausio 4 d. pažymos apie K. V. įrašus asmens sveikatos istorijoje 2017-2019 m. matyti, kad K. V. paskutinis įrašas sveikatos istorijoje datuojamas 2019 m. spalio 31 d. Todėl, išanalizavus aukščiau pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad atsakovė negalėjo nežinoti apie savo motinos sveikatos būklę civilinės bylos, dėl kurios prašo proceso atnaujinimo, nagrinėjimo metu. Tiek 2019 m. spalio 28 d. įgaliojimas, tiek Z. Č. pateiktas savivaldybei 2021 m. birželio 16 d. Prašymas–paraiška socialinėms paslaugoms savo motinai gauti, tiek kiti teikiami įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Z. Č. apie savo motinos sveikatos būklę sužinojo ne vėliau (mano – daug anksčiau ), nei 2021 m. birželio 16 d. – tą dieną, kai Z. Č. teikė savivaldybei aukščiau minėtą Prašymą–paraišką socialinėms paslaugoms gauti. Nurodo, kad iš pateiktų įrodymų darytina pagrįsta išvada, kad civilinės bylos Nr. 2-49-301752-2019-5 nagrinėjimo metu (sprendimas byloje priimtas 2020 m. birželio 22 d.) atsakovė ne tik galėjo žinoti aplinkybes dėl savo motinos sveikatos būklės, bet ir žinojo šias aplinkybes. Sunku būtų patikėti, kad atsakovė, gyvendama tame pat mieste, už kelių šimtų metrų nuo motinos gyvenamosios vietos, turėdama motinos duotą įgaliojimą atstovauti jai visose gydymo įstaigose, niekur nedirbdama ir turėdama laiko ir visas kitas galimybes lankyti motiną, nežinojo motinos sveikatos būklės. Be kita ko –vien tai, kad atsakovės motinos sveikatos būklė yra bloga, nesuteikia teisės atsakovei reikalauti gyvenamojo būsto savo motinai, kadangi šiai nuosavybės teise priklauso 49,70 kv. m. gyvenamasis butas. K. V. ir Z. Č. yra dvi atskiros šeimos. 2021 m. liepos 2 d. Trumpalaikės socialinės globos teikimo ir lėšų kompensavimo už socialines paslaugas sutartimi Nr. 20-454, sudaryta tarp Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) centro ir K. V., atstovaujamos Z. Č., K. V. apgyvendinta (duomenys neskelbtini) centre. 2021 m. spalio 1 d. K. V. gyvenamasis būstas panaudos sutartimi perduotas naudotis A. B.. Atsižvelgiant į datas, tikėtina, kad aukščiau minėtą buto panaudos sutartį pagal turimą įgaliojimą sudarė Z. Č.. Kaip matyti iš šių aplinkybių – Z. Č. neketina slaugyti savo motinos, motinos butas perduotas panaudos (net ne nuomos) sutartimi, o K. V. laikinai apgyvendinta globos centre. Pasikonsultavus su savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistais, prognozuojama, kad laikina globa bus pratęsta ir vėliau bus skirta nuolatinė globa. Tuo tarpu Z. Č. piktybiškai nevykdo teismo sprendimo išsikelti iš savivaldybės būsto, savo motinos gyvenamąjį būstą galimai perdavė naudotis trečiajam asmeniui, o savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 8 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-570 „Dėl socialinio būsto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos“ laiko rezervavusi Z. Č. 1 kambario gyvenamąjį butą adresu (duomenys neskelbtini). Tad faktiškai atsakovė šiuo metu turi galimybę naudoti 2 dviejų kambarių butus ir galimybę išsinuomoti iš savivaldybės 1 kambario butą. Tokia padėtis prieštarauja viešajam interesui, o atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (el. b. l. ).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
8. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007 ir kt.).
9. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr. pvz. LAT 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).
10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1014-647/2020, kurioje pareiškėja siekia atnaujinti procesą, ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės ieškinys, kuriuo ieškovė prašė iškeldinti atsakovę Z. Č. iš Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Jeigu iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovė pateiks ieškovei duomenis, įrodančius, kad ji pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnį turi teisę į socialinio būsto nuomą, ieškovė teismo prašė iškeldinti atsakovę Z. Č. iš Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui, suteikiant jai teisę išsinuomoti vieno kambario gyvenamąjį būstą Ukmergės mieste buvo tenkintas visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 2021 m. lapkričio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10570-675/2021 buvo atmestas pareiškėjos Z. Č. prašymas stabdyti priverstinį iškeldinimą pagal 2020 m. birželio 23 d. teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
11. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, kad jos mama turi rimtų ligų, ji neturi santaupų būsto įsigijimui ar jo nuomai rinkos kaina, nėra žmonių, kurie galėtų teikti jai materialinę pagalbą. Be to, pareiškėja ne tik pati turi sunkumų su sveikata, bet ir turi rūpintis sergančia mama. Apie tai, kad pareiškėjos mama turi rimtų sveikatos problemų, pareiškėjos teigimu, ji sužinojo tik po proceso.
12. Teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip jau minėta, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės visų pirma buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Pareiškėja, pagrįsdama savo prašymą, pateikė į bylą dokumentus: 2017 m. lapkričio 22 d. VšĮ Ukmergės ligoninės pažyma Nr. V8-1304/1.34 (el. b. 2 t., l. 105); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 18 d. pažymą apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Nr. (11.4)KSS_P21-86, kurioje pateikiama informacija už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d. (el. b. 2 t., l. 68-69); VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. kovo 21 d. medicininį dokumentų išrašą/siuntimą, kurioje nurodytos pareiškėjai nustatytos ligų diagnozės (el. b. 2 t., l. 162-163); Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. kovo 22 d. pažymas apie pajamas Nr. 488 ir Nr. 489 už laikotarpius nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (el. b. 2 t., l. 164-165).
13. Pareiškėjos į bylą pateikti ir 12 punkte nurodyti dokumentai, teismo vertinimu, nepagrindžia pareiškėjos nurodomų aplinkybių. Visų pirma, iš pateiktų pažymų apie gaunamas pajamas matyti, kad pareiškėja jau ilgą laiką gauna minimas išmokas, taip pat ir pati žino, kokios išmokos jai yra skiriamos, todėl nepagrįstai minėtomis pažymomis remiasi įrodinėjant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindų buvimą. Pareiškėja taip pat naujomis aplinkybėmis nurodo esant jai 2022 m. kovo 22 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodytas diagnozes: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., l. 162-163). Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos taip pat į bylą pateiktoje 2017 m. lapkričio 22 d. VšĮ Ukmergės ligoninės pažymoje Nr. V8-1304/1.34 (el. b. 2 t., l. 105), jau buvo nustatytos pareiškėjai diagnozės: 2008 m. gegužės 13 d. – (duomenys neskelbtini); 2016 m. birželio 23 d. - (duomenys neskelbtini); bei 2016 m. balandžio 18 d. – (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad pareiškėjai jos ligos (dalis iš jų) buvo žinomos jau ilgą laiką. Antra, nors pareiškėja ir pateikia jai nustatytų diagnozių sąrašą, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl minėtų diagnozių pareiškėja negalėtų susirasti darbo, gauti atlyginimą ir už jį įsigyti (išsinuomoti) kitą būstą ar dėl nustatytų diagnozių jai būtų taikoma Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 15 straipsnio nuostatos, kuriomis, be kita ko, pareiškėja taip pat remiasi. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad naujai nustatytos ligos jau buvo bylos nagrinėjimo metu (kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėja sirgo tomis ligomis).
14. Pastebėtina, kad pareiškėja aplinkybę apie pirmojo lapo sukeitimą (perspausdinimą) nurodė patikslintame ieškinyje, kuriame teigė, kad sutartis galėjo būti pagaminta pakeičiant jos pirmąjį lapą. Taigi pareiškėja neįrodė, kad pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė apie pirmojo lapo sukeitimą (perspausdinimą) jai nebuvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
15. Antra, pareiškėja taip pat nurodo, kad jos mama, K. V. taip pat sunkiai serga, pareiškėjai tenka rūpintis savo mama. Į bylą pareiškėja pateikė VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. kovo 21 d. raštą Nr. (2.6)-SD-217 (el. b. 2 t., l. 160), kuriame nurodoma, kad K. V. nuo 2021 m. liepos mėnesio nebėra centro pacientė, kadangi K. V. prisirašiusi (duomenys neskelbtini) centre. Ieškovė, pateikdama atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, į bylą pateikė dokumentus: 2021 m. kovo 8 d. sprendimą dėl K. V. specialiųjų poreikių ir tos pačios dienos specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. SP-585 (el. b. 3 t., l. 19), 2021 m. birželio 16 d. pareiškėjos prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (el. b. 3 t., l. 21-23), 2021 m. balandžio 13 d. pažymą apie K. V. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 3 t., l. 20), 2019 m. spalio 28 d. Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro įgaliojimą, kuriuo K. V. įgaliojo pareiškėją, savo dukterį, atstovauti ją visose valstybės ir savivaldybės institucijose, gydymo įstaigose (el. b. 2 t., l. 131), 2022 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro pažyma, iš kurios matyti, kad K. V. nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. panaudos sutarties pagrindu perduotas A. B. (el. b. 3 t., l. 17), 2021 m. liepos 2 d. trumpalaikės socialinės globos teikimo ir lėšų kompensavimo už socialines paslaugas sutartis, iš kurios matyti, kad pareiškėjos motina K. V. apgyvendinta (duomenys neskelbtini) centre (el. b. 3 t., l. 10-14), 2021 m. balandžio mėnesio Ukmergės rajono savivaldybės direktoriaus įsakymas „Dėl socialinio būsto“, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, kuriuo pareiškėjai, esant jos sutikimui, neterminuotai išnuomotas socialinio būsto nuomos sąlygomis vieno kambario 36,74 kv. m. naudingo ploto socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjai išsikeliant iš dviejų kambarių būsto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. 3 t., l. 6).
16. Iš tai, kas išdėstyta šios nutarties 15 punkte, matyti, kad atsakovė, turėdama dar 2019 m. spalio 28 d. motinos duotą įgaliojimą atstovauti jai visose gydymo įstaigose, turėdama visas galimybes lankyti motiną, negalėjo nežinoti motinos sveikatos būklės, o jeigu ir nežinojo, tai šios nutarties 15 punkte nurodyti dokumentai ir išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turėjo galimybę ir galėjo žinoti apie motinos sveikatos būklę. Be to, sutiktina su ieškovės atsiliepime išsakyta pozicija, kad atsakovės motinos sveikatos būklė, nesuteikia teisės atsakovei reikalauti gyvenamojo būsto savo motinai, kadangi atsakovės motinai nuosavybės teise priklauso 49,70 kv. m. gyvenamasis butas, kuris, jau 2019 m. spalio 28 d. turint savo motinos įgaliojimą sudarė savo motinos buto panaudos sutartį, o ją pačią, 2021 m. liepos 2 d., apgyvendino (duomenys neskelbtini) centre.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos nurodomos, jos teigimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu
18. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Pareiškėja nurodė, kad pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo teismų sprendimai buvo paremti ieškovės melagingais paaiškinimais, kurie neatitinka tikrovės, o būtent, tai, kad nebuvo teiktos pajamų deklaracijos. Pareiškėja nurodo, kad pridėti priedai prie prašymo dėl proceso atnaujinimo patvirtina, kad pasiremiant melagingais paaiškinimas buvo priimti teismų sprendimai. Teismas pažymi, kad pareiškėja prie prašymo pridėjo 2017 m. liepos 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, 2017 m. liepos 3 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33302-17; 2017 m. liepos 3 d. kratos protokolą; 2017 m. liepos 18 d. pranešimą apie įtarimą; 2018 m. liepos 9 d. nutarimą skirti kardomąją priemonę; 2019 m. liepos 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-522/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-611-988/2019 (el. b. 2 t., l. 70-104), kuriais pareiškėja Z. Č. buvo išteisinta, kaip nepadariusi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, pateikti dokumentai yra nesusiję su nagrinėjama civiline byla ir juose nėra duomenų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nuosprendis ir kiti baudžiamojo proceso dokumentai) nesusiję su, pasak pareiškėją ieškovės melagingais parodymais).
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
20. Teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0086/21/00737 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eA2-3072-627/2022 dėl proceso atnaujinimo. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas buvo netenkintas, teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos Z. Č. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-1014-759/2020 netenkinti.
Teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdytus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0086/21/00737.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.