Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. S. (I. S.) ieškinį atsakovams D. D., A. U. Ž., K. Ž., tretiesiems asmenims E. A. ir R. A. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pirkėjo teisių perkėlimo, nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, atsakovės D. D. priešieškinį dėl turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo reikalavimams

12. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

13. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Taigi subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog statybos leidimas Nr. GN 06-179 individualiam gyvenamajam namui statyti buvo išduotas atsakovės A. U. Ž. vardu. Byloje taip pat yra pateikti kiti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog ginčo gyvenamojo namo statytoja yra nurodoma atsakovė A. U. Ž. – 2006 m. balandžio 4 d. techninės priežiūros sutartis, PVM sąskaitos faktūros bei kiti su namo statybos išlaidomis susiję mokėjimo dokumentai, išrašyti atsakovės A. U. Ž. vardu, 2006 m. sausio 5 d. projektavimo darbų sutartis, sudaryta su L. V. projektavimo įmone (t. 1., b. l. 172–174, t. 6, b. l. 71, 127–135, 183). 2007 m. balandžio 12 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. NS-164-(12.4) pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2007 m. balandžio 19 d. įregistruota atsakovės A. U. Ž. nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąjį namą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog nesidomėjo su namo statyba susijusių dokumentų turiniu, todėl apie savo pažeistas teises iš esmės sužinojo tik susipažinęs su šioje byloje atsakovės pateiktais dokumentais. Pažymėtina, kad ieškovas yra verslininkas, yra įsteigęs įmonę, turi dalyvavimo nekilnojamojo turto disponavimo sandoriuose patirties. Atsižvelgiant į tai, ieškovo deklaruojamas visiškas nesidomėjimas, kieno vardu yra išduotas gyvenamojo namo statybos leidimas, kieno vardu yra perkamos statybinės medžiagos šiam namui statyti ir kitos su tuo susijusios paslaugos, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra statomas gyvenamasis namas, kieno vardu yra pasirašyta deklaracija apie statybos užbaigimą ir jos pagrindu įregistruota gyvenamojo namo nuosavybės teisė, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip atitinkantis rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad byloje iš esmės nėra ginčo, jog šiuo laikotarpiu ieškovas ir atsakovė D. D. vedė bendrą ūkį, teismas konstatuoja, kad ieškovas vėliausiai ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu, t. y. 2007 m. balandžio 23 d., turėjo ir galėjo sužinoti aplinkybes, su kuriomis jis sieja savo teisių pažeidimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl ieškovo pripažinimo ginčo gyvenamojo namo statytoju, Nekilnojamojo turto registro įrašo ir 2007 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais pareikšti, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą šiuos ieškinio reikalavimus atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

24. Atsižvelgiant į aptartas kasacinio teismo praktikos nuostatas, nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl kiekvieno iš ieškinyje ir priešieškinyje nurodyto ginčo objekto nuosavybės teisės: 1) buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; 2) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.; 3) buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; 4) UAB „REF Express“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų.

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

27. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

29. Ieškovas nurodo, kad šalys pradėjo bendrauti nuo 1995 metų, atsakovė laikosi nuostatos, kad su ieškovu buvo pažįstami, tačiau kaip sugyventiniai bendrą ūkį pradėjo vesti tik apie 1999 metus. Teismo vertinimu, ieškovas byloje nepateikė patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad 1997 m. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu šalys jau buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį ir buvo susitarę dėl ginčo buto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog tuo metu, kai buvo įgytas butas, šalys buvo pažįstamos ir bendravo, savaime nepatvirtina jungtinės veiklos (partnerystės) fakto, juolab, kad ieškovas tuo metu buvo sudaręs santuoką su O. S., ji buvo nutraukta tik 2000 m. rugsėjo 7 d. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovės D. D. santuoka su A. D. nutraukta 1998 m. spalio 22 d., ginčo butą atsakovai K. Ž. ir A. U. Ž. perleido atsakovei D. D. 1998 m. gruodžio 8 d., todėl nėra paneigti atsakovės paaiškinimai, jog butas buvo ieškomas ir įgyjamas turint tikslą su tėvų pagalba surasti naują gyvenamąją vietą atsakovei ir jos dukrai po santuokos nutraukimo. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įgijimo metu nebuvo ieškovo ir atsakovės D. D. siekio ir susitarimo dėl šio turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.

30. Nors ieškovas nurodo, kad pinigus už ginčo butą pardavėjams E. A. ir R. A. jis sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, tačiau byloje nėra patikimų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismas kritiškai vertina ir nesiremia ieškovo į bylą pateiktu 1997 m. sausio 31 d. pakvitavimu, pasirašytu ieškovo I. S. ir trečiųjų asmenų E. A. bei R. A., kuriame nurodoma, jog visą buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą sumą grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovas I. S.. Šiame pakvitavime nurodyta, kad pinigai pardavėjams sumokėti tokia tvarka: 1997 m. sausio 8 d. – 2 400 Lt, 1997 m. sausio 14 d. – 40 000 Lt, 1997 m. sausio 31 d. – 16 000 Lt. Pažymėtina, kad šio pakvitavimo turinys prieštarauja 1997 m. sausio 14 d. notaro patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties 2 punkto nuostatoms, kuriose nurodyta, jog 42 400 Lt pardavėjai iš pirkėjų lygiomis dalimis gavo prieš sutarties sudarymą iš atsakovų Ž., o likusią sumą pirkėjai įsipareigojo sumokėti pardavėjams lygiomis dalimis iki 1997 m. balandžio 10 d. Pažymėtina, kad 1997 m. sausio 14 d. notaro patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis nėra nuginčyta, todėl ieškovo pateiktas pakvitavimas sutartyje nurodyto piniginių lėšų sumokėjimo aplinkybių (taip pat ir šias lėšas sumokėjusių asmenų) nepaneigia. Teismas taip pat kritiškai vertina trečiųjų asmenų atsiliepime į ieškinį nurodytas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, nes teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. A. pripažino, jog šį procesinį dokumentą parengė pats ieškovas ir davė jiems pasirašyti, o posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo E. A. negalėjo aiškiai ir nuosekliai paaiškinti šio sandorio sudarymo aplinkybių, tačiau pripažino, kad sandoris buvo sudarytas ne su ieškovu, o sandorio metu dalyvavo D. D., o kieno buvo pinigai, kurie buvo sumokėti už jų parduodamą butą, jis nežino. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje byloje trečiųjų asmenų paaiškinimai negali būti vertinami kaip patikimai patvirtinantys sandorio sudarymo ir pinigų sumokėjimą patvirtinančias aplinkybes.

31. Teismas pažymi ir tai, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, be kita ko, turėjo įrodyti ne tik esant partnerių susitarimą dėl šio turto įgijimo, bet ir tai, kad ieškovas realiai savo turtiniu įnašu, lėšomis ar darbu prisidėjo prie šio buto įsigijimo. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenų matyti, kad 1994 m. ieškovo draudžiamosios pajamos sudarė 10 452,60 Lt, 1995 m. – 11 445,81 Lt, 1996 m. – 5 550 Lt, 1997 m. – 12 643,80 Lt (t. 1, b. l. 33–36). Byloje nėra pateikta įrodymų apie kitas šiuo laikotarpiu ieškovo gautas pajamas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas disponavo pakankamai didelėmis pajamomis, kurias būtų galėjęs panaudoti investicijai į nekilnojamąjį turtą. Nors ieškovas pateikė į bylą 1997 m. sausio 5 d. skolos raštelį dėl 8 000 JAV dolerių paskolos iš O. K. gavimo (t. 6, b. l. 77), tačiau nėra duomenų apie tai, jog šios piniginės lėšos būtų panaudotos įgyjant ginčo butą, be to, šis dokumentas pateiktas ne su ieškiniu pradinėje bylos iškėlimo stadijoje, ieškinyje apie tokio dokumentų egzistavimą neužsimenama, jis pateiktas tik tada, kai atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tokių piniginių lėšų turėjimą todėl teismui kelia abejonių, kad jame nurodytos lėšos buvo panaudotos butui įsigyti. Pažymėtina, kad byloje nebuvo įrodyta, jog 1997 m. sausio mėnesį ieškovas ir atsakovė D. D. buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, todėl piniginių lėšų investavimas į kitų asmenų įgyjamą nekilnojamąjį turtą nebūtų logiškas ir dėl to yra mažai tikėtinas. Atsižvelgiant į tai, vien ieškovo pateiktas pakvitavimas nėra pakankamas išvadai, jog ieškovas realiu turtiniu įnašu prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Labiau tikėtina, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas atsakovų lėšomis, o visiškai už jį atsiskaityta po to, kai 1997 m. kovo 6 d. buvo parduotas atsakovei D. D. ir jos buvusiam sutuoktiniui priklausantis butas (duomenys neskelbtini), (t. 4, b. l. 50) ir tik po to notarų biure tretieji asmenys patvirtino apie visišką atsiskaitymą už butą (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jį nebaigto statyti 51 procento baigtumo statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytoju laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2007 m. balandžio 23 d. ir Nekilnojamojo turto registro įrašo (laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 19 d. iki 2007 m. balandžio 26 d.), kuriuo atsakovei A.U. Ž. pagal 2007 m. balandžio 12 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymą įregistruota asmeninė nuosavybės teisė į 51 procento baigtumo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2007 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis

Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., padalijimo

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje (CPK 4 straipsnis) teismų praktikoje įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant klausimą dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiškia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). Todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo – su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, egzistavimą ar neegzistavimą.

36. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2007 m. balandžio 13 d. atsakovė tapo žemės sklypo ir 51 procentų baigtumo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., savininke. Nėra ginčo dėl to, kad šalys tuo metu gyveno kartu nesusituokę ir vedė bendrą ūkį – atsakovė D. D. pripažįsta, kad su ieškovu bendrą ūkį pradėjo vesti po to, kai buvo nutraukta ieškovo santuoka. 2007 m. birželio 1 d. ieškovas I. S. ir D. D. su AB „Hansabank“ (dabar AB „Swedbank“) pasirašė kredito sutartį, kurio paskirtis – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., statybos darbų užbaigimas, kredito suma – 65 164,50 Eur, paskola grąžinta 2014 m. kovo 18 d. (t. 4, b. l. 53–57). Ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad buvo sudarytas žodinis ieškovo I. S. ir atsakovės D. D. jungtinės veiklos – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., įrengimo, 49 procentai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažintina bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe.

39. Nesant rašytinio susitarimo tarp ieškovo I. S. ir D. D. dėl įnašų dydžio, darytina išvada, kad jie lygiomis dalimis prisidėjo prie 49 procentų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., įrengimo. Įvertinus tai, kad žemė, ant kurio stovi namas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei D. D., 51 procentai šio namo priklauso D. D. asmeninės nuosavybės teise, o 49 procentai šio namo pripažintina bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, namas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priteistinas atsakovei D. D., o ieškovui priteistina kompensacija. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vertė yra 148 000 Eur, 49 procentų gyvenamojo namo vertė yra 72 520 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės D. D. priteistina 36 250 Eur kompensacija. Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., VĮ Registrų centre yra registruotas atsakovės D. D. vardu, todėl pakartotinai atsakovei nepriteistinas.

Dėl buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir požeminės automobilių saugyklos pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir padalijimo

41. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 15 d. ieškovas asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir požeminę automobilių saugyklą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (t. 2, b. l. 10–22, t. 3, b. l. 22–34). 2012 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta paskolos sutartis tarp UAB „REF Express“ ir I. S., pagal kurią UAB „REFF Express“ paskolino I. S. 98 000 Eur, skolos likutis 2018 m. rugpjūčio 1 d. yra 52 129,46 Eur (t. 3, b. l. 8–35). 2017 m. spalio 30 d. kreditorė UAB „REF Express“ įregistravo sutartinę hipoteką butui (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuria užtikrinta 2012 m. lapkričio 14 d. paskolos sutartis Nr. REF 01/2012-11-14, sudaryta tarp kreditorės UAB „REF Express“ ir skolininko I. S. (t. 2, b. l. 181).

42. Atsakovė D. D. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad butas įgytas dar jai tebegyvenant su ieškovu bendromis lėšomis, tačiau byloje atsakovė neįrodė, kad įgydamas ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovas būtų panaudojęs bendras šalių lėšas (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovas įsigijo ginčo turtą už lėšas, pasiskolintas iš UAB „REF Express“, paskolos sutartį sudarė savo vardu, įsipareigojo grąžinti paskolą, t. y. prisiėmė asmeninę prievolę pagal paskolos sutartį, kurią turės vykdyti.

43. Kadangi ieškovas už pinigus, gautus savo vardu su UAB „REF Express“ sudarytos paskolos sutarties pagrindu, prisiėmęs asmeninę prievolę grąžinti skolą, įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, tai šis turtas tarp šalių nedalytinas, atsakovės D. D. reikalavimas dėl nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir požeminės automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jų padalijimo netenkintinas.

Dėl akcijų UAB „REF express“ pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jų padalijimo

44. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad UAB „REF Express“ buvo įsteigta 2009 m. birželio 15 d., tai yra tuo metu, kai ieškovas I. S. ir D. D. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsakovė D. D. įrodinėja, kad įstatinis kapitalas – 10 000 Lt (šiuo metu 2 896 Eur) – buvo suformuotas bendromis sugyventinių lėšomis.

45. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „REF Express“ buvo įsteigta vienintelio akcininko, tai yra ieškovo I. S., 2009 m. birželio 8 d. sprendimu, I. S. pervedė 10 000 Lt kaip įstatinį kapitalą, bendrovės steigėjas steigimo akte yra nurodytas I. S., jis yra ir bendrovės vadovas (t. 3, b. l. 73–75, 79, t. 5, b. l. 10–17).

46. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė D. D. prisidėjo prie UAB „REF Express“ steigimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. D. nebuvo įdarbinta bendrovėje, byloje esantis susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp ieškovo ir atsakovės patvirtina, kad atsakovė D. D. dalyvavo bendrovės veikloje, padėdavo ieškovui rengti dokumentus UAB „REFF Express“ vardu (t. 6, b. l. 59–67).

47. Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Bendrovės steigėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kiekvienas steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jų akcininku (Akcinių bendrovių įstatymo 1 ir 2 d.). Bendrovės steigimo sutartis sudaroma, kai bendrovę steigia du ar daugiau steigėjų. Kai bendrovę steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas (Akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „REF Express“ steigėjas buvo tik ieškovas I. S..

48. Nors atsakovė D. D. įrodinėja, kad bendrovės įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš bendrų jos ir ieškovo lėšų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimą, nepateikė. Rašytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji tuo metu nedirbo (t. 3, b. l. 86), priešingai, ieškovo iš darbo užmokesčio UAB „Arijus“ pajamos 2008 m. buvo 84 128, 51 Lt, 2009 m. – 31 436,50 Lt, todėl atsakovės argumentas, kad įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš bendrų lėšų, yra atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsnis).

49. Įvertinus tai, kad atsakovė nebuvo UAB „REF Express“ steigėja nei akcininkė, įstatinį kapitalą suformavo ieškovas iš asmeninių lėšų, byloje esantys įrodymai (nutarties 46 punktas) patvirtina, jog ji tik padėdavo ieškovui, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė jungtinės veiklos buvimą steigiant UAB „REFF Express“, todėl ir jos reikalavimas dėl 50 procentų akcijų priteisimo netenkintinas.

50. Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl procesinės bylos baigties

50. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos teismas konstatuoja, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, ieškovui I. S. iš atsakovės D. D. priteistina 36 250 Eur kompensacija už bendrąją dalinę nuosavybę – atsakovei atitekusius 24,5 procentus (49 /2) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., o likusi ieškinio ir priešieškinio dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52. Ieškovas pateikė duomenis, kad jis patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti ir sumokėjo 2 728,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso patyrė 4 228,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo patirtos išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis.

53. Atsakovė D. D. pateikė duomenis, kad ji patyrė 2 244,32,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir sumokėjo 1 745,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso patyrė 3 989,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis.

54. Atsakovai A. U. Ž. ir K. Ž. pateikė duomenis, kad jie patyrė 1 261,92 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis.

55. Šioje byloje buvo patenkinta 6 procentų ieškinio (pareikšti devyni reikalavimai, iš kurių iš dalies, tai yra, po 25 proc., patenkinti tik du reikalavimai) ir 25 procentai priešieškinio reikalavimų (iš keturių reikalavimų patenkintas tik vienas).

56. Įvertinus tai, kad tenkinta 6 procentai ieškovo I. S. ieškinio reikalavimų ir atmesta 75 procentai atsakovės D. D. priešieškinio reikalavimų, konstatuotina, kad byloje patenkinta ieškovo I. S. 40,5 procentai visų byloje pareikštų reikalavimų (6 + 75 = 81; 81/2 (ieškinys ir priešieškinis)= 40,5).

57. Įvertinus tai, kad atmesta 94 procentai ieškovo I. S. ieškinio reikalavimų ir patenkinta 25 procentai atsakovės D. D. priešieškinio reikalavimų, konstatuotina, kad byloje patenkinta atsakovės D. D. 59,5 procentai visų byloje pareikštų reikalavimų (94 + 25 = 119; 119/2 (ieškinys ir priešieškinis)= 59,5 ).

58. Atsižvelgus į nutarties 52–57 punktus, ieškovui I. S. iš atsakovės D. D. priteistina 1 712,34 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei D. D. iš ieškovo I. S. – 2 373,65 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 661,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

59. Įvertinus tai, kad visi ieškovo I. S. reikalavimai atsakovams A. U. Ž. ir K. Ž. buvo atmesti, jiems iš ieškovo priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 261,92 Eur.

60. Valstybė byloje patyrė 11,21 Eur pašto išlaidų. Įvertinus procesinę bylos baigtį, iš ieškovo I. S. valstybei priteistina 6,67 Eur, o iš atsakovės D. D. 4,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

61. 2018 m. kovo 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. draudimas atsakovei D. D. perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąją namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

62. 2018 m. kovo 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nes turtas lieka atsakovės D. D. nuosavybe (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262, 263, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui I. S. iš atsakovės D. D. 36 250 Eur kompensaciją už jai atitekusią bendrąją dalinę nuosavybę.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei D. D. iš ieškovo I. S. 661,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovams A. U. Ž. ir K. Ž. iš ieškovo I. S. 1 261,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo I. S. 6,67 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės D. D. 4,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

2018 m. kovo 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.