Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui I. B., jo atstovei advokato padėjėjai Giedrei Daironei, atsakovei I. B., jos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, išvadą teikiančios institucijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. patikslintą ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui I. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys – antstolis Andrius Bublys, UAB Legal Balance, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl termino susitaikyti nustatymo

18. Nagrinėjamu atveju šalys šeimyninio gyvenimo negyvena (duomenys neskelbtini), šalys aiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl tarpusavio išlaikymo

19. Ieškovas ir atsakovė nurodė, kad reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nekelia. Atsižvelgiant į tai, kad prašymų dėl išlaikymo priteisimo nėra pareikšta, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

20. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje ir atsakovės priešieškinyje pareikštus reikalavimus, šalims prašant, atsakovei paliktina santuokinė pavardė ,,B.“, o ieškovui paliktina jo prigimtinė pavardė ,, B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės (-io) kaltės

21. Iš byloje pateikto santuokos sudarymo įrašo matyti, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad santuokinis, bendras šalių gyvenimas yra nutrūkęs daugiau nei prieš vienerius metus, šalys bendro ūko neveda, nebendrauja kaip sutuoktiniai.

22. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

23. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė savo elgesiu pažeidė savo sutuoktinės pareigas Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Teismo posėdžio metu abi šalys pripažino, kad jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, pažymėjo, kad dėl to ginčo tarp šalių nėra.

24. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu šalių paaiškinimus nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas vadovaudamasis CK 3.63 straipsniu, 3.61 straipsnio 2 dalimi, nutraukia ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuodamas, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

25. Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Šios taisyklės taikytinos ir tada, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).

26. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

27. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

29. Remiantis bylos duomenimis, šalių dukra E. B., gimusi (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Remiantis bylos duomenimis, tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o atsakovė prašo jų nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.

30. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad gimus dukrai, ginčo šalys gyveno kartu, tačiau vėliau tėvams pradėjus gyventi atskirai, vaikas liko su tėvu ir gyvena su juo iki šiol. Ieškovas su dukra šiuo metu gyvena krizių centre, o vėliau planuoja gyventi savo motinos bute. Ieškovas užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog ieškovas netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje. Bylos duomenimis, ieškovas stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Ieškovas prašo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes vaikui ypatingai reikalingas dėmesys ir saugumo jausmas, o tarp ieškovo ir dukros egzistuoja stiprus ryšys. Ieškovo teigimu su atsakove dukrai būti yra nesaugu, nes atsakovė būdama su mažamečiu vaiku, dėl turimos stiprios priklausomybės alkoholiniams gėrimams, yra nepajėgi atsispirti turimai priklausomybei, dėl to jos elgesys yra visiškai neprognozuojamas. Ieškovas rūpinasi mergaitės vystymusi, psichine būkle, žino ir tenkina visus jos poreikius. Ieškovo įsitikinimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo užtikrintų visavertį vaiko gyvenimą ir vystymąsi saugioje bei patogioje aplinkoje ir atitiktų vaiko teises bei interesus. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes ji yra mergaitė, o mergaitėms geriau augti su mamomis. Taip pat nurodė, kad šalių dukrai augti pas tėtį yra nesaugu, nes jis yra smurtautojas, vartojantis nuolatos alkoholį. Teismas atmeta šiuo atsakovės argumentus kaip visiškai nepagrįstus. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyti jokie duomenys, kad ieškovas smurtautų prieš dukrą, kad nuolatos vartotų alkoholį. Pažymėtina, kad į bylą pateikta informacija iš policijos pareigūnų (DOK-161811) patvirtina, kad atsakovė pati, dažnai būdama neblaivi, melagingai kviesdavo policijos pareigūnus ieškovo atžvilgiu dėl neva netinkamos dukters priežiūros, dėl ieškovo neblaivumo, smurto ir panašiai. Pažymėtina, kad Tarnybos atstovė, teikdama galutinę išvadą byloje nurodė, kad šalių dukrai geresnės sąlygos gyventi su ieškovu, nes atsakovė turi psichologinių sutrikimų, problemų dėl alkoholio vartojimo. Vaikui nesaugu būti su motina, kurios elgesys yra nenuspėjamas, nepakankamai atsakomybės prižiūrėti vaiką jausmas. Tarnybos nuomone, ieškovas gebėtų vaiką prižiūrėti geriau.

31. Teismas pažymi, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Tarnyba išvadoje pažymi, kad šalių nepilnametės dukters interesus geriau atitiktų, jei jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Teismo, nuomone, įvertinus bylos faktines aplinkybes, kad nėra jokių įrodymų byloje, jog ieškovas kaip mažametės dukters tėvas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas vaiko atžvilgiu, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas nepilnametei dukrai sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra, deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, sudaro sąlygas atsakovei kaip motinai bendrauti su vaiku, kad vaikas yra prisirišęs prie tėvo, nes yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys, kad aplinkos keitimas vaikui galimai padarytų tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų – nepilnametės E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu – ieškovu (CPK 178 straipsnis).

32. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra

33. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

35. Ieškovas patikslintame ieškinyje motyvuodamas tuo, jog dukters buvimas su motina, nedalyvaujant kitiems vaikui pažįstamiems asmenims, esmingai pažeistų mažamečio vaiko interesus, jei vaiko motina, būdama su vaiku pradėtų vartoti alkoholinius gėrimus ir tokiu būdu sukeltų grėsmę vaiko saugumui, prašo nustatyti, tokią bendravimo tvarką: vaiko motina I. B. su dukra E. B. bendrauja prieš 3 dienas iki bendravimo pradžios suderinus konkretų bendravimo laiką ir trukmę su dukters tėvu, vaiko motinos ir dukters bendravimo metu dalyvaujant vaiko tėvui ar kitam tarpininkui.

37. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog užtikrinant vaiko interesus, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šiuo metu negalėtų viena bendrauti su dukra dėl savo nenuspėjamo elgesio bei atsakomybės prižiūrėti vaiką jausmo stokos, tikslinga nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką dalyvaujant tarpininkui, kadangi šalių dukra yra labai maža. Tarnybos atstove taip pat pažymėjo, kad, pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka galėtų keistis.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

40. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

41. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

42. Patikslintu ieškinio pareiškimu ieškovas teismo prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą dukrai po 275 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovas į bylą pateikė preliminarią sąmatą vaiko išlaidoms, kuriame nurodyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur suma, kurią sudaro: išlaidos maistui – 200 Eur; išlaidos aprangai, avalynei – 70 Eur; vaiko išlaidų dalis būstui išlaikyti – vidutiniškai 30 Eur; vaiko poreikiai lavinimuisi – apie 30 Eur suma; mergaitė nuo 2023 m. rugsėjo mėn. lankys ikimokyklinę ugdymo įstaigą, šios planuojamos išlaidos gali sudaryti ne mažiau nei 50 Eur kas mėnesį; vaiko poreikiai sveikatai – apie 25 Eur; higienos priemonės – apie 15 Eur; poilsis ir laisvalaikis – 50,00 Eur per mėnesį; taip pat yra planuojama kiekvienais metais su dukra nuvažiuoti prie jūros, kurios išlaidos sudarytų apie 500 Eur, todėl šios išlaidos per mėnesį sudarytų iki 50,00 Eur per mėnesį; kitų nenumatytų pirkinių įsigijimui, mergaitei artimiausiu metu bus planuojamas nupirkti dviratukas (iki 100 Eur); taip pat mergaitei augant, reikės keisti baldus – pradėjus lankyti mokyklą reikės įsigyti rašomąjį stalą bei kitus reikalingus baldus bei daiktus (kompiuterį), pritaikytus mokslams; taip pat dukrai paaugus, reikės jai nupirkti telefoną – šiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga po 20 Eur kas mėnesį suma.

43. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašų duomenimis, ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1160 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovės gaunamas pajams sudaro - darbo užmokestis bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokama išmoka, iš viso apie 1000 Eur neatskaičius mokesčių. Taigi, šalių gaunamos pajamos yra panašios.

45. Nustatydamas E. B. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

46. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 708,42 Eur). Taip pat valstybė šalių dukrai skiria 96,25 Eur dydžio išmoką.

47. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

48. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai skirtingais laikotarpiais gali kisti ir tam tėvui su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo dalis dėl nenumatytų atsirandančių išlaidų vaiko išlaikymui, todėl jis geriausiai žino vaiko kasdieninius poreikius bei jiems skiriamas lėšas (maistui, transporto poreikiui, sveikatai, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams). Pažymėtina ir tai, jog šiuo metu ieškovas vienas rūpinasi šalių nepilnamečiu vaiku, o atsakovė išlaikymo vaikui neteikia. Nagrinėjamu atveju, ieškovui be tiesioginių finansinių išlaidų, skiriamų vaikui, tenka pareiga kasdien rūpintis maisto gaminimu, buitimi, gydymu ir kitais vaiko poreikiais, kuriems panaudojami jo laiko ir sveikatos resursai, todėl jam tenka didesnė vaiko priežiūros ir rūpinimosi juo našta, kuri nėra kompensuojama atsakovės būsimu teiktinu išlaikymu.

49. Esant tokiai situacijai, teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovė gali nepilnametei dukrai teikti 275 Eur išlaikymą, kuris atsižvelgiant į vaiko poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, įvertinus atsakovės jauną amžių, laikytina atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Atsižvelgus į tai, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistinas ieškovo reikalaujamo dydžio – 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki šalių dukros pilnametystės, kuris taip pat indeksuotinas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai).

50. Išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise skirtinas įstatyminis nepilnametės atstovas ieškovas I. B. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

51. Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

52. Teismas išaiškina šalims, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

53. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš byloje esančių VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad šalys santuokos nutraukimo metu nuosavybės teise priklausančio dalintino nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Iš VĮ Regitra pažymų nustatyta, kad šalys santuokoje transporto priemonių neįgijo, atsižvelgiant į tai, klausimas dėl turto padalinimo byloje nesprendžiamas.

Dėl prievolių padalijimo

54. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

56. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė teismo posėdžio metu prievolių pobūdžio neginčijo, įvertinus tai, jog visos skolos yra susidariusios iki šalių santuokos sudarymo, todėl ieškovo prievolės, kurios yra nurodytos ieškovo patikslintame ieškinyje bei atsakovės priešieškinyje, po santuokos nutraukimo yra pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis (CK 3.110, 3.115 straipsniai): 1) įsiskolinimas UAB „Legal Balance“, kurio priverstinį vykdymą kreditoriaus naudai vykdo antstolis Andrius Bublys (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninis ieškovo I. B. įsiskolinimas; 2) įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurių priverstinį vykdymą kreditoriaus naudai vykdo antstolis Andrius Bublys (vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeniniai ieškovo I. B. įsiskolinimai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

57. 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2024 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

59. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba byloje, apmokant 100 proc. išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei buvo patirta 63 Eur išlaidų, (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis – 360,34 Eur, (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis – 441,66 Eur, (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis – 507 Eur.

60. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba byloje, apmokant 100 proc. išlaidų. Byloje duomenų dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei nėra pateikta.

61. Taip pat, nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

62. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

63. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovui ir atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba byloje, apmokant 100 proc. išlaidų, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti pavardę „B.“, atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – „B.“.

Nustatyti nepilnametės dukros E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) dukrai nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės, kuris indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią - I. B. bendrauja su dukterimi E. B. prieš 3 (tris) dienas iki bendravimo pradžios suderinusi konkretų bendravimo laiką ir trukmę su I. B., vaiko motinos ir dukters bendravimo metu dalyvaujant vaiko tėvui arba kitam asmeniui (tarpininkui).

Pripažinti, kad turimas ieškovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, kurio priverstinį vykdymą kreditoriaus naudai vykdo antstolis Andrius Bublys (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninis ieškovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas.

Pripažinti, kad turimi ieškovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, kurių priverstinį vykdymą kreditoriaus naudai vykdo antstolis Andrius Bublys (vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeniniai ieškovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimai.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Nuo sprendimo priėmimo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2024 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemonės.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.