Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei V. R. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Nurodė, kad atsakovė yra ieškovės sutuoktinio E. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo. Atsakovė neteisėtai įgijo ir valdė E. B. vardu išduotą banko kortelę ir taip laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. iš jo vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, nepagrįstai iššvaistė 3 280 Eur. Tokiais savo veiksmais atsakovė padarė ieškovei ir E. B. 3 280 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

Dėl reikalavimo teisės

5. Atsakovė nurodo, kad ieškovei neišduotas paveldėjimo liudijimas dėl ginčo banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, todėl ji šio turto nepaveldėjo ir neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, pažymėdamas, jog palikimo priėmimo metu piniginių lėšų E. B. registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Šiaulių banke, nebuvo, todėl ieškovė negalėjo šio turto paveldėti. Vis dėlto ieškovė, kaip E. B. įpėdinė, turi teisę reikšti reikalavimą dėl pastarajam padarytos žalos atlyginimo, t. y. nepagrįstai panaudotų piniginių lėšų grąžinimo.

6. Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog: i) nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties; ii) nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

9. Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis savo dispozicijoje turi paveldėjimo teises, apimančias tiek aktyvą (turtą ir turtines teises), tiek pasyvą (palikėjo prievoles), bet ne teises į konkretų paveldėtą turtą. Todėl iki teisių apie turimas teises į paveldėtą turtą išviešinimo – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – palikimo turinį sudarantis turtas lieka registruotas mirusiojo vardu, o įpėdiniai, priėmę palikimą, disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti ir kitaip perleisti, gali tik paveldėjimo teisėmis, bet ne jo turinį sudarančiu konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018).

10. Remiantis bylos duomenimis, E. B. (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) rajono 3-iojo notarų biuro notarės Astos Auštakalnienės 2020 m. gegužės 28 d. liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad ieškovė yra E. B., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė pagal įstatymą ir yra priėmusi palikimą; paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovei išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, jame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro: 1) 3/4 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 2) 3/4 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 3) 3/8 dalys gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini); 4) 3/8 dalys tvarto, adresu (duomenys neskelbtini); 5) 3/8 dalys lauko tualeto, adresu (duomenys neskelbtini); 6) 1/2 dalis teisės naudotis 1,04 ha asmeninio ūkio žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktos 1993 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini)sprendimu Nr. 168, nuomojamu pagal 2014 m. gruodžio 11 d. nuomos sutartį.

11. Taigi, nors sutiktina su atsakove, jog paveldėjimo teisės liudijimas dėl piniginių lėšų, esančių E. B. registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Šiaulių banke, ieškovei nėra išduotas, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pastaroji neturi reikalavimo teisės į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio E. B. mirties, kiti įstatyminiai įpėdiniai teisių į paveldėjimą nepareiškė, todėl ji yra laikytina E. B. teisių ir pareigų perėmėja, todėl gali reikšti reikalavimą dėl pastarajam padarytos žalos atlyginimo. Atitinkamai teismas pažymi, jog banko sąskaita yra banko, kaip finansų įstaigos administruojama platforma, kurioje laikomos piniginės lėšos, todėl pastaroji nėra laikytina paveldimu turtu, t. y. įpėdiniai gali paveldėti banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, o ne banko sąskaitą. Taigi aplinkybė, ar konkretus įpėdinis laikomas įgijusiu paveldėjimo teisę į konkrečias banko sąskaitoje esančias lėšas, priklauso nuo jo paveldėjimo teisių turinio (testamento sąlygų, piniginių lėšų paskirties, kilmės ir pan.). Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl 3 280 Eur žalos, t. y. 3 280 Eur piniginių lėšų, kurios, jos teigimu, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. pateko į jos sutuoktinio vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, ir buvo išgrynintos, atlyginimo. Akivaizdu, jog minėtų piniginių lėšų E. B. mirties metu ((duomenys neskelbtini)), t. y. palikimo atsiradimo metu, jau nebuvo, todėl paveldėjimo teisės liudijimas jų atžvilgiu negalėjo būti išduotas. Atitinkamai, aplinkybė, ar ieškovei buvo (ne)išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl kitų minėtoje banko sąskaitoje buvusių lėšų, neturi įtakos jos, kaip E. B. įpėdinės, turtinėms teisėms į minėtą 3 280 Eur piniginių lėšų sumą, nes visi palikimą sudarantys turto vienetai, įskaitant atskiras piniginių lėšų sumas, yra vertintini individualiai.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

13. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

14. CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016)

15. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

16. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

18. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

19. Taigi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

20. Teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad E. B. dėl savo sveikatos būklės negalėjo pasirūpinti savimi, jam buvo reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir pagalba. 2019 m. gegužės 1 d. tarp ieškovės ir E. B. kilo konfliktas, buvo iškviesti policijos pareigūnai, pradėtas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu. Jai taip pat buvo paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo E. B.. Dėl šios priežasties atsakovė 2019 m. gegužės 1 d. išsivežė E. B. gyventi pas ją. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. ji disponavo E. B. vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Šiaulių banke, esančiomis lėšomis, tačiau pažymi, jog ginčo laikotarpiu būtent ji rūpinosi brolio E. B. priežiūra, minėtas pinigines lėšas naudojo jo poreikiams tenkinti.

21. Remiantis bylos duomenimis, Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovei J. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi nuo nukentėjusiojo E. B., nebendrauti su juo, neieškoti ryšių ir nesilankyti name, kuriame gyvena E. B. (prijungta civilinė byla Nr. 2YT-4045-1069/2019, b. l. 9). Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-403-351/2019 ieškovė J. K. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad 2019 m. gegužės 1 d. apie 20 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme prie tvoros sutuoktiniui E. B. mediniu pagaliu sudavė vieną smūgį į dešinę kaktos pusę, ne mažiau kaip keturis smūgius į kairę ranką ir ne mažiau kaip du smūgius į kairiąją koją, taip padarydama jam kaktos, kairio dilbio ir kairės plaštakos odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, kairės blauzdos paviršinę muštinę žaizdą ir taip nukentėjusiajam E. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, jai paskirta galutinė 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendyje taip pat nurodyta, kad J. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi nuo nukentėjusiojo E. B. – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

22. Tauragės apylinkės teisme 2019 m. rugsėjo 17 d. gautas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos paramos skyriaus pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2YT-4045-1069/2019, juo pareiškėjas prašė pripažinti E. B. neveiksniu turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 2) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje; 2) sveikatos priežiūros srityje; 3) socialinių paslaugų srityje; paskirti atsakovę V. R. E. B. globėja. Minėtame pareiškime nurodyta, jog E. B. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovės gyvenamojoje vietoje. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos paramos skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. išvadoje taip pat nurodyta, jog E. B. prižiūri ir slaugo sesuo V. R. (prijungta civilinė byla Nr. 2YT-4045-1069/2019, b. l. 49). E. B. nuo 2014 m. gruodžio 31 d. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (prijungta civilinė byla Nr. 2YT-4045-1069/2019, b. l. 11). Remiantis (duomenys neskelbtini)2019 m. liepos 8 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo duomenimis, E. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Minėtame medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad E. B. slaugomas namuose, jam (duomenys neskelbtini) (prijungta civilinė byla Nr. 2YT-4045-1069/2019, b. l. 17). VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba 2019 m. spalio 23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-386/2019 nurodyta, kad E. B. konstatuojamas (duomenys neskelbtini); E. B. dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, jo atsisakymas, testamento sudarymas); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); 3) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas); 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) pilietinių teisių ir politinių teisių įgyvendinimo srityse (teisė rinkti ir būti išrinktam) (prijungta civilinė byla Nr. 2YT-4045-1069/2019, b. l. 41-43).

23. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4045-1069/2019 E. B. buvo pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, jo atsisakymas, testamento sudarymas); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); 3) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas); 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) pilietinių teisių (balsavimo teisė); 6) asmens dokumentų gavimas; E. B. nustatyta globa, jo globėja ir turto administratore buvo paskirta V. R. (prijungta civilinė byla Nr. 2YT-4045-1069/2019, b. l. 91-96). Minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535-613/2020, atsižvelgęs į tai, kad E. B. (duomenys neskelbtini) mirė, Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikino ir civilinę bylą nutraukė (prijungta civilinė byla Nr. 2YT-4045-1069/2019, b. l. 121-122).

24. Įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, jog nors teismo sprendimas, kuriuo E. B. buvo pripažintas neveiksniu ir (ar) ribotai veiksniu tam tikrose srityje, neįsiteisėjo tačiau, atsižvelgus į šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, anksčiau nurodytus medicininių dokumentų duomenis ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, darytina išvada, kad E. B. negalėjo tinkamai savimi pasirūpinti, jam buvo reikalinga kito asmens priežiūra ir globa. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad iki 2019 m. gegužės 1 d. būtent ji rūpinosi sutuoktinio priežiūra, t. y. jis piniginėmis lėšomis, esančiomis ginčo sąskaitoje, savarankiškai nedisponavo, ji rūpinosi šeimos buitimi, mokėjo komunalinius mokesčius, pirko maistą, veždavo sutuoktinį pas gydytojus, rūpinosi jo sveikatos priežiūra ir pan. E. B. dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos būklės savarankiškai minėtų klausimų spręsti negalėjo. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog dėl 2019 m. gegužės 1 d. kilusio konflikto ir atitinkamai teismo 2019 m. gegužės 2 d. ieškovei paskirtos kardomosios priemonės ji kartu su sutuoktiniu gyventi negalėjo, todėl negalėjo užtikrinti jo priežiūros. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. gegužės 1 d. E. B. pradėjo gyventi pas atsakovę ir ji laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. rūpinosi broliu.

25. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. tarp atsakovės ir E. B. susiklostė faktiniai rūpybos (globos) ir turto administravimo teisiniai santykiai, t. y. atsakovė perėmė iš ieškovės E. B. priežiūrą – rūpinosi jo buitimi, sveikatos priežiūra, būtinųjų poreikių tenkinimu ir pan. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad E. B. vardu išduota banko kortelė, kuria ginčo laikotarpiu buvo išgrynintos piniginės lėšos, esančios pastarojo vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės žinioje taip pat atsirado dėl to, kad ji perėmė E. B. priežiūrą. Taigi laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovė E. B. vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis piniginėmis lėšomis disponavo kaip jo faktinė rūpintoja (globėja) ir turto administratorė. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė žinojo, kad minėta banko kortelė yra atsakovės žinioje ir tai, jog pastaroji disponuoja ginčo lėšomis. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ginčo lėšas įgijo be teisinio pagrindo.

26. CK 3.244 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą (CK 4.243 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi šiuo atveju ieškovė, kaip E. B. įpėdinė, savo pažeistas teises gali apginti kitais gynybos būdais, t. y. reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnis).

27. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra visų teisės aktuose nustatytų prielaidų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, todėl ieškinys šiuo pagrindu negali būti tenkinimas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

28. Teismas pažymi, jog, viena vertus, ieškovė savo reikalavimą dėl 3 280 Eur sumos priteisimo grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau, kita vertus, ieškinyje šį reikalavimą taip pat įvardija kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Taip pat pažymima, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

30. Kaip minėta anksčiau, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. tarp atsakovės ir E. B. susiklostė faktiniai rūpybos (globos) ir turto administravimo teisiniai santykiai, t. y. atsakovė perėmė iš ieškovės E. B. priežiūrą – rūpinosi jo buitimi, sveikatos priežiūra, būtinųjų poreikių tenkinimu ir pan. Iš pateikto ieškinio ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pastaroji vertina, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. 3 280 Eur piniginių lėšų sumą, esančią E. B. vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo ne jo poreikiams tenkinti ir taip padarė 3 280 Eur turtinės žalos. Taigi šiuo atveju spręstinas klausimas dėl atsakovės prievolės atlyginti turtinę žalą.

31. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad ji laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. disponavo E. B. vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiomis piniginėmis lėšomis, tačiau nurodo, kad šias pinigines lėšas naudojo jo poreikiams tenkinti. Remiantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, E. B. pajamas sudarė 310,25 Eur netekto darbingumo pensija, 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija ir 285 Eur šalpos išmoka(prijungta civilinė byla Nr. 2YT-4045-1069/2019, b. l. 14). Remiantis byloje pateikto banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, 2019 m. gegužės – rugsėjo mėn. į minėtą banko sąskaitą buvo pervesta po 604,75 Eur (310,25 Eur + 9,50 Eur + 285 Eur); 2019 m. spalio mėn. – 793,49 Eur (9,50 Eur + 310,25 Eur + 473,74 Eur); 2019 m. lapkričio mėn. – 319,75 Eur (310,25 Eur + 9,50 Eur); nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. – 555,20 Eur (168,77 Eur + 66,68 Eur + 9,50 Eur + 310,25 Eur), iš viso 4 692,19 Eur. Iš minėto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. gegužės mėn. iš banko sąskaitos buvo išgryninta 600 Eur, 2019 m. birželio mėn. – 600 Eur, 2019 m. liepos mėn. – 600 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėn. – 600 Eur, 2019 m. rugsėjo mėn. – 300 Eur, 2019 m. spalio mėn. – 500 Eur, 2019 m. lapkričio mėn. – 700 Eur, iš viso 3 900 Eur. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovė iš ginčo piniginių lėšų 130 Eur sumokėjo už „briketus“ šildymui, 170 Eur ir 120 Eur – už malkas, 200 Eur perdavė ieškovei ir E. B.. Ieškovė pretenzijų dėl šios 620 Eur sumos atsakovei neturi. Taigi šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovė 3 280 Eur piniginių lėšų sumą, išgrynintą iš E. B. vardu registruotos banko sąskaitos, panaudojo jo poreikiams tenkinti.

33. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo šio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka (CK 3.92 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, E. B. dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai savimi pasirūpinti, jam buvo reikalinga kito asmens priežiūra ir globa. Dėl 2019 m. gegužės 1 d. kilusio konflikto ir atitinkamai teismo 2019 m. gegužės 2 d. ieškovei paskirtos kardomosios priemonės ji kartu su sutuoktiniu gyventi negalėjo, todėl negalėjo užtikrinti jo priežiūros. Tai šiuo atveju ieškovė ir E. B. ginčo laikotarpiu gyveno skyrium ir nevedė bendro ūkio. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ginčo laikotarpiu ji ir E. B. (atstovaujamas atsakovės) savo pajamomis disponavo savarankiškai, t. y. ji savo pensiją skyrė savo poreikiams tenkinti, o E. B. reikmėms šių lėšų neskyrė, kadangi pastarojo piniginėmis lėšomis disponavo atsakovė – ji turėjo pasirūpinti E. B. poreikių tenkinimu.

34. Kaip minėta, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. tarp atsakovės ir E. B. susiklostė faktiniai rūpybos (globos) ir turto administravimo teisiniai santykiai, t. y. atsakovė perėmė iš ieškovės E. B. priežiūrą – rūpinosi jo buitimi, sveikatos priežiūra, būtinųjų poreikių tenkinimu ir pan., todėl akivaizdu, kad ji patyrė papildomų išlaidų. CK 3.244 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Taigi atsakovė, kaip E. B. rūpintoja (globėja), turėjo teisę pastarojo turtą, įskaitant pinigines lėšas, naudoti jo poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad ieškovė šių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau, jos teigimu, atsakovė nepagrindė, kur buvo panaudotos ginčo lėšos.

35. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog pilnamečiams asmenims yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis būstas. Nors šiuo atveju ieškovė neturi pretenzijų atsakovei dėl 620 Eur sumos, tačiau, kaip matyti iš ieškovės pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu, minėtos išlaidos neapima išlaidų maistui, rūbams, higienoms priemonėms, vaistams, transportui ir pan., todėl akivaizdu, jog šių lėšų E. B. išlaikymui laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. nepakako. Teismo vertinimu, orientaciniu kriterijumi, sprendžiant dėl sumos, reikalingos asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, galėtų būti minimali mėnesinė alga, kuri ginčo laikotarpiu sudarė 555 Eur (apie 396 Eur atskaičius mokesčius).

37. Remiantis civilinės bylos Nr. 2YT-4045-1069/2019 duomenimis, Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, E. B. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, ją pavesta atlikti VšĮ Nepriklausomai teismo psichiatrijos tarnybai. VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba 2019 m. spalio 23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-386/2019 nurodyta, kad E. B. buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus patalpose, jį apžiūrėjo dr. K. D.. Taigi šiuo atveju VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos ekspertas, siekdamas atlikti E. B. ekspertizę, turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini). VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba pateikė 2019 m. spalio 23 d. sąskaitą–faktūrą 237 Eur sumos už ekspertizę civilinėje byloje Nr. 2YT-4045-1069/2019, tačiau į šią kainą išlaidos už eksperto atvykimą neįtrauktos. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos nurodyta 237 Eur kaina už ekspertizės atlikimą neapima eksperto kelionės išlaidų, jeigu ekspertizė atliekama ne tarnybos patalpose, ir tai, jog šios išlaidos apmokamos papildomai, yra skelbiama viešai. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, jog ji patyrė 120 Eur išlaidų už VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos eksperto atvykimą, juolab, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad būtent ji apmokėjo šias išlaidas.

38. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. išimtinai E. B. išlaikymui skyrė apie 400 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, minėta suma laikytina protinga, atitinka realų pilnamečio asmens poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydį. Visų pirma, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji sutuoktinio maistui išleisdavo apie 10 Eur per dieną, t. y. apie 300 Eur per mėnesį, todėl, akivaizdu, jog panašias išlaidas už E. B. maistą patyrė ir atsakovė. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad E. B. sunkiai vaikščiojo, todėl siekiant nuvežti jį pas gydytojus būdavo patiriamos papildomos transporto išlaidos. Ieškovė paaiškino, kad, siekdama nugabenti sutuoktinį į gydymo įstaigas, ji išsikviesdavo taksi arba kreipdavosi pagalbos į neįgaliųjų draugiją. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji brolį į gydymo įstaigas nuveždavo taksi pagalba. Taigi, akivaizdu, jog siekdama pasirūpinti E. B. atsakovė taip pat patyrė papildomų išlaidų transportui.

39. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. birželio 25 d. E. B. buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškove, kad minėtu laikotarpiu tam tikros atsakovės patirtos išlaidos E. B. poreikiams tenkinti buvo mažesnės, tačiau tai nereiškia, kad pastaroji minėtų išlaidų apskritai nepatyrė. Visų pirma, nors šalys patvirtino, kad nurodytose gydymo įstaigose E. B. buvo teikiamas maitinimas, tačiau atsakovė paaiškino, kad ji papildomai veždavo broliui maisto – rūkytos žuvies, vaisių, sulčių ir kito trinto maisto, kurį jis galėjo vartoti. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis, kadangi yra įprasta asmenims, hospitalizuotiems gydymo įstaigose, atvežti maisto ir gėrimų, juolab, kad (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės raštuose nurodyta, jog E. B. į gydymo įstaigas palydėjo ir informaciją apie ligos eigą suteikė atsakovė, t. y. būtent pastaroji rūpinosi broliu. Antra, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji pirkdavo sutuoktiniui vaistus ir sauskelnes (apie 15 Eur). Atsakovė nurodė, kad tuo metu, kai brolis buvo hospitalizuotas, ji pastarajam veždavo sauskelnes, taip pat higienos priemones. Teismo vertinimu, nors sutiktina su ieškove, jog tuo metu, kai E. B. buvo hospitalizuotas, atsakovė išlaidų jo gydymui iš esmės nepatyrė, tačiau labiau tikėtina, kad pastaroji vežė jam higienos reikmenis, įskaitant sauskelnes. Be to, akivaizdu, kad minėtu laikotarpiu atsakovė patyrė papildomas išlaidas transportui, siekdama aplankyti brolį, nuvežti jam reikalingų daiktų, maisto ir pan.

40. Teismas pažymi, kad šiuo atveju, nustatant atsakovės patirtas išlaidas E. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti, ji neturėtų būti įpareigota teikti detalius įrodymus, pavyzdžiui, pirkinių čekius, pagrindžiančius išlaidas, kurios iš esmės neviršija minimalios mėnesinės algos. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir bylos duomenų, minėtas išlaidas iš esmės sudarė E. B. kasdienės priežiūros išlaidos. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų perleidusi itin didelės vertės E. B. priklausantį turtą. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad nuo ginčo laikotarpio iki civilinės bylos iškėlimo teisme praėjo beveik treji metai, akivaizdu, kad atsakovė galėjo neišsaugoti visų dokumentų, pagrindžiančių jos patirtas išlaidas, juolab, įvertinus tai, kad šias išlaidas iš esmės sudarė išlaidos maistui, higienos priemonėms, rūbams, vaistams, transportui ir pan.

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovė rūpinosi E. B., užtikrino jo būtinųjų poreikių tenkinimą, t. y. rūpinosi jo poreikiais maistui, rūbams, higienos priemonėms, vaistams, gyvenamajam būstui, taip pat prižiūrėjo pastarojo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, t. y. rūpinosi komunalinių mokesčių mokėjimu, žolės pjovimu ir pan. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad atsakovė ieškinyje nurodytą 3 280 Eur piniginių lėšų sumą, esančią E. B. vardu registruotojo banke sąskaitoje, panaudojo pagrįstai, t. y. E. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti ir jo turtui prižiūrėti, todėl ieškovės reikalavimas dėl 3 280 Eur žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

43. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. liepos 1 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. pažymą Nr. APD-2022-09501 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 367,70 Eur. Esant šioms aplinkybėms, ieškinį atmetus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 183,85 Eur (367,70 Eur / 2) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. K. 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. R..

Priteisti iš ieškovės J. K. 183,85 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 85 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Išaiškintina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokėtinos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“; AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor bank AS Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus.