Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-522/2019, kuriuo Z. Č. išteisinta nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. (S. P.) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Z. Č. buvo kaltinama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad atvirai ir įsibrovusi į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017 m. liepos 3 d., apie 8 val. 40 min., neturėdama S. P. ir A. P. leidimo, atkabino garažo, esančio S. ir A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme, durų kabliuką ir tokiu būdu neteisėtai įsibrovusi į patalpą išstūmė į kiemą 299,00 Eur vertės vejapjovę „McCulloch M53-140W“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių, kadangi į namus grįžo S. P. ir iš namo į kiemą išėjo A. P., kuris, paėmęs vejapjovę iš Z. Č., nustūmė atgal į garažą ir, uždaręs duris, užkabino jas kabliuku. Po to Z. Č., palaukusi, kol S. P. ir A. P. nueis į namo vidų, tęsė savo nusikalstamus veiksmus, t. y. vėl atkabino garažo durų kabliuką ir tokiu būdu neteisėtai įsibrovusi į patalpą, atvirai, stebint pro namo langą A. P. ir S. P., išsistūmė vejapjovę „McCulloch M53-140W“ iš garažo ir ją pagrobė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

12. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neteisingai vertino, jog aplinkybė, kad S. P. ir A. P. nematė, kur Z. Č. padėjo iš kiemo išstumtą vejapjovę, negali būti vertinama kaip vagystė. S. P. ir A. P. matė, kaip Z. Č. stūmė jų vejapjovę iš garažo į gatvę. Išstūmusi į gatvę, Z. Č. įgijo galimybę žoliapjovę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti ja pagal savo valią, t. y. realiai užvaldė svetimą turtą ir todėl baigė savo nusikalstamą veiką. Iš karto atvykus policijos pareigūnams, vejapjovės „MCCulloch M53-140W“ nei S. P. kieme, nei garaže, nei gatvėje nebuvo. Taigi apylinkės teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą – neteisingai aiškino BK 178 straipsnio turinį dėl vagystės baigtumo momento.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

16. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. liepos 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

17. Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymima, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

18. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji S. P. ir liudytojas A. P. parodė, kad 2017 m. liepos 3 d., apie 08 val. 40 min., iš prie jų namų esančio garažo Z. Č. išvarė, įsidėjo į automobilį ir pagrobė vejapjovę „McCulloch M53-140W“, dėl ko jie patyrė 299 Eur turtinę žalą.

19. Vertinant nukentėjusiosios S. P. ir liudytojo A. P. baudžiamojo proceso metu duotų paaiškinimų patikimumą, reikšminga aplinkybė yra ta, kad A. P. ir išteisintoji iki šio įvykio buvo ne tik bendradarbiai, bet ir turėjo artimų ryšių (santykių), nors S. P. ir A. P. buvo susituokę. Z. Č. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra nurodžiusi priežastį, dėl kurios jai ir A. P. susipykus nutrūko jos ir A. P. santykiai, tai yra, kad A. P. jai papasakojo, jog ja naudojosi rinkdamas informaciją apie kolegas. Be to, atsižvelgiant į pačios išteisintosios ir liudytojų A. A., L. Č., J. S., E. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, sprendžiama, kad tarp Z. Č. ir A. P. buvo susiklostę ir turtiniai santykiai, dėl ko Z. Č. turėjo turtinių pretenzijų A. P., o šis tokias turtines pretenzijas neigė. Taip pat Z. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, jog 2017 m. birželio 29 d. ryte pas ją atėjo neblaivus A. P. ir prašė neduoti parodymų dėl jo sukeltos avarijos. Minėjo, kad Z. Č. yra liudytoja A. P. byloje, kai jis galimai neblaivus padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Be to, ji tvirtino, kad A. P. galimai prekiavo ir vartojo akcizais apmokestinamas prekes (t. 3, b. l. 184). Taigi neatmetama galimybė, kad pastarosios aplinkybės taip pat galėjo turėti įtaką nukentėjusiosios S. P. ir liudytojo A. P. parodymų objektyvumui.

20. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šeiminių ar kitų artimos aplinkos konfliktų dalyvių parodymus, jų patikimumą bei šių dalyvių elgesį teismas turi vertinti itin rūpestingai (atsargiai), be kita ko, ir inicijuotų teisinių procesų motyvus bei tikslus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-317-719/2018 ir kt.). Akivaizdu, kad šioje byloje šališkų parodymų teikimas yra tikėtinas dėl itin priešiškų A. P. (kartu ir S. P.) bei Z. Č. santykių. Tokiomis aplinkybėmis būtina vertinti ir kitus kaltinančius nukentėjusiosios ir liudytojo paaiškinimus patvirtinančius įrodymus, juos patikrinti bei tokiu būdu užtikrinti gynybos teises ir proceso teisingumą.

21. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas buvo tas, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tiesiogiai nebuvo apklausti du pagrindiniai liudytojai: L. B. ir R. M.. Apygardos teismas nustatė, kad liudytojas R. M. yra išvykęs į užsienį, jo grįžimo data nėra aiški (t. 4, b.l. 48), todėl šio liudytojo apklausti teisme nebuvo galimybės. Kita vertus, iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos jo apklausos matyti, kad jis tiesiogiai įvykio nematė, tik galimai girdėjo garsą, panašų į konteinerio stūmimą (t. 1, b.l. 62). Todėl, praėjus daugiau nei 2 metams nuo įvykio, jo apklausa, siekiant patikslinti smulkesnes įvykio detales, nėra tikslinga. Liudytoja L. B. apygardos teismo pavedimu buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, tačiau ji įvykio apskritai neprisiminė ir negalėjo nurodyti jokių reikšmingų aplinkybių. Todėl turi būti įvertinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui.

22. BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015). Pažymima, kad šiomis taisyklėmis, be kita ko, siekiama užtikrinti asmenų parodymų, naudojamų kaip įrodymas byloje, patikimumą ir gynybos teisių įgyvendinimą.

23. Nagrinėjamoje byloje aktuali kaltinamosios teisė apklausti (užduoti klausimus) kaltinimo liudytojams (šiuo atveju – L. B.) arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte. Ši teisė yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų.

24. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, par. 118; 2018 m. birželio 12 d. sprendimas byloje T.K. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 14000/12, par. 94–96).

25. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. paaiškino, kad kaimynų P. kieme matė moterį, kuri kalbėdama telefonu šaukė, reikalavo grąžinti pinigus, grasino paimti vejapjovę, matė, kaip ši moteris stūmė vejapjovę, tačiau nematė, kur ji buvo nustumta (t. 1, b.l. 65-66). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas parodymas atpažinti, todėl L. B. nepatvirtino, kad jos minėta moteris, stūmusi vejapjovę, buvo Z. Č.. Be to, nėra aišku, ar ji matė, kaip vejapjovė buvo išstumta už vartų, įdėta į automobilį, ar ji matė, kaip A. P. atėmė vejapjovę ir grąžino į garažą, t. y. iki galo neišsiaiškinta, pirmą ar antrą vejapjovės paėmimą (pagal S. ir A. P. parodymus) matė liudytoja.

26. Taigi liudytojos L. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo galima patikrinti ją apklausiant teismo posėdžio metu ir tokiu būdu užtikrinant rungtynišką bylos svarstymą, suteikiant išteisintajai užduoti jai klausimus. Todėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, negali būti laikomi savarankišku įrodymų šaltiniu, o šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl liudytojos L. B. apklausos neišsamumo jos parodymai negali būti laikomi pakankamais patvirtinti ar patikrinti A. ir S. P. paaiškinimus dėl vejapjovės pagrobimo. Tokia išvada daroma ir dėl reikalavimo A. ir S. P. parodymus vertinti itin preciziškai.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroro skundo motyvai, susiję su teisme nepaklaustais liudytojais R. M. ir L. B., nėra pagrįsti ir jais vadovaujantis naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

28. Kartu prokuroras skunde teigia, kad Z. Č. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: J. D., A. K. parodymai; 2017 m. liepos 3 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra – nustatyta, kad garažo durys atidarytos, kieme ant žemės nuo garažo link vartų bei garaže matosi 4 cm pločio ratų protektoriaus fragmentai, garaže yra kartoninė dėžė nuo vejapjovės „McCulloch M53-140W“; 2017 m. spalio 31 d. J. D. pateikta 2017 m. birželio 3 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ A. K. vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija SS Nr. (duomenys neskelbtini), dėl benzininės vejapjovės „M53-140W“, 299,00 Eur vertės.

29. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina tik faktą, kad vejapjovė „McCulloch M53-140W“ buvo pirkta ir ji galimai buvo garaže esančiame (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės buvo nustatytos dar ikiteisminio tyrimo metu ir jos nėra ginčijamos. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar garaže buvusią vejapjovę pagrobė būtent Z. Č., tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina faktas, jog vejapjovė buvo nupirkta. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kad vieninteliai ir pagrindiniai įrodymai dėl vejapjovės vagystės yra A. ir S. P. parodymai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodyta, jog nukentėjusioji turėjo vejapjovę, tačiau dėl jos pagrobimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis teismui kyla pagrįstų abejonių ir neaiškumų, kurių pašalinti nėra galimybių.

30. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad po įvykio praėjus keliomis valandoms Z. Č. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje buvo atlikta krata, tačiau vejapjovės ar jo pėdsakų surasta nebuvo. Sutinkama su apylinkės teismo argumentu, jog keistai atrodo A. ir S. P. elgesys, kai jie, matydami, jog jiems priklausantis daiktas yra grobiamas, apskritai nieko nedaro, nors prieš tai ką tik buvo ėmęsi aktyvių veiksmų ginant savo turtą – atėmę vejapjovę iš Z. Č.. Šie duomenys tik dar labiau sustiprina abejones dėl A. ir S. P. nurodytų aplinkybių, kai byloje turi būti surinkti nešališki ar objektyvūs duomenys, patvirtinantys šias aplinkybes. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytos veikos padarymą, visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininkės naudai (in dubio pro reo).

31. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. liepos 17 d. nuosprendis, kuriuo Z. Č. išteisinta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko apeliacinį skundą atmesti.