- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-48-1060/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00216-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“
- Atsakovas
- A. L., I. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“ ir atsakovės A. L. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį atsakovėms I. V. ir A. L. dėl skolos už suteiktas paslaugas ir nesumokėtų kaupiamųjų įmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Druskininkų butų ūkis“ (toliau – ir Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės I. V. 578,60 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 113,46 Eur kaupiamąsias lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovės A. L. 578,60 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 113,46 Eur kaupiamąsias lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 2, l. 47 – 48).
2. Nurodė, kad atsakovėms nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė su daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendrija „Vijūnėlė“ 2015 m. spalio 29 d. yra sudariusi Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai privalo atsiskaityti su ieškove pagal pateikiamas sąskaitas kiekvieną mėnesį. Atsakovės su ieškove nėra sudariusios atskiros rašytinės sutarties dėl eksploatavimo išlaidų ir teikiamų komunalinių paslaugų teikimo, tačiau priima ieškovės teikiamas paslaugas, teikiamų paslaugų teikimui prieštaravimų nei žodžiu, nei raštu nereiškia ir taip savo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad ieškovė jų butui teiktų paslaugas. Atsakovės nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. už ieškovės teikiamas paslaugas yra įsiskolinusios bendrą 1 154,46 Eur sumą. Pagal sutarties 5.4.6 punktą, ieškovė proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja ir kaupiamąsias įmokas. Atsakovės kaupiamųjų lėšų nemokėjo nuo 2016 m. sausio 1 d., dėl ko susidaręs įsiskolinimas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. sudaro 226,92 Eur.
3. Atsakovė A. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė mokėjimo dokumento, įforminto nustatyta forma ir tvarka apie žyminio mokesčio apmokėjimą, nepateikė pasirašytos atstovavimo sutarties. Tarp jos ir daugiabučio namo butų savininkų bendrijos „Vijūnėlė“ (administratoriaus) 2011 m. liepos 1 d. buvo sudaryta Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) sutartis, kuri iki šiol nėra nutraukta, todėl ieškovės nurodyta sutartis yra negaliojanti. Ieškovė nėra bendrojo naudojimo objektų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius ir neturi pagrindo reikalauti paslaugų apmokėjimo iš gyvenamojo namo patalpų savininkų. Be to, iš ieškinio turinio ir buhalterinių pažymų negalima suprasti, už kokį terminą ieškovė prašo priteisti skolą, už kokias, kada ir kam suteiktas paslaugas. Sutarties sąlygose nenumatyta jokių atsakovių teisių ir pareigų, nenustatyta jokių konkrečių paslaugų pavadinimų ir tarifų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad iš atsakovių elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį, neįrodė nei paslaugų suteikimo fakto, nei jų priėmimo, pareigos apmokėti kaupiamąsias lėšas, nepateikė teikiamų paslaugų sąrašo ir jų tarifų. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad iš dalies sutinka sumokėti už komunalines paslaugas bei daliai reikalavimų, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 10 dalimi, prašė taikyti ieškinio senatį. Mokėjimai už komunalines paslaugas ir kaupiamąsias lėšas yra periodiniai, ieškinys pateiktas 2022 m. balandžio 8 d., todėl išieškojimo terminas turi prasidėti nuo 2017 m. balandžio 8 d. Įvertinusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 603, ieškovės į bylą pateiktus įrodymus sutiko, jog yra skolinga 660,92 Eur už namo administravimą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės I. V., ieškovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ naudai 449,84 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 113,46 Eur kaupiamąsias lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 563,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 766,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės A. L. ieškovės naudai 449,84 skolą už suteiktas paslaugas, 113,46 Eur kaupiamąsias lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 563,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 766,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė, grąžino ieškovei permokėtą 14,75 Eur žyminio mokesčio dalį. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
4.1. Atsakovei I. V. procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), taip pat teismo šaukimas ir nuoroda prisijungti prie teismo posėdžio išsiųsta elektroniniu paštu. Aplinkybę, kad atsakovei I. V. yra žinoma apie nagrinėjamą bylą patvirtina jos teismui atsiųstas elektroninis laiškas, tai 2024 m. sausio 9 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 44 sek. – 14 min. 06 sek.) patvirtino ir atsakovės dukra atsakovė A. L..
4.2. Daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovėms priklausantis butas, butų savininkų teisėms ir pareigoms, susijusioms su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, įgyvendinti įsteigta daugiabučio namo butų savininkų bendrija „Vijūnėlė“, kuri 2015 m. spalio 29 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė vykdo gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų paprastąjį administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą. Sutarties 3 punkte numatyta, kad sutartyje prisiimtus įsipareigojimus pripažįsta ir priima vykdyti visi butų/patalpų savininkai. Pagal sutarties 6.1 punktą bendrija įsipareigoja, vadovaujantis butų savininkų bendrijos 2015 m. spalio 25 d. susirinkimo sprendimu, leisti ieškovei vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros paslaugas. Už suteiktas administravimo, priežiūros ir kitas paslaugas kiekvienas buto savininkas (nuomininkas) atsiskaito tiesiogiai ieškovei pagal pateiktas sąskaitas. Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo atsiskaityti už pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugas pagal ieškovės pateiktas sąskaitas už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio paskutinės darbo dienos pagal galiojančius tarifus. Pagal papildomo susitarimo 6.2 punktą nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo atsiskaityti už pastato administravimo, techninės priežiūros darbus, bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas ir kitas paslaugas pagal ieškovės pateiktas sąskaitas už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio paskutinės darbo dienos pagal galiojančius tarifus, patvirtintas sąmatas. Nesumokėjus laiku mokesčių, skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo įsiskolinimo sumos. Tais atvejais, kai įkainiai už teikiamas paslaugas nustatomi ne šalių susitarimu, o Druskininkų savivaldybės sprendimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais institucijų teisės aktais, nauji įkainiai įsigalioja įsigaliojus teisės aktams dėl šių įkainių ir sutarties pakeitimai atskirai neįforminami. Apie pasikeitusius tarifus, mokėjimus ir įmokas ieškovė praneša internetinėje svetainėje.
4.3. Atsakovė A. L. 2011 m. liepos 1 d. su daugiabučio namo butų savininkų bendrija (DNSB) „Vijūnėlė“ sudarė Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) sutartį, kurios pagrindu DNSB „Vijūnėlė“ administruoja butų ar kitų patalpų savininkui dalinės nuosavybės teise priklausančių namo bendrojo naudojimo objektus, o atsakovė turi pareigą mokėti mokesčius pagal patektą sąskaitą. Ši sutartis yra neterminuota, įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos iki tol, kol bus nutrauktas administravimo faktas (sutarties 3 dalies 3 punktas). Tai reiškia, kad DNSB „Vijūnėlė“ 2015 m. spalio 29 d. sudarius sutartį su ieškove ir perdavus jai administratoriaus teises, atsakovės su DNSB „Vijūnėlė“ 2011 m. liepos 1 d. sudaryta sutartis nustojo galioti ir atsakovė prisiėmė visus įsipareigojimus, numatytus 2015 m. spalio 29 d. sutartyje (sutarties 3 punktas). Buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu ar bendrijos sudarytomis sutartimis dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, juos gali ginčyti teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo ar sutarties teisme, buto savininkas privalo juos vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingas savo daliai. Atsakovė kitoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ginčijo daugiabučio namo butų savininkų bendrijos „Vijūnėlė“ 2015 m. spalio 29 d. su ieškovu sudarytą sutartį, prašydama ją pripažinti negaliojančia, tačiau priimtais ir įsiteisėjusiais pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog sutarties pripažinti negaliojančia nėra jokio pagrindo (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-818-921/2023, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-244-314/2023), todėl ši sutartis yra galiojanti ir privalo būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Atsakovės atskirų sutarčių su ieškovu nėra sudariusios, todėl turi pareigą vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus (sutarties 3, 4, 6.2 punktai).
4.4. 2022 m. vasario 9 d. sutartis, pasirašyta tarp ieškovės ir D. ir partnerių advokatų profesinė bendrijos „AAA Law“ yra pateikta, sutartis pasirašyta advokatų bendrijos vadovaujančios partnerės G. D. ir ieškovės direktorės V. P., ja ieškovės interesams dėl skolos už suteiktas paslaugas ir kaupiamąsias lėšas priteisimo (atsakovės A. L. ir I. V.) pavedama atstovauti advokatui V. R. ir šis dokumentas patvirtina advokato įgaliojimus vesti bylą ieškovo vardu. Taigi ieškovės vardu advokatas pateikė ieškinį turėdamas tinkamai įformintus įgaliojimus.
4.5. Pagal sutarties 5.4, 6.2 punktus butų ir kitų patalpų savininkai privalo atsiskaityti už pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, mokėti kaupiamąsias įmokas pagal ieškovės pateiktas sąskaitas už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio paskutinės darbo dienos pagal galiojančius tarifus. Atsižvelgiant į sutarties nuostatas, pripažintina, jog mokesčiai už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų paprastąjį administravimą, jo nuolatinę techninę priežiūrą bei papildomas paslaugas, taip pat kaupiamosios įmokos negali būti išreikšti konkrečia pinigų suma, nes jie kinta priklausomai nuo paslaugų teikimo metu galiojančių mokesčių tarifų, metų laiko sezono, atliktų darbų ir pan. Šių įmokų nėra pagrindo kvalifikuoti periodinėmis išmokomis CK 1.125 straipsnio 10 dalies (iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos CK 1.125 straipsnio 9 dalis) prasme, nes periodinei išmokai pripažinti būtina konstatuoti ne tik mokesčio konkretų dydį, bet ir mokėjimo konkretų terminą. Todėl ieškovės pareikštiems ieškinio reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris bylos duomenis (ieškinys pateiktas 2022 m. balandžio 8 d., reikalavimai reiškiami nuo 2016 m.) nėra praleistas.
4.6. Ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė teismui buhalterines pažymas bei apyvartos žiniaraščius pagal objektą, kuriose yra aiškiai nurodyta, už kokias paslaugas bei už kokį laikotarpį atsakovėms yra paskaičiuotos mokėtinos sumos, todėl yra tinkamos ir leistinos įrodinėjimo priemonės, kurios vertinamos kaip įrodymas, galintis (ne)patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, jog ne visos ieškovės paskaičiuotos sumos yra teisingos ir pagrįstos: už namo bendrosios nuosavybės administravimą yra paskaičiuota 213,00 Eur, nors turėjo būti 212,85 Eur; už namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą paskaičiuota 688,63 Eur, nors turėjo būti 686,18 Eur, ieškovė nepagrįstai, nesant sutarties šalių susitarimo pakeisti papildomo susitarimo priede Nr. 2 nustatytus tarifus, nuo 2022 m. liepos mėn. mokesčius už techninę priežiūrą paskaičiavo padidintu tarifu; ieškovė nepagrįstai skaičiavo už šalto vandens pardavimą bei šalto vandens prietaisų aptarnavimą, nes duomenų, jog ieškovė vykdo atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūrą atsakovių bute ir turi pagrindą skaičiuoti mokesčius už šalto vandens pardavimą bei bute esančių atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūrą, nepateikė.
4.7. Iš ieškovės buhalterinių pažymų matyti, kad ieškovė mokesčius už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą nuo 2020 m. yra paskaičiavusi mažesniais įkainiais, jos prašoma iš atsakovių priteisti sumas yra 310,91 Eur, t. y. mažesnė nei atsakovės privalėjo mokėti, todėl laikytina pagrįsta. Tuo tarpu atsakovės pateiktuose paskaičiavimuose mokesčiai už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą paskaičiuoti nepridedant PVM mokesčio. Iš buhalterinių pažymų bei apyvartos žiniaraščių pagal objektą matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. už elektros energiją atsakovės ieškovei turėjo sumokėti 131,83 Eur, todėl šią sumą ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovių. Nesant prie papildomo susitarimo nustatyto atskiro laiptinių ir lauko teritorijos valymo paslaugų sąmatos ir tarifo, teismas sprendė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. mokesčiai už ieškovės faktiškai suteiktas laiptinių ir lauko teritorijų valymo paslaugas paskaičiuoti pagrįstai bei teisingai ir atsakovės už minėtą laikotarpį turi pareigą sumokėti ieškovei 28,60 Eur šio mokesčio. Ieškovė šį mokestį paskaičiuoja ir už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog minėtu laikotarpiu šios paslaugos buvo teiktos bei už kokią kainą, nepateikė, todėl teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. paskaičiuota 108,86 Eur (137,46 Eur – 28,60 Eur) suma už laiptinių valymą yra nepagrįsta.
4.8. Daugiabučio gyvenamojo namo naudingas plotas yra 1 021,96 kv. m. Duomenų, kad Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Druskininkuose, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikis planas būtų parengtas/patvirtintas nėra, butų savininkai nėra pritarę dėl kaupiamųjų lėšų tarifo dydžio, todėl atsakovėms kyla prievolė mokėti kaupiamąjį mokestį taikant minimalų kaupiamosios įmokos tarifą. Iš byloje pateiktų buhalterinių pažymų matyti, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. atsakovės turėjo sumokėti ieškovei 226,92 Eur kaupiamąsias lėšas, kiekvieną mėnesį mokant po 2,44 Eur (0,05 Eur x 48,87 bendras plotas). Objektyvių priežasčių ar argumentų, kodėl atsakovės nesutinka su kaupiamųjų įmokų suma nenurodė.
Šalies argumentai
4.9. Ieškovės ir jos atstovo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių: jie pagrįstai vienos iš atsakovių adresą nurodė bute, kuriam teikiamos paslaugos. O tai, kad ieškovė pirminiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių skolą solidariai, o ne lygiomis dalimis, tikslino ieškinius, taip pat nėra ir negali būti vertinama, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovės su ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė teikdama ieškinį jį apmokėjo 36,75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, jis yra įskaitytas byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą dalyje dėl nepriteisto techninės priežiūros mokesčio, laiptinių tvarkymo mokesčio bei šalto vandens pardavimo ir apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį (patikslintą) tenkinti visiškai; iš atsakovių lygiomis dalimis priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodoma:
5.1. Techninės priežiūros tarifas nebuvo ir negalėjo būti nustatytas susitarimu tarp ieškovės ir DNSB „Vijūnėlė“, kadangi tokį tarifo padidėjimą nustatė Druskininkų savivaldybės taryba 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T1-114 nustatydama daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalius techninės priežiūros tarifus. Teismui buvo pateiktas šis sprendimas su priedais. Nors 2020 m. ir buvo pasirašytas papildomas susitarimas su DNSB „Vijūnėlė“ dėl techninės priežiūros tarifų nustatymo ir tas tarifas buvo 1,36 Eur kas mėnesį, tačiau pasikeitus tam maksimaliam tarifui (nuo 2022 m. liepos 1 d.) ne pagal atskirą susitarimą, bet šį tarifą nustačius Druskininkų savivaldybės tarybai sprendimu Nr. T1-114 9 (ir šis Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimas ieškovei yra privalomas), pagal namo bendrąjį naudingąjį plotą būtent šiam namui ir buvo skaičiuojamas techninės priežiūros mokestis pagal padidėjusį tarifą 0,026 Eur už kv. m. (be PVM). Būtent tai nuo 2022 m. liepos 1 d. ir padidino techninės priežiūros mokestį nuo 1,36 Eur iki 1,54 Eur. Taigi, šioje dalyje teismas nepagrįstai iš atsakovių nepriteisė 2,70 Eur sumos už techninę priežiūrą padidėjusiu tarifu už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.
5.2. Ieškovė pateikė teismui paaiškinimus (naują buhalterinę pažymą), patvirtinančius, kas sudaro kitas už aktualų laikotarpį nurodytas su laiptinių valymu ir teritorijos tvarkymu susijusias mokėtinas sumas. Kaip skaičiuojama ir apskaičiuojama laiptinių valymo suma kas mėnesį, ieškovas nurodė ir pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kokių dokumentų pagrindu ir kaip tas mėnesinis mokestis apskaičiuojamas ir kaip susidaro konkreti kas mėnesį mokėtina suma. Už vieną laikotarpį teismas nematė kliūčių šią sumą priteisti, nes jam nekėlė jokių abejonių tokio skaičiavimo pagrįstumas ir principas. Matydama, kokią išvadą dėl kito laikotarpio šio mokesčio skaičiavimo padarė pirmosios instancijos teismas, ieškovė kartu su skundu pateikė laikotarpio nuo 2022 m. kovo mėnesio iki 2023 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktus už kiekvieną mėnesį su juose nurodytomis sumomis (o aritmetinio paskaičiavimo principai lieka tie patys). Už kiekvieną mėnesį apskaičiuojama laiptinių valymo suma gaunama atliekant šiuos aritmetinius veiksmus: imant, pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio mėnesio darbų atlikimo aktą: 154,88 Eur suma dalijama iš visų butų ploto (1 050,40) ir gauta suma dauginama iš 48,87 (atsakovių buto ploto). Taip gaunama suapvalinta 7,21 Eur suma, kuri ir matoma buhalterinėje pažymoje ties 2022 m. lapkričio mėnesiu. Šių duomenų ankstesnis nepateikiamas negali pakeisti ir nekeičia fakto, kad šios paslaugos buvo teikiamos ir už jas atsakovės privalo sumokėti.
5.3. Kaip apskaičiuojama ieškovės buhalterinių pažymų grafoje „šalto vandens pardavimo kaina“, o vėliau – „šalto vandens prietaisų aptarnavimo mokestis“, buvo išsamiai nurodyta ieškovės 2024 m. kovo 27 d. pranešime teismui. Ieškovė ir UAB „Druskininkų vandenys“ dar 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paslaugų teikimo sutartį. Pagal šios sutarties 2 dalį ieškovas perka geriamąjį vandenį, kurį naudoja daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai buitinėms reikmėms; ieškovė vykdo ir geriamojo vandens apskaitos prietaisų priežiūrą ir administruoja apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šios sutarties 6.5 punktą ieškovė laiku atsiskaito už patiektą vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Ieškovės atsakingų asmenų (buhalterės ir direktorės) pasirašytose buhalterinėse pažymose nurodytos sumos yra realios, teisėtos ir pagrįstos.
Atsiliepimas
6. Atsakovė A. L. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti. Pažymėjo, kad šalių teisiniai santykiai dėl tarifų ir teikiamų paslaugų sąrašo yra reguliuojami nuostatais dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. Nr. 603 nutarimu. 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrija ir ieškovė pasirašė dokumentą dėl gyvenamojo namo tarifų nustatymo: daugiabučio gyvenamojo namo techninė priežiūra – 0,02 Eur/kv. m.; daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra - 0,09 Eur/kv. m. Šis dokumentas neprieštarauja nuostatų normoms, tarifai neviršija savivaldybės tarybos patvirtintų maksimalių tarifų už atitinkamą paslaugą. Todėl apeliantės teiginiai dėl techninės priežiūros tarifo nebuvimo yra nepagrįsti. Mokėjimas už namo bendrojo vandens prietaisų aptarnavimą įtrauktas į daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros kainą. Įstatymas nenumato jokių kitų mokėjimų už šildymo vandens sistemos priežiūrą. Šalto vandens pardavimas įtrauktas į geriamojo vandens tarifą, tai nėra komunaline paslauga, už kurią ieškovė gali atskirai reikalauti apmokėjimo iš buto savininkų. Pagal nuostatų 8.6 punktą mokestį už bendrojo naudojimo patalpų valymą priskaičiuoja tik sutarties arba patalpų savininkų sprendimo pagrindu, pagal patvirtintus šių paslaugų sąmatas ir tarifus. Ieškovė neįrodė, kai dėl bendro naudojimo laiptinių valymo paslaugų butų savininkai sudarė pirkimo sutartį arba priėmė sprendimą dėl paslaugų teikimo ir tarifo.
Šalies argumentai
7. Atsakovė A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2024 m. rugpjūčio 5 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą. Skunde nurodoma:
7.1. GNSB „Vijūnėlė” nustatyta tvarka nepranešė atsakovėms nei apie šaukiamą susirinkimą, nei apie jo darbotvarkę, tokiu būdu pažeidė buto savininko teisę dalyvauti visuotiniame susirinkime ir sprendimų priėmimo tvarką. Apie 2015 m. spalio 29 d. sutartį su ieškove atsakovė sužinojo tik 2022 m. balandžio mėnesį, kai ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti skolą už komunalines paslaugas. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovės su ieškove nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl eksploatavimo išlaidų ir teikiamų komunalinių paslaugų teikimo. Taigi 2015 m. spalio 29 d. sutartis, sudaryta tarp juridinių asmenų, kurios šalimi nėra atsakovės, primesta atsakovėms prieš jų valią. Be to, pagal administruojamų ir prižiūrimų namų sąrašą ieškovės interneto svetainėje, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (duomenys neskelbtini), ieškovė neadministruoja ir neprižiūri.
7.2. Nuostatai dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. Nr. 603 nutarimu numato, kad mokėjimai už komunalines paslaugas mokami periodiškai. Todėl teismo išvada, kad šiems mokesčiams netaikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, neteisinga.
7.3. Ieškovė, reikšdama reikalavimą išieškoti skolą, privalo pateikti skolos apskaičiavimą. Apskaičiavimas turi būti aiškus, pagrįstas teisės normomis, jame turi būti nurodyta galutinė išieškojimo suma. Ieškovė tokio dokumento nepateikė, pakeičiant jį buhalterinėmis pažymomis. Todėl atsakovė pateikė paaiškinimą su skolos apskaičiavimu už komunalines paslaugas. Nepaisant to, teismas savo sprendimą grindė ieškovės pateiktomis buhalterinėmis pažymomis bei apyvartos žiniaraščiais pagal objektą.
7.4. Įstatymas (Nuostatai dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo) aiškiai nustato pavadinimų ir mokamų paslaugų sąrašą. Nei įstatyme, nei miesto savivaldybės teisės aktuose, nei sutartyje nėra tokių sąvokų kaip eksploatacinės ir administravimo išlaidos. Įstatymo įvardijamų terminų ir sąvokų keitimas yra nepriimtinas. Administratorius neturi teisės reikalauti tokių išlaidų apmokėjimo.
7.5. Pagal nuostatų 8.5 punktą bendro naudojimo elektra apskaičiuojama pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir sutartis su elektros energijos tiekėjais. Ieškovės buhalterija nurodo tik mokesčio sumą. Ieškovė nepatvirtino minėtų sumų apskaičiavimo už konkretų terminą, nepateikė nei sutarties, nei tarifų, nei sumos apskaičiavimo tvarkos už bendro naudojimo elektrą. Tuo tarpu, teismas pripažino reikalavimo sumą pagrįsta, motyvuojant tuo, kad name yra apšvietimas.
7.6. Pagal nuostatų 8.8 punktą, privaloma mokėti mėnesines kaupiamąsias įmokas – pagal kaupiamosios įmokos tarifą, nustatytą vadovaujantis Kaupimo tvarkos aprašu ir (ar) kitais teisės aktais, nustatančiais lėšų kaupimą namui atnaujinti (modernizuoti). Ieškovė nepateikė jokio skolos sumos apskaičiavimo ir galutinės išieškojimo sumos, kaupiamosios įmokos tarifas nenurodytas, apskaičiavimo tvarka nežinoma. Nepaisant to, teismas pripažino visą reikalavimo sumą pagrįsta nustatęs kaupiamosios įmokos tarifą – 0,05 Eur/kv. m./mėn.
7.7. Civilinė byla dėl skolos už komunalines paslaugas išieškojimo nesudėtinga teisės požiūriu, specialių žinių nereikalinga, todėl teismas turėjo pagrindą ieškovės atstovavimo išlaidas sumažinti, tačiau to nepadarė.
7.8. Atsakovė I. V. yra Rusijos Federacijos pilietė ir Lietuvos Respublikos teritorijoje ji neturi gyvenamosios vietos, nemoka lietuvių kalbos, nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija. Ieškovei ir teismui šios aplinkybės buvo žinomos. Tačiau teismas neįteikė atsakovei I. V. procesinių dokumentų nustatyta forma ir tvarka, nepranešė apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės piktybiškai nemoka mokesčių, juos galima išsiieškoti tik priverstine tvarka. Teismas viso proceso metu net per daug stengėsi atsakovėms užtikrinti jų teisę į teisinę gynybą, nors ta pati atsakovė eilę kartų ignoravo teisėjos reikalavimus pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti medicininius dokumentus, taigi pati atsakovė vilkino bylos nagrinėjimą. Teismas ėmėsi eilės veiksmų, kad atsakovei I. V. visi procesiniai dokumentai būtų įteikti jai suprantama kalba bei tinkamu būdu. Atsakovė A. L. pati patvirtino, kad ji bendrauja su savo motina (I. V.). Todėl neabejotina, kad tik piktnaudžiaudama procesu A. L. vis mėgino aiškinti, kad jos motinai procesiniai dokumentai nėra įteikiami ir ji nieko apie vykusį teismo procesą nežino. Teismas be to pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas ir tokius savo teiginius pagrindė aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika sprendžiant analogiškus klausimus. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendime nurodė teisinį reguliavimą, kuriuo vadovaujantis priteisė ieškovės naudai iš atsakovių jų nei karto nemokėtų kaupiamųjų lėšų skolą. Ieškovė dar vykstant bylos nagrinėjimui buvo nurodžiusi tiek teisinį reguliavimą, tiek ir kitus duomenis, kaip ir kodėl kas mėnesį atsakovių butui yra skaičiuojamos konkretaus dydžio kaupiamosios įmokos. Atsakovės teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų dydžio taip pat yra niekuo nepagrįsti ir nemotyvuoti bei grindžiami tik emocijomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė esminį bylinėjimosi išlaidų priteisimo principą (pralaimėjęs moka), todėl apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundų ribas.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už suteiktas paslaugas ir nesumokėtų kaupiamųjų įmokų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovė prašo priimti naujus įrodymus: laikotarpio nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktus (už laiptinių valymo paslaugas), ieškovės ir UAB „Druskininkų vandenys“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė nurodo, kad naujai pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsakovė nesutinka su pateiktu prašymu ir nurodo, kad ieškovei nebuvo jokių kliūčių laiku ir tinkama forma juos pateikti pirmosios instancijos teismui.
13. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, jų turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo priimti naujų įrodymų. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti po 577,23 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 113,46 Eur kaupiamąsias lėšas ir ieškinyje, patikslintame ieškinyje, paaiškinimuose nurodė reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai yra skirti ieškovės procesiniuose dokumentuose įrodinėjamomis aplinkybėmis pagrįsti. Ieškovė turėjo pareigą pasirūpinti, kad jie būtų gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme, svarbių priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, apeliantė nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020). Taigi, šie įrodymai objektyviai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
15. Atsakovei I. V. ir A. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 48,87 kv. m. ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 9 – 10). Tarp atsakovės A. L. ir daugiabučio namo butų savininkų bendrijos „Vijūnėlė“ 2011 m. liepos 1 d. sudaryta Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) sutartis (el. b. t. 1, l. 43 – 44). Tarp daugiabučio namo butų savininkų bendrijos „Vijūnėlė“ ir UAB „Druskininkų butų ūkis“ 2015 m. spalio 29 d. sudaryta pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartis (toliau – Sutartis) (el. b. t. 1, l. 6 – 8). Ieškovė ir daugiabučio namo butų savininkų bendrija „Vijūnėlė“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties (toliau – Papildomas susitarimas) (el. b. t. 2, l. 115-116, 118).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
16. Ieškovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ nesutinka su skundžiama teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta: ieškovė nepagrįstai atsakovių butui skaičiavo nuo 2022 m. liepos mėnesio mokesčius už techninę priežiūrą padidintu tarifu; už laiptinių valymą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. paskaičiuota 108,86 Eur suma yra nepagrįsta; nėra duomenų, kad ieškovė vykdo atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūrą ir turi pagrindą skaičiuoti mokesčius už šalto vandens pardavimą.
17. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Be to, remiantis CK 4.82 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003).
18. Daugiabučio namo butų savininkų bendrija „Vijūnėlė“ 2015 m. spalio 29 d. su ieškove UAB „Druskininkų butų ūkis“ sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė nuo 2015 m. spalio 29 d. vykdo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų paprastąjį administravimą ir techninę priežiūrą. Ieškovė ir Daugiabučio namo butų savininkų bendrija „Vijūnėlė“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Papildomą susitarimą, kuria pakeitė Sutarties 5.3, 5.4.2, 5.4.5; 6.2 punktus bei Priede Nr. 2 sutarė techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objekto priežiūros paslaugų tarifus (el. b. t. 1, l. 6 – 8, t. 2, l. 115 – 116, 118). Pagal Sutarties 5.4 punktą ieškovė proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas už namo bendrojo naudojimo objektų (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto) nuolatinę techninę priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytą tvarką ir tarifą (pridedama Priedas Nr. 1 ir Nr. 2) (Sutarties 5.4.2 punktas, pakeistas Papildomu susitarimu).
19. Papildomo susitarimo 4.6.2. punkte numatyta, kad tais atvejais, kai įkainiai už teikiamas paslaugas nustatomi ne šalių susitarimu, o Druskininkų savivaldybės sprendimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais institucijų teisės aktais, nauji įkainiai įsigalioja įsigaliojus teisės aktams dėl šių įkainių ir sutarties pakeitimai atskirai neįforminami. Apie pasikeitusius tarifus, mokėjimus ir įmokas Bendrovė praneša internetinėje svetainėje.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai, nesant Sutarties šalių susitarimo pakeisti Papildomo susitarimo priede Nr. 2 nustatytus tarifus, nuo 2022 m. liepos mėn. mokesčius už techninę priežiūrą paskaičiavo padidintu tarifu. Apeliacinės instancijos teismas laiko tokius pirmosios instancijos teismo argumentus teisiškai nepagrįstais.
21. CK 4.84 straipsnio 8 punkte numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, (toliau – Nuostatai) 8.2 punktą administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą, liftus, kitus potencialiai pavojingus įrenginius) techninę priežiūrą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, neviršijantį savivaldybės tarybos nustatyto statinio techninės priežiūros maksimalaus tarifo.
22. Nuostatų 8.2 punkte įtvirtinta, kad tarifas apskaičiuojamas Sutartyje nustatyta tvarka, pagal kurią įkainius pakeitus teisės aktų nustatyta tvarka, sutarties pakeitimai atskirai neįforminami. Sutartyje yra aiškiai pateikta nuoroda į tarifus, apskaičiuotus teisės aktų nustatyta tvarka. Tokia Sutarties norma neprieštarauja Nuostatų 8.2 punkte įtvirtintai sąlygai – tarifai turi neviršyti savivaldybės tarybos nustatyto statinio techninės priežiūros maksimalaus tarifo.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T1-114 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T1-66 „Dėl Druskininkų savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ pakeitimo bei uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“ direktorės 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 23 „Dėl Druskininkų miesto ir Druskininkų savivaldybėje administruojamų daugiabučio gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ nuo 2022 m. liepos mėn. keitėsi techninės priežiūros tarifas, kuris padidėjo nuo Papildomo susitarimo priede Nr. 2 numatyto 0,02 iki 0,026 (0,031 Eur su PVM) (el. b. t. 2, l. 119-127). Už namo techninę priežiūrą nuo 2022 m. liepos mėn. taikomas padidintas tarifas – 1,54 Eur ((0,026 x 21 proc. (PVM) = 0,00546; 0,026 + 0,00546 = 0,03146; 0,03146 x 48,87 m² (buto plotas)) (el. b. t. 2, l. 91 – 93). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje yra pagrindas pakeisti sprendimą ir padidinti iki 53,02 Eur už techninę priežiūrą prašomą priteisti sumą ir priteisti ieškovės prašomą 688,63 Eur sumą (189,84 Eur bendrojo naudojimo objektų priežiūra + 53,02 Eur už techninė priežiūra + 445,77 Eur eksploatacinės išlaidos).
Žemesnės instancijos teismas
24. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jokių įrodymų, net ir teismui įpareigojus, nepateikė apie tai, kad 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu paslaugos buvo teiktos ir už kokią kainą. Ieškovė pažymėjo, kad sąžiningai ir teismo nustatytu terminu įvykdė ne tik teismo įpareigojimą, bet ir pasiūlymą – pateikė paaiškinimus (naują buhalterinę pažymą), patvirtinančius, kas sudaro kitas už aktualų laikotarpį nurodytas mokėtinas sumas.
25. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
26. Nuostatų 8.6 punkte numatyta, kad už bendrojo naudojimo patalpų valymą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą paslaugos kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 1 d. protokoline nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti teismui duomenis: kokiu pagrindu, kokiais tarifais buvo paskaičiuota skola, konkrečiai nurodant kokiai paslaugai, koks buvo taikomas tarifas, pagal kokį sprendimą buvo taikomas paskaičiavimas už kaupiamąsias įmokas, pridedant tai patvirtinančius dokumentus, duomenis už ginčo laikotarpį. Ieškovė pirmosios instancijos teismui 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. gegužės 5 d. pateikė papildomos paaiškinimus ir dokumentus (reg. Nr. DOK-13133, DOK-14302). 2024 m. gegužės 5 d. paaiškinime ieškovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio, 2021 m. gruodžio, 2022 m. sausio ir 2022 m. vasario mėnesiais atsakovių butui buvo skaičiuojama 7,15 Eur suma už laiptinės valymą. Ieškovė pateikė įrodymus: 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. atliktų darbų aktus (el. b. t. 2, l. 144 – 147). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. mokesčiai už ieškovės faktiškai suteiktas laiptinių ir lauko teritorijų valymo paslaugas paskaičiuoti pagrįstai bei teisingai ir atsakovės už minėtą laikotarpį turi pareigą sumokėti ieškovui 28,60 Eur (7,15 Eur (153,68 Eur atliktų paslaugų vertė su PVM / 1050,40 visų namo buto plotas x 48,87 atsakovės buto plotas) x 4 mėn.) šio mokesčio. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu ieškovė nepateikė įrodymų, kad šiuo laikotarpiu buvo teiktos paslaugos ir už kokią kainą, dėl to paskaičiuotą 108,86 Eur (137,46 Eur – 28,60 Eur) sumą už laiptinių valymą laikė nepagrįsta.
28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada. CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovei, o ne teismui. Ieškovė privalėjo įrodyti savo prievolės įvykdymo faktą, atsakovių prievolės neįvykdymo faktą ir skolos dydį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino savo CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus įgaliojimus. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal CPK 14 straipsnio 2 dalį teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad nėra priimtas patalpų savininkų sprendimas patvirtinti šios paslaugos sąmatą ir tarifą, be to, ieškovė teikia šias paslaugas žodinio susitarimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti ieškovės 108,86 Eur reikalavimo dalies pagrįstumą (paslaugos teikimo faktą ir tarifo dydį). Dėl nesavalaikio įrodymų teikimo ieškovė turi prisiimti su tokiais veiksmais, susijusias teisines pasekmes – šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Kadangi ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistinos sumos dydį.
29. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė šalto vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio, motyvuodamas tuo, kad duomenų (net ir teismui įpareigojus), jog ieškovė vykdo atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūrą atsakovių bute ir turi pagrindą skaičiuoti mokesčius už šalto vandens pardavimą bei bute esančių atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūrą, nepateikė.
30. Ieškovė savo reikalavimui pagrįsti nurodė, kad pagal Druskininkų savivaldybės 2011 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. T1-128 1.4.1 punktą, geriamojo vandens tarifas butui per mėnesį – 2,86 Lt. Dėl to atsakovių butui buvo skaičiuojamas kas mėnesį iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio 1,00 Eur dydžio mokestis (2,86 x 21 proc. = 0,6006; 2,86 + 0,6006 = 3,46 Lt arba 1,00 Eur. Vėliau, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. O3E-344 2.5.1 punkto pagrindu geriamojo vandens pardavimo kaina padidėjo iki 1,84 Eur, kadangi pasikeitė dydis (1,52 Eur butui per mėn.) (1,52 x 21 proc. = 0,3192; 1,52 + 0,3192 = 1,84) (el. b. t. 2, l. 91 – 93, DOK-13133). Ieškovė pateikė Druskininkų savivaldybės 2011 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. T1-128 (el. b. t. 2, l. 130 – 131), pagal kurio 1.4.1. punktą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei pardavimo kaina vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute, kai apskaitos prietaisas priklauso vandens tiekėjui – 2,86 Lt butui per mėnesį. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. O3E-344 2.5.1 punktą – nustatytos UAB „Druskininkų vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bei atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos bazines kainos (be pridėtinės vertės mokesčio): atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos bazinė kaina vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas bute, kai įrengtas atsiskaitomasis apskaitos prietaisas – 1,52 Eur butui per mėn. Taigi, šios nuostatos reglamentuoja atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros mokestį, kai vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute.
31. Ieškovė buhalterinėse pažymose (el. b. t. 3, l. 16 – 123) įvardino mokestį kaip šalto vandens pardavimo kainą, vėliau kaip šalto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį.
32. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai už įvade apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka (6 dalis).
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė netiekia į atsakovių butą šalto vandens ir neatlieka apskaitos prietaisų priežiūros atsakovių bute. Tačiau, apskaičiuoja šalto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančius atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros mokestį, kai vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute. Taigi, teisės aktai, kuriais vadovaujasi ieškovė, reglamentuoja visiškai skirtingas situacijas negu ieškovė įrodinėja kaip savo reikalavimų pagrindą. Ieškovė neįrodinėja, kad geriamasis vanduo atsakovėms tiekiamas iš centralizuoto įvado ir šalto vandens prietaisų aptarnavimo mokestis skaičiuojamas būtent už tokio prietaiso priežiūrą. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės paskaičiuoti mokesčiai už šalto vandens pardavimą bei šalto vandens prietaisų aptarnavimą, šiuo konkrečiu atveju, yra nepagrįsti.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
34. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, kadangi 2015 m. spalio 29 d. sutartis sudaryta tarp juridinių asmenų ir atsakovės nėra sutarties šalis, sutarties turinio bendrija neviešino, taigi, šios sutarties sąlygos primestos atsakovėms (butų savininkams) prieš jų valią. Apeliacinės instancijos teismas laiko šiuos atsakovės argumentus teisiškai nepagrįstais.
35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įsteigta daugiabučio namo butų savininkų bendrija „Vijūnėlė“. Atsakovė A. L. 2011 m. liepos 1 d. su daugiabučio namo butų savininkų bendrija „Vijūnėlė“ sudarė Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) sutartį, kurios pagrindu daugiabučio namo butų savininkų bendrija „Vijūnėlė“ administruoja butų ar kitų patalpų savininkui dalinės nuosavybės teise priklausančių namo bendrojo naudojimo objektus, o atsakovė turi pareigą mokėti mokesčius pagal patektą sąskaitą (el. b. t. 2, b. l. 5 – 6). Šios sutarties dalies III. Kitos sąlygos 3 punkte numatyta, kad sutartis neterminuota, įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja tol, kol bus nutrauktas administravimo faktas. Daugiabučio namo butų savininkų bendrija „Vijūnėlė“ 2015 m. spalio 29 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė vykdo gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų paprastąjį administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą.
36. CK 4.48 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu (turto paprastasis administravimas). CK 4.236 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 1.117 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminas gali būti apibrėžiamas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. 2015 m. spalio 29 d. sudaryta Sutartis yra juridinis faktas, su kuriuo šalys (atsakovė ir daugiabučio namo butų savininkų bendrija „Vijūnėlė“) susiejo teisines pasekmes – pasibaigė teisiniai santykiai. Taigi, 2011 m. liepos 1 d. Sutarties galiojimas buvo apibrėžtas įvykiu arba kitaip tariant juridiniu faktu. Daugiabučio namo butų savininkų bendrija „Vijūnėlė“ 2015 m. spalio 29 d. sudarius Sutartį, 2011 m. liepos 1 d. Sutarties galiojimas baigėsi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovė turi reikalavimo teisę.
37. Atsakovė teisminiame procese laikėsi pozicijos, kad ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Atsakovė aiškina, kad mokėjimas kas mėnesį, t. y. prievolės apibrėžimas konkrečiu terminu, leidžia daryti išvadą, kad tai yra periodinės išmokos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atsakovės CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimu. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Teisės pažeidimą sukelia prievolės nevykdymas, termino tokiai prievolei įvykdyti praleidimas ir t. t. Ieškovė teikia pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, už kurias atsakovei kyla pareiga mokėti. Tai, kad už paslaugas išrašomos sąskaitos kiekvieną mėnesį, nes mokama už suteiktas paslaugas ir nurodomas terminas įvykdyti prievolę nesudaro pagrindo pripažinti šių sumų kaip periodinių išmokų. Atsakovė nėra periodinių išmokų mokėtoja ieškovės atžvilgiu. Taigi, atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei jokių periodinių išmokų. Kadangi ieškovė reikalavimą pareiškė dėl atsakovės prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas nevykdymo, ieškovės pareikštiems ieškinio reikalavimams yra taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą išieškoti skolą, privalo pateikti skolos apskaičiavimą, apskaičiavimas turi būti aiškus, pagrįstas teisės normomis, jame turi būti nurodyta galutinė išieškojimo suma, šiuo atveju, ieškovė tokio dokumento nepateikė, o pakeitė jį buhalteriniais dokumentais.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šie faktiniai duomenys turi būti gauti tik įstatymų nustatyta tvarka (leistinumo reikalavimas), taip pat įrodymai turi būti patikimi (patikimumo reikalavimas). Be to, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 50 punktas).
40. Buhalterinė pažyma yra rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų turinio jame yra susisteminta informacija apie ieškovės teiktas konkrečias paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad buhalterinėse pažymose esantys duomenys negali būti laikomi įrodymais šioje civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
41. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas atsisakė įvertinti pateiktus atsakovės skolos apskaičiavimo ir paaiškinimo argumentus (el. b. t. 3, l. 147 – 149). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovei apskaičiuojant mokėtiną sumą nebuvo pridėtas PVM mokestis, todėl tokie paskaičiavimai nėra teisingi ir jais teismas nesivadovauja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apibrėžė, jog ieškovės reikalavimo pagrįstumui turi būti taikomos Sutarties ir Papildomo susitarimo nuostatos. Atsakovės pateiktas pasiūlymas dėl mokesčio apskaičiavimo yra klaidingas, nes jame nėra įtrauktas PVM mokestis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovės pateiktais paskaičiavimais.
42. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad įstatymas (Nuostatai dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo) aiškiai nustato pavadinimų ir mokamų paslaugų sąrašą. Nei įstatyme, nei miesto savivaldybės teisės aktuose, nei sutartyje nėra tokių sąvokų kaip eksploatacinės ir administravimo išlaidos. Akivaizdu, kad įstatymo įvardijamų terminų ir sąvokų keitimas yra nepriimtinas. Taigi, administratorius neturi teisės reikalauti tokių išlaidų apmokėjimo.
43. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo iš atsakovių už faktiškai suteiktas paslaugas. Administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos apibrėžtos Nuostatuose. Suteiktų paslaugų lingvistinė išraiška nepaneigia suteiktų paslaugų fakto ir dėl to nepaneigia ieškovės teisės reikšti reikalavimą atsakovėms atsiskaityti už pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
44. Atsakovė vadovaujasi Nuostatų 8.5 punktu, pagal kurį bendro naudojimo elektra apskaičiuojama pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir sutartis su elektros energijos tiekėjais ir nurodo, kad ieškovė nepagrindė apskaičiavimo už konkretų terminą, nepateikė nei sutarties, nei tarifų, nei sumos apskaičiavimo tvarkos už bendrą elektrą.
45. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
46. Sutarties 5.4.4 punkte numatyta, kad bendrovė proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja šiuos mėnesinius mokesčius ir įmokas: už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms, apskaičiuojamas pagal šios energijos apskaitos prietaisų rodmenis.
47. Pirmosios instancijos teismas iš buhalterinių pažymų bei apyvartos žiniaraščių pagal objektą padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. už elektros energiją atsakovės ieškovui turėjo sumokėti 131,83 Eur, todėl šią sumą ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovių. Pirmosios instancijos teismas elektros energijos tiekimo faktui nustatyti pasirėmė pačios atsakovės paaiškinimais, pagal kuriuos neginčijamai nustatyta, kad bendroms reikmėms elektros energija buvo tiekiama. CPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Tokiu atveju laikoma, kad pripažintas faktas yra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovėms sąskaitos už komunalines paslaugas yra siunčiamos kiekvieną mėnesį, atsakovės neginčija siųstuose sąskaitose nurodytų dydžių už elektros energiją. Be to, byloje nėra ginčo, kad atsakovės būtų atsiskaičiusios pagal pateiktas sąskaitas.
48. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 36 punktą). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 55 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
49. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
50. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal byloje surinktus įrodymus faktą, kad atsakovės nemokėjo už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją, kurią tiekė UAB „Ignitis“ visam namui, ir kuris buvo apskaičiuotas proporcingai joms priklausančių patalpų nuosavybės daliai, pakanka laikyti nustatytu.
51. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad iš ieškovės buhalterijos matyti tik mokesčio suma, už laikotarpį 20172019 m. jokių sumų nėra apskritai, kaupiamosios įmokos tarifas nenurodytas, apskaičiavimo tvarka nežinoma.
52. CK 4.82 straipsnio 4 dalį, patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Įstatymas nenustato namo bendraturčiui teisės pasirinkti, ar mokėti šias išlaidas ar ne ir jos turi būti privalomai mokamos.
53. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.
54. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Aprašas) 11.1 punktą atsakovėms pagal namo naudingąjį plotą (1 021,96 m²) ir patalpų plotą (48,87 m²) kiekvieną mėnesį priklauso mokėti 0,05 Eur / m² kaupiamųjų lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
55. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo tvarka yra nurodyta Apraše, dėl to atsakovės argumentai, kad kaupiamosios įmokos tarifas nenurodytas, apskaičiavimo tvarka nežinoma yra nepagrįsti. Atsakovėms kiekvieną mėnesį paskaičiuota mokėti po 2,44 Eur (0,05 Eur x 48,87 bendras plotas). Taigi, atsakovė gali be didelių pastangų, atlikus elementarius matematikos veiksmus, sužinoti kaupiamųjų įmokų tarifą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina, kad pareiga mokėti kaupiamąsias lėšas pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus kyla iš įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar dėl šio klausimo yra priimtas daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimas.
56. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė pateikė teismui prašymą dėl to, kai advokato išlaidų apskaičiavimas neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbos reikalavimams ir protingumui. Pažymėjo, kad PVM apskaičiavime už teisines paslaugas netaikomas, valandinis apmokėjimas už procesinių dokumentų nenumatytas. Civilinė byla dėl skolos už komunalines paslaugas išieškojimo nesudėtinga teisės požiūriu, specialių žinių nereikalinga. 2024 m. liepos 16 d. posėdyje advokatas nepriimtina forma pareikalavo išieškoti visą išlaidų sumą – 3 900,00 Eur. Teismas priteisė advokato išlaidas, vadovaujantis ne įstatymu, o advokato apskaičiavimu, vengdamas vertinimą ne tik jo elgesį, bet ir profesines žinias.
57. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006).
58. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, jų dydį sumažino iki 1 500,00 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepriteisė 3 900,00 Eur sumos. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių faktinių aplinkybių, susijusių su priteisto 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžio (ne)pagrįstumu, dėl to apeliacinis teismas neanalizuoja argumentų, kuriais pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo priimtas.
59. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįteikė atsakovei I. V. procesinių dokumentų nustatyta forma ir tvarka, ir nepranešė apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kai bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė I. V. yra Rusijos Federacijos pilietė ir Lietuvos Respublikos teritorijoje ji neturi gyvenamosios vietos, nemoka lietuvių kalbos, nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija.
60. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011 išaiškinta, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
62. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei viena iš CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų. Pažymėtina tai, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam buvo teikiamos paslaugos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovėms A. L. ir I. V. 2011 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. D2-1272 pagrindu (el. b. t. 1, l. 9 – 10). Atsakovė I. V. yra atsakovės A. L. motina. Atsakovė A. L. patvirtino, kad ji bendrauja su savo motina I. V.. Teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami I. V. adresu (duomenys neskelbtini) ir grįžo neįteikti. Teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami A. L. adresu (duomenys neskelbtini) ir buvo įteikti. Atsakovė A. L. dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir yra apeliantė, kuri kelia klausimą dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo buto bendrasavininkei – savo motinai. 2022 m. lapkričio 15 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovė A. L. nurodė, kad teismo procesinius dokumentus galima siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 117). Atsakovei I. V. nurodytu el. pašto adresu buvo išsiųstas pranešimas (el. b. t. 1, l. 120). Apie bylos iškėlimą ir teismo posėdžius atsakovei I. V. buvo pranešta viešo paskelbimo būdu.
63. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). CK 2.17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.
64. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovei I. V. negali būti nežinoma, kad už jai nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, teikiamas komunalines paslaugas ji turi prievolę mokėti, be to, kad dėl jos prievolių nevykdymo yra iškelta civilinė byla. Tiek ieškovė, tiek teismas turėjo teisę atlikti veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Pati atsakovė I. V. pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia. Taigi, atsakovės A. L. argumentai dėl (ne)tinkamo procesinių dokumento įteikimo atsakovei I. V. yra teisiškai nereikšmingi ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
65. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantų apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
66. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tik nustatydamas techninės priežiūros mokesčio dydį netinkamai pritaikė materialiąsias teisės normas, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas pakeičiamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo pačiu pakeičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp proceso šalių.
67. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi, ieškovės reikalavimą patenkinus iš dalies 81,67 proc. (padidintas turtinis reikalavimas 4,7 proc.), pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos pagal šią proporciją: iš atsakovių ieškovės naudai priteistina po 17,96 Eur (44,00 Eur x 81,67 proc. / 2) žyminio mokesčio. 750,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis paliekamas nepakeistas, kadangi ieškinio reikalavimo patenkinimo proporcingumo aspektas buvo tik viena iš išlaidų sumažinimo sudėtinių dalių.
68. Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 089,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 484,00 Eur – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio (reg. Nr. DOK-33777, DOK-1015). Atsakovė sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio (reg. Nr. DOK-33777). Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.10, 8.11 punktai). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. 21 proc. patenkinus turtinį reikalavimą (53,02 x 100 proc. / 254,88), priteisiamos išlaidos: ieškovei – po 114,34 Eur už apeliacinį skundą (1 089 x 21 / 100 / 2), po 242,00 Eur (484 / 2) už atsiliepimą į apeliacinį skundą, po 2,31 Eur (22 x 21 / 100 / 2) už žyminį mokestį, iš viso po 358,65 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir keičiamą sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės I. V., gimusios (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“, įmonės kodas 152007157, naudai 476,35 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 35 ct) skolą už suteiktas paslaugas, 113,46 Eur (vieno šimto trylikos eurų 46 ct) kaupiamąsias lėšas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 589,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 767,96 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“, įmonės kodas 152007157, naudai 476,35 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 35 ct) skolą už suteiktas paslaugas, 113,46 Eur (vieno šimto trylikos eurų 46 ct) kaupiamąsias lėšas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 589,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 767,96 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas.“
Palikti nepakeistą kitą sprendimo dalį.
Priteisti iš atsakovių I. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“, juridinio asmens kodas 152007157, naudai po 358,65 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir šešiasdešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Įteikti atsakovei I. V. nutartį viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje tokio turinio pranešimą:
„Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-48-1060/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“ ir atsakovės A. L. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį atsakovėms I. V. ir A. L. dėl skolos už suteiktas paslaugas ir nesumokėtų kaupiamųjų įmokų priteisimo, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą pakeitė iš dalies. Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis atsakovei I. V. įteikiama viešo paskelbimo būdu. Su teismo procesiniu dokumentu galima susipažinti Kauno apygardos teisme (A. Mickevičiaus g. 18A, Kaunas). Atsakovė informuojama, kad teismo nutartis laikomas įteikta šio pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. (0 37) 490 946. Prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio galima prisijungti interneto svetainėse www.teismai.lt ir www.epaslaugos.lt pasirinkus Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nuorodą.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.