Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

4.3. Nustačius, jog ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir ieškovei priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

7. Atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo dalyką, šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija jos nevertina ir dėl jos nepasisako (CPK 320 straipsnis).

Bylos faktinės aplinkybės

8. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės J. K. sudaryta nuomos sutartis Nr. BK-019032. Šia sutartimi pradinė kreditorė atsakovei išnuomojo kilnojamąjį daiktą – televizorių, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesines nuomos įmokas – 33,99 Eur (mokėjimų skaičius pagal sutartį – 24), su galimybe tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį ir sumokėjus visas įmokas, pasibaigus sutarties terminui įsigyti išnuomotą daiktą už 1 Eur. Sutartyje numatyta, kad vėluojant atsiskaityti už suteikta nuomos paslaugas bus skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Į bylą pateikta 2020 m. rugsėjo 30 d. pradinės kreditorės pretenzija patvirtina, kad atsakovė sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, ja pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Naujoji kreditorė UAB „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 16 d. informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą ir paragino atsakovę apmokėti įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė.

Dėl delspinigių priteisimo.

9. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti 464,44 Eur delspinigių sumą iki 46,44 Eur, t. y. delspinigių sumai apskaičiuoti vietoje ieškovės prašomo 0,5 proc. delspinigių dydžio taikyti sumažintą – 0,05 proc. – delspinigių dydį.

10. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pati ieškovė apeliaciniame skunde sutinka ir neginčija aplinkybės, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. Įstatymas numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Šiuo atveju atsižvelgtina į įgytos prekės pobūdį (televizorius) ir tai, kad prekę įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, verslo subjekto (CK 6.228¹ straipsnio 2–3 dalys). Apeliantė taip pat nurodo, kad šiuo atveju tikėtina, jog Sutarties pagrindu perduotu turtu (televizoriumi) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija vertina, kad yra pagrindas pripažinti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja bei silpnesniąja šalimi.

11. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apeliantės nuomone, ieškovės prašomų priteisti delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygoms, tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Apeliantė akcentuoja, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.

12. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Tačiau teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

13. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

14. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikytos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į minėtą įstatyme nustatytą netesybų dydį atsižvelgė tik kaip į orientacinį dydį, leidžiantį vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas ir į kitų byloje esančių faktinių aplinkybių visumą.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palyginamuoju aspektu atsižvelgė, be kita ko įvertinęs ir kitas bylos aplinkybes, ir į nurodytą įstatymo normą.

16. Ieškovė apeliacinį skundą taip pat motyvuoja argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų; neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų. Apeliantės teigimu, ji informavo atsakovę dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi protingu terminu.

17. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Taigi aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino klausimui išspręsti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes – atsakovės specifinę padėtį (atsakovė yra vartotoja, silpnesnė šalis), delspinigių ir skolos santykį – tai, kad delspinigių dydis beveik atitinka skolos dydį ir šiuo atveju būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam sutarties pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.

18. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas). Pirmosios instancijos tesimas įvertino tai, kad ieškovė prašomo priteisti delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju teismui ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažinus iki 46,44 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė (apeliantė), apskaičiavus už 180 dienų, apeliantė jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė.

19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, atsižvelgė į savo aplinkybėmis iš esmės panašiose bylose suformuotą teisės taikymo praktiką. Analogiškos praktikos dėl delspinigių mažinimo laikomasi panašaus pobūdžio bylose, kuriose ieškovė UAB „Legal Balance“ yra perėmusi reikalavimo teises, kilusias iš išperkamosios nuomos sutarčių, į atsakovus iš pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-821-730/2021; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-425/2021). Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus pripažintina, kad ši praktika iš esmės yra aktuali ir nagrinėjamu atveju.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindama bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomų priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis šiuo atveju yra aiškiai per didelis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 46,44 Eur dydžio delspinigiai, paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas siejamas su ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo visišku patenkinimu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai aiškino ir taikė bylai išspręsti aktualias materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.