- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1602-467/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01752-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- Z. Č.
- Ieškovas
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 2.6.16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Z. Č. dėl iškeldinimo iš savivaldybės būsto, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ukmergės butų ūkis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovę Z. Č., pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, iš Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Jeigu iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovė pateiks ieškovei duomenis, įrodančius, kad ji pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnį turi teisę į socialinio būsto nuomą, ieškovė teismo prašė iškeldinti atsakovę Z. Č. iš Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui, suteikiant jai teisę išsinuomoti vieno kambario gyvenamąjį būstą Ukmergės mieste.
2. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. liepos 23 d. su atsakove buvo sudaryta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, keičiant 2008 m. sausio 31 sutartį Nr. 3, kuria atsakovei Z. Č. bei šeimos narei N. Č. - atsakovės dukrai, buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro gyvenamojo ploto gyvenamasis butas. 2018 m. balandžio 24 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos komisijos (toliau – Komisija) posėdžio protokolu Nr. Sl6-l 1 konstatuota, kad Z. Č. pateikė metinę šeimos turto deklaraciją už 2017 m. ir jos pajamos daugiau kaip 25 procentais viršija įstatyme nustatytus dydžius, t. y. atsakovės pajamos per 2017 m. viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu įtvirtintą dydį 88,7 procentais. Komisija nutarė informuoti Z. Č., kad 2018 m. gegužes 9 d. pateiktų pažymą, patvirtinančią, kokio dydžio išeitinė kompensacija buvo išmokėta, ir, gavus minėtą pažymą, nuomininkės prašymą pakartotinai svarstyti Komisijos posėdyje. Atsakovė tokios pažymos nepateikė.
3. 2018 m. gegužės 28 d. atsakovė parašė prašymą, prašydama leisti išsinuomoti dabar nuomojamą būstą savivaldybės būsto nuomos sąlygomis, kadangi 2017 m. padidėjo darbo užmokestis. 2018 m. rugsėjo 11 d. Komisijos protokolu Nr. S16-24 nutarta socialinio būsto nuomos sutartį su atsakove nutraukti nuo 2018 m. spalio 1 d. ir teikti 2018 m. rugsėjo mėnesį savivaldybės tarybai sprendimo projektą, kuriuo siūloma butą atsakovei Z. Č. nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kaina nuo 2018 m. spalio l d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Šiuo pagrindu 2018 m. rugsėjo 12 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-1355 nuo 2018 m. spalio 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 7-219 „Dėl socialinio būsto išnuomojimo savivaldybės būsto nuomos sąlygomis“ nuspręsta išnuomoti (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto butą atsakovei Z. Č. kaip savivaldybės būstą rinkos kaina nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Tuo pagrindu Ukmergės rajono savivaldybė ir atsakovė sudarė Ukmergės rajono savivaldybės būsto nuomos sutartį.
5. 2019 m. gegužės 14 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu atleisti nuo nuomos mokesčio, kadangi ji yra socialiai remtina. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 7-53 „Dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio“ atsakovė nebuvo atleista nuo nuomos mokesčio. Per laikotarpį iki sutarties pasibaigimo ir iki šiol savivaldybė gavo dar keletą atsakovės prašymų atleisti nuo nuomos mokesčio, daugybę atsakovės sunkiai suvokiamų skundų įvairiais klausimais. Atsakovės elgesiu nuolat skundžiasi atsakovės nuomoto buto namo daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 16 d. Komisija posėdžio protokolu Nr. S16-19 konstatavo, kad šiuo metu atsakovei nuomojamas dviejų kambarių butas viršija socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus, gyvenamųjų patalpų nuomos terminas yra pasibaigęs 2019 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2019 m. spalio 1 d. ši sutartis pratęsta nebus. Atsakovė apie tai buvo informuota savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr.(l 7.36) 18-3362 „Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos“. 2019 m. spalio 3 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-1429 „Dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties pabaigos“, 2018 m. spalio 1 d. su atsakove Z. Č. sudaryta Ukmergės rajono savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 126 laikoma pasibaigusia suėjus jos terminui.
6. Atsakovė piktybiškai neatlaisvina savivaldybės būsto, nepateikia savivaldybei gyventojo turto ir pajamų deklaracijos už 2018 metus, rašo įvairiausius nesuprantamo turinio skundus bei nepagrįstus prašymus, kuriuose įžeidinėja ir žemina visus savivaldybės administracijos tarnautojus. Gyvendama minėtame bute viena ir neišsikeldama iš jo, sąlygoja tai, kad savivaldybė yra priversta pažeisti įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, o taip pat pažeidžia kitų asmenų bei šeimų, siekiančių išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą, teises. Atsakovė nevykdo savo pareigos deklaruoti turtą ir pajamas už 2108 metus. Dėl to savivaldybė neturi informacijos, ar savivaldybės gyvenamasis būstas atsakovei apskritai gali būti išnuomotas, ar atsakovė atitinka įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Z. Č. atsiliepime nurodė, kad ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinys atsakovei dėl iškeldinimo iš būsto turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir prašyti pasisakyti, ar Ukmergės rajono savivaldybės darbuotojai, Tarybos nariai laužo Tarybos nario priesaiką, šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio, 21 straipsnio, 52 straipsnio nuostatas, negerbia ir nevykdo įstatymų, nesąžiningai atlieka visas savivaldybės darbuotojo, tarybos nario pareigas ir nesusilaiko nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus bei savo veiksmais ar neveikimu daro žalą piliečiams ir valstybei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinį tenkino visiškai - iškeldino atsakovę Z. Č. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei Ukmergės rajono savivaldybei priklausančių nuomojamų patalpų – socialinio būsto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, suteikiant jai teisę išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą – socialinį būstą; priteisė iš atsakovės 8,95 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo butas, iš kurio ieškovė prašo iškeldinti atsakovę, 2018 m. spalio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybės būsto nuomos sutartimi Nr. 126 buvo išnuomotas atsakovei terminuotam laikotarpiui, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė socialiniame būste gyvena iki šiol, yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą minėtu adresu, nors tuo atveju, jeigu nuomos sutartis su atsakove nepratęsiama, atsakovė iš nuomojamo būsto privalėjo išsikelti per 15 kalendorinių dienų pasibaigus sutarčiai.
10. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nėra pateikusi prašymo pratęsti nuomos sutartį, taip pat papildomai suteikus terminą deklaracijai už 2018 metus pateikti ir kreiptis dėl kito socialinio būsto suteikimo, atsakovė jokių veiksmų, išskyrus prašymus dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio ir skundus dėl ieškovės darbuotojų neteisėtų veiksmų, nesiėmė ir informacijos nepateikė. Ieškovė, vertindama situaciją dėl būsto nuomos sutarties pasibaigimo su atsakove, neturėjo duomenų, kurie leistų įvertinti atsakovės turimą turtą ir gautas pajamas už 2018 metus, taip pat, ar atsakovė turi teisę į socialinį būstą, todėl sprendė, kad būsto nuomos sutarties pasibaigimo metu atsakovė neatitiko įstatyme įtvirtintų kriterijų išsinuomoti socialinį būstą.
11. Teismas, vertindamas įrodymų visumą, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė Z. Č. yra pateikusi Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nurodo, jog 2019 metais jokio turto neįgijo, pajamų negavo, konstatavo, kad formaliai atsakovė atitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statusą. Tačiau iš teismui pateiktų duomenų ir teismo posėdžiuose nustatytų aplinkybių teismui kilo abejonių dėl atsakovės pateiktų duomenų deklaracijoje teisingumo, nes iš jų negalima pasakyti, koks šios deklaracijos statusas (pateikta, priimta, taisytina ar pan.), kadangi joje nurodoma, jog „duomenys yra apdorojami“. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, padarė išvadą, kad socialinio būsto nuomos poreikis atsakovei yra išlikęs - ji gauna socialines išmokas, šiuo metu nedirba, gyvena viena, registruotino turto nėra įgijusi. Teismas sprendė, kad valstybės parama socialiniam būstui išsinuomoti yra aktuali atsakovei.
12. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei nuomoto buto naudingas plotas sudaro (duomenys neskelbtini) kv. m., kadangi ji šiame bute gyvena viena. Byloje nėra duomenų apie tai, kad su atsakove bute gyventų neįgalūs asmenys, taip pat asmenys, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, įrašytomis į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, formomis, atsakovės tėvai ir vyresni kaip 9 metų vaikai, skirtingų lyčių vyresni kaip 9 metų vaikai. Ieškovės atstovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad socialinio būsto fonde yra laisvas vieno kambario socialinis būstas, kuris gali būti išnuomotas atsakovei, esant jos prašymui. Kadangi atsakovei išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, viršija 14 kvadratinių metrų, ir teismui nėra pateikta įrodymų apie tai, kad su atsakove gyvena kiti asmenys, kuriems gali būti taikomos įstatymo išimtys, teismas sprendė, kad ieškovės argumentas dėl atsakovei išnuomoto socialinio būsto naudingojo ploto normatyvo viršijimo yra pagrįstas.
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovė per įstatyme įtvirtintą terminą nepateikė ieškovei dokumentų, patvirtinančių jos teisę į socialinio būsto nuomą, neprašė pratęsti būsto nuomos sutarties Nr. 126, neišsikėlė iš būsto, kaip tai nustatyta sutarties 4.10 punkte, ir liko jame gyventi. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštu suteikė atsakovei papildomą terminą (iki 2019 m. rugsėjo 16 d.) pateikti prašymą dėl mažesnio ploto gyvenamojo būsto nuomos ir privalomiems dokumentams (Metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija už 2018 metus) pateikti. Atsakovė ir per šį papildomą terminą nepateikė ieškovei nurodytų dokumentų, neatlaisvino ginčo buto ir iš jo neišsikėlė.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės įrašymą ar išbraukimą iš specialių sąrašų asmenų, laukiančių socialinio būsto nuomos. Atsakovė šios aplinkybės taip pat neįrodinėjo. Be to, atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, įgijusi išsilavinimą. Atsakovė neįrodinėja, kad šiuo metu turi teisę lengvatinėmis sąlygomis nuomotis socialinį būstą ir kad ji atitinka įstatymo keliamus reikalavimus tokiai teisei. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė turėtų nepilnamečių vaikų ar kad kartu su ja gyventų kiti labiau socialiai pažeidžiami asmenys. Teismo vertinimu, atsakovės nerūpestingas savo teisių įgyvendinimas laiku neteikiant reikalingų duomenų įgyvendinti teisę į paramą socialiniam būstui išsinuomoti, negali būti pagrindu įpareigoti ieškovę su atsakove tęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pažeidžiant kitų socialiai pažeidžiamų asmenų teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė Z. Č. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir priteisti atsakovės naudai 50 000 EUR neturtinę žalą solidariai iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjos ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos teisės skyriaus vedėjo.
16. Nurodo, kad Ukmergės rajono administracija, bendrininkaudama su Ukmergės rajono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos tarptautiniuose įsipareigojimuose, taip pat Europos Sąjungos teisės normose, susijusiose su socialinėmis žmogaus teisėmis, inter alia teisę į socialinę paramą ir teisę į būstą, įtvirtintas atsakovės teises.
Atsiliepimas
17. Ieškovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą.
18. Nurodo, kad apeliantės skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų reikalavimų apeliacinio skundo turiniui, o tai užkerta teisę ieškovui atsikirsti į apeliacinį skundą (skunde jokių suprantamų motyvų ar argumentų nėra), pasinaudoti teisinėmis priemonėmis paneigti apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, argumentus, faktines aplinkybes ar teikiamus įrodymus. Tokiu būdu pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas civiliniame procese.
Atsiliepimas
19. Pažymi, kad apeliantė šioje byloje buvo atsakovė, priešieškinio byloje neteikė, neturtinės žalos priešieškiniu priteisti neprašė. CPK 312 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl toks reikalavimas atmestinas.
20. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstytas reikalavimas apeliaciniame skunde nurodyti, kokios aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę, kai prašoma priimti naujus įrodymus.
21. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimas šioje byloje yra teisingas ir pagrįstas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą. Apeliantės apeliacinis skundas yra visiškai niekuo nepagrįstas, jame nenurodyta jokių motyvų, argumentų, aplinkybių ar faktų, konkrečiai neginčijama kuri nors pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, nenurodoma, ką neteisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kokias teisės normas pažeidė ar taikė netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Atsakovė Z. Č. 2020 m. rugpjūčio 28 d., rugsėjo 2 d. ir rugsėjo 10 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo. Be to, prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš ieškovės 2018 m. gegužės 22 d. raštą Nr. (3.9)18-2665 bei pirminius dokumentus, kurių pagrindu surašytas minėtas raštas, apklausti J. K. ir D. G. dėl rašto ir apeliantės šeimos duomenų teisėtumo šiame rašte. Prašymus apeliantė grindžia savo nuomone apie nesąžiningą ieškovės darbuotojų elgesį, ieškovės elgesį nagrinėjamos bylos procese, siekiant paneigti apeliantės nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės prašymų netenkina, pripažinęs, kad teikiami įrodymai ir prašoma išreikalauti informacija nėra susijusi su apeliacine tvarka sprendžiamo klausimo dalyku (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis), be to, teikiami įrodymai ir reiškiamas prašymas galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl to apeliantės prašymai atmetami (CPK 314 straipsnis).
24. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
25. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimas, kuriuo ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės ieškinys tenkintas ir nuspręsta iškeldinti atsakovę Z. Č. iš ieškovei priklausančių nuomojamų patalpų, suteikiant jai teisę išsinuomoti kitą socialinį būstą.
26. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pažymėjo, kad atsakovė per įstatyme įtvirtintą terminą nepateikė ieškovei dokumentų, patvirtinančių jos teisę į socialinio būsto nuomą, neprašė pratęsti būsto nuomos sutarties. Taip pat nurodė, kad, nors ieškovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštu suteikė atsakovei papildomą terminą (iki 2019 m. rugsėjo 16 d.) pateikti prašymą dėl mažesnio ploto gyvenamojo būsto nuomos ir privalomiems dokumentams (Metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija už 2018 metus) pateikti, tačiau atsakovė ir per šį papildomą terminą nepateikė ieškovei dokumentų, patvirtinančių jos teisę į socialinio būsto nuomą. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės įrašymą ar išbraukimą į specialų sąrašą asmenų, laukiančių socialinio būsto nuomos, tačiau atsakovė neįrodinėja, kad šiuo metu turi teisę lengvatinėmis sąlygomis nuomotis socialinį būstą ir kad ji atitinka įstatymo keliamus reikalavimus tokiai teisei.
27. Apeliantė Z. Č., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tik argumentus, kurie su teismo padarytomis išvadomis iš esmės neturi nieko bendro, t. y. apeliantė nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos tarptautiniuose įsipareigojimuose, Europos Sąjungos teisės normose įtvirtintos atsakovės teisės į socialinę paramą bei būstą, tačiau šių pažeidimų nedetalizuoja, konkrečių argumentų ir motyvų nepateikia.
28. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teisę į socialinio būsto nuomą, taip pat neįrodinėjo, jog turi teisę lengvatinėmis sąlygomis nuomotis socialinį būstą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nėra įrašyta į specialų asmenų, laukiančių socialinio būsto nuomos, sąrašą. Be to, teismas įvertino ir kitas aplinkybes, t. y., kad nėra duomenų, jog atsakovė turi nepilnamečių vaikų ir ar su ja gyvena kiti socialiai pažeidžiami asmenys, taip pat įvertino tai, kad atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad formaliai atsakovė atitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statusą ir kad valstybės parama socialiniam būstui išsinuomoti yra aktuali atsakovei.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių argumentų ar aplinkybių, kurios patvirtintų apeliantės teisę į socialinio būsto nuomą. Apeliantė, kaip jau minėta, tik nurodo bendro pobūdžio argumentus, t. y., jog pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės normose, tarptautiniuose įsipareigojimuose įtvirtintas teises į socialinę paramą bei būstą. Tačiau apeliantė konkrečiai neginčija jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, nenurodo, ką neteisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kokias teisės normas pažeidė ar taikė netinkamai.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo argumentus ir motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, bei tinkamai įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą. Aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pažeidė apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus teisės aktus ir/ar jų nuostatas. Be to, tai, kad apeliantė sprendimo neteisėtumą grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie pažeistas jos teises į socialinę paramą ir būstą, savaime neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
32. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo ir prašo iš sprendimą priėmusios teisėjos bei ieškovės solidariai priteisti 50 000 EUR neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas tokio apeliantės reikalavimo nenagrinėja, nes jis nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Be to, CPK 302 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
33. Taigi, procesinės teisės nuostatos įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t. y. naujų reikalavimų nagrinėjimas bei ginčo objekto išplėtimas, akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
34. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.