- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- AN2-111-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02154-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Vlado Miliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarimo, kuriuo iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. skundas dėl Institucijos vyresniosios tyrėjos K. G. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu E. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 4 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2021 m. lapkričio 2 d. apie 2.23 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į Paberžės–Šeškinės g. sankryžą, pradėjo manevruoti kelyje, tyčia akseleruodamas ir taip sukeldamas automobilio variklio apsukas, pasuko vairą į dešinę, taip priversdamas automobilį slysti į šoną ir įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, atkreipdamas į save pašalinių dėmesį, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, nes automobilyje buvo keleivis. Pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų ir būnant neblaiviam, kai nustatyta pirmu pūtimu 1,03 promilių girtumas, o antru – 1,11 promilių girtumas, taip pat nustatyta tvarka automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarimu Institucijos 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria E. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 4 dalyje panaikinta ir E. K. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį, administracinio nusižengimo teisena dėl 415 straipsnio 2 dalies nutraukta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti 2022 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir palikti Institucijos priimto nutarimo dalį, kurioje E. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 4 dalį arba E. K. padarytą nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 3 dalį.
3.1. Nurodo, kad teismas priimtą nutarimą motyvavo teismų praktika, jog chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7- 976/2018, 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
3.2. Cituojama Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime suformuotas išaiškinimas dėl precedentų reikšmės bei jų naudojimo bylose taisyklių ir nurodo, jog Teismo nutarime kaip įsiteisėję sprendimai analogiškose ar iš esmės panašiose bylose nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2AT-7-976/2018, 2AT-4-511/2018. Institucija nesutinka su Teismo argumentacija remiantis aukščiau nurodytais teismų sprendimais. Aukščiausiojo teismo sprendimai priimti esant iš esmės skirtingoms faktinėms aplinkybėms t. y., įvykiai įvyko ne miesto ribose, o aerodrome. Vien esant šiai aplinkybei Teismas neturėjo sutapatinti Aukščiausiojo teismo priimtų nutarčių su nagrinėjamu atveju. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai negali būti tapatinami su kitų asmenų veiksmais, dėl kurių buvo priimtos aukščiau nurodytos Aukščiausiojo teismo nutartys, kadangi akivaizdu, jog E. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra kur kas didesnis, vien dėl pažeidimo padarymo vietos.
3.3. Klaidingai remiantis aukščiau nurodoma teismų praktika, Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą perkvalifikuoti E. K. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 4 dalies į 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį. E. K. padarytas administracinis nusižengimas buvo netinkami perkvalifikuotas nurodant, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš esamų faktinių aplinkybių matyti, jog įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą įvyko būtent dėl to, jog E. K. pradėjo manevruoti kelyje, tyčia akseleruodamas, tuo sukeldamas automobilio variklio apsukas pasuko vairą į dešinę, taip priversdamas automobilį slysti į šoną išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Taigi išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą turėtų būti vertinamas, kaip prieš tai padarytų tyčinių, chuliganiškų veiksmų pasekmė, o ne kaip atskiras nusižengimas.
3.4. Teismas taip pat nepritarė teiginiams, jog E. K. savo veiksmais kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, nes automobilyje buvo keleivis. Įstatymų leidėjas numato, tai jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir 420 straipsnio 2 dalį atsako už pavojų sukeltą ne tik keleiviui, bet ir sau pačiam. Akivaizdu, tai jog manevruojant kelyje, tyčia akseleruojant, taip priverčiant automobilį slyst į šoną, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą yra pavojinga tiek automobilyje esančio keleivio, tiek vairuotojo atžvilgiu. Teismas priimant nutarimą neįvertino, jog administracinis nusižengimas padarytas miesto ribose, dėl ko staigiai manevruojant ir prarandant automobilio kontrolę yra didelė tikimybė eismo įvykiui kilti.
3.5. Be to, liudytojo E. L. M. duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo, jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugo, parodymai nėra išsamūs ir atitinkantys kitas bylos aplinkybes. Kaip nurodo E. L. M., jis įvykio metu buvo išgėręs alaus, tačiau nebuvo girtas, orientavosi aplinkoje, todėl kritiškai vertintina parodymų dalis, kurioje jis teigia, nepajutęs automobilio slydimo šonu momento.
3.6. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios nurodo, jog E. K. vairavo chuliganiškai iš dalies patvirtina ir pats asmuo, nurodydamas jo vairuojamo automobilio slydimo ir išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, priežastis. Cituoja chuliganiško vairavimo požymių aiškinimą kasacinėse bylose (2AT-37-507/2015,2AT-50-788/2016,2AT-64-942/2017, 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT- 64-942/2017) ir nurodo, jog iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad automobilis slydo šonu dėl jo tyčinio netinkamo valdymo, tai yra didelio akseleravimo ir manevravimo. Šios nustatytos aplinkybės atskleidžia E. K. veikimo priežastis - chuliganiškas paskatas, kadangi toks automobilio vairavimas yra neleistinas ir nepateisinamas, be jokios priežasties keliantis pavojų tiek vairuojančiam asmeniui, tiek keleiviui. Be to iš byloje surinktų duomenų galima teigti, kad E. K. chuliganiški veiksmai kitų eismo dalyvių (tiek policijos pareigūnų, tiek automobilyje buvusio keleivio) atžvilgiu buvo padaryti siekiu pademonstruoti visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, sieku pasirodyti prieš aplinkinius.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo vasario 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Nurodo, jog stsakant į skundo argumentus dėl teismo precedento taikymo nurodytina, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje netaikė precedento instituto, o tiesiog rėmėsi nusistovėjusia teismų praktika, kurioje aiškinama chuliganiško vairavimo samprata bei būtinų (šio nusižengimo) požymių nustatymo visuma. Vertinant nusižengimo pavojingumą, būtina įvertinti ne tik vietą, bet ir laiką, oro sąlygas, eismo intensyvumą. Kita vertus, pažeidimo padarymo vieta ir kitos aukščiau paminėtos aplinkybės, bei iš to išplaukiantis veikos pavojingumas niekaip neįrodo ir nepatvirtina būtino administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio - tyčinės kaltės formos ir objektyviosios pusės požymio - chuliganiškų paskatų buvimo.
Šalies argumentai
4.2. Pastebėtina, kad Institucija kritikuodama pirmos instancijos teismo rėmimąsi LAT nutartimis, skunde nurodo LAT nutartis, kaip galima suprasti nagrinėjamoje byloje turi būti jomis vadovaujamasi kaip precedento galią turinčiais sprendimais. Tačiau iš nurodytų LAT nutarčių administracinių pažeidimų bylose matyti, kad jose nurodytos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, netgi reikšmingai skiriasi. Antai Institucijos nurodomoje LAT 2017 m. vasario 9 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT- 16-489/2017 vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams. Kitoje 2015 m. balandžio 14 d. LAT administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015 chuliganišku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai asmuo, vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė rankiniu stabdžiu, tuo pat metu spausdamas akseleratoriaus pedalą, dėl to jo vairuojamas automobilis slydo šonu ir įčiuožė į sankryžą, kurioje vyko intensyvus eismas. Taigi Institucijos teiginys, kad pirmos instancijos teismas, remdamasis LAT bylomis Nr. 2AT-7-976/2018 ir Nr. 2AT- 4-511/2018 priėmė nepagrįstą sprendimą perkvalifikuoti jo veiksmus iš ANK 420 straipsnio 4 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį ir ANK 417 straipsnio 3 dalį yra ne tik nepagrįstas, bet ir logiškai nepaaiškinamas.
4.3. Be to Institucija siekia patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 4 dalį remiantis tik P. O. ir I. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, beje, tarpusavyje nesutampančiais, bei netiesioginiais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu ir tarnybiniu pranešimu. Taip pat Institucija skundą grindžia deklaratyviais teiginiais ir subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai ir nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų, jog automobilio slydimas nebuvo tyčinis, iš anksto suplanuotas veiksmas, kuriuo siekiama atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, demonstruoti nepagarbą jiems. Institucijos teigimu kelio danga taip pat negalėjo turėti įtakos automobilio slydimui, tačiau byloje esantys duomenys, jo, liudytojų, pačių pareigūnų parodymai bei pažyma apie hidrometorologijos sąlygas, rodo priešingai.
4.4. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad savo vairavimu jis pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę, į sankryžą įvažiavo vieną kartą stipriau paspaudęs akceleratoriaus pedalą, dėl ko automobilis trumpai slydo ir šiek tiek išvažiavo į priešinę eismo juostą, po ko netrukus buvo suvaldytas ir nuvažiuota toliau, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Atsižvelgus į įvykio metu buvusias eismo ir oro sąlygas, asfalto dangos būklę, daryti išvadą, kad tokį manevrą atliko tyčia, taip pat nėra pagrindo. Institucija nurodo, kad buvo keliama grėsmė jo ir keleivio saugumui, tačiau tokia išvada, yra daugiau subjektyvaus, paremta policijos pareigūnų nuomone, pobūdžio.
4.5. Kaip teisingai ir nustatė pirmos instancijos teismas, mano vairavimu nebuvo sukeltas pavojus eismo ir žmonių saugumui. Taip pat nebuvo kitaip sutrikdytas eismas. Kaip žinoma iš bylos duomenų, kelyje buvo tik jo ir pareigūnų automobilis netoliese ir pastarieji neparodė, kad jiems būtų susidariusi pavojinga situacija dėl jo vairavimo. Vien deklaratyviai konstatuoti, kad buvo atkreiptas pašalinių žmonių dėmesys, sukeltas pavojus eismo, saugumui, negalima (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-357-576/2019).
4.6. Be to administracinį nusižengimą fiksavę pareigūnai P. O. ir I. B. neatliko savo visų privalomų atlikti pareigų t. y. neperkėlė vaizdo įrašo į atitinkamus registrus, dėl ko bylą nagrinėjusi pareigūnė negalėjo pažiūrėti nagrinėjamo įvykio vaizdo medžiagos. Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2020-02-26 įsakyme Nr. 5-V-185 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ 36 punkte nurodoma, kad tais atvejais, kai vaizdo duomenys Taisyklių 34 punkte nustatytais atvejais nebuvo įkelti į atitinkamą registrą ar informacinę sistemą, tai atlieka <...> administracinę teiseną atliekantis pareigūnas. Cituoja vaizdo medžiagos saugojimo taisykles, bei ANK 622 ir 625 straipsniuose numatytą tvarką, ir nurodo, jog vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų automobilio, kuriame galėjo būti užfiksuotas jo pažeidimas, galėjo būti išsaugotas ir ginčas būtų buvęs išspręstas teisingai, remiantis objektyviu ir abejonių nekeliančiu įrodymu ir operatyviai, nei jam, nei valstybei nepatiriant išlaidų. Nors byloje nėra nustatyta liudytojais apklaustų policijos pareigūnų P. O. ir I. B. asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau pažymėtina, kad užfiksavus galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, policijos pareigūnai privalėjo imtis visų priemonių, jog būtų užfiksuoti visi reikšmingi galimai padaryto administracinio nusižengimo duomenys, o ne apsiriboti vien tik tarnybiniu pranešimu ir administracinio nusižengimo protokolu. Pareigūnai veikė aplaidžiai ir tas aplaidumas negali būti taisomas jo sąskaita.
4.7. Pabrėžtina ir tai, jog pagal onus probandi principą visa administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl padaryto administracinio nusižengimo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LA T 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17punktas; LAT 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019, 9 punktas) ir asmeniui, kurį norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta. (ANK 567 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
4.8. Priešingai nei nurodo Institucija, liudytojo E. L. M. parodymai atitinka įrodymų sąsajumo principą, nes jo parodymai papildo kitus bylos duomenis. Tai, kad E. L. M. yra jo draugas, ar, kad buvo pavartojęs alus, kurio neblaivumas nebuvo pamatuotas, nereiškia, kad jo parodymai neatitinka įrodymų sąsajumo principo. Liudytojo E. L. M. parodymams nebuvo suteikta didesnė įrodomoji reikšmė. Jo parodymai buvo vertinti su kitais bylos įrodymais ir padarytos atitinkamos išvados. Be to, E. L. M. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
4.9. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo Nutarimą remiantis vien tik Apeliaciniame skunde plačiai aptariamais ANK, bei KET straipsniais, Konstitucinio Teismo išaiškinimu apie precedento galią turinčius sprendimus, taip pat didele dalimi perrašytu pirmosios instancijos teismo turiniu, o likusioje Apeliacinio skundo dalyje išdėstytais deklaratyviais teiginiais kuriais nesutinkama su pirmos instancijos teismo procesiniu sprendimu bei samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo, nenurodant jokių konkrečių argumentų ar nepateikiant jokių objektyvių duomenų ko nebūtų žinojęs ir įvertinęs apylinkės teismas, nėra, todėl Apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, neviršydamas apeliacinio skundo ribų - tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nutarimas skundžiamas tik dalyje dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 4 dalyje perkvalifikavimo į ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį.
6. Institucija 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu E. K. pažeidimus manevruojant kelyje kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 4 dalį. Vis tik apylinkės teismas nutarimu, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į jų nepakankamumą, nenustatė chuliganiškų paskatų buvimo E. K. veiksmuose, todėl pastarojo veiksmus išvažiuojant į priepriešinę eismo juostą, bei vairuojant transporto priemonę neblaiviam perkvalifikavo atitinkamai pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį. Nors Institucija nesutinka su tokiu nagrinėjamo įvykio vertinimu ir nusižengimo kvalifikavimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą nutarimą, bei bylos medžiagą, su apylinkės teismo išvadomis nesutikti neturi pagrindo.
7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, o šio straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas nurodytus veiksmus, padarė būdamas neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Atitinkamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose privalo būti nustatyta administracinio nusižengimo požymių visuma. Aptariamo straipsnio atveju būtina nustatyti, jog pažeidėjas padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tokiu pažeidimu sukeltas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui, o pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog E. K., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,03 promilių girtumas, įvažiavo į Paberžės–Šeškinės g. sankryžą slysdamas šonu ir įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga liudytojų, pareigūnų P. O. ir I. B. parodymai, bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai. Taigi neabejotina, jog E. K. savo veiksmais, vairuodamas automobilį neblaivus, bei įvažiuodamas į priepriešinę eismo juostą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 bei 14 punktus, tačiau, nustačius objektyviuosius nurodyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas).
9. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nutarime bei apeliaciniame skunde teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).
10. Nagrinėjamu atveju, administraciniai nusižengimai, padaryti nors ir miesto teritorijoje, tačiau tamsiu paros metu, t. y., apie 2.23 val., darbo dieną, automobilio manevravimą matė tik policijos pareigūnai, tiek pastarieji, tiek ir pats E. K. nenurodo, jog tuo metu kelyje būtų buvę kitų automobilių ar praeivių, kurie būtų matę aptariamą įvykį. Atitinkamai nėra pagrindo nustatyti, jog manevruodamas automobiliu E. K. būtų norėjęs pasirodyti prieš aplinkinius ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, o jo elgesys būtų atviras iššūkis visuomenei, kadangi pastarojo veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, o aplinkinių žmonių tuo metu nebuvo. Be kita ko, liudytojų teigimu automobilio manevravimas truko tik keletą sekundžių, o automobilio slydimui įtakos galėjo turėti ir drėgna kelio danga, ką patvirtino ne tik liudytojai, tačiau ir pirmosios instancijos teismo iniciatyva gauta 2022 m. sausio 28 d. pažyma apie hidrometeorologijos sąlygas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. 18 val. iki 2021 m. lapkričio 2 d. 3 val. (b. l. 104–105).
11. Be kita ko, byloje esančių aplinkybių visumos pagrindu, negalima teigti, jog E. K. tyčia manevruojant automobilį buvo nulemta chuliganiškų paskatų. Pastarasis pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jis „ne iki galo susuko vairą į dešinę. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, per stipriai paspaudė akceleratoriaus pedalą ir per greitai įvažiavo į sankryžą, o kadangi vairas buvo susuktas per daug, taip išėjo, kad greitai įvažiavo į sankryžą ir truputį į priešinę eismo juostą“. Taigi, akivaizdu, jog asmuo suprato, jog atlikdamas posūkio manevrą, jis yra susukęs vairą, bei akseleruoja, dėl ko automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina to, jog E. K. veiksmai būtų nulemti chuliganiškų paskatų, t. y., tyčios pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, pažeisti moralės ir elgesio normas, kadangi suprato, jog jo veiksmus mato tik šalia sėdintis keleivis, kuris be kita ko, nenurodė, jog dėl automobilio manevravimo būtų jautęs išgąstį ar nesaugumo jausmą.
12. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir E. K. atliktu automobilio manevru sukeltą pavojų eismo saugumui, taip pat sukeltą pavojų sau, bei kitiems asmenims. ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nurodoma, jog pavojinga situacija, tai tokie pažeidėjo veiksmai, kai jis priverčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog E. K. automobilis būtų susidūręs su kita transporto priemone, sutrikdęs kito automobilio vairuotoją, kadangi pažeidėjas aptariamo įvykio metu kelyje buvo vienas. Be kita ko, Institucija akcentuoja, jog E. K. veiksmais sukeltas pavojus ne tik šalia buvusiam keleiviui, tačiau ir sau. Vis tik, kaip jau minėta, kartu automobilyje buvęs keleivis nesureagavo į E. K. veiksmus, nesijautė išsigandęs, nors skunde nurodoma, jog keleivio parodymai, dėl jo ryšio su pažeidėju turėtų būti vertinami kritiškai, tačiau, iš skundžiam nutarimo, matyti, jog atitinkamos aplinkybės nustatytos remiantis ne tik šiais parodymais, tačiau byloje nustatytų ir ištirtų įrodymų visetu, todėl šie parodymai nešalintini iš visų byloje esančių įrodymų visumos.
13. Be kita ko, vien fakto, jog automobilis atlikdamas sukimo manevrą slydo keliu, nepakanka nustatyti, jog pačiam vairuotojui bei kartu buvusiam keleiviui kilo realus pavojus. E. K. atlikto manevro metu išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą truko neilgą laiko tarpą, atvažiuojančių automobilių tuo metu nebuvo, transporto priemonė nenuvažiavo nuo kelio, posūkis atliktas degant žaliam šviesoforo signalui. Taigi, sutiktina su skundžiamame nutarime nustatytomis aplinkybėmis, bei išvadomis, jog byloje esančių įrodymų visuma neleidžia E. K. veiksmų vertintini kaip pavojingų ANK 420 straipsnio 1 dalies prasme, ar padarytų dėl chuliganiškų paskatų, numatytų šio straipsnio 2 dalyje.
14. Pateiktame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi kasacinio teismo nutartimis bylose 2AT-7-976/2018, 2AT-4-511/2018, tačiau su tokiu institucijos argumentu nesutiktina. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurių pagrindu suformuluota atitinkama taisyklė. Atitinkamai nurodytomis nutartimis, bei kita kasacinio teismo praktika, priimant nutarimą, remtasi tik dalyje, kurioje pateikiamas administracinio nusižengimo požymio – chuliganiškos paskatos, aiškinimas. Taigi, apylinkės teismas tinkamai taikė teisminę praktiką vertindamas bylos aplinkybes.
15. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnės instancijos teismas, konstatuoja, jog skundžiamu nutarimu E. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal atskirus ANK straipsnius, o padarytus nusižengimus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 3 arba 4 dalis nėra jokio pagrindo.
16. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Vlado Miliaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.