- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-236-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01333-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei V. R. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3 280,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra ieškovės sutuoktinio E. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo. Atsakovė neteisėtai įgijo ir valdė E. B. vardu išduotą banko kortelę ir taip laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. iš jo vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, nepagrįstai iššvaistė 3 280,00 Eur. Tokiais savo veiksmais atsakovė padarė ieškovei ir E. B. 3 280,00 Eur turtinę žalą.
2. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad E. B., miręs (duomenys neskelbtini), yra atsakovės brolis. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-403-351/2019 ieškovė buvo nuteista už tai, kad mušdama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, t. y. nukentėjusiajam E. B.. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo E. B.. Atsakovė minėtoje byloje buvo nukentėjusiojo E. B. atstovė pagal įstatymą, ji rado sumuštą brolį ir apie tai pranešė policijos pareigūnams. Dėl minėtų priežasčių E. B. ginčo laikotarpiu gyveno kartu su atsakove, ji prižiūrėjo ir išlaikė brolį. Pažymi, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4045-1069/2019 E. B. buvo pripažintas neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, turtinių santykių ir asmeninių santykių srityse, jo globėja ir turto administratore paskirta atsakovė V. R.. Minėtame sprendime nurodyta, kad E. B. gyvenamoji vieta yra kartu su atsakove, o ne ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovės J. K. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pasisakydamas dėl reikalavimo teisės teismas nurodė, kad ieškovė priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio E. B. mirties, kiti įpėdiniai pagal įstatymą teisių į paveldėjimą nepareiškė, todėl ji yra laikytina E. B. teisių ir pareigų perėmėja, todėl gali reikšti reikalavimą dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, jog banko sąskaita yra banko, kaip finansų įstaigos, administruojama platforma, kurioje laikomos piniginės lėšos, todėl ji nėra laikytina paveldimu turtu, t. y. įpėdiniai gali paveldėti banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, o ne banko sąskaitą. Taigi aplinkybė, ar konkretus įpėdinis laikomas įgijusiu paveldėjimo teisę į konkrečias banko sąskaitoje esančias lėšas, priklauso nuo jo paveldėjimo teisių turinio (testamento sąlygų, piniginių lėšų paskirties, kilmės ir pan.). Šiuo atveju ieškovė reiškė reikalavimą dėl 3 280,00 Eur žalos, t. y. 3 280,00 Eur piniginių lėšų, kurios, jos teigimu, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. pateko į jos sutuoktinio vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, ir buvo išgrynintos, atlyginimo. Teismui buvo akivaizdu, jog minėtų piniginių lėšų E. B. mirties metu (duomenys neskelbtini), t. y. palikimo atsiradimo metu, jau nebuvo, todėl paveldėjimo teisės liudijimas dėl jų negalėjo būti išduotas. Teismas nusprendė, kad aplinkybė, ar ieškovei buvo (ne)išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl kitų minėtoje banko sąskaitoje buvusių lėšų, neturi įtakos jos, kaip E. B. įpėdinės, turtinėms teisėms į minėtą 3 280,00 Eur piniginių lėšų sumą, nes visi palikimą sudarantys turto vienetai, įskaitant atskiras piniginių lėšų sumas, yra vertintini individualiai.
3.2. Pasisakydamas dėl nepagrįsto praturtėjimo teismas konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. tarp atsakovės ir E. B. susiklostė faktiniai rūpybos (globos) ir turto administravimo teisiniai santykiai, t. y. atsakovė perėmė iš ieškovės E. B. priežiūrą – rūpinosi jo buitimi, sveikatos priežiūra, būtinųjų poreikių tenkinimu ir pan. Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad E. B. vardu išduota banko kortelė, kuria ginčo laikotarpiu buvo išgrynintos piniginės lėšos, buvusios jo vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės žinioje taip pat atsirado dėl to, kad ji perėmė E. B. priežiūrą. Taigi laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovė E. B. vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiomis piniginėmis lėšomis disponavo kaip jo faktinė rūpintoja (globėja) ir turto administratorė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė žinojo, kad minėta banko kortelė yra atsakovės žinioje, ir tai, jog pastaroji disponuoja ginčo lėšomis, todėl, esant minėtoms aplinkybėms, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ginčo lėšas įgijo be teisinio pagrindo.
3.3. CK 3.244 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą (CK 4.243 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismo nuomone, ieškovė, kaip E. B. įpėdinė, savo pažeistas teises galėjo apginti kitais gynybos būdais, t. y. reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnis). Todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra visų teisės aktuose nustatytų prielaidų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, todėl ieškinys šiuo pagrindu negali būti tenkinimas.
3.4. Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimą dėl 3 280,00 Eur sumos priteisimo grindė nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau ieškinyje šį reikalavimą taip pat įvardijo kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė klausimą dėl atsakovės prievolės atlyginti turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo, kad ji laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. disponavo E. B. vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiomis piniginėmis lėšomis, tačiau nurodė, kad šias pinigines lėšas naudojo jo poreikiams tenkinti. Nors šiuo atveju ieškovė neturėjo pretenzijų atsakovei dėl 620,00 Eur sumos, tačiau, teismo nuomone, iš ieškovės pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad minėtos išlaidos neapima išlaidų maistui, rūbams, higienoms priemonėms, vaistams, transportui ir pan., todėl teismui akivaizdu, jog šių lėšų E. B. išlaikymui laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. nepakako.
3.5. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovė rūpinosi E. B., užtikrino jo būtinųjų poreikių tenkinimą, t. y. rūpinosi jo poreikiais maistui, rūbams, higienos priemonėms, vaistams, gyvenamajam būstui, taip pat prižiūrėjo jo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, t. y. rūpinosi komunalinių mokesčių mokėjimu, žolės pjovimu ir pan. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad atsakovė ieškinyje nurodytą 3 280,00 Eur piniginių lėšų sumą, buvusią E. B. vardu registruotojo banke sąskaitoje, panaudojo pagrįstai, t. y. E. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti ir jo turtui prižiūrėti, todėl ieškovės reikalavimą dėl 3 280,00 Eur žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniame skunde ir patikslintame apeliaciniame skunde ieškovė J. K. (toliau – ir apeliantė) nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis subjektyviomis prielaidomis, netinkamai taikydamas ir aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą, turtinės žalos atlyginimą, asmens globėjo ir turto administratoriaus pareigų vykdymą, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės l d. iki 2019 m. gruodžio l0 d. tarp atsakovės V. R. ir E. B. susiklostė faktiniai rūpybos (globos) ir turto administravimo teisiniai santykiai, t. y. atsakovė perėmė iš ieškovės E. B. priežiūrą – rūpinosi jo buitimi, sveikatos priežiūra, būtinųjų poreikių tenkinimu, ir kad nurodytu laikotarpiu atsakovė 3 280 Eur piniginių lėšų sumą, išgrynintą iš E. B. vardu registruotos banko sąskaitos, panaudojo jo poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė V. R. prašo atmesti apeliacinį ir patikslintą apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovės pateiktą ieškinį ir pagrįstai, motyvuotai, vadovaudamasis CK materialinės teisės normomis ir LAT praktika, priėmė sprendimą atmesti ieškinį, taip pat konstatavo, kad atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, ir jas priteisė iš ieškovės. Teigia, kad tiek iš pateikto apeliacinio skundo, tiek iš patikslinto apeliacinio skundo nėra aišku ir suprantama, kokiais pagrindais ir motyvais remiasi apeliantė skųsdama teismo sprendimą, taip pat neaišku, kokias materialinės ir procesinės normas teismas ne taip pritaikė ar padarė pažeidimus taikydamas įstatymą. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad atsakovė neteisėtai įgijo ir valdė E. B. vardu išduotą banko kortelę ir taip laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. iš jo vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, nepagrįstai pasisavino 3 280,00 Eur, t. y. be pagrindo įgijo 3 280,00 Eur, tačiau tai buvo tik jos teiginys be jokių įrodymų.
5.2. Atsakovės teigimu, byloje įrodyta, kad ji rūpinosi savo broliu E. B. ir prižiūrėdama jį patyrė išlaidų, kurios atitinka tuo metu gautas jo pajamas, jos buvo panaudotos teisėtai ir tikslingai. Nurodo, kad duomenų, kad ji būtų netinkamai prižiūrėjusi brolį ar panaudojusi kitiems tikslams brolio pinigus, byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai
Skundas netenkintinas.
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Nors ieškovė apeliaciniame skunde ir nurodo prašymą bylą nagrinėti dalyvaujant ieškovei ir jos atstovui, tačiau jos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra visiškai nemotyvuotas, todėl netenkintinas ir byla išnagrinėtina rašytinio proceso apeliacine tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Remiantis bylos duomenimis, E. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Šilutės rajono 3-iojo notarų biuro notarės A. A. (duomenys neskelbtini) liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad apeliantė J. K. yra E. B., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė pagal įstatymą ir yra priėmusi palikimą, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Apeliantei 2020 m. rugsėjo 2 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, jame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro: 1) 3/4 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 2) 3/4 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).; 3) 3/8 dalys gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini); 4) 3/8 dalys tvarto, adresu (duomenys neskelbtini); 5) 3/8 dalys lauko tualeto, adresu (duomenys neskelbtini); 6) 1/2 dalis teisės naudotis 1,04 ha asmeninio ūkio žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktos 1993 m. balandžio 9 d. Šilutės rajono Jonaičių apylinkės tarybos sprendimu Nr. 168, nuomojamu pagal 2014 m. gruodžio 11 d. nuomos sutartį.
11. Taigi, apeliacinis skundas grindžiamas pagrindiniais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis subjektyviomis prielaidomis, netinkamai taikydamas ir aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą, turtinės žalos atlyginimą, asmens globėjo ir turto administratoriaus pareigų vykdymą, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės l d. iki 2019 m. gruodžio l0 d. tarp atsakovės V. R. ir E. B. susiklostė faktiniai rūpybos (globos) ir turto administravimo teisiniai santykiai, tačiau su nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės nesutinka.
12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi apeliantei buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo E. B., nebendrauti su juo, neieškoti ryšių ir nesilankyti name, kuriame gyvena E. B.. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-403-351/2019 apeliantė pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jai paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Paramos skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. išvadoje nurodyta, jog E. B. prižiūri ir slaugo sesuo V. R., E. B. nuo 2014 m. gruodžio 31 d. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Remiantis UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos cento 2019 m. liepos 8 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo duomenimis, E. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ir nepatikslinta (duomenys neskelbtini). VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2019 m. spalio 23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-386/2019 nurodyta, kad E. B. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) (pridėta civilinė byla Nr. 2YT-4045-1069/2019). Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4045-1069/2019 E. B. buvo pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse. Remiantis Lietuvos teismų informacine sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535-613/2020, atsižvelgęs į tai, kad E. B. (duomenys neskelbtini) mirė, Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikino ir civilinę bylą nutraukė.
13. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio įrašą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. B. negalėjo tinkamai savimi pasirūpinti, jam buvo reikalinga kito asmens priežiūra ir globa. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad iki 2019 m. gegužės 1 d. būtent ji rūpinosi sutuoktinio priežiūra, t. y. jis piniginėmis lėšomis, buvusiomis ginčo sąskaitoje, savarankiškai nedisponavo, ji rūpinosi šeimos buitimi, mokėjo komunalinius mokesčius, pirko maistą, veždavo sutuoktinį pas gydytojus, rūpinosi jo sveikatos priežiūra ir pan. E. B. dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos būklės savarankiškai minėtų klausimų spręsti negalėjo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog dėl 2019 m. gegužės 1 d. kilusio konflikto ir dėl teismo 2019 m. gegužės 2 d. ieškovei paskirtos kardomosios priemonės ji kartu su sutuoktiniu gyventi negalėjo, todėl negalėjo užtikrinti jo priežiūros. Be to, civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. gegužės 1 d. E. B. pradėjo gyventi pas atsakovę ir ji laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. rūpinosi broliu.
14. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad CK 3.242 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).
15. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Tik ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, teismas sprendžia, kuris iš pretenduojančių asmenų geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus ir skirtinas globėju.
16. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. tarp atsakovės ir E. B. susiklostė faktiniai rūpybos (globos) ir turto administravimo teisiniai santykiai, t. y. atsakovė perėmė iš ieškovės E. B. priežiūrą – rūpinosi jo buitimi, sveikatos priežiūra, būtinųjų poreikių tenkinimu ir pan. Be to, nustatyta, jog civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad E. B. vardu išduota banko kortelė, kuria ginčo laikotarpiu buvo išgrynintos piniginės lėšos, buvusios jo vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės žinioje taip pat atsirado dėl to, kad ji perėmė E. B. priežiūrą. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovė E. B. vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiomis piniginėmis lėšomis disponavo kaip jo faktinė rūpintoja (globėja) ir turto administratorė.
Dėl nepagrįstą praturtėjimą, turtinės žalos atlyginimą, asmens globėjo ir turto administratoriaus pareigų vykdymą reglamentuojančių teisės normų (ne) tinkamo (ne) taikymo
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą būtų netinkamai taikęs ir aiškinęs nepagrįstą praturtėjimą, turtinės žalos atlyginimą, asmens globėjo ir turto administratoriaus pareigų vykdymą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantės teiginiai, kad neva pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtų teisės normų institutą, yra iš esmės deklaratyvūs, todėl atmestini. Tokiu atveju svarbu pažymėti, kad apeliaciniame skunde, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, konstatuoja, kad apeliantė nenurodė jokių nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvų, nenurodė aplinkybių, galinčių patvirtinti skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Iš apeliacinio skundo turinio negalima suprasti, kodėl apeliantė nesutinka su Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu dėl turtinės žalos atlyginimo.
Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkami taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
19. Su šiais apeliaciniame skunde nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės nesutinka. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
20. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad vien tik apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
22. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą, turtinės žalos atlyginimą, asmens globėjo ir turto administratoriaus pareigų vykdymą, tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
25. Atsakovės atstovas advokatas R. K. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Kartu su atsiliepimu parteikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. V.Rimk.-2/2023, 2023 m. sausio 6 d., kurioje nurodyta, kad atsakovė patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus pateiktus duomenis nuspręstina, kad atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos iš esmės neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro kartu su advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija), 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.