- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-720-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8912-767/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės: 329,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų; 296,90 Eur delspinigių; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 15,00 Eur žyminio mokesčio; 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“(pradinės kreditorės) ir atsakovės – S. B. (nuomininkės) 2020-07-23 buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-022574, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius Hitachi-39HE4005-8342338900543 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 11,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
3. Ieškovė nurodė, kad pradinei kreditorei iš atsakovės nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto. 2021-01-19 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į 320 pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal išperkamosios nuomos sutartį.
4. Ieškovė nurodė, kad 2021-01-23 atsakovei sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių patvirtinimai ir įsipareigojimai“ atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas informuoti pradinę kreditorę apie rekvizitų pasikeitimą. Atsakovė iki šios dienos nėra informavusi nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie el. pašto adreso pasikeitimą, todėl laikytina, kad atsakovės el. pašto adresas yra aktualus, naudojamas, o pranešimai jame gaunami ir skaitomi. Ieškovės vertinimu, ji tinkamai perėmė pradinės kreditorės teisę reikalauti iš atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su aksesorinėmis teisėmis, įvykdymo.
5. Ieškovė nurodė, kad sutarties šalys bendrųjų sutarties sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ susitarė, kad nuosavybės teisė į daiktą atsakovei nėra perduodama. Atsakovė, tinkamai vykdžiusi sutartį visu jos galiojimo laikotarpiu bei sumokėjusi visas nuomos mokesčio mėnesines įmokas, turėjo teisę įsigyti daiktą, sumokėdama 1,00 Eur mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ atsakovei buvo suteikta teisė bet kada vienašališkai, ne teismine tvarka, nutraukti sutartį, įspėjus pradinę kreditorę raštu prieš 10 darbo dienų iki sutarties nutraukimo dienos. Įspėjusi pradinę kreditorę ir vienašališkai nutraukusi sutartį, atsakovė, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų dalimi „Turto grąžinimas“, privalėjo sumokėti iki vienašališko sutarties nutraukimo priskaičiuotą nuomos mokestį ir delspinigius bei privalėjo ne vėliau kaip kitą dieną po sutarties nutraukimo pradinei kreditorei grąžinti nuomojamą daiktą.
6. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė jau ilgą laiką nemoka daikto nuomos mokesčio, taip pat niekada neįspėjo ir neinformavo nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie vienašalį sutarties nutraukimą ir negrąžino nuomojamo daikto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaiko vienos iš esminių sutarties sąlygų, vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų dalimi „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, kurioje nurodyta, kad nuomotoja turi teisę vienašališkai ne teismine tvarka, įspėjusi nuomininkę raštu prieš 10 darbo dienų, nutraukti sutartį, jeigu nuomininkė vėluoja sumokėti sutarties mokestį ar kitus mokėjimus pagal sutartį, ieškovė 2020-12-05 atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovė per pranešime apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, atsakovė yra skolinga 329,89 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos.
7. Ieškovė nurodė, kad pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ sutarties šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, teikiantis teisines paslaugas ir siekiantis gauti pelno. Atsakovei pažeidus sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, bei negrąžinus nuomojamo daikto, ieškovė patiria nuostolius. Kuo ilgiau atsakovė vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni ieškovės patiriami nuostoliai. Atsakovė vengia įvykdyti prievolę ieškovei bei toliau naudojasi nuomojamu daiktu. Dėl šių priežasčių iš atsakovės priteistina 296,90 Eur delspinigių suma. Taip pat iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos.
8. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei pareiškus prašymą, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės S. B. ieškovei UAB „Legal Balance“ 329,89 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 29,69 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (359,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 77,52 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmesti.
10. Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad prievolę yra įvykdžiusi tinkamai, nurodytam įsiskolinimo dydžiui neprieštaravo, todėl teismas sprendė, kad ieškinys dalyje dėl 329,89 Eur nuomos įmokų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
11. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias netesybų institutą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes sudarydama sutartį tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą, taip pat įvertindamas tai, jog ieškovė prašomų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais.
12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad delspinigiai mažintini iki 29,69 Eur (329,89 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Teismas vertino, kad būtent toks delspinigių dydis yra protingas, sąžiningas ir teisingas, užtikrinantis šalių pusiausvyrą bei nesuteikiantis nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
13. Ieškinį tenkinęs iš dalies, proporcingai patenkintų materialių reikalavimų daliai (57 procentai (359,58 Eur/626,79 Eur x 100 proc.)) teismas iš atsakovės ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ prašo teismo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovės 296,90 Eur delspinigių; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės 17,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Pradinė kreditorė ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinusios nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
14.2. Ieškovė sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
14.3. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 296,90 Eur iki 29,69 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
14.4. Ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, taip pat ir sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino visų šių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
14.5. Nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 23 d. atsakovė S. B. su pradine kreditore UAB „Be kredito“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022574, kuria atsakovei buvo išnuomotas televizorius Hitachi 12 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 11,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
18. 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), taip pat reikalavimo teisę į atsakovę pagal išperkamosios nuomos sutartį.
19. 2021 m. sausio 20 d. ieškovė atsakovei sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, jog kreditorė pasikeitė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, tačiau atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir už daiktą neatsiskaitė.
Dėl ginčo esmės
20. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir priteisė sumažintą delspinigių sumą. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 296,90 Eur iki 29,69 Eur.
21. Teismas, spręsdamas dėl delspinigių priteisimo, atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra vartotoja, taip pat į tai, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą, įvertino tai, jog ieškovė prašomų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, ir konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Teismas pažymėjo, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad delspinigiai mažintini iki 29,69 Eur (329,89 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).
22. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Vertinant dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatymo nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
24. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
25. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
27. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kadangi tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su nurodytais ieškovės argumentais, kad skundžiamame teismo sprendime už akių delspinigių sumažinimo pagrindas yra VKĮ nuostatos.
29. Kaip jau minėta, vertinant dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatymo nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
30. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas taikė netiesiogiai, o vadovavosi jomis kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą.
31. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes sudarydama sutartį tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą, be to, ieškovė prašomų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais.
32. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamoje byloje yra būtina įvertinti tai, kad atsakovė yra vartotoja, o sutartyje numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus.
33. Pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 29,69 Eur, kaip ir ieškovė skaičiavo ieškinyje, paskaičiuodama už 180 dienų. Ieškovė duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir aiškiai per didele apimtimi.
34. Pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti VKĮ nuostatas, kaip reglamentuojančias panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, sprendžiant dėl priteistinų delspinigių dydžio iš vartotojos.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendime už akių nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas, nes nagrinėjamu atveju sutartyje nustatytas delspinigių dydis ne tik gerokai viršija VKĮ normose numatytą dydį, tačiau ir praktiškai yra tokio paties dydžio, kaip ir reikalautos priteisti skolos dydis, kas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, kai viena iš ginčo šalių yra vartotojas.
36. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei priteisti 29,69 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.
37. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl delspinigių priteisimo netenkintinas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas pirmosios instancijos teisme nevertintinas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė teismų praktiką bei procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 17,00 Eur žyminis mokestis. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.