- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-19
- Bylos Nr.
- e2S-1196-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00216-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- A. L., I. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį atsakovėms I. V. ir A. L. dėl skolos už suteiktas paslaugas ir nesumokėtų kaupiamųjų įmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Druskininkų butų ūkis“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iš atsakovių I. V. ir A. L. (toliau – atsakovės) 728,74 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 108,56 Eur nesumokėtas kaupiamąsias lėšas bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovė A. L. 2022 m. gegužės 23 d. pateikė teismui priešieškinį, prašydama pripažinti 2015 m. spalio 29 d. pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį negaliojančia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi nustatė atsakovei A. L. 10 (dešimties) dienų terminą, jį skaičiuojant nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos, nutartyje nustatytiems priešieškinio trūkumams pašalinti.
4. Teismas, susipažinęs su atsakovės A. L. pateiktu priešieškiniu, sprendė, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnyje numatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui.
Šalies argumentai
5. Konstatavo, kad atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti 2015 m. spalio 29 d. pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugos sutartį negaliojančia. Pažymėjo, kad sandorio negaliojimo pripažinimo pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pirmos knygos IV skyriuje, tačiau iš atsakovės pareikšto priešieškinio turinio nėra aišku, kokiais konkrečiai pagrindais yra ginčijama sutartis. Šiuo atveju atsakovė priešieškinyje neatskleidė priešieškinio faktinio pagrindo, nes išsamiai neaptarė konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą, neįvardijo, kokie, jos (ar jų abiejų atsakovių), kaip buto bendrasavininkės (-ių), teisėti interesai šia sutartimi yra pažeisti, o vien apsiribojo aplinkybe, kad ieškovė nepateikė butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 25 d. sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nustatė, kad atsakovė priešieškinyje bylos šalis nurodo pagal ieškinį, tačiau iš priešieškinio reikalavimo matyti, kad atsakovė ginčija sutartį, sudarytą tarp UAB „Druskininkų butų ūkis“ ir daugiabučio namo butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog priešieškiniu yra reiškiamas reikalavimas ne tik ieškovei, bet ir minėtai bendrijai, tačiau ji, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, priešieškinyje nenurodyta. Taip pat priešieškinyje atsakove nurodyta I. V., tačiau iš priešieškinio turinio šio fizinio asmens procesinė padėtis pagal priešieškinį lieka neaiški, t. y. ar ji taip pat reiškia priešieškinį, ar ji yra kaip trečiasis asmuo. Be to, atsakovė priešieškinyje įvardindama visus byloje dalyvaujančius asmenis turi nurodyti ne tik jų vardus, pavardes ar pavadinimus, bet ir fizinių asmenų asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamąsias vietas, juridinių asmenų kodus, buveines bei kitus žinomus fizinių ir juridinių asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresus, juridinių asmenų atsiskaitomųjų sąskaitų numerius (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitus (jeigu jie žinomi). Taip pat atsakovė priešieškinyje neišreiškė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo ir taikos sutarties sudarymo galimybių. Galiausiai, atsakovė nepateikė duomenų, kad už priešieškinį sumokėjo žyminį mokestį.
7. Teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei nustatė terminą nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti. Išaiškino atsakovei, kad ji turi teisę naudotis advokato teisine pagalba, o jeigu dėl sunkios materialinės padėties neturi galimybės pasinaudoti teisine advokato pagalba, ji gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
II.
8. Atskirajame skunde atsakovė A. L. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė pašalinti trūkumus, kurie netrukdo priimti priešieškinį, kadangi pagal CPK 225 straipsnį, priėmęs ieškinį teismas: prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti, prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.
1.2. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktus priešieškinyje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalykas ir pagrindas, reikalavimas, nurodytos faktinės aplinkybės. Pagal CPK 178 straipsnį būtent pradinio ieškinio pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikęs byloje atitinkamą savininkų sprendimą, kurio pagrindu sudaryta 2015 m. spalio 29 d. sutartis.
1.3. Priešieškinyje nurodyta, kad daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini) neatlieka jokios veiklos, butų savininkų susirinkimų nešaukia, nepriima ir neskelbia jokių sprendimų. Apeliantei nėra galimybės gauti bendrijos dokumentų, kadangi DNSB (duomenys neskelbtini) buvimo vieta ir pirmininkas nežinomi. Atsakovei apie priešieškiniu ginčijamą sutartį tapo žinoma tik 2022 m. balandžio 23 d., kai iš teismo gavo ieškovės ieškinį su priedais.
1.4. Teismas, priėmęs ieškinį, nusprendžia dėl DNSB (duomenys neskelbtini) įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis, užklausia įgaliotą instituciją apie juridinį asmenį, jei teismo manymu, tai reikalinga tinkamai išnagrinėti bylą.
1.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 1 dalimi, CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir 2017 m. vasario 6 d. teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2186172/2016 su tais pačiais asmenimis dėl to paties dalyko ir pagrindo, teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai, kad atsakovė I. V. yra Rusijos Federacijos pilietė ir Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi gyvenamosios vietos, nemoka lietuvių kalbos. Be to, I. V. atsako prievolėmis apmokėti išlaidas namui proporcingai jos turimos nuosavybės daliai, todėl nėra solidari skolininkė byloje.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad nėra galimybės suprasti priešieškinio pagrindo ir dalyko. Būtent tam išsiaiškinti ir tokiai klaidai ištaisyti yra skirtas trūkumų šalinimo institutas. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde ir toliau teigia, kad priešieškinio reikalavimas yra aiškus, papildomai to neargumentuodama ir nepaaiškindama. Vien tai, jog nurodoma, koks sandoris yra ginčijamas, nereiškia, kad toks reikalavimas yra aiškus kitai šaliai.
2.2. Neatitinka tikrovės apeliantės teiginiai, kad apie priešieškiniu ginčijamą sutartį ji sužinojo tik 2022 m. balandžio 23 d. iš teismo gavusi ieškovės ieškinį su priedais.
2.3. Neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui tai, kad I. V., kaip ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke?, yra Rusijos Federacijos piliete?. Nei atskirajame skunde cituojama sutartis dėl teisinės pagalbos, nei joks kitas dokumentas nesuteikia teisės užsienio piliečiui išvengti mokesčių mokėjimo už jam priklausančią privačią nuosavybę Lietuvos Respublikoje. Apeliantės cituojamas teismo sprendimas patvirtina, kad nėra kliūčių I. V. nurodyti kaip bylos šali?, net jei ji ir nemoka lietuviu? kalbos. Nevaržomas galimybes dalyvauti procese ji turėtų naudodamasi vertėjo pagalba.
2.4. Nesuprantamas apeliantės nenoras nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, jų gyvenamąsias vietas, adresus, asmens kodus. Neįtikima, kad apeliantė nežino kitos jai priklausančio buto bendrasavininkės asmens kodo, jos tikslios gyvenamosios vietos, nors akivaizdu, kad jų santykiai yra artimi. Į tokį piktybišką apeliantės elgesį apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti.
2.5. Teismas išsamiai ir motyvuotai nurodė kokius trūkumus ir dėl ko privalo pašalinti apeliantė, jeigu siekia, kad jos pateiktas priešieškinis būtų priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei A. L. nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. L. pateikė teismui priešieškinį, kuriame suformulavo tokį reikalavimą – pripažinti 2015 m. spalio 29 d. pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su pateiktu priešieškiniu nustatė, kad jis neatitinka CPK 135 straipsnyje numatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, todėl taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatė atsakovei terminą priešieškinio trūkumams pašalinti.
13. Pažymėtina, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113 – 114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).
14. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje (priešieškinyje), nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl kai iš ieškinio (priešieškinio) neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą, taikomas ieškinio (priešieškinio) trūkumų šalinimo institutas.
16. Pažymėtina, kad tinkamas ieškinio (priešieškinio) dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir šalies pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad aiškus ieškinio (priešieškinio) dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į pateiktus reikalavimus turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-710/2013).
17. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su priešieškiniu vertino, kad atsakovė neatskleidė priešieškinio faktinio pagrindo, nes išsamiai neaptarė konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą, neįvardijo, kokie jos (ar jų abiejų atsakovių), kaip buto bendrasavininkės (-ių), teisėti interesai ginčijama sutartimi yra pažeisti, nenurodė visų byloje dalyvaujančių asmenų, nenurodė kitos atsakovės – I. V. procesinės padėties pagal priešieškinį, nenurodė byloje dalyvaujančių asmenų rekvizitų, nepateikė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo ar taikos sutarties sudarymo galimybių, nepateikė įrodymo, kad už priešieškinį sumokėjo žyminį mokestį.
18. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad priešieškinio trūkumų nustatymas vertintinas kaip tinkamas procesinis veiksmas, kurį šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti, siekdamas užtikrinti efektyvų bylos nagrinėjimo procesą. Sutiktina su apylinkės teismu, kad iš apeliantės priešieškinio turinio nėra aišku, kokiu pagrindu yra ginčijama jos nurodoma sutartis, kokie jos teisėti interesai yra pažeisti. Atskirajame skunde apeliantė taipogi neargumentavo ir nedetalizavo priešieškinio faktinio pagrindo, o tiesiog laikėsi pozicijos, kad priešieškinio reikalavimas yra aiškus ir suprantamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors priešieškinyje atsakovė nurodė ginčijamą sutartį, tačiau aiškiai nenurodant argumentų, kodėl šis sandoris ginčijamas, nereiškia, kad kitai šaliai toks reikalavimas yra suprantamas.
19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti ir kitiems pirmosios instancijos teismo nustatytiems atsakovės priešieškinio trūkumams. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, atsakovė priešieškinyje nenurodo DNBSB (duomenys neskelbtini) procesinės padėties, nors iš priešieškinio turinio matyti, jog ginčijama sutartis sudaryta tarp šios bendrijos ir ieškovės. Taip pat ir atsakovės I. V. procesinė padėtis pagal priešieškinį nėra aiški – ar ji byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, ar prisideda prie priešieškiniu reiškiamo reikalavimo. Be jau aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad apeliantė be byloje dalyvaujančių asmenų vardų, pavardžių ir pavadinimų, kaip nurodyta CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, turėjo nurodyti ir jų asmens kodus ar juridinio asmens kodus, buveinės ar gyvenamosios vietos adresus (jeigu jie žinomi). Galiausiai, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantė priešieškinyje būtų išreiškusi nuomonę dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ar priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į priešieškinį, taipogi nepateikti įrodymai, kad priešieškinis apmokėtas žyminiu mokesčiu.
20. Vadovaujantis anksčiau nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika bei teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė trūkumų šalinimo institutą, kadangi jie netrukdė priimti priešieškinio, yra nepagrįsti.
21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio (priešieškinio) trūkumų šalinimo institutą, pagrįstai ir teisingai nustatė aptartus priešieškinio trūkumus, kuriuos atsakovė turi pašalinti, bei nurodė priežastis, dėl ko jie turi būti pašalinti, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovei nustatė 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos priešieškinio trūkumams pašalinti. Netenkinus atsakovės atskirojo skundo, jai nustatytinas naujas terminas – iki 2022 m. spalio 3 d. (įskaitytinai) pašalinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje nustatytus priešieškinio trūkumus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį.
Nustatyti atsakovei A. L. terminą iki 2022 m. spalio 3 d. (įskaitytinai) pašalinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje nustatytus priešieškinio trūkumus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.