- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-506-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15195-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2021 m. rugsėjo 29 d. ieškiniu (CBP-19456) prašė iš atsakovo A. K. (toliau – atsakovas) priteisti 1 488,30 Eur įmokų pagal grafiką iki sutarties nutraukimo dienos, 9 044,73 Eur nuostolių, 1 239,47 Eur netesybų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2018 m. spalio 31 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT311O2O18/0023 (toliau – Sutartis), kuria pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovui teisę valdyti ir naudotis kilnojamuoju daiktu – automobiliu MERCEDES BENZ E220 (toliau – ir automobilis). Atsakovas priėmė automobilį ir įsipareigojo 72 mėnesius valdyti ir naudotis juo bei laiku mokėti įmokas sutarties grafike nustatyta tvarka ir terminais, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų nesumokėjo ir negrąžino išnuomoto daikto. Pradinė kreditorė reikalavimo teises perleido Risk Management Services OÜ. Pastaroji reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido ieškovei pagal 2019 m. gruodžio 31 d. skolų pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutartį Nr. RP2019-12/02 ir Priedą Nr. 1 prie Vienkartinės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2019-12/02 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis). Ieškovė 2020 m. vasario 6 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo bei reikalavimo įvykdyti prievolę.
3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovo priteisė 1 488,30 Eur skolos, 9 044,73 Eur nuostolių, 133,95 Eur netesybų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 666,98 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 349,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas visa apimtimi tenkino ieškinio reikalavimą dėl 1 488,30 Eur skolos ir 9 044,73 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovo:
5.1. nustatęs, kad atsakovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, nemokėjo transporto priemonės nuomos mokesčių nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, priteisė 1 488,30 Eur nesumokėto nuomos mokesčio;
5.2. įvertinęs, kad atsakovui negrąžinus transporto priemonės pradinei kreditorei, kyla jo pareiga atlyginti dėl to padarytą žalą, priteisė 9 044,73 Eur transporto priemonės likutinės vertės.
6. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 1 239,47 Eur netesybų tenkino iš dalies: priteisė 133,95 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovo su pradine kreditore sudaryta transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartis patvirtina, kad pradinė kreditorė suteikė už užmokestį atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemone, o atsakovas priėmė transporto priemonę iš jos ir ją valdė bei ja naudojosi bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais su tikslu transporto priemonę įsigyti (sutarties Bendrųjų nuostatų (A) punktas). Tokia sutarties formuluotė reiškia, kad sutartis nepatenka į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - ir VKĮ) 3 straipsnio 2 dalies 4 dalies taikymo apimtį ir nagrinėjimu atveju yra taikomos VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, t. y. kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, jog iš atsakovo priteistinų netesybų (delspinigių) dydis turi būti sumažintas nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų už kiekvieną pradelstą dieną, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 133,95 Eur (1488,30 x 0,05/100 x 180) netesybų (delspinigių).
7. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (10 666,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Patenkinus ieškinį iš dalies, teismas iš atsakovo priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliantė 2022 m. sausio 26 d. apeliaciniu skundu (DOK-11392) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo už akių dalis dėl netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo: iš atsakovo ieškovei priteisti 1 239,47 Eur netesybų ir 386 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas - 25 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, remdamasis Vartojimo kredito įstatymu, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, netinkamai vertino apeliantės prašomas priteisti netesybas. VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
9.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Sumažindamas mokėtinų netesybų dydį nuo 1 239,47 Eur iki 133,95 Eur, teismas paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ir kad apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą l80 dienų laikotarpį.
9.3. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje e2A-1455-259/2021 pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą.
9.4. Teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, kad ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkinamas visa apimtimi, apeliantei turi būti priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria nepriteista dalis netesybų ir dalis bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalis, kuriomis: 1) ne visa apimti patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti 1 239,47 Eur netesybų, paskaičiuotų nuo negrąžintos pagal sutartį sumos (1 488,30 Eur) už 180 dienas, taikant 0,5 procento delspinigių dydį; 2) priteistos ne visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
14. Ieškovės prašoma priteisti 1 239,47 Eur netesybų suma paskaičiuota už 180 dienas nuo negrąžintų įmokų sumos, taikant 0,5 procento dydžio delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad tarp šalių sudaryta sutartis su tikslu transporto priemonę įsigyti (sutarties Bendrųjų nuostatų (A) punktas), vertino, kad tokia sutarties formuluotė reiškia, kad sutartis nepatenka į VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 dalies taikymo apimtį ir nagrinėjimu atveju yra taikomos VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, t. y. kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas darė išvadą, jog iš atsakovo priteisiamų netesybų (delspinigių) dydis turi būti sumažintas nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 133,95 Eur netesybų.
16. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nors jos netaikytinos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
17. 2018 m. spalio 31 d. sudarytos Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties bendrųjų sąlygų dalies A punkte šalys susitarė, kad transporto priemonės gavėjas siekia sudaryti transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, turėdamas tikslą įsigyti transporto priemonę. Sutarties 10.3 punkte šalys susitarė, kad gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai iki 1 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
18. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
19. Kasacinio teismo išaiškinimu, aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
21. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išsamiai ir aiškiai apibendrino kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.228⁴ straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.
22. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
23. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
24. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Taigi, įstatymas numato skaičiuojamų delspinigių maksimalų dydį – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
25. Iš teismo sprendimo už akių motyvų matyti, kad teismas nustatęs, jog sutartis sudaryta su tikslu transporto priemonę įsigyti (sutarties Bendrųjų nuostatų (A) punktas), vertino, kad tokia sutarties formuluotė reiškia, kad sutartis nepatenka į VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 dalies taikymo apimtį ir nagrinėjimu atveju yra taikomos VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, t. y. kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nustatydamas, kokia delspinigių suma šiuo atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, teismas pagrįstai rėmėsi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kas atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
26. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantė prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą 180 dienų laikotarpį, tačiau nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
27. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.).
28. Apeliantė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti netesybas, remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021, kurioje teismas pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktika yra kintantis dalykas, o esant teismų sukurtų precedentų konkurencijai turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką, kitus turinčius reikšmės veiksnius, galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.) ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 26/07). Naujausioje ir aktualiausioje apygardų teismų praktikoje laikomasi šioje nutartyje išdėstytos pozicijos dėl netesybų mažinimo galimybės, todėl nėra pagrindo remtis apeliantės nurodoma nutartimi ir laikyti ją formuojančia vieningą teismų praktiką (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-2177-430/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3026-661/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-704-425/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-720-372/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2111-924/2021; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-254/2022 ir kt.).
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti 1 239,47 Eur netesybas pagrįstai sumažino iki 133,95 Eur, taikant 0,05 proc. normą, atsižvelgdamas į VKĮ nuostatas ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
32. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
34. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.