- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-704-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19686-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-25003-534/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos, delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 850,77 Eur skolą, 765,69 Eur delspinigių, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, o ieškovė pareikštame ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. G. 850,77 Eur skolos, 77,40 Eur delspinigių, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (928,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,15 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, įvertinus juos preliminariai, leidžia daryti išvadą, kad pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. pagal šalių sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui išnuomojo kilnojamąjį daiktą – nešiojamąjį kompiuterį 24 mėnesių terminui. Tačiau atsakovas tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų – laiku nustatytų įmokų nemokėjo, į ieškovės siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, o taip pat nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl 850,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, procesinių palūkanų bei dalies bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas.
5. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomi priteisti delspinigiai nėra nepagrįstai dideli. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju delspinigių dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
6. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti netesybos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą (nors delspinigių prašoma priteisti tik už 180 dienų, tačiau delspinigių norma sudaro 182,50 proc. per metus, o prašomų priteisti delspinigių suma artima priteistinos skolos dydžiui), todėl netesybos mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovei iš atsakovo priteista 77,40 Eur (850,77 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių, o likusi reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo atmesta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei 765,69 Eur delspinigių bei atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 765,69 Eur iki 77,40 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
7.2. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
7.3. Ieškovės vertinimu, ieškinyje pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašytų priteisti delspinigių dydį nuo 765,69 Eur iki 77,40 Eur.
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp nuomotojo UAB ,,Be kredito“ ir atsakovo prievoliniai teisiniai santykiai atsirado 2020-08-21, sudarytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, pagal kurią nuomotojas išnuomojo atsakovui 24 mėnesių terminui kilnojamąjį daiktą – nešiojamąjį kompiuterį, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
10. Tarp UAB ,,Be kredito“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisęs į atsakovo skolą ieškovei UAB „Legal Balance“ (CK 6.101-6.110 straipsniai). Pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. išnuomojo kilnojamąjį daiktą 24 mėnesių terminui už paskaičiuotas mėnesines įmokas, o atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai ir laiku, praleido prievolės įvykdymo terminą, be to, negrąžino išnuomoto daikto pradiniam kreditoriui.
11. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 765,69 Eur delspinigių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, o be to ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė prašytų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, o prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli. Dėl to, atsižvelgiant dar ir į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 77,40 Eur (850,77 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.) dydžio delspinigius. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti sutartimi šalių sutarto delspinigių dydžio.
12. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ) nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vartotojų teisių apsaugos nuostatas, VKĮ nuostatas, vertindamas delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, nusprendžia, kad šalių sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus, dėl to konstatuoja, kad delspinigių dydis pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
16. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
17. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nustatytas delspinigių dydis praktiškai yra tokio paties dydžio, kaip ir reikalautos priteisti skolos dydis, kas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, kai viena iš ginčo šalių yra vartotojas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 77,40 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.
18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
19. Įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių.
20. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.