- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-99-254/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00490-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Buedulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. L. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. L. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 855,65 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 770,08 Eur delspinigių, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 158,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (37,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei kitas paslaugas) atlyginimą.
2. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovė 2020 m. kovo 6 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021365, kuria atsakovei 24 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – baldai minkštas kampas Anton (pikas/juodas-19324880183). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 44,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovei savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė sutartį vienašališkai nutraukė. Ieškovės teigimu, atsakovė pagal sutartį liko skolinga 855,65 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. 2020 m. lapkričio 12 d. su UAB „Be kredito“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-11/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į atsakovę pagal pirmiau nurodytą išperkamosios nuomos sutartį.
3. Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2021 m. spalio 9 d. asmeniškai CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendė, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. L. 855,65 Eur skolą, 69,31 Eur delspinigius, 5,00 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (924,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 89,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Atlikus formalų įrodymų vertinimą, teismas nustatė, kad UAB „Be kredito“ (pradinė kreditorė) ir atsakovė J. L. 2020 m. kovo 6 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021365, pagal kurią nuomotoja perdavė nuomininkei laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį pradinei kreditorei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą – baldą minkštą kampą Anton (pikas/juodas-19324880183), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Sutartimi šalys susitarė dėl 44,99 Eur nuomos mokesčio 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, liko skolinga 855,65 Eur.
6. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, pagal kurią pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perleido reikalavimo teises į atsakovės skolą, įskaitant ir netesybas, pagal nuomos sutartį ieškovei UAB „Legal Balance“. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nuomos įmokų laiku nemokėjo, todėl pradinė kreditorė nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.
7. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pradelsė mokėti mokėjimų grafike nustatytas išperkamosios nuomos įmokas, todėl susidarė 855,65 Eur dydžio įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar atsiskaičiusi su pradine kreditore, ar reikalavimą perėmusia ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 855,65 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
8. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės iš atsakovės prašomų priteisti 770,08 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,5 procentų dydį už 180 dienų laikotarpį iki ieškinio parengimo, pažymėjo, kad ieškovė nepateikė delspinigių paskaičiavimo. Be to, konstatavo, kai 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-11/01, nuomos sutartis jau buvo nutraukta, o ieškinys teismui pateiktas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad yra tinkamas pagrindas delspinigius skaičiuoti už 180 dienų.
9. Teismas, nustatęs, kad ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą (šiuo atveju baldą) pirko savo asmeniniams poreikiams, sprendė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios nuomos sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe, teismo teisė ex officio spręsti dėl sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau ir Direktyva 93/13/EEB). Be to, pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
10. Teismas, įvertinęs 2020 m. kovo 6 d. išperkamosios nuomos sutarties sąlygas, darė išvadą, kad sutarties šalys, sudarydamos sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog pasibaigus sutarties laikotarpiui, atsakovė tinkamai mokėdama sutartyje nurodytas įmokas, perims turtą nuosavybės teise, nes po to išsipirks turtą už 1,00 Eur mokestį, o sumokėtos nuomos įmokos bus įskaitytos į turto kainą. Šalys susitarė, jog jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, skolininkė privalo sumokėti kreditorei sutartyje numatytas netesybas, kurių dydis šalių laisva valia nustatytas 0,5 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Todėl teismas, vadovaudamasis vartotojų teisių apsaugos principais, VKĮ nuostatomis kaip orientaciniu kriterijumi, konstatavo, kad 2020 m. kovo 6 d. išperkamosios nuomos sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine – komercine veikla, interesus. Todėl sumažino ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,05 proc., už prašomą 180 dienų laikotarpį ieškovei iš atsakovės priteisiant 69,31 Eur dydžio delspinigius (770,08 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d).
11. Atsakovei praleidus terminą įvykdyti prievolę, teismas iš jos ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 924,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
12. Nustatęs, kad yra patenkinta 56,90 proc. ieškinio reikalavimų dalis ((855,65 + 69,31) x 100/1625,73), ieškovei iš atsakovės priteisė 89,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (158 Eur x 56,90 proc.) atlyginimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. L. 770,08 Eur delspinigių; pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės 158,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Alytaus apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. L. 18,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, remdamasis Vartojimo kredito įstatymu (toliau – VKĮ) ir silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina, netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius, todėl juos sumažino nuo prašomų priteisti 777,08 Eur iki 69,31 Eur. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartyje susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. VKĮ galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu Sutartyje būtų įtvirtinta nuostata, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą.
1.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 777,08 Eur iki 69,31 Eur, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
1.3. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laikotarpį (180 dienų). Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimą įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi po protingo termino.
1.4. Teismas neįvertino, kad delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja Sutarties nuostatoms, pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
1.5. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021 pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja Sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Pasirinkdama sudaryti Sutartį, atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tame tarpe, ir Sutartyje numatyta delspinigių norma.
1.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, todėl jį patenkinus visiškai, turėtų būti pakeista teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, jog ieškovei priteisiamos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkinti reikalavimai dėl delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Be kredito“ (pradinė kreditorė) ir atsakovė J. L. 2020 m. kovo 6 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021365, pagal kurią nuomotoja perdavė nuomininkei laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį pradinei kreditorei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą – baldą minkštą kampą Anton (pikas/juodas –19324880183), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Sutartimi šalys susitarė dėl 44,99 Eur nuomos mokesčio 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, liko skolinga 855,65 Eur, todėl kreditorė nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.
18. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, pagal kurią pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perleido reikalavimo teises į atsakovės skolą, įskaitant ir netesybas, pagal nuomos sutartį ieškovei UAB „Legal Balance“. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino jai išnuomoto daikto bei nesumokėjo sutartimi numatytų įmokų, ieškovės teigimu, atsakovė pagal sudarytos sutarties nuostatas ieškovei liko skolinga 855,65 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, atitinkamai pagal sutarties nuostatas atsakovei paskaičiavo 770,08 Eur delspinigių.
19. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą dėl 855,65 Eur nesumokėtų nuomos įmokų priteisimo tenkino visiškai, tačiau ieškovės prašytus priteisti 770,08 Eur (855,65 Eur × 0,5 proc. × 180 d.) delspinigius sumažino iki 69,31 Eur. Teismas šį savo sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad ieškovės prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamaisiais, todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, juos sumažino iki 0,05 proc.
Dėl delspinigių priteisimo
20. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir priteisė sumažintą nei buvo prašoma priteisti delspinigių sumą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis – tai vartojimo sutartis. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovės, Daiktą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais įgijo fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti iš juridinio asmens – verslo subjekto.
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Kadangi ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja bei silpnesniąja šalimi.
23. Sutiktina su apeliante, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
24. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą aktualią praktiką, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
25. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
26. Pažymėtina, kad vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tiesiogiai taikė VKĮ nuostatas, o vadovavosi jomis tik kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą netesybų kontrolės funkciją, spręsdamas dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio pagrįstumo, turėjo pagrindą vadovautis VKĮ nurodytu delspinigių dydžiu kaip orientaciniu, taip užtikrinant silpnesniosios sutarties šalies interesų apsaugą.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine – komercine veikla, interesus.
28. Pažymėtina, kad atsakovė nesumokėjo 855,65 Eur dydžio nuomos įmokų, o apeliantės prašomi priteisti apeliacinės instancijos teisme delspinigiai yra 770,08 Eur dydžio, kurie iš esmės yra tolygūs pagrindinės skolos dydžiui. Toks netesybų dydis vartojimo teisiniuose santykiuose nelaikytinas teisingu, o apeliantės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti delspinigių dydį pagrįstai sumažino iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas, t. y. sumažino nuo prašomų priteisti 770,08 Eur iki 69,31 Eur.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo, be to, atitinka vartojimo santykiuose taikomą teismų praktiką (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-663-440/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1550-921/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-425/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2224-656/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1029-265/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-524/2021 ir kt.). Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo vyraujančia teismine praktika pripažinti apeliantės apeliaciniame skunde nurodytoje Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021, padarytus faktinių bylos aplinkybių vertinimus.
30. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrinant anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.