- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-663-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00780-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- G. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7666-766/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. A. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. A. 329,89 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 296,90 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pagal 2020 m. birželio 23 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ išnuomojo atsakovei G. A. televizorių „Philips-32PFS5803/12-FZ4A2019036997“ (toliau – ir Daiktas) 13 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradinei kreditorei nepavykus iš atsakovės gauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo Daikto, pagal 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal Sutartį. Atsakovei vėluojant daugiau kaip dešimt dienų sumokėti Sutarties mokestį ir kitus mokėjimus, ieškovė 2020 m. spalio 3 d. siųstu išankstiniu pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovė liko skolinga ieškovei 329,89 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki Sutarties termino pabaigos. Pagal Sutartį už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, teikiantis teisines paslaugas ir siekiantis gauti pelno. Atsakovei pažeidus Sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, bei negrąžinus nuomojamo Daikto, ieškovė patiria nuostolius, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 296,90 Eur delspinigius 0,5 procentų dydžio už 180 dienų, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės G. A. 329,89 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 29,69 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (359,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 77,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė G. A. 2020 m. birželio 6 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo išnuomotas televizorius „Philips-32PFS5803“ 13 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 29,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2020 m. lapkričio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą ir tai, kad atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, tačiau atsakovė Sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir už Daiktą neatsiskaitė. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad prievolę yra įvykdžiusi tinkamai, todėl teismas sprendė, kad ieškinys dalyje dėl 329,89 Eur nuomos įmokų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
5. Teismas atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes sudarydama sutartį tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, sprendė, kad prašomi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Teismas vertindamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) nustatytus netesybų dydžius. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Vartojimo kredito įstatyme 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, delspinigius nagrinėjamoje byloje mažintino iki 29,69 Eur (329,89 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.), ir sprendė, kad būtent toks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra protingas, sąžiningas ir teisingas, užtikrinantis šalių pusiausvyrą.
6. Teismas ieškinį tenkinęs iš dalies, proporcingai patenkintų materialių reikalavimų daliai, tai yra 57 procentais, iš atsakovės ieškovei priteisė 77,52 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7666-766/2021 dalyse: 1) dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės G. A. 296,90 Eur delspinigius; 2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės G. A. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme; 3) kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7666-766/2021 dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės G. A. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismas remdamasis Vartojimo kredito įstatymu ir silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino nuo prašomų priteisti 296,90 Eur iki 29,69 Eur.
7.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Taigi, pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas Vartojimo kredito įstatymas.
7.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 296,90 Eur iki 29,69 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas 10 kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir neatsižvelgė, kad apeliantė prašė priteisti netesybas ne už visą laiką, bet už sutrumpintą laiką, t. y. 180 dienų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
7.4. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
7.5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės G. A. 2020 m. birželio 23 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)pradinė kreditorė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti už šioje Sutartyje nurodytą nuomos mokestį televizorių „Philips-32PFS5803/12“ 13 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 29,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Taip pat Sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“ atsakovė įsipareigojo už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atsitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Pradinė kreditorė 2020 m. rugsėjo 23 d. atsakovei elektroniniu paštu siųstu pranešimu įspėjo atsakovę, jog neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, Sutartis bus nutraukta. Atsakovei per pranešime nurodytą terminą įsiskolinimo nepadengus, pradinė kreditorė 2020 m. spalio 3 d. Sutartį nutraukė.
11. Pagal 2020 m. lapkričio 12 d. pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei priedą Nr. 1 pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal Sutartį, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.). Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą ir paragino sumokėti skolą. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartį, byloje nėra.
Dėl delspinigių
12. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir priteisė sumažintą delspinigių sumą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas delspinigius nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nors jos netaikytinos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsakovei pažeidus Sutarties sąlygas, kyla pareiga sumokėti Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius) ir pripažino sutartinius delspinigius (0,5 procentai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) nepagrįstai dideliais, todėl juos sumažino, priteisiant už 180 dienų bei taikant 0,05 proc. normą, viso 29,69 Eur sumą.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad skundžiamame teismo sprendime už akių delspinigių sumažinimo pagrindas yra Vartojimo kredito įstatymo nuostatos.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vertinant dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatymo nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
17. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
18. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas taikė netiesiogiai, o vadovavosi jomis kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką delspinigių klausimu, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, o 0,5 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Nagrinėjamu atveju teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 29,69 Eur, kaip ir ieškovė skaičiavo ieškinyje, paskaičiuodamas už 180 dienų. Apeliantė duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir aiškiai per didele apimtimi.
21. Pažymėtina, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra Vartojimo kredito įstatymas. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, kaip reglamentuojančias panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendime už akių nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju Sutartyje nustatytas delspinigių dydis ne tik gerokai viršija Vartojimo kredito įstatymo normose numatytą dydį, tačiau ir praktiškai yra tokio paties dydžio, kaip ir reikalautos priteisti skolos dydis, kas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, kai viena iš ginčo šalių yra vartotojas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 29,69 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.
23. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
14. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis. Apeliacinį skundą atmetus apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.