- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-2177-430/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovei E. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės E. A. 661,04 Eur įmokų pagal grafiką iki sutarties nutraukimo dienos; 613,70 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 302,50 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų; 594,94 Eur netesybų; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Dublike ieškovė sumažino savo reikalavimą dėl netesybų priteisimo iki 59,49 Eur.
2. Nurodė, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mogo LT“ ir atsakovė E. A. 2018 m. balandžio 4 d. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT04042018 (toliau – Sutartis), kuria pradinis kreditorius suteikė atsakovei teisę valdyti ir naudotis, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, bei išsipirkti automobilį BMW X1, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė Sutarties sudarymo metu sudarė 9460,00 Eur (toliau – Transporto priemonė), už fiksuotą 291,14 Eur per mėnesį mokestį. Pagal minėtą Sutartį atsakovė priėmė Transporto priemonę iš pradinio kreditoriaus bei įsipareigojo 72 mėnesius valdyti ir naudotis Transporto priemone bei mokėti Sutartyje numatytas įmokas Sutarties 4 punkte nustatyta tvarka ir terminais, t. y. mėnesinės įmokos turėjo būti atliekamos iki kiekvieno mėnesio ketvirtos dienos. Sutartis buvo nutraukta 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovės iniciatyva, sutarties nutraukimo dieną atsakovė liko skolinga pradiniam kreditoriui įmokas pagal sutartį, sutarties sudarymo mokestį ir transporto priemonės vertės atstatymo išlaidas.
3. Atsakovė ieškinį pripažino iš dalies.
4. Nurodė, kad atsakovė sutinka sumokėti likusį nepadengtą mokestį už 2019 m. rugsėjo 4 d. laikotarpį, t. y. 292,14 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi už 2019 m. rugpjūčio 4 d., todėl neturi mokėti už šį mėnesį pakartotinai (pridedamas mokėjimo pavedimas), o už 2019 m. spalio 4 d. atsakovė neturi pareigos mokėti, kadangi tuo metu ji automobiliu jau nesinaudojo. Atsakovė taip pat laiko nepagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 613,70 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Sutartyje nėra nustatyta, kad sutarties nutraukimo atveju atsakovė turi sumokėti sutarties mokestį, kurį būtų sumokėjusi jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta. Atsakovė išreiškė nesutikimą ir dėl transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų pritesimo. Pradinis kreditorius nuo to laiko, kai buvo nutraukta sutartis nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl automobilio būklės, pretenzijos yra reiškiamos tik teisme. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pateikė remonto sąmatą, tačiau nepateikė įrodymų, kad automobiliui buvo atliekamas važiuoklės remontas ir, kad už jį buvo sumokėta, taip pat iš remonto sąmatos nėra aišku ar buvo apžiūrėtas būtent atsakovės nuomotas automobilis. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad būtent dėl atsakovės kaltės arba dėl jos nerūpestingumo kilo žala ir nepateikė tinkamų įrodymų įrodančių žalos faktą ir žalos dydį, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą už automobilio remontą. Atsakovė taip pat laiko, kad vadovaujantis sutartimi negali būti prašoma sumokėti didesnes palūkanas nei buvo susitarta, todėl ieškovė nepagrįstai skaičiuoja 0,50 proc. palūkanas už kiekvieną pavėluotą dieną, kai susitarta tik dėl 0,05 proc. palūkanų. Paskaičiuota delspinigių suma turėtų būti mažinama 10 kartų iki 59,49 Eur, be to delspinigiai yra skaičiuojami už 2018 m. liepos mėnesį, už kurį atsakovė nėra skolinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės E. A. ieškovei UAB „Legal Balance“ 661,04 Eur įmokų pagal grafiką iki sutarties nutraukimo dienos, 613,70 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 59,49 Eur delspinigių, iš viso 1334,23 Eur. Priteisė iš atsakovės E. A. ieškovei UAB „Legal Balance“ 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 1334,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės E. A. ieškovei UAB „Legal Balance“ 30,00 Eur žyminio mokesčio ir 99,22 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 129,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atsakovei E. A. 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sutarties bendrųjų nuostatų 1.1.5., 1.1.16., 2.1., 13.9.1.2. punktais atsakovė įsipareigojo laiku ir sutartyje nustatytais terminais mokėti mėnesines įmokas. Atsakovė nesumokėjo 2019 m. rugpjūčio 4 d. ir 2019 m. rugsėjo 4 d. įmokos bei dalies 2019 m. spalio 4 d. įmokos. Sutarties grafikas patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d. įmoka yra skaičiuojama už Transporto priemonės nuomos laikotarpį nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d.; 2019 m. rugsėjo 4 d. įmoka yra skaičiuojama už Transporto priemonės nuomos laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m rugsėjo 4 d., o 2019 m. spalio 4 d. įmokos dalis yra skaičiuojama už Transporto priemonės nuomos laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. Atsakovės 2019 m. rugpjūčio 3 d. atliktame mokėjime nėra nurodytas laikotarpis, už kurį mokama, bei kiti duomenys, identifikuojantys mokėjimo paskirtį. Ieškovės pateiktais duomenimis minėta įmoka buvo skirta padengti seniausiai atsakovės skolai, t. y. 2019 m. liepos 4 d. įmokai. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių 2019 m. liepos 4 d. įmokos sumokėjimą anksčiau ir pateikė įrodymus, liudijančius tik vienos įmokos pagal sutartį sumokėjimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kitos įmokos už nuomos laikotarpį nuo 2018 m gegužės 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., t. y. iki sutarties nutraukimo dienos priteisiamos iš atsakovės ieškovei, iš viso 661,04 Eur.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarties bendrųjų nuostatų 1.1.27. punktą bei pagrindinių nuostatų 10 punktą, konstatavo, jog 660,00 Eur Sutarties sudarymo mokestis mokamas ne kaip sankcija už sutarties nutraukimą, o būtent už sutarties sudarymą, t.y. vienkartinis mokestis, kuris turi būti sumokamas sutarties sudarymo pradžioje, tačiau šalių susitarimu sutarties sudarymo mokestis buvo padalintas visam sutarties galiojimo laikotarpiui, proporcingai kiekvienai mėnesinei įmokai. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė Sutartį nutraukė, sutarties grafiko galiojimas pasibaigė, atsakovė liko nepadengusi ir turi sumokėti likusį 613,70 Eur Sutarties sudarymo mokestį.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties 12.4., 12.7. ir 12.8. punktus, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, konstatavo, jog joje nėra individualiai su atsakove aptartų sąlygų, apibūdinančių kokios būklės transporto priemonė perduodama atsakovei, taip pat nėra ir nuostatų, kokius kriterijus reikia vertinti, kai transporto priemonė grąžinama (atsiimama) nutraukus sutartį. Pažymėjo, jog nors ieškovė UAB „Autogila“ sąmata įrodinėja, jog automobilio važiuoklės remonto kaina 302,50 Eur, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie remontuojamų defektų atsiradimo priežastis bei laikotarpį, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog minėti defektai atsirado dėl atsakovės kaltės, o ne dėl normalaus nusidėvėjimo ar kitų priežasčių, transporto priemonei esant atsakovės dispozicijoje. Atkreipė dėmesį, jog nutraukus sutartį ir atsakovei automobilį grąžinus, buvo pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nėra duomenų apie transporto priemonės defektus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų dėl Transporto priemonės defektų, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.
9. Įvertinęs tai, kad ieškovė reikalauja Vartojimo kredito įstatyme nustatyto 0,05 proc. dydžio delspinigių už 180 dienų, kas sudaro 59,49 Eur, teismas sprendė, kad toks delspinigių dydis nepažeidžia atsakovės kaip vartotojos teisių, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė E. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1155-608/2021, ir priimti kitą sprendimą - UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkinti dalyje dėl 369,90 Eur skolos ir 33,40 Eur delspinigių priteisimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias šalių įrodinėjimo pareigą, netinkamai įvertino įrodymus, nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose.
10.2 Ieškovė tik formaliai nurodė, kad apeliantė nesumokėjo 2019 m. rugpjūčio 4 d. ir 2019 m. rugsėjo 4 d. įmokos bei dalies 2019 m. spalio 4 d. įmokos, tačiau nepateikė jokių įmokų vėlavimą patvirtinančių dokumentų. Nekilus ginčo teisme dėl kitų įmokų mokėjimų apeliantė neturėjo pareigos pateikti visų įmokų mokėjimus patvirtinančių įrodymų, kadangi tai buvo ne šios bylos dalykas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti, kad apeliantės padarytas mokėjimas būtų užskaitytas už kitą įmoką nei 2019 m. rugpjūčio 4 d. Taigi, teismas pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, prielaidų būdu nepagrįstai nusprendė, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d. įmoka yra skirta padengti 2019 m. liepos 4 d. įmoką. Atsakovė yra sumokėjusi 2019 m. rugpjūčio 4 d. įmoką, todėl neturi mokėti už šį mėnesį pakartotinai. Ieškovė iš viso nepateikė jokių įrodymų į bylą apie tai, kad apeliantė nėra sumokėjusi įmokų už automobilio nuomą pagal sutartį.
10.3 Ieškovė neteisingai skaičiavo ir likusį nepadengtą sutarties administravimo mokestį, o pirmos instancijos teismas nesiaiškinant kokiu būdu yra apskaičiuotas sutarties administravimo mokestis priteisė iš apeliantės tiek kiek ieškovas prašė, t.y. 613,70 Eur. Pažymėtina, kad sutarties sudarymo mokestis šiuo atveju atlieka netesybų funkciją, kadangi jis yra priteisiamas iš apeliantės ieškovės naudai sutarties nutraukimo atveju. Teismas neteisingai paskaičiavo likusį nesumokėtą sutarties sudarymo mokestį. T.y. skundžiamu sprendimu teismas priteisė įmokas su jame jau įskaičiuota sutarties administravimo mokesčio dalimi. Todėl vertinama, kad apeliantė už sutarties administravimą yra sumokėjusi įmokas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. spalio 4 d., taigi bendra suma kurią apeliantė sumokėjo už sutarties administravimą yra 164,88 Eur (9,16 Eur x 18 mėnesių), todėl nepadengtas sutarties administravimo mokestis yra lygus 495,12 Eur. Tačiau, kadangi ieškovė prašė teismo priteisti kartu su administravimo mokesčiu ir delspinigius šis mokestis ieškovės naudai negali būti priteisiamas, kadangi toks mokėjimas atlieka dvigubų netesybų funkciją.
Žemesnės instancijos teismas
10.4 Kadangi teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai ieškovės naudai priteisė iš įmoką už 2019 m. rugpjūčio 4 d., todėl turėjo būti atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už šią įmoką, kadangi ji yra sumokėta, todėl ieškovė turi teise į 33,40 Eur delspinigius.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė prašė priimti ieškovės naujai teikiamus įrodymus – ieškovės ir pradinio kreditoriaus susirašinėjimo el. paštu kopijas; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-11 sprendimą, priimtą c.b. Nr. e2-1155-608/2021, dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio bei sumažinti ieškovei priteistą sutarties mokesčio sumą nuo 613,70 Eur iki 522,50 Eur; kitą 2021-05-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto c.b. Nr. e2-1155-608/2021, dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
11.1 Ieškovės vertinimu, apeliantė siaurai ir sau palankia linkme aiškina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Kilus ginčui dėl netinkamo sutarties vykdymo, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad apeliantei buvo suteikta galimybė laikinai valdyti ir naudotis Transporto priemone, o apeliantei teko pareiga įrodyti, kad ji yra pilnai atsiskaičiusi pagal sutartį. Tai, kad apeliantė yra vartotoja, neturi nieko bendro su CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu bei CPK 178 str. įtvirtinta šalių įrodinėjimo pareiga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė pateikė įrodymus, liudijančius tik vienos įmokos pagal sutartį sumokėjimą. Todėl kitos įmokos už nuomos laikotarpį nuo 2018 m gegužės 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., t. y. iki sutarties nutraukimo dienos priteisiamos iš apeliantės ieškovei, iš viso 661,04 Eur.
11.2 Ieškovė sutinka su tuo, kad apeliantės neapmokėtas sutarties sudarymo mokesčio likutis iš tiesų yra mažesnis nei ieškovei priteisė pirmosios instancijos teismas. Po to kai apeliantė pateikė apeliacinį skundą, ieškovė papildomai kreipėsi į pradinį kreditorių, kuris patikslino, jog perleidžiant reikalavimo teises į apeliantės skolą, galimai įsivėlė klaida. Neapmokėta sutarties mokesčio suma sudaro ne 613,70 EUR (kiek ieškovei priteisė pirmosios instancijos teismas), bet 522,50 Eur. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo prijungti prie bylos naujus tai patvirtinančius įrodymus. Sutarties mokestis vienoje mėnesinėje sutarties įmokoje sudarė 9,166666 Eur, apeliantė yra padengusi 15 įmokų pagal sutartį, tačiau nėra padengusi 2019-08-04, 2019-09-04 įmokos bei dalies 2019-10-04 įmokos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo Ieškovei priteista 613,70 Eur sutarties mokesčio suma, turėtų būti sumažinta iki 522,50 Eur.
11.3 Priešingai nei teigia apeliantė, sutarties mokestis ir netesybos atlieka visiškai skirtingas funkcijas. Remiantis sutarties nuostatomis, sutarties sudarymo mokestis mokamas ne kaip sankcija už sutarties nutraukimą, o būtent už sutarties sudarymą. Pažymėtina, jog Sutartyje nėra susitarta dėl apeliantės atleidimo nuo sutarties sudarymo mokesčio galimybės tinkamo sutarties vykdymo atveju. Taigi, apeliantės argumentai, kad iš jos priteisus ir netesybas, ir sutarties mokestį, jai buvo taikytos dvigubos netesybos, atmestini kaip nepagrįsti.
11.4 Nesutiktina su apeliantės teiginiais, jog ieškovė turi teisę prašyti ne 59,49 Eur delspinigių, bet 33,40 Eur delspinigių. Apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad būtų pilnai atsiskaičiusi pagal Sutartį ir padengusi 2019-08-04, 2019-09-04 įmokas bei dalį 2019-10-04 įmokos, todėl ieškovė turi teisę į netesybas delspinigių forma ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos priteisė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos, kilusios iš nutrauktos vartojimo išperkamosios nuomos sutarties.
15. Bylos medžiaga nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ ir atsakovė E. A. 2018 m. balandžio 4 d. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT04042018, kuria pradinis kreditorius suteikė atsakovei teisę valdyti ir naudotis, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, bei išsipirkti automobilį BMW X1, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė sutarties sudarymo metu sudarė 9460,00 Eur, už fiksuotą 291,14 Eur per mėnesį mokestį. Sutartimi atsakovė priėmė transporto priemonę iš pradinio kreditoriaus bei įsipareigojo 72 mėnesius valdyti ir naudotis Transporto priemone bei mokėti sutartyje numatytas įmokas Sutarties 4 punkte nustatyta tvarka ir terminais, t. y. mėnesinės įmokos turėjo būti atliekamos iki kiekvieno mėnesio ketvirtos dienos. Atsakovės iniciatyva 2019 m. rugsėjo 6 d. sutartis buvo nutraukta, automobilis grąžintas pradiniam kreditoriui. 2019 m. lapkričio 12 d. periodine Skolų pardavimo - pirkimo ir perleidimo sutartimi Nr. RP2019-10/1, ir 2019 m. lapkričio 15 d. Priedu Nr. 1 „Perleidžiamų reikalavimų portfelio sąrašas Nr. 1“ reikalavimą į atsakovės skolą perėmė ieškovė ir ieškiniu prašė priteisti 661,04 Eur įmokų pagal grafiką iki sutarties nutraukimo dienos; 613,70 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 302,50 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų; 59,49 Eur netesybų; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 661,04 Eur įmokų pagal grafiką iki sutarties nutraukimo dienos, 613,70 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 59,49 Eur delspinigių, iš viso 1334,23 Eur.
17. Apeliantė ginčija sprendimo dalį, kuria iš jos priteista įmoka bei delspinigiai už rugpjūčio mėnesį bei sutarties administravimo mokestis, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias šalių įrodinėjimo pareigą, netinkamai įvertino įrodymus, nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose.
Dėl įmokų pagal grafiką ir delspinigių priteisimo
18. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, nepagrįstai ieškovo naudai priteisė iš apeliantės įmoką už 2019 m. rugpjūčio 4 d., atitinkamai turėjo būti atmestas ir ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už šią įmoką, kadangi ji yra sumokėta, todėl ieškovas turi teise į tik į 369,90 Eur skolą ir 33,40 Eur delspinigius.
19. Vadovaujantis CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
20. Apeliantė teigia, jog ieškovė tik formaliai nurodė, kad apeliantė nesumokėjo 2019 m. rugpjūčio 4 d. ir 2019 m. rugsėjo 4 d. įmokos bei dalies 2019 m. spalio 4 d. įmokos, tačiau nepateikė jokių apeliantės įmokų vėlavimą patvirtinančių dokumentų. Tačiau pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymų numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovės įmokas už nuomos laikotarpį nuo 2018 m gegužės 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., t. y. iki sutarties nutraukimo dienos iš viso 661,04 Eur pateikė teismui atsakovės prievolę pagrindžiančius dokumentus, t.y. tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį, įmokų mokėjimo grafiką, delspinigių skaičiavimo lentelę. Nesutikimo su ieškinio reikalavimu pagrįstumą tenka pareiga įrodyti atsakovui (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjmo pareigą tarp šalių. Apeliantė teigdama, jog ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad apeliantė nėra sumokėjusi įmokų, nepaaiškina kokiu būdu ieškovė gali įrodyti tai ko nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės pozicija, neatitinka ne tik įrodinėjimo taisyklių, tačiau ir protingumo bei logikos principų. Taigi, nors atsakovė teigia, jog neturėjo pareigos teikti teismui įmokas pagrindžiančius įrodymus už laikotarpį dėl kurio nėra ginčo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, siekdama pagrįsti savo teiginius, jog yra nesumokėjusi tik 1 įmokos, būtent atsakovė turėjo pateikti teismui įrodymus pagrindžiančius, jog sutarties galiojimo laikotarpiu savo prievoles vykdė tinkamai ir įmokas mokėjo pagal sutartyje numatytą grafiką. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas atsakovė nesutikdama su ieškovės reikalavimu, pateikė tik vienos įmokos pagal sutartį sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, t.y. 2019 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimą. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog išvadą, kad ši įmoka yra skirta padengti 2019 m. liepos 4 d. įmoką, pirmosios instancijos teismas padarė prielaidų būdu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis ne prielaidomis, o byloje esančiu, įmokų mokėjimo grafiku. Tuo tarpu atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigdama, kad yra sumokėjusi 2019 m. rugpjūčio 4 d. įmoką ir todėl neturi mokėti už šį mėnesį pakartotinai, visiškai ignoruoja šalių sutartimi aptartą įmokų mokėjimo grafiką, iš kurio matyti, jog kiekvieno mėnesio atsakovės įmokos buvo skiriamos dengti praėjusio mėnesio įmoką.
21. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esant pateiktiems įrodymams, pagrindžiantiems skolos buvimo faktą, bei atsakovei nepateikus pakankamai įrodymų apie tai, kad ji yra įvykdžiusi savo prievoles, tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 661,04 Eur įmokų pagal grafiką ir 59,49 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl sutarties mokesčio
22. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne tik neteisingai skaičiavo likusį nepadengtą sutarties mokestį, tačiau ir nepagrįstai jį priteisė, kadangi ieškovui priteisus reikalautus delspinigius, sutarties mokesčio priteisimas reikštų dvigubas netesybas.
23. Nagrinėjamu atveju tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje, sutarties mokestis apibrėžiamas kaip vienkartinis mokestis, kurį gavėjas privalo sumokėti davėjui už gavėjo pateiktų dokumentų analizę ir sutarties, Pirkimo-pardavimo sutarties bei kitų dokumentų paruošimą, ir kuris apskaičiuojamas šioje Sutartyje nustatyta tvarka (1.1.27 p.). Šiuo atveju šalys sutarties pagrindinių nuostatų 10 p. aiškiai susitarė dėl šio mokesčio dydžio, t.y. 660 Eur, taip pat susitarė, jog šis mokestis įtrauktas į Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi įmokas ir yra sumokamas per Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi laikotarpį. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties nuostatų analizė nesudaro pagrindo spręsti, jog sutarties mokestis atlieka netesybų funkciją. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas sutarties mokestis mokamas ne kaip sankcija už prievolių nevykdymą ar sutarties nutraukimą, o būtent yra mokestis mokamas už administravimą sudarant sutartį. Sutartyje taip pat nėra sąlygų numatančių, kad atsakovė bus atleista nuo sutarties administravimo mokesčio tinkamo sutarties įvykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės teiginiai, jog priteisus iš atsakovės delspinigius, ieškovė nebetenka teisės reikalauti sutarties mokesčio.
24. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog skundžiamu sprendimu priteistas sutarties mokestis yra neteisingai paskaičiuotas ir jis yra lygus 495,12 Eur. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą iš dalies sutiko su atsakove ir teigia, jog skaičiuojant sutarties administravimo mokestį įsivėlė klaida, todėl pirmosios instancijos teismo priteista sutarties mokesčio suma mažintina nuo 613,70 Eur iki 522,50 Eur. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad į kiekvieno mėnesio atsakovės mokėtiną įmoką buvo įtraukta 9,16 Eur sutarties mokesčio dalis. Tačiau ieškovė jį skaičiuoja laikydama, kad atsakovė yra padengusi 15 įmokų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tenkinus ieškovės reikalavimą ir priteisus prašomas 2019 m. rugpjūčio 4 d., 2019 m. rugsėjo 4 d., dalį 2019 m. spalio 4 d. įmokas pagal grafiką, į kurias jau yra įskaičiuotas sutarties mokestis, ieškovė neturi teisės reikalauti jį priteisti pakartotinai skaičiuodama sutarties mokestį už tuos pačius mėnesius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra galimybės identifikuoti kokią dalį 2019 m. spalio 4 d. įmokoje sudaro sutarties mokestis, todėl vadovaudamasi principu, jog visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojo naudai, laiko, kad ieškovė yra padengusi 164,88 Eur sutarties mokesčio (18 x 9,16 Eur). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantės argumentais, jog nepadengtas ir ieškovei priteistinas sutarties mokesčio likutis yra 495,12 Eur (660 Eur – 164,88 Eur).
25. Atsižvelgiant nurodytų argumentų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalyje dėl sutarties mokesčio priteisimo, atitinkamai sumažinant jį nuo 613,70 Eur iki 495,12 Eur.
26. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atitinkamai iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir šalių pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).
28. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 24 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą – 100,00 Eur. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme sumažinus iš atsakovės priteistiną sutarties mokesčio sumą iki 495,12 Eur, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 75 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 18 Eur žyminio mokesčio ir 90,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (25 proc.) iš ieškovės priteistina 25 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
29. Atsakovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 24 Eur žyminio mokesčio išlaidų, teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė (CPK 178 str.). Pagal atsakovės apeliaciniame skunde suformuluotus reikalavimus, apeliantė ginčijo pirmosios instancijos teismo priteistą sumą 930,93 Eur apimtyje. Sumažinus priteistiną sutarties mokestį nuo 613,70 Eur iki 495,12 Eur, laikytina, jog atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 13 proc. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 3,12 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, todėl jos nepriteistinos (CPK 178 str.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės E. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą dalyje dėl priteistino sutarties mokesčio dydžio ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (į.k. 302528679) 661,04 Eur įmokų pagal grafiką iki sutarties nutraukimo dienos, 495,12 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt penki eurai 12 ct) sutarties sudarymo mokesčio ir 59,49 Eur (penkiasdešimt devyni eurai 49 ct) delspinigių, iš viso 1215,65 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiolika eurų, 65 ct).
Priteisti iš atsakovės E. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (į.k. 302528679) 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 1215,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės E. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (į.k. 302528679) 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio ir 90,75 Eur (devyniasdešimt eurų 75 ct) išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 108,75 Eur (šimtą aštuonis eurus, trisdešimt ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (į.k. 302528679) atsakovei E. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (į.k. 302528679) atsakovei E. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3,12 Eur (tris eurus 12 ct) žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą.