- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-194-524/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 741,99 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn., 22,01 Eur delspinigių, iš viso 764 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 107 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės J. V. 741,99 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė Valstybei iš atsakovės J. V. 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei J. V.. Ieškovė butui, kuriame gyvena atsakovė, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės skola už tiektą šilumos energiją sudaro 741,99 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei priteistina 741,99 Eur skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės mėnesio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 22,01 Eur delspinigius, skaičiuojant 0,02 proc. ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Duomenų, kad tarp šalių būtų rašytinė energijos – pirkimo pardavimo sutartis su atsakove nėra. Iš ieškovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, kad 22,01 Eur delspinigių paskaičiuota nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio, t. y. delspinigiai paskaičiuoti daugiau nei už 180 dienų (182 dienos), tai yra, ieškinio prieduose užfiksuota informacija neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismo nutartyse pateikti išaiškinimai, jog 1995-01-26 LR Įstatymas Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims reglamentuoja savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančios gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių delspinigius, bet ne komunalinių paslaugų, nėra paneigti vėlesnėse nutartyse. Be to, 2010 m. spalio 25 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 priedo 22 punkte įtvirtinta nuostata, jog sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Prižiūrėtojas raštu informuoja pastato savininką arba valdytoją, arba buto ar kitų patalpų savininką arba valdytojas raštu informuoja buto ar kitų patalpų savininką apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Taisyklių 8 priedo 24 punkte įtvirtinta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovę apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį. Pažymėtina, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. vasario 10 d. nutarime dėl AB „Klaipėdos energija“ šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties yra nurodžiusi, jog bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės reikalavimas dėl 22,01 Eur delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. rugpjūčio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės naudai 22,01 EUR delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei padidinti priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 107 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo laikosi Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose AB „Klaipėdos energija“ bylose.
4.2. Abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais, todėl laikoma, kad sutartis sudaryta pagal standartines sąlygas nustatytas bei viešai paskelbtas LR energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše“. Atsižvelgiant į tai AB „Klaipėdos energija“ turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai vengiantys pasirašytu rašytinę sutartį įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis sudariusius rašytinę sutartį, todėl reikalavimas priteisti delspinigius iš individualią (rašytinę) sutartį nepasirašiusio asmens, negali būti pripažintas nesąžiningu.
4.3. Nors mokesčių skaičiavimo pažymose delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-05-31 (laikotarpiai už 6 mėnesius, o ne už 180 dienų kaip nurodo pirmos instancijos tesimas) nuo konkrečių neapmoktų sąskaitų (o ne nuo visos skolos sumos), bet nuo tų pačių skolos sumų už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, gautųsi tos pačios delspinigių sumos. Kitaip tariant nuo visos priteistos skolos (741,99 Eur) už 6 mėnesius gaunasi 27 Eur (741,99 Eur × 0,02 % × 182 dienų ? 27 Eur) delspinigių. Ieškovui nedraudžiama prašyti mažiau delspinigių negu galima priteisti, todėl reikalavimas priteisti 22,01 Eur delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas.
4.4. Ieškinio senaties institutą delspinigių priteisimui teismas turi teisę taikyti tik esant šalies reikalavimui, o tokio prašymo atsakovė šioje byloje nereiškė.
4.5. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliacinį skundą dalyje dėl delspinigių, priteistas žyminis mokestis nuo 16,50 EUR didintinas iki faktiškai sumokėto 17 EUR žyminio mokesčio.
4.6. Ieškovės sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik atitinka 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 “Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo” dydžius, todėl turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Analogiškos praktikos laikomasi Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtose bylose.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių bei advokato išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei J. V.. Ieškovė teigia, jog butui, kuris priklauso atsakovei, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė už suteiktą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. neatsiskaitė, todėl atsakovės skolą sudaro 741,99 Eur bei 22,01 Eur delspinigiai.
Dėl delspinigių priteisimo
10. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių netenkino ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius motyvuodamas tuo, kad ieškovė reikalavimą priteisti delspinigius kildina iš pavėlavimo sumokėti už šilumos energiją, o ne iš suteiktų nuomos ar komunalinių paslaugų, todėl ji negali vadovautis 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius.
12. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo ir vadovaudamasis 2010 m. spalio 25 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 priedo 24 punktu bei 7 priedo 22 punktu, nurodydamas, jog nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovę apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį, ir nėra su atsakove sudaryta rašytinė sutartis.
13. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, delspinigiai paskaičiuoti daugiau nei už 180 dienų.
14. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl toliau nurodomų motyvų.
15. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje, nurodyta, kad savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, yra laikoma savivaldybės valdoma įmone. Ieškovės 75,20 procento akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl ji yra savivaldybės valdoma įmonė, nuosavybės teise priklausanti savivaldybei, ir jai taikomas minėtas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.
16. Be to, 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o jai to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius.
17. Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-477-730/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-460/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-943-253/2016, 2016 m. vasario 4 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016, 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo ir vartojimo santykiai. Nagrinėjamu atveju sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Ieškovė užtikrino atsakovei energijos tiekimą, atsakovė priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o, to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius (CPK 185 straipsnis). Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė vadovaudamasi 2010 m. spalio 25 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 priedo 24 punktu bei 7 priedo 22 punktu, būtų įvykdžiusi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovę apie delspinigių susidarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šioje nutartyje konstatuota, jog ieškovė pagrįstai ir teisėtai skaičiavo delspinigius, įrodymų apie tai, jog ieškovė informavo atsakovę apie susidariusius delspinigius, jų dydį nebuvimas laikytinas tik procedūrine ir esminės reikšmės delspinigių priteisimui neturinčia aplinkybe.
19. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė delspinigius paskaičiavo daugiau nei už 180 dienų. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog nors mokesčių skaičiavimo pažymose delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-05-31 (laikotarpiai už 6 mėnesius, o ne už 180 dienų kaip nurodo pirmos instancijos tesimas) nuo konkrečių neapmoktų sąskaitų (o ne nuo visos skolos sumos), bet nuo tų pačių skolos sumų už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, gautųsi tos pačios delspinigių sumos. Kitaip tariant nuo visos priteistos skolos (741,99 Eur) už 6 mėnesius gaunasi 27 Eur (741,99 Eur × 0,02 % × 182 dienų ? 27 Eur) delspinigių. Ieškovui nedraudžiama prašyti mažiau delspinigių negu galima priteisti, todėl reikalavimas priteisti 22,01 Eur delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
20. Iš ieškovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, jog delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., tai yra už 6 mėnesius. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog delspinigiai paskaičiuoti už 182 dienas, tačiau pažymėtina, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šioje byloje atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nereikalavo taikyti ieškinio senaties ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti dėl ieškinio senaties taikymo ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Be to, kaip matyti, ieškovė prašo priteisti mažesnę sumą delspinigių, tai yra, vietoje 27 Eur prašo priteisti tik 22,01 Eur.
21. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 22,01 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir ji ieškovei priteistina iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
22. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti 90 Eur teisinės pagalbos išlaidas, motyvuodamas tuo, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
23. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog ieškovės sumokėtas atlyginimas advokatui atitinka 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 “Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo” dydžius, todėl turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Analogiškos praktikos laikomasi Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtose bylose. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
24. Ieškovė pateikė įrodymus apie 90 Eur teisinės pagalbos išlaidas už ieškinio parengimą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).
25. Ieškovė pateikė duomenis, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra 90 Eur. Ši suma nėra didelė, yra protinga ir pagrįsta rašytiniais duomenimis. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad prašoma suma yra net mažesnė nei Rekomendacijose numatytas maksimalus atlyginimo už ieškinio paruošimą dydis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė šios sumos.
26. Taip pat pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl delspinigių priteisimo, sumažino priteistino žyminio mokesčio dydį. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo, priteistino žyminio mokesčio dydis didintinas iki 17 Eur.
27. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 107 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
28. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo pakeisti – priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės 22,01 Eur delspinigių bei papildomai 90,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti apeliacinį skundą, priteistinos visos apeliantės turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, todėl minėta suma ieškovei priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo už akių rezoliucinės dalies pirmą bei antrą pastraipas ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės J. V. 741,99 Eur skolos, 22,01 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 107 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Panaikinti sprendimo dalį, kurioje nurodyta, jog kita ieškinio dalis atmesta.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės J. V. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.