Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

2023-11-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-202-878/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-08
Bylos Nr.
II-202-878/2023
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00047-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Inga Liubinienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. P.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-202-878/2023Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00047-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.4.11; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.11; 1.7; 16.9.4.2; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 8 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant G. N.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo - administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini) V. P. (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. (duomenys neskelbtini) V. P. (toliau ir – Institucija) (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) nubaustas 450 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, jog jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) apsisukdamas sankryžoje, tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę ir vėl įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), tyčia spaudė akceleratorių, taip priversdamas automobilį slysti šonu, iš chuliganiškų paskatų demonstravo savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 ,,Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir – KET) 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė, numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

T. P. pateikė teismui skundą dėl Nutarimo pakeitimo (toliau ir – Skundas), kuriuo prašo pakeisti Nutarimą ir jo padarytą nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį, o netenkinus šio prašymo, prašo Nutarimą pakeisti, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei paskirta Nutarimu ar imperatyviai ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas minimalus 12 mėnesių terminas. Skunde nurodė, kad Institucija bylos neišnagrinėjo atidžiai ir pilnai, priėmė neteisingą sprendimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Institucijos įgalioti atstovai dirba padrikai, nes jam surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjui nurodytu laiku atvykus šiuo adresu, paaiškėjo, kad jo byla bus nagrinėjama (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, kai jis įvykio metu buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jo niekas neklausė, ar jis nori, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Be to, administracinio nusižengimo protokole, kuriame buvo nurodyta, kad asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka, buvo nurodyta, kad, jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas protokole, asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo protokolo administraciniame nurodyme nurodyto termino sumokėti baudą pabaigos, o jeigu nepateiks reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu neatvyks į žodinį bylos nagrinėjimą, byla bus nagrinėjama jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Protokole buvo nurodyta, kad teisę pateikti šį reikalavimą, jei jis neįrašytas protokole, asmuo turi per 15 kalendorinių dienų nuo Protokolo administraciniame nurodyme nurodyto termino sumokėti baudą pabaigos, o jame buvo nurodyta, kad administracinį nurodymą įvykdyti jis turi iki (duomenys neskelbtini), vadinasi, reikalavimą nagrinėti žodinio proceso tvarka jis galėjo pateikti iki (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, nuvykus jam (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nepaisant pavėlavimo, jį bylą nagrinėjantis (duomenys neskelbtini) pareigūnas priėmė, tačiau nagrinėjimas vyko labai atmestinai, siekiant formaliai nubausti pareiškėją, nesigilinant į nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjui susidarė įspūdis, kad pareigūnas nesiklausė jo aiškinimų, kad automobilis slydo posūkyje dėl prasidėjusio lietaus ir pareiškėjas tyčia chuliganiškai automobilio nevairavo, prieš nieką pasirodyti nenorėjo. Taip pat, nors protokole nurodyta, kad nusižengimas užfiksuotas Body kamera ir tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) , pareiškėjas su vaizdo medžiaga nebuvo supažindintas.

Pareiškėjas neginčija, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir panašiu laiku jis vairavo transporto priemonę, tačiau kategoriškai nesutinka padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien KET 9 punkto pažeidimas, remiantis teismine praktika, dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511-2018). ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos – tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Pareiškėjas nurodo, kad pagal teismų praktiką nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511-2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-159-557/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-230-574/218 ir kt.)

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamame Nutarime nurodoma, kad kaltė įrodyta: paties asmens prisipažinimu, administracinio nusižengimo protokolu, mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, tvirtinamomis prie uniformos, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kitais bylos duomenimis. Tačiau Pareiškėjas tvirtina nė karto neprisipažinęs, kad vairavo chuliganiškai. Administracinio nusižengimo protokole ne jo ranka įrašyti, o atspausdinti žodžiai „su pažeidimu sutinku ir nuoširdžiai gailiuosi. Skubėjau į namus uždaryti balkono langus“ nereiškia, kad sutiko vairavęs chuliganiškai. Teigia sutikęs ir nuoširdžiai gailėjęsis, kad slydo automobilis, o ne kad chuliganiškai vairavo, jis taip tiesiog atsakė į pareigūnės klausimą, ar gailisi dėl tokio vairavimo. Nesupranta, kodėl jam pačiam nedavė parašyti paaiškinimo, o jį surašė pareigūnė. Jis pareigūnei paaiškino, kad slydo dėl to, kad, po aukštos temperatūros staiga prasidėjus lietui, sukibimas su ratais ir kelio danga dingo, paaiškino pats to nesitikėjęs ir slydimo manevre nebuvo tyčios. Analogiškai jis paaiškino ir bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad jį sustabdžiusi pareigūnė tik skubėjo pildyti dokumentus, nesakė, kad tai chuliganiškas vairavimas, nelabai jo klausinėjo, todėl jis net neįtarė, kad dėl tokio neatsargaus trumpo važiavimo gali grėsti tokia griežta sankcija, buvo ramus, tik gavęs administracinio nusižengimo protokolą ir su juo ramiai susipažinęs savo automobilyje, patyrė šoką.

Pažymi, kad Institucija nurodė, kad jo kaltė įrodyta „mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, tvirtinamomis prie uniformos“, tačiau įrodymų turinys, nurodant įrodomąją reikšmę, nebuvo išdėstytas. Jam po Nutarimo priėmimo paprašius visos bylos medžiagos, nebuvo pateikta jokia rašytinė bylos medžiaga, pateiktas tik vienas trumpas BODY kameros įrašas, kuriame nėra užfiksuota pati vairavimo situacija, jame negirdėti, kad pareiškėjas sutiktų, jog vairavo chuliganiškai, girdėti tik tai, kaip jis sako, kad dėl lietaus slydo ir kad slydimą sąlygojo pati automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ specifika, tai reiškia, kad galiniais ratais varomam automobiliui nereikia itin stengtis, jog automobilio galas sukant slystų šonu, kad sutinka, jog taip negalima vairuoti. Nors Nutarime nurodoma, jog jo kaltė įrodyta ne mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, o mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, tvirtinamomis prie uniformos, tačiau jam buvo pateiktas tik vienas įrašas (Video ID - (duomenys neskelbtini)). Taigi jo kaltė grindžiama netiesioginiais įrodymais, tai yra administracinio nusižengimo protokolu ir tarnybiniu pranešimu. Administracinio nusižengimo protokolas, atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu automobilio važiavimo aplinkybes, teisės pažeidimo subjektyviąją pusę ir pan. Administracinio nusižengimo protokolas tėra tik antrinis įrodymas, kuris yra pirminio šaltinio – policijos pareigūnų teiginių išraiška. Administracinio nusižengimo protokolas paprastai neprieštarauja tarnybiniam pranešimui, kaip yra ir šiuo atveju, todėl tarnybinio pranešimo ir administracinio nusižengimo protokolas tarpusavio vidinis atitikimas įrodinėjamųjų faktų prasme nepadidina jų įrodomosios galios. Nors deklaratyviai nurodoma, kad kaltė įrodyta „kitais bylos duomenimis“, tokie duomenys, kaip ir tai, ką jie įrodo, nenurodyti. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad yra filmuota ir tarnybiniu automobiliu, tačiau tokie duomenys prie bylos nepridėti ir jam paprašius nepateikti. Todėl sprendžia, kad tai arba sąmoningai nebuvo pateikta, taip sutrukdant tinkamai pasiruošti gynybai, arba vaizdo įrašo nėra, o toks pareigūnų darbo techninis brokas, ypač kai nesutinkama su inkriminuojamu nusižengimu, nepalieka galimybių patikrinti ir įsitikinti pareigūnų paaiškinimų, parodymų išsamumu, objektyvumu ir teisingumu. Pareiškėjas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje D. K. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02). Tvirtina, kad nėra pakankamai duomenų apie jo tyčią ir chuliganiškas paskatas, o vien transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis posūkyje sumėtomas, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo, konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.), savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-230-574/2018).

Pareiškėjas nurodė, kad nusižengimo dieną pradėjo keistis oro sąlygos – iš šiltos vasaros dienos apsiniaukė, sustiprėjo vėjas, pradėjo rodytis krituliai, tai rodė, kad prasidės smarkus lietus, gal audra. Jis prisiminė, kad namie liko atidaryti balkono langai, tad skubėjo jų uždaryti. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), privažiavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą, sustojo trečioje eismo juostoje, įjungė kairiojo posūkio signalą ir laukė, kada užsidegs žalias šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis spaudė akceleratoriaus pedalą, per skubėjimą paspaudė per stipriai ir įvažiavo į sankryžą, tuomet smarkiai suko vairą į kairę, kad grįžtų į (duomenys neskelbtini), darė beveik 360 laipsnių kampą, reikėjo smarkiai susukti vairą. Pradėdamas judėti, dėl skubėjimo nepasirinko tinkamo greičio ir dėl šlapios kelio dangos posūkyje automobilio galą „metė“ į šoną. Vairavimo mokykloje buvo mokomas, kad kai automobilis slysta, nereikia naudoti stabdžių, o reikia atleisti greičio pedalą ir siekti vairu suvaldyti slystantį automobilį, todėl jis, siekdamas suvaldyti automobilį, vairą suko į kitą pusę. Akivaizdu, kad mažėjanti automobilio galinės dalies mėtymo šonus amplitudė pareigūnėms turėjo rodyti, kad yra bandoma stabilizuoti slystantį automobilį, kurio slydimą nulėmė šlapia kelio danga ir, galimai, kaip vėliau paaiškėjo, EPS, ABS daviklių gedimas. Toks manevras truko vos kelias sekundes, ir netrukus pareiškėjas buvo sustabdytas pareigūnų. Laukdamas žalio šviesoforo signalo, jis matė kitoje eismo juostoje stovintį (duomenys neskelbtini) automobilį, taigi tikrai nebūtų atlikęs tyčinio automobilio slydimo manevro (duomenys neskelbtini) akivaizdoje.

Nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini) val., mano, jog tai nėra tikslus laikas. Jis buvo sustabdytas netrukus po įvykusio slydimo posūkyje, jam dėl smarkaus lietaus sustabdžiusi pareigūnė iš karto pasiūlė eiti į tarnybinį automobilį. Priėmus Nutarimą, paprašius bylos medžiagos, jam buvo atsiųstas prie administracinio nusižengimo protokolą surašiusios (duomenys neskelbtini) A. A. pritvirtintos mobiliosios vaizdo priemonės įrašas nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., iš kurio matoma, jog lauke pakankamai smarkiai lyja, pareigūnė tuo pačiu metu atidaro priekines ir galines keleivio dureles ir matoma, kaip jis eina nuo savo automobilio, pareigūnė sėda į tarnybinį automobilį bei pasiūlo sėsti į automobilį, kad nešlaptų. Iš to akivaizdu, jog nusižengimas padarytas vėliau nei (duomenys neskelbtini) val. Kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyrių dėl (duomenys neskelbtini) buvusių oro sąlygų (duomenys neskelbtini). Iš pridedamo rašto matoma, kad tarp (duomenys neskelbtini) val. - (duomenys neskelbtini) val. oro sąlygos smarkiai pasikeitė – krito temperatūra, prasidėjo krituliai, padidėjo santykinė oro drėgmė, sustiprėjo vėjas. Automatinės žaibų aptikimo sistemos duomenimis, (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini) žaibų išlydžiai fiksuoti nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje - apie (duomenys neskelbtini) val. Pareiškėjas pažymi, kad, lietaus vandeniui susimaišius su tepalais, purvu ir kitomis medžiagomis ant kelio, paviršius tampa slidus, dėl to sumažėja padangų sukibimas su keliu ir gali atsirasti slydimas. Taip pat gali atsirasti hidroplanavimas – reiškinys, kai tarp padangų ir kelio dangos susidaro vandens sluoksnis, dėl kurio transporto priemonė praranda sukibimą ir gali tapti nevaldoma. Yra įsitikinęs, kad būtent konkrečioje situacijoje buvo susidaręs hidroplanavimas. Darydamas posūkį, nesiekė tyčia sukelti automobilio galinės dalies slydimo, nebuvo atliekami jokie valiniai veiksmai, kad automobilį sumėtytų. Tyčios nebuvimą įrodo ir tai, kad automobilis slydo darant posūkio manevrą, o ne tiesiame kelyje. Po staigaus ir netikėto automobilio galinės dalies slydimo jis dėjo pastangas kuo greičiau išlyginti automobilį, kuris po staigaus „užnešimo“ ne iš karto išsilygino. Slystantis automobilis nėra lengvai ir greitai suvaldomas, todėl pareigūnams, sėdėjusiems savo tarnybiniame automobilyje kitoje eismo juostoje, galėjo tik susidaryti iliuzija, jog automobilis taip valdomas tyčia. Byloje nėra duomenų, kad manevro metu būtų didintos variklio apsukos, nors net ir toks veiksmas būtina, kad automobilis judėtų iš vietos ir važiuotų. Nustebintas tokio automobilio slydimo posūkyje, pareiškėjas nusprendė nuvežti automobilį į servisą. Praėjus kelioms dienoms, pasiskambino į servisą, kur pasakė, kad yra eilė, be to, vėliau darbuotojas atostogaus, ir buvo paskirta data (duomenys neskelbtini). Paskirtu laiku nuvykus, automobilį apžiūrėjęs meistras nustatė, kad yra gedimų EPS, ABS bloke, ir juos remontavo. ABS davikliai padeda išvengti staigaus slydimo, esant šlapiai bei slidžiai kelio dangai, ESP sistema neleidžia automobiliui slysti, kai kelyje jis tampa nestabilus. Meistrai negalėjo paaiškinti, kodėl automobilio skydelyje nedegė lemputės, informuojančios apie gedimus. Todėl yra įsitikinęs, kad ne tik staiga pasikeitusi kelio danga, bet kartu ir EPS, ABS gedimai sąlygojo automobilio galinės dalies „užmetimą“ posūkyje. Šis manevravimas truko neilgai, gal 3 sekundes. Posūkis atliktas degant žaliam šviesoforo signalui ir rodant atitinkamos krypties posūkio signalą. Kitos transporto priemonės greta iš kitų eismo juostų nevažiavo, nes jam degė žalias šviesoforo signalas. Kiek pamena, manevravimo momentu pėsčiųjų greta nebuvo. Vien fakto, jog automobilis atlikdamas sukimo manevrą slydo keliu, nepakanka nustatyti, jog pačiam vairuotojui <...> kilo realus pavojus (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-111-574/2022). Automobilis nėra (duomenys neskelbtini) , žmonių, prieš kuriuos būtų turėjęs motyvą ar tikslą pademonstruoti savo turimus ar įsivaizduojamus vairavimo įgūdžius ir kitaip kaip nors išsišokti, nebuvo, nėra duomenų, kad kažkokie asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai. Byloje nėra įrodymų, kad jis savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą, todėl nagrinėjamu atveju nėra būtino inkriminuoto pažeidimo sudėties požymio – chuliganiškų paskatų.

Nurodo, kad per beveik (duomenys neskelbtini) metų vairavimo patirtį nėra padaręs analogiško nusižengimo ar kito grubaus KET pažeidimo, tik kelis nesistemingus KET pažeidimus, tai rodo, jog nėra linkęs pavojingai ar chuliganiškai vairuoti. Staiga pasikeitus oro sąlygoms, važiuojant (duomenys neskelbtini) , varomu galiniais ratais automobiliu, sugedus EPS ir ABS davikliams, automobilio slydimą į šoną objektyviai nulėmė vien tik pasirinktas netinkamas greitis posūkyje, todėl jo vairavimas turėtų būti vertintinas tik kaip neatsargus ir administracinio nusižengimo byla pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.

Vertinant jo veiksmus kaip ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, turi būti išsamiai, visapusiškai įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, kad paskirtoji nuobauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, jo pavojingumui bei siekiamiems tikslams, nes šiuo konkrečiu atveju net paskirta minimali nuobauda ir kartu minimalus administracinio poveikio priemonės terminas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Institucija nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Institucija, nepaisydama ANK įtvirtintų nuobaudos skyrimo principų, nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių, nors įstatymas neišskiria nusižengimų, už kuriuos, taikyti švelnesnės, nei įstatymas numato administracinės nuobaudos/administracinio poveikio priemonės, negalima. Tvirtina, kad iš šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jo veika savo pavojingumu yra žymiai mažesnė nei rūšinis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, todėl net ir sankcijoje numatyta minimali nuobauda ir minimalus poveikio priemonės terminas yra aiškiai, akivaizdžiai neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui ir yra aiškiai per griežta užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus – nubaudimą bei prevenciją. Institucija skundžiamame Nutarime klaidingai nurodo, jog „iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad T. P. per paskutinius trejus metus (duomenys neskelbtini) kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų“. Iš valstybės informacinės sistemos – internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) , matyti, kad pareiškėjas per paskutinius 5 metus yra baustas (duomenys neskelbtini) kartus, neskaitant nagrinėjamo nusižengimo. Be to, Institucija nevertino ir to, kad jis nubaustas už mažai pavojingus nusižengimus: (duomenys neskelbtini) nubaustas 15 Eur bauda, nes pastatė automobilį stovėti kelio ženklo 333 (stovėti draudžiama) su papildoma lentele 829 galiojimo laikas savaitės dienomis galiojimo zonoje (ROIK: (duomenys neskelbtini), ANK 417 straipsnio 2 dalis); (duomenys neskelbtini) nubaustas 10 Eur bauda, nes vairavo automobilį, kuriame nebuvo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais ( ROIK; (duomenys neskelbtini), ANK 417 straipsnio 7 dalis); (duomenys neskelbtini) nubaustas 6 Eur bauda, nes magistraliniame kelyje viršijo leistiną leidžiamą greitį (ROIK: (duomenys neskelbtini), ANK 416 straipsnio 2 dalis); (duomenys neskelbtini) nubaustas 12 Eur bauda, nes magistraliniame kelyje viršijo leistiną leidžiamą greitį (ROIK: (duomenys neskelbtini), ANK 416 straipsnio 2 dalis), (duomenys neskelbtini) nubaustas 21 Eur bauda, nes magistraliniame kelyje viršijo leistiną greitį (ROIK: (duomenys neskelbtini), ANK 416 straipsnio 2 dalis). Šie trys nusižengimai užfiksuoti automatiniu būdu, todėl net nėra tikras, ar du iš jų padaryti jo, nes su (duomenys neskelbtini) naudojasi tuo pačiu automobiliu. Visos baudos sumokėtos. Institucija privalėjo įvertinti visą jo vairavimo patirtį, besitęsiančią beveik (duomenys neskelbtini) metų. Specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė baudžiamojo poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta, jis niekada nebaustas už analogišką nusižengimą, vairavimą neblaiviam, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir kt. panašius šiurkščius nusižengimus, taip pat nebaustas už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (nebuvo užfiksuotas neblaivus viešoje vietoje, netriukšmavo, nesikeikė, nesikabinėjo prie žmonių). Duomenų, kad piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, byloje nėra. Praeityje nėra teistas ir jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Priklausomybių neturi ir nėra registruotas priklausomybių ligų centre. Byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo būtų nesilaikęs KET reikalavimų ar daręs kitus teisės pažeidimus. Jis yra (duomenys neskelbtini), sudaręs (duomenys neskelbtini), visapusiškai rūpinasi ir išlaiko (duomenys neskelbtini) iš ankstesnių (duomenys neskelbtini), rūpinasi sveikatos problemų turinčiais artimaisiais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) ir dėl labai prastos sveikatos būklės išėjo iš darbo, vėliau (duomenys neskelbtini) antrą kartą, sveikata dar labiau suprastėjo, greitai pavargsta, būna mieguistas, todėl šiuo metu (duomenys neskelbtini), registruojasi (duomenys neskelbtini). Nori pilnai atsigauti, tvarkosi tik namie ar prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) O. Č. charakteristikoje nurodo, jog jis (duomenys neskelbtini) nėra baustas administracine tvarka, ji nėra gavusi nei žodinių, nei raštiškų nusiskundimų ar neigiamos informacijos dėl jo netinkamo elgesio viešoje ar privačioje vietoje, niekada nebuvo pastebėtas piktnaudžiaujantis alkoholiu ar užsiimantis neteisėta veikla. Patvirtina, kad reguliariai rūpinasi artimaisiais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini). Buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini) yra charakterizuojamas kaip darbštus, tvarkingas darbuotojas, gebėjęs susitvarkyti su pavestu darbo krūviu, draugiškas ir lengvai bendraujantis, atsakingas, nurodoma, kad drausminių nuobaudų neturėjo. (Duomenys neskelbtini) manymu, jis nėra tas žmogus, kurį reikia bausti ypatingai griežtai, nes yra atsakingas, gebantis daryti išvadas, kurios neleis kartotis klaidoms, todėl švelnesniu nubaudimu būtų išlaikyta pusiausvyra taip jo ir visuomenės intereso. Jo elgesys visuomenėje nėra lengvabūdiškas, turi žmonių pasitikėjimą ir jį pateisina, todėl mano, jog nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad padaryto pažeidimo ir jo asmenybės pavojingumas neleidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir jam neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesniam laikui. Argumentus pareiškėjas grindžia ir formuojama teismų praktika (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr, AN2-112-526/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m, kovo 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-77-255/2020). Jo sveikata jau gerėja, tad galėtų dirbti neintensyvų, nekvalifikuotą darbą, tačiau viena iš pagrindinių sąlygų yra vairuotojo pažymėjimo turėjimas. Prašo neatimti teisės vairuoti, tuo paliekant galimybę susirasti darbą pagal savo sveikatos būklę. Pajamos reikalingos ne tik išgyvenimui, bet ir (duomenys neskelbtini) iš ankstesnių (duomenys neskelbtini). Poreikį turėti teisę vairuoti patvirtina tai, kad rūpinasi (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini) (25 km nutolusiame nuo (duomenys neskelbtini)), kuri turi rimtų sveikatos bėdų. Ji savo rašte jį teigiamai apibūdina, kaip labai gerą žmogų tiek artimiesiems, tiek svetimiems ir patvirtina, kad visokeriopai ja rūpinasi. Taip pat jis padeda (duomenys neskelbtini). Nepakeitus jo veiksmų teisinio kvalifikavimo ar netaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies ir neatimant teisės vairuoti transporto priemonės, jis būtų sutapatintas su nesulyginamai pavojingesniais, nepagarbesniais kitų asmenų atžvilgiu, keliančiais neabejotiną grėsmę tiek pačiam nusižengimą padariusiam asmeniui, tiek eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams veiksmų teisiniam vertinimui, ir tai vėlgi nesuderinama su protingumo ir teisingumo principais (Skundo byla, b. l. 2 – 18).

Institucija pateiktu atsiliepimu prašo atmesti T. P. Skundą ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) A. A. tarnybiniame pranešime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) patruliuojant nustatytu maršrutu, apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) sankryžos, reguliuojamoje sankryžoje laukė užsidegančio žalio šviesoforo signalo, leidžiančio sukti į kairę. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti iš vietos, rodė kairės pusės posūkio signalą, vairuotojas tyčia spaudė akceleratorių ir slydo šonu, taip užmesdamas ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio galą, taip vėl įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) (apsisukdamas). Asmuo akivaizdžiai iš chuliganiškų paskatų, tyčia, demonstruodamas pranašumą prieš kitus eismo dalyvius, vairuojamu automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“ sukėlė pavojų eismo saugumui. Įjungus mėlynos ir raudonos spalvų švyturėlius bei garsinį signalą, automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ sustabdytas šalia ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinės (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo T. P., kuris nurodė, kad žino, dėl ko sustabdytas, teigė, kad nemanė, jog pradėjus lyti, gali būti slidu. Asmeniui paaiškinta, kad šis jau turi (duomenys neskelbtini) metų patirtį ir privalo įsitikinti bei numanyti kelio dangos pokyčius dėl oro sąlygų kaitos. Asmuo nesiginčijo, su pažeidimu sutiko. Alkotesterio pagalba nustatyta, kad T. P. blaivus. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykis buvo filmuojamas tarnybinio automobilio vaizdo kamera, tačiau, užsakius vaizdo įrašą, duomenų negauta dėl įrangos gedimo. Nešiojamo vaizdo registratoriaus (BODY) vaizdo įraše matomas administracinio nusižengimo protokolo surašymas ir girdimas bendravimas su T. P. tarnybiniame automobilyje. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi pareigūnė T. P. supažindino su pažeidimo esme, taikytu ANK straipsniu. T. P. sutiko su pažeidimu, juokavo teigdamas, jog daugiau pareigūnė gali neskaityti, viskas jam žinoma. Teiravosi dėl baudos dydžio ir specialiosios teisės atėmimo termino bei galimybės atgauti teisę vairuoti anksčiau laiko. Įvykio vietoje nekilo ginčas dėl inkriminuoto kaltinimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pareigūnai Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą aiškiai matė ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Institucijos nuomone, pareiškėjo motyvai, jog vėliau automobilyje buvo nustatyta ABS ir EPS gedimai, dėl kurių automobilis buvo sunkiau valdomas ir slydo šonu, vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, nes įvykio metu tokių gedimų nebuvo, jų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir Skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių T. P. neturėtų būti skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Neabejotina, kad kartu su pinigine bauda paskirtas specialiosios teisės atėmimas sukelia T. P. neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jo kasdieninis gyvenimas, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas, dalydamas administracinį teisės pažeidimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis Nr. ATP-82-1020/2017). Institucijos vertinimu, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Institucijos nuomone, T. P. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirta minimali 450 Eur bauda ir minimaliai trukmei taikyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, T. P. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus (Skundo byla, b. l. 43-47).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. palaikė Skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jis nuo ryto buvo (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini), įrenginėjo vonią. Tuo metu buvo geras oras, po kelių valandų pradėjo tempti, pakilo vėjas. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo darbe (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas namuose buvo palikęs atidarytus balkono langus, sunerimo, kad pakilęs vėjas neužmuštų namuose laikomo šuniuko, todėl su (duomenys neskelbtini) parvažiavo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. J. gatvėmis, (duomenys neskelbtini) išleido (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, norėdamas joje apsisukti ir pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ parvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius namus. Jis sustojo trečioje juostoje, sankryžoje. Tuo metu lijo, žaibavo ir griaudėjo, kelio danga buvo šlapia. Už jo stovėjo (duomenys neskelbtini) , gatvėje yra vaizdo kameros, taigi jis pasirodyti prieš nieką nenorėjo. Visos trys eismo juostos buvo užimtos. Tokioje sankryžoje jis suko ne pirmą kartą. Vairuoja (duomenys neskelbtini) metų, važiavo savo ,, (duomenys neskelbtini)“ automobiliu, kurį turi apie (duomenys neskelbtini) . Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pareiškėjas gal truputį norėjo paskubėti, spaudė greičio pedalą, suko į kairę 360° kampu ir užmetė jo automobilio galinę dalį. Automobilio galine dalimi į kitą eismo juostą neišvažiavo, bet labai negražiai atrodė. Persirikiavo į antrą juostą ir pamatė, jog stabdo policija. Kai sankryžoje pasuko, pėsčiųjų tuo metu nebuvo, kiti automobiliai dar nevažiavo, jis buvo pirmas. Į sankryžą įvažiavo 10 km/h ar 20 km/h greičiu. Per lietų šiuo automobiliu yra tekę važiuoti, automobilis tvarkingas. Pareigūnai pakvietė į jų automobilį surašyti protokolą. Jis sutiko, kad automobilis slydo, nes buvo šlapia, slidu, bet nesakė, jog pripažįsta vairavęs chuliganiškai, nes taip jis nevairavo. Protokolą skaitė. Apie tai, kaip bus nagrinėjama byla, su pareigūne nekalbėjo, prašymo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, neteikė, į nagrinėjimą atvyko tuo laiku, kaip buvo nurodyta protokole. Protokolas buvo jam įteiktas jį surašius, nagrinėjimo tvarka buvo išaiškinta, jame įrašytus išaiškinimus skaitė. Bylą policijos pareigūnas nagrinėjo jam dalyvaujant, su chuliganišku vairavimu nesutiko, kaltę pripažino iš dalies. Vėliau jis skambino į servisą paklausti, kas galėjo būti, nes automobilis niekada taip nesisukdavo, nors tokiu oru jam anksčiau buvo tekę staigiai sukti, bet tokio užmetimo nebuvo. Į servisą iškart nepriėmė dėl didelės eilės, į kitą servisą jis neskambino. Į servisą vyko patikrinti ABS praslydimo bloką ir ESP. Buvo sugedęs ABS blokas, kuris neleidžia slysti. Automobilyje prieš tai lemputė nedegė, gedimo nerodė, o kai servise pasijungė prie kompiuterio, tada gedimą parodė. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dar važinėjo su servise nepatikrintu automobiliu. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba ją atimti trumpesniam nei 12 mėnesių terminui, nes vairuotojo pažymėjimo labai reikia, kadangi važiuoja pas ligotą apie (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ten dirba įvarius darbus, vežioja joms vaistus. (Duomenys neskelbtini) niekur nedirba, susirgus (duomenys neskelbtini), jai svaigsta galva, neturi jėgų. (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rūpinasi tik jis, jos neturi paskirtų socialinių darbuotojų. Pats po (duomenys neskelbtini) turi problemų su sveikata, nuo (duomenys neskelbtini) niekur (duomenys neskelbtini), bet dirbtų, jei turėtų vairuotojo pažymėjimą. Turi problemų dėl (duomenys neskelbtini) , nes (duomenys neskelbtini). Pragyvena iš (duomenys neskelbtini) Eur (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) uždirba (duomenys neskelbtini) Eur. Būsto nuomai per mėnesį moka (duomenys neskelbtini) Eur, turi (duomenys neskelbtini), teikia (duomenys neskelbtini) Eur (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) eurų (duomenys neskelbtini), liko mokėti (duomenys neskelbtini) metai, per mėnesį moka (duomenys neskelbtini) Eur.

Liudytoja (duomenys neskelbtini) A. A. parodė, jog su G. B. dirbo nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini), tarnybinį automobilį vairavo G. B. Stovint (duomenys neskelbtini) kraštinėje kairėje eismo juostoje prie (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kryptimi link (duomenys neskelbtini), prieš šviesoforą pirmas stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, jos stovėjo antros ar trečios. Tuo metu lijo. Eismas buvo intensyvus, buvo po pietų – tarp (duomenys neskelbtini) val. ir (duomenys neskelbtini) val., automobilių buvo ir kitose eismo juostose. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pamatė, kad sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) į kairę, vėl į (duomenys neskelbtini) miesto centro link suka ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilis, rodęs posūkio signalą, akivaizdžiai matėsi, kad jo vairuotojas tyčia spaudžia akceleratoriaus pedalą, kad mašina „užsimestų“. Gerai matė, kaip automobilis slydo šonu tai į vieną, tai į kitą pusę - apsisukant automobilio galas slydo link (duomenys neskelbtini), automobilis metėsi vėl į kitą juostą, taip važiuodamas jis kabino visas tris (duomenys neskelbtini) gatvės juostas, vienoje juostoje neišsiteko. Mano, jog priekine automobilio dalimi, jis įsuko į antrą juostą, automobilio galinė dalis pirmiausiai buvo arčiausiai dešinės juostos važiavimo link miesto kryptimi, tada pervažiavo į antrą juostą ir gali būti, kad kabino trečią juostą. Matė, kad vairuotojas nespaudė stabdžio pedalo, akceleratorių jis spaudė vairo sukimo metu, nes matėsi, kaip automobilis greitėja, bet nestoja. Tuo momentu iš (duomenys neskelbtini) automobiliai suko į dešinę pusę, į (duomenys neskelbtini), sukantis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobilis reagavo į pareiškėjo važiavimą – sustojo sankryžoje. Dėl šios priežasties nusprendė stabdyti ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilį, nes jis sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nepasakytų, kad automobilis nuolat greitėjo nuo sukimo pradžios, bet, pasiekęs tam tikrą greitį, jis ir toliau mėtėsi tarp kelio juostų. Vingiavimų buvo daugiau nei vienas, bet ne daugiau nei trys. Kai stabdė, automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ važiavo dešine juosta, jį sustabdė ties „(duomenys neskelbtini)“ degaline (duomenys neskelbtini). Priėjusi prie automobilio prisistatė, pažeidėjas iš karto pasakė, jog žino, dėl ko jis sustabdytas, jam buvo paaiškinta, jog bus surašytas protokolas dėl chuliganiško vairavimo. Pasiėmusi pažeidėjo pateiktus dokumentus, nuėjo į automobilį pildyti protokolo. Kai reikėjo pažeidėjo paaiškinimo, tuomet vėl priėjo prie automobilio ir pasikvietė asmenį į tarnybinį automobilį. Su pažeidimu asmuo sutiko.

Liudytoja (duomenys neskelbtini) G. B. parodė, jog su A. A. patruliavo (duomenys neskelbtini), tarnybinį automobilį vairavo G. B. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo miesto centro, norėjo sukti į (duomenys neskelbtini) g., stovėjo kairiojoje juostoje. Prieš šviesoforą stovėjo pirmos. (Duomenys neskelbtini) spalvos , (duomenys neskelbtini)“ automobilis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir suko į kairę link (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, jog vidury sankryžos ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilis pradėjo stipriai mėtytis, automobilis toliau spaudė akceleratoriaus pedalą ir toliau gazuodamas nuvažiavo. Automobilis neišsiteko vienoje eismo juostoje, mano, jog jo judėjimas apėmė dvi eismo juostas. Susimėtymų buvo tikrai nemažai. Sankryžoje buvo daugiau automobilių, kaip tik tuo momentu iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. suko automobilis, ir jis net pristabdė praleisti ,, (duomenys neskelbtini)“, nes matė, kad automobilis „eina“ skersai. ,, (Duomenys neskelbtini)“ automobilis nestabdė ir toliau gazuodamas nuvažiavo link „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, kur jį, įsijungę švyturėlius, ir sustabdė. Pažeidėjas iš pradžių sėdėjo savo automobilyje, o kai kolegė pradėjo teiseną ir reikėjo jo paaiškinimo, kolegė pasikvietė jį į tarnybinį automobilį. Kiek atsimena, pažeidėjas su pažeidimu sutiko. Tuo metu stipriai lijo, kelio danga buvo šlapia, kai sustabdė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, lietus intensyvėjo.

Iš pareiškėjo pateiktos nusižengimo padarymo vietos schemos (kopijos) matyti sankryža, kurioje nustatytas administracinis nusižengimas, bei rodykle parodyta apsisukimo kryptis (Skundo byla, b. l. 20, 54).

Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog A. V. T. P. pateikė 120 eurų sąskaitą faktūrą už automobilio ,,(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ESP ABS bloko remontą (Skundo byla, b. l. 21), pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindžia šios sąskaitos apmokėjimą (Skundo byla, b. l. 55).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) automatinė meteorologijos stotis (duomenys neskelbtini) (pažeidimo padarymo metu) fiksavo kritulių nebuvimą; 21,6°C oro temperatūrą; 58 % santykinę oro drėgmę; 15 val. - 2,8 kritulių kiekį milimetre; 17,8°C oro temperatūrą; 86 % santykinę oro drėgmę. (Duomenys neskelbtini) automatinės meteorologinės stoties, vykdančios vėjo greičio matavimus, duomenimis, (duomenys neskelbtini) vidutinis vėjo greitis buvo 1,7 m/s, didžiausias vėjo greitis buvo 6 m/s; 15 val. vidutinis vėjo greitis buvo 0,9 m/s, didžiausias 4,9 m/s. Lietuvos orus (duomenys neskelbtini) lėmė nedidelis slėgis. Dieną pietvakarinėje, pietinėje šalies dalyje palijo, vietomis su perkūnija, vyravo besikeičiančios krypties 6-12 m/s vėjas. Automatinės žaibų aptikimo sistemos duomenimis, (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini) žaibų išlydžiai fiksuoti nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. (Duomenys neskelbtini) teritorijoje - apie (duomenys neskelbtini) val. (Skundo byla, b. l. 23-25).

Iš administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog šis protokolas surašytas (duomenys neskelbtini) A. A. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – T. P., kuris protokole pasirašė po kompiuteriu pildytame protokole įrašytu asmens paaiškinimu dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių: ,,su pažeidimu sutinku ir nuoširdžiai gailiuosi. Skubėjau į namus uždaryti balkono langus“. Jam, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 2 dalimi, siūloma iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 225 eurų baudą bei skiriamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. Nurodyta, jog iki nurodytos datos nesumokėjus baudos ir (ar) negrąžinus specialiąją teisę patvirtinančių dokumentų, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini) bus nagrinėjama vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, jog asmens reikalavimu bylos nagrinėjamas vyksta žodine tvarka. T. P. taip pat (duomenys neskelbtini) pasirašė, jog su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje jam išaiškintos (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 1-2).

Iš Nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog T. P. administracinio nusižengimo byla dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėta (duomenys neskelbtini) viešame posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. P., ir jam paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 3-4).

(Duomenys neskelbtini) A. A. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo nurodė, jog, patruliuojant nustatytu maršrutu, apie (duomenys neskelbtini) val. esant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, reguliuojamoje sankryžoje laukiant užsidegant žalio šviesoforo signalo, leidžiančio sukti į kairę, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti iš vietos, rodė kairės pusės posūkio signalą, tyčią spaudė akceleratorių ir slydo šonu, taip užmesdamas ,, (duomenys neskelbtini) “ automobilio galą, taip vėl įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę (apsisukdamas). Asmuo akivaizdžiai iš chuliganiškų paskatų, tyčia, demonstruodamas pranašumą prieš kitus eismo dalyvius, vairuojamu automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“ sukėlė pavojų eismo saugumui. Nuspręsta automobilį stabdyti. Įjungus mėlynos ir raudonos spalvų švyturėlius bei garsinį signalą, automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ sustabdytas šalia ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinės adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo T. P., kuris nurodė, jog žino, dėl ko sustabdytas, teigė, kad nemanė, jog, pradėjus lyti, gali būti slidu. Asmeniui paaiškinta, kad šis jau turi (duomenys neskelbtini) metus patirties ir privalo įsitikinti bei numanyti kelio dangos pokyčius dėl oro sąlygų kaitos. Asmuo nesiginčijo, su pažeidimu sutiko. T. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Įvykis filmuotas BODY kameromis bei tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo stebėjimo ir įrašymo kameromis (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 6).

Iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymu teiktos papildomos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo užsakytas gauti administracinio nusižengimo tyrimui vaizdo įrašas (priekinės kameros) iš tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), kuriame būtų matomas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) tačiau (duomenys neskelbtini) pateiktas atsakymas, kad sugedusi automobilyje esanti vaizdo įrašymo įranga (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 8).

Kompaktiniuose diskuose (Administracinio nusižengimo b. l. 20, Skundo byla, l. 42) įrašytas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) A. A. nešiojamojo vaizdo registratoriaus, kuriame užfiksuota administracinio nusižengimo protokolo rašymas ir (duomenys neskelbtini) pokalbis su pareiškėju (duomenys neskelbtini) tarnybiniame automobilyje.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-81-594/2022).

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Be to, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

Skundžiamu Institucijos Nutarimu T. P. buvo paskirta 450 eurų bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje (Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas). Pažymėtina, jog už šį nusižengimą T. P. buvo paskirta minimali ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda bei trumpiausio termino administracinio poveikio priemonė (specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) vieneriems metams).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. neigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Susipažinęs su visa pateikta medžiaga bei išklausęs proceso dalyvius, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje ginčijama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – T. P. kaltė, tai yra aplinkybė, jog jis automobilį vairavo chuliganiškai. Be to, Skunde keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kiek įmanoma sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. T. P. Skunde nurodo, jog nenorėjo ir nesiekė tyčia pavojingai ar iš chuliganiškų paskatų vairuoti transporto priemonę, ar kitaip pažeisti teisės aktų reikalavimus, jo veiksmai nebuvo tyčiniai ar chuliganiški, o įtakoti eismo sąlygų (staiga pasikeitusių oro sąlygų), automobilio techninės būklės (automobilis (duomenys neskelbtini) , varomas galiniais ratais, sugedęs EPS ir ABS daviklis) bei pasirinkto netinkamo posūkyje greičio. Tokia T. P. įvykio versija vertintina kaip tikrovės neatitinkanti gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi įvykio metu tokių gedimų T. P. nenurodė, be to, nuo administracinio nusižengimo padarymo iki gedimų, susijusių su EPS ir ABS davikliais, nustatymo praėjo net (duomenys neskelbtini) dienų, taigi nėra pagrindo tikėti tokius gedimus jau buvus nusižengimo padarymo metu. Pareiškėjas tokį ilgą laiko tarpą nuo pažeidimo padarymo iki automobilio patikrinimo aiškina eilėmis autoservise, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jis, sužinojęs apie tai, kad automobilio ilgą laiką negalės apžiūrėti specialistai, nesikreipė į kitą tokios paslaugos teikėją. Be to, teismas pastebi ir tai, kad, kaip matyti iš pateiktų apmokėjimo su automobilio remontą dokumentų, tai buvo padaryta sekančią dieną po Nutarimo priėmimo, kuriame buvo nutarta skirti T. P. minėtą baudą ir administracinio poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nustatyti gedimai yra laikytini vėliau sugalvota gynybine versija, siekiant išvengti, kaip pats T. P. vertina, griežtos administracinės atsakomybės. Pats pareiškėjas nurodė, kad automobilio įranga jokių gedimų nei nusižengimo padarymo metu, nei iki automobilio patikrinimo servise nerodė, jis, beje, teismui nepateikė ir jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių gedimų užfiksavimą, tik duomenis, kad jam už automobilio ESP ABS bloko remontą išrašyta sąskaita faktūra, kurią jis apmokėjo. Pastebėtina, kad jokie pareiškėjo paaiškinimai apie tai, kad galimai sugedęs jo automobilio ESP, ABS blokas, kad jis yra užsiregistravęs autoservise (duomenys neskelbtini), nebuvo teikti nei administracinio protokolo surašymo metu, nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog T. P. vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, apsisukdamas sankryžoje, tai yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, sukdamas į kairę ir vėl įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, tyčia spaudė akceleratorių, taip priversdamas automobilį slysti šonų, iš chuliganiškų paskatų demonstravo savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, taip sukeldamas jiems pavojų. Pažymėtina, jog T. P. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu su būtent tokiu pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi, tai patvirtina jo parašas (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole (Skundo byla, b. l. 1-2).

Tai, kad T. P. vairavimas buvo chuliganiškas, pasireiškęs tyčia staigaus apsisukimo metu spaudžiant akceleratorių, taip priverčiant automobilį slysti šonu ir tokiu būdu iš chuliganiškų paskatų demonstruojant savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius ir sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos (duomenys neskelbtini) A. A. ir G. B., betarpiškai stebėjusios šį pareiškėjo veiksmą, liudytojos patvirtino, kad, esant intensyviam eismui, vienoje iš pagrindinių (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžų dienos metu automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip paaiškėjo, varomo galiniais ratais, vairuotojas, apsisukdamas esant šlapiai kelio dangai, tyčia spaudė akceleratoriaus pedalą, kad automobilį ,,užmestų“, šis automobilis slydo šonu tai į vieną, tai į kitą pusę, neišsitekdamas vienoje eismo juostoje, galimai kabindamas net visas tris (duomenys neskelbtini) gatvės juostas, tuo metu į tą pačią (duomenys neskelbtini) gatvės dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažinėjo kiti automobiliai, kurių pirmas buvo priverstas reaguoti į tokį pažeidėjo vairavimą ir sustoti sankryžoje. Analogiškas aplinkybes A. A. nurodė ir iškart po įvykio (tą pačią dieną) surašytame tarnybiniame pranešime (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 6). Nors liudytoja G. B. teisme nurodė, kad pažeidėjo automobilis į sankryžą įvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tai prieštarauja tiek paties pareiškėjo, tiek liudytojos A. A. parodymams, iš kurios gatvės suko automobilis „(duomenys neskelbtini)“, teismui nėra pagrindo dėl šio netikslumo netikėti liudytojos G. B. parodymų dalimi dėl automobilio „(duomenys neskelbtini) “ greičio didinimo staigiai jį pasukant, automobilio galinės dalies slydimo, vingiuojant per kelias eismo juostas, dėl eismo intensyvumo, kitų automobilių įvažiavimo į sankryžą, nes šie parodymai iš esmės sutampa ne tik su liudytojos A. A., bet netgi ir paties pareiškėjo parodymais. Natūralu, kad nuo įvykio iki liudytojos apklausos praėjus keliems mėnesiams, įvertinus ir tai, kad ši liudytoja, vykdydama tarnybines pareigas, dažnai susiduria su panašiomis situacijomis, gali teisingai neprisiminti, iš kurios gatvės sankryžoje suko pareiškėjo automobilis – iš (duomenys neskelbtini) ar iš jai iš dešinės (liudytojos vairuoto automobilio važiavimo kryptimi) buvusios (duomenys neskelbtini) gatvės.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) A. A. tarnybinis pranešimas, surašytas protokolas, kuriame A. A. taip pat fiksavo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, bei abiejų (duomenys neskelbtini) apklausų metu duoti parodymai negali būti laikomi neobjektyviais duomenimis, nes bet kuris (duomenys neskelbtini), atlikdamas savo pareigas vadovaujantis įstatymais, yra įgaliotas užkardyti ir objektyviai fiksuoti pažeidimus. Byloje nepateikta duomenų, kad šios (duomenys neskelbtini) kaip nors būtų suinteresuotos bylos baigtimi ar dėl kurių būtų galima abejoti šių liudytojų parodymais, kad jos siektų apkalbėti ar pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui.

Kaip minėta, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. T. P. nurodė, jog automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ turi apie (duomenys neskelbtini), šiuo automobiliu jam yra tekę vairuoti bei staigiai sukti ir per lietų, jis automobilius vairuoja (duomenys neskelbtini) metų. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįsta išvadą, jog T. P. turi ne tik bendrą pakankamą vairavimo patirtį, tačiau ir patirtį su konkrečiai šiuo ,, (duomenys neskelbtini)“ automobiliu, kuriuo ir buvo padarytas administracinis nusižengimas, tai leidžia pagrįstai teigti, kad gebėjo tinkamai įvertinti tiek oro sąlygas, tiek automobilio techninę specifikaciją, tiek galimus netikėtumus kelyje.

Dėl pareiškėjo teiginių apie staiga pasikeitusias oro sąlygas pastebėtina, kad jis nebuvo dėl to nuoseklus, nes teisme aiškino pastebėjęs besikeičiantį orą dar būdamas (duomenys neskelbtini) ir būtent dėl to grįžęs į (duomenys neskelbtini) uždaryti paliktų pravirų balkono langų, tačiau, kaip matyti iš jo paties paaiškinimų teisme, jis, esą taip skubėdamas namo, iškart į namus neužsuko, nors tą galėjo padaryti, važiuodamas dar (duomenys neskelbtini) gatve ir užsukdamas į visai netoli esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje gyvena, tačiau jis važiavo tolyn į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, tai yra kitą (duomenys neskelbtini) pusę, kur parvežė (duomenys neskelbtini), ir tik po to važiavo namo. Be to, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tą dieną išvis buvo (duomenys neskelbtini), jokių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo grįžti namo ir uždaryti balkono langus prieš prasidedant lietui, pareiškėjas nenurodė. Taigi ši pareiškėjo versija, dėl ko jis esą turėjo skubėti, taip pat laikytina tik gynybine ir niekaip jo veiksmų neteisina.

Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmais vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“ kelių eismo dalyvių saugumui grėsmė buvo keliama važiuojant (duomenys neskelbtini) ribose, vienoje iš pagrindinių (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžų, dienos metu, esant intensyviam eismui – tiek pats pareiškėjas, tiek liudytojos parodė, kad jau vien jų važiavimo kryptimi buvo užimtos (duomenys neskelbtini) gatvės visos eismo juostos. T. P. tokiomis tiek intensyvaus eismo, tiek prasto oro sąlygomis, vairuodamas pakankamai galingą, galiniais ratais varomą automobilį, būdamas patyręs tokio automobilio vairuotojas, suvokdamas, kokios yra eismo ir oro sąlygos, kelyje elgėsi aiškiai chuliganiškai, staigaus automobilio sukimo iš esmės 360 laipsnių kampu metu tyčia spausdamas akceleratoriaus pedalą ir taip priversdamas automobilį slysti šonu, nė kiek greičio nemažindamas, kol buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), taip rodė savo išskirtinumą, pranašumą kelyje, ir būtent tai patvirtina jo tiesioginę tyčią, t. y. norą priešpastatyti save kitiems eismo dalyviams. Dėmesingo vairuotojo požiūriu toks elgesys atliekamas be jokios realios priežasties yra nepateisinamas, toks vairavimas kelia realų pavojų ne tik eismo bei žmonių saugumui, tačiau ir pačiam vairuojančiam asmeniui, nors šis paprastai to nesuvokia ir nepagrįstai įsivaizduoja, kad vairuoja geriau už kitus eismo dalyvius.

Nors T. P. teismo posėdyje parodė, jog automobilio slydimą sukėlė ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl oro sąlygų ir automobilio techninės būklės, tačiau, paaiškindamas savo veiksmus iškart po įvykio – (duomenys neskelbtini) tarnybiniame automobilyje (vaizdo įrašo 3.10 min. - 3.15 min.), vertindamas savo poelgį, nurodė, jog: ,,jeigu visi taip darytų, būtų kvaila, tikrai negražu...“. Šiame įraše girdimas (duomenys neskelbtini) komentaras, jog: ,,nebūtų ten kitų žmonių, tai gal susistabdei, moralą atskaitei ir viskas“ patvirtina, jog pažeidimo metu tikrai buvo žmonių, kurie matė šį įvykį, sutrikdžiusį eismo rimtį ir kėlusį pavojų eismo saugumui. T. P. po įvykio, tarnybiniame automobilyje pareigūnės paklaustas, ar su pažeidimu sutinka, nurodo, jog ,,jo“, jis, paklaustas, kokie jo būtų paaiškinimai, 00.11 min. sako, kad „slidu buvo... aišku, (duomenys neskelbtini)“, į (duomenys neskelbtini) komentarą: „galas varomas, tai užsimetė labai gerai“ (vaizdo įrašo 00.18 min) atsako „nu, nes aš taip pasukau“, teigia įvertinęs savo universalių padangų būklę, bet kad „kai palyja, žiauriai slidu būna... Spaudžiau gazo ir niekas nesidarė.. paskui visai numečiau, paskui žiūrau, jau jūs, tada visai numečiau...“. Iš tokių paties pareiškėjo paaiškinimų akivaizdu, kad jis puikiai suprato, kad palijus, vairuojant jo automobilį su tuo metu uždėtomis universaliomis padangomis, gali būti labai slidu, taigi adekvačiai vertino situaciją įvykio metu. Pats suprato, kad vairuoja pakankamai galingą automobilį galiniais varomais ratais, kurį sukant būtent taip, kaip jis ir darė sankryžoje, ir tuo pat metu spaudžiant akceleratorių („nes aš taip pasukau... spaudžiau gazo“), automobilio galinė dalis bus užmesta į šoną. Tai rodo, kad puikiai suprasdamas esamą situaciją, jis vis dėlto jam inkriminuotus veiksmus atliko tyčia ir atitinkamai šie jo komentarai paneigia Skundo teiginius, kad nebuvo atliekami jokie valiniai veiksmai, kad automobilį sumėtytų, ar kad byloje nėra duomenų, kad manevro metu būtų didintos variklio apsukos, taip pat kad jis (duomenys neskelbtini) paaiškino pats nesitikėjęs slydimo. Be to, iš jo šių paaiškinimų matyti ir tai, kad (duomenys neskelbtini) jis pastebėjo jau tik vėliau, tai paneigia jo Skunde dėstomą versiją, kad (duomenys neskelbtini) matė dar laukdamas žalio šviesoforo signalo ir jų akivaizdoje tikrai nebūtų vairavęs chuliganiškai. Be to, nors Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog neįtarė, kad dėl tokio neatsargaus vairavimo jam gali grėsti tokia griežta sankcija ir tik gavęs administracinio nusižengimo protokolą ir grįžęs į savo automobilį bei ramiai su juo susipažinęs patyrė šoką, tačiau iš vaizdo įraše užfiksuoto pokalbio tarp pareigūnės ir T. P. girdėti, kaip pareigūnė, pasitikslinusi specialiosios teisės atėmimo termino laikotarpį, T. P. dar sėdint tarnybiniame automobilyje, nurodo (vaizdo įrašo 10.54 min.), jog ši teisė jam bus atimama 12 mėnesių, iš pareiškėjo komentarų akivaizdu, kad jis tą aiškiai suprato. Taip pat iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) jam garsiai perskaitė surašytame administracinio nusižengimo protokole pažeidimo esmę (nuo vaizdo įrašo 13.22 min.), o T. P., jai baigiant skaityti apie pažeidimo esmę ir nustatytas aplinkybes, pasako: „net neskaitykit, viskas gerai“ (vaizdo įrašo 14.19 min.), taigi aiškiai neginčija jam perskaitytų administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų nusižengimo padarymo aplinkybių – būtent tyčinio chuliganiško vairavimo.

Skunde pareiškėjas nurodo manantis, kad nusižengimas padarytas ne (duomenys neskelbtini) val., o vėliau, nes buvo sustabdytas netrukus po įvykusio slydimo posūkyje, jam dėl smarkaus lietaus sustabdžiusi pareigūnė iš karto pasiūlė eiti į tarnybinį automobilį, o (duomenys neskelbtini) A. A. pritvirtintos mobiliosios vaizdo priemonės įraše nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. matyti, jog lauke pakankamai smarkiai lyja, jis eina nuo savo automobilio, pareigūnė sėda į tarnybinį automobilį bei pasiūlo sėsti į automobilį, kad nešlaptų, o pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymą dėl (duomenys neskelbtini) buvusių oro sąlygų (duomenys neskelbtini) matoma, kad tarp (duomenys neskelbtini) val. - (duomenys neskelbtini) val. oro sąlygos smarkiai pasikeitė – krito temperatūra, prasidėjo krituliai, padidėjo santykinė oro drėgmė, sustiprėjo vėjas. Teismas pažymi, kad iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad tuo metu, kai pareiškėjas įsėda į (duomenys neskelbtini) tarnybinį automobilį, administracinio nusižengimo protokolas jau yra pradėtas rašyti, bent preliminariai aprašyta nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės, o iš liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) tarnybinį automobilį buvo pakviestas tik tada, kai, jau surašius administracinio nusižengimo protokolo projektą, buvo reikalinga įrašyti jo paties paaiškinimus ir anketinius duomenis bei atlikti kitus būtinus veiksmus. Todėl teismui nėra pagrindo netikėti administracinio nusižengimo protokole ir Nutarime nurodytu nusižengimo padarymo laiku.

Taigi, kaip matyti, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Skundo argumentų, pareiškėjo paaiškinimų, duotų iškart po pažeidimo, ir jo paaiškinimų teisme, jie nebuvo nuoseklūs. Todėl teismui nėra pagrindo jais remtis, teismas tiki T. P. paaiškinimais tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Teismo vertinimu, T. P. veiksmai buvo akivaizdžiai tyčiniai, o ne dėl nuo jo valios nepriklausančių veiksnių – pavyzdžiui, automobilio stabilumo kontrolės praradimo dėl slidžios kelio dangos ar automobilio gedimų. Aptartas T. P. vairavimas pažeidė KET 9 punktą, dėl to jis pripažintinas chuliganišku, keliančiu potencialią grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir pačiam vairuotojui. Byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys patvirtina pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog T. P. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Analizuojamu atveju T. P. yra paskirta minimali inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta bauda ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas.

Pažymėtina ir tai, jog teismas nėra įpareigotas vadovautis tais pačiais motyvais nustatant lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kurias nurodė bylą nagrinėjusi institucija, todėl, atsižvelgiant į tai, jog Institucijai nagrinėjant šį pažeidimą T. P. nurodė, jog nuoširdžiai prisipažįsta ir gailisi, tačiau teismo posėdžio metu teigė neprisipažįstantis, nes nepadarė nurodyto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas nelaiko, jog yra T. P. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Iš pateiktų duomenų matyti, jog T. P. moka kas mėnesį (duomenys neskelbtini) Eur (duomenys neskelbtini) (Skundo byla, b. l. 29), rūpinasi (duomenys neskelbtini) amžiaus (duomenys neskelbtini), turinčia įvairių specialių poreikių (Skundo byla, b. l. 32) bei (duomenys neskelbtini). Pateikti duomenys patvirtina, jog T. P. nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (Skundo byla, b. l. 26), nuo (duomenys neskelbtini) gauna (duomenys neskelbtini) euro (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) (Skundo byla, b. l. 30). (Duomenys neskelbtini) O. Č. yra charakterizuojamas teigiamai (Skundo byla, b. l. 27). Buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini) D. L. yra charakterizuojamas kaip darbštus, tvarkingas darbuotojas, pasižymėjęs atsakomybe už savo atlikto darbo kokybę (Skundo byla, b. l. 28).

Teismas atsižvelgia ir į tai, jog T. P. tokio pobūdžio bei sunkumo administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, tačiau teismui pateiktų duomenų visuma – administracinių nusižengimų registro išrašas (Administracinio nusižengimo b. l. 16-18) neleidžia spręsti, jog T. P. yra drausmingas vairuotojas. Jis vien per paskutiniuosius trejus metus administracinėmis nuobaudomis už administracinius nusižengimus (KET pažeidimus) nubaustas net (duomenys neskelbtini) kartus (neskaitant nagrinėjamo administracinio nusižengimo), be to, dar dėl vieno jam užfiksuoto administracinio nusižengimo ((duomenys neskelbtini)), dėl kurio surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nėra priimto sprendimo.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas pažymi, jog sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) neprivalo nusižengimą padariusiam asmeniui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Iš viso to sprendžiama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik esant nustatytoms išskirtinėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, dėl kurių egzistavimo asmeniui būtų galima švelninti jo teisinę padėtį. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra, ypač atsižvelgiant į tai, kad T. P. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Pareiškėjas savo prašymą netaikyti specialiosios teisės atėmimo ar bent sutrumpinti jo terminą iš esmės motyvuoja tik tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl darbinių ir šeiminių aplinkybių. Teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką pažeidėjo šeiminė ir darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats nusižengimą padaręs asmuo. Pažymėtina, kad jokių kliūčių pareiškėjui iš gyvenamosios vietos nuvykti pas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) viešuoju transportu nėra, kaip ir rasti darbą, kuriam nereikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybės, susijusios su galima darbine veikla, su (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sveikata, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir priešingo teisei elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas ir minėtos aplinkybės, sprendžiant T. P. administracinės atsakomybės švelninimo klausimą, lemiamos reikšmės neturi. Be to, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjo darbinėje veikloje ar šeimoje, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – netaikyti specialiosios teisės atėmimo, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas prie šiurkščių ir įstatymų leidėjas, už šio administracinio nusižengimo padarymą numatydamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ilgam terminui, pabrėžė jo pavojingumą. Todėl švelnesnės, negu numatyta sankcijoje, administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas galimas tik esant pakankamai duomenų, aiškiai rodančių, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui sukels neproporcingai neigiamas pasekmes. Tokių duomenų šioje byloje nėra. Administracinio nusižengimo bylos aplinkybės tik patvirtina jo, kaip vairuotojo, neatsakingą elgesį ir paneigia pareiškėjo skundo teiginius.

Vertinant Skundo argumentus dėl procesinių pažeidimų ir trūkumų, sutiktina su T. P. argumentu, jog administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytas netikslus bylos nagrinėjimo vietos adresas (duomenys neskelbtini), nors realiai byla nagrinėjama buvo (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), be to, remiantis administracinio nusižengimo protokole nurodyta informacija, jis turėjo teisę pateikti reikalavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iki (duomenys neskelbtini). Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad T. P. kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebuvo pažeistos, kadangi tiek iš Nutarimo, tiek iš T. P. Skundo argumentų ir paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog jam, nors ir pavėlavus, buvo leista dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)), tiek priimant Nutarimą ((duomenys neskelbtini)) buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, išaiškinant apie paaiškinimų teikimo galimybę ir kt. Tai, kad jam, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, buvo išaiškintos jo teisės, T. P. patvirtino ne tik pasirašydamas administracinio nusižengimo protokole ir Nutarime, tačiau ir teismo posėdžio metu.

Pareiškėjas Skunde nurodo, jog žodinio bylos nagrinėjimo metu nebuvo supažindintas su vaizdo kamerų įrašais, kuriais rėmėsi pareigūnas, nagrinėdamas bylą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu būtų tokį norą išreiškęs. Pažymėtina, jog po Nutarimo priėmimo pareiškėjui pateikus prašymą susipažinti su visa bylos medžiaga, jam ši buvo pateikta, tame tarpe ir Body kameros vaizdo įrašas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad jam buvo pateikta visa išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos medžiaga – 10 lapų (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 7).

Todėl nenustatyta tokių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo proceso pažeidimų, kurie būtų pagrindu panaikinti priimtą Nutarimą.

Teismas, įvertinęs visas pirmiau nustatytas aplinkybes bei T. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, jog skundžiamą Nutarimą priėmusi Institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai T. P. pripažino kaltu padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jam paskirta pačios švelniausios nuobauda bei administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, asmenį charakterizuojančias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

atmesti T. P. skundą ir (duomenys neskelbtini) V. P. (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, T. P. administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) grąžinti (duomenys neskelbtini).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė