- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- eAN2-357-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01343-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. V. J. atstovo advokato M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria G. V. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje G. V. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pažeidus Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktus, ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda bei specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 14 mėnesių. Administracinė nuobauda G. V. J. paskirta už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 29 d., apie 21.40 val., vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. Goštauto – Juozo Tumo-Vaižganto gatvių reguliuojamoje sankryžoje iš A. Goštauto g. sukdamas į Juozo Tumo-Vaižganto g., tyčia akseleruodamas ir sukiodamas vairą į dešinę ir į kairę, taip priversdamas automobilio ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja kelio danga ir automobilį slysti į šoną, tuo atkreipdamas į save pašalinių žmonių dėmesį, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų eismui ir žmonių saugumui, savo veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu G. V. J. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti priimtą nutarimą, o prašymo netenkinus, nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę sumažinti iki minimalių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad savo veiksmais G. V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktų reikalavimus, todėl nutarime yra tinkamai nustatytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės bei teisingai kvalifikuoti pareiškėjo G. V. J. veiksmai pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teismo išvados prieštarauja nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principams, todėl prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį bei 2019 m. sausio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, teismo vertinimu, chuliganišką vairavimą įrodo šios aplinkybės: grėsmė eismo saugumui bei pavojinga situacija kitiems eismo dalyviams. Tačiau, apelianto vertinimu, grėsmė eismo saugumui pasireiškė tuo, kad G. V. J., sulaukęs žalio šviesoforo signalo, nedideliu greičiu (apie 20 km/h) pradėjo posūkio į kairę manevrą ir automobilis šiek tiek slystelėjo, tada G. V. J. ištiesino automobilį ir, pravažiavęs sankryžą bei išgirdęs policijos sireną, sustojo prie kelkraščio, o pavojinga situacija kitiems eismo dalyviams pasireiškė tuo, kad G. V. J. net neišvažiavo iš savo eismo juostos, nei iš automobilio priekio, nei gale nebuvo kitų automobilių, kuriems slystelėjimas galėjo sukelti avarinę situaciją, be to, buvo vėlyvas ketvirtadienio vakaras ir nebuvo pėsčiųjų. Taigi nors nepasitvirtino policijos nutarime nurodytos aplinkybėms, kad pareiškėjo automobilis slysdamas į šoną atkreipė pašalinių dėmesį, sukėlė pavojų eismui ir žmonių saugumui, teismas sprendė, kad objektyvioji pusė įrodyta, nors apklaustas liudytoju rinktinės „Vytis” patrulis patvirtino, kad jokio greičio nebuvo ir automobilis net neišvažiavo iš savo eismo juostos, jokių žmonių ar automobilių, kurių dėmesį būtų atkreipęs automobilis nebuvo, jokio pavojaus eismui ar žmonių saugumui nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad G. V. J. veiksmuose nebuvo išankstinio nusistatymo ir tikslo sukant į sankryžą paslysti. Įvažiuojant į sankryžą nedideliu greičiu, automobilis slystelėjo, bet automobilis nedelsiant buvo ištiesintas. Nors teismas ir konstatavo, kad automobilio trumpalaikis slystelėjimas buvo tyčinis veiksmas, tačiau nedetalizavo, kokie požymiai ar įrodymai tai patvirtina, todėl sprendimas buvo pagrįstas išankstiniu nusistatymu. Be kita ko, teismas nesivadovavo pateiktais į bylą įrodymais, kad tą savaitę Vilniuje nuolat formavosi plikledis, dėl kurio G. V. J. automobilis slystelėjo. Teismas vadovavosi pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje pažymėta, kad Vilniuje plikledis nebuvo fiksuotas, tačiau teismas nereagavo į G. V. J. atstovo advokato prašymą atsižvelgti į konkrečią Vilniaus vietą, kur buvo sustabdytas G. V. J.. Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažyma nurodo apie padėtį visame Vilniaus mieste, todėl šia pažyma negalima vadovautis kaip neginčijamu įrodymu dėl plikledžio buvimo/nebuvimo A. G. gatvėje, tačiau teismas sprendė priešingai ir nurodė, kad visi kelio ruožai Vilniaus mieste yra vienodos būklės, o minėtoje pažymoje nurodyta 77 proc. santykinė oro drėgmė nesudaro sąlygų plikledžiui.
Šalies argumentai
6. Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad nors M. V. 2018 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad sankryža nėra filmuojama, tačiau, peržiūrėjus tarnybinio automobilio vaizdo medžiagą, galimai turėtų matytis G. V. J. pažeidimas. Visgi institucija nepateikė į bylą vaizdo medžiagos, nes peržiūrėjusi vaizdo medžiagą ją sunaikino arba nuslėpė, o teismas sprendė, kad pareigūnams nepateikus (sunaikinus) įrodymo – vaizdo medžiagos, visos abejonės dėl įvykio aplinkybių, traktuojamos G. V. J. nenaudai.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. V. J. buvo apribota teisė vairuoti nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 19 d., t.y. 66 dienas, todėl, manytina, kad 66 dienų nevairavimas yra pakankama bausmė bei pamoka būti atidesniam, o teismo paskirtos sankcijos yra neteisėtos.
Atsiliepimas
8. Nebuvo gauta atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Žemesnės instancijos teismas
9. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Sprendžiant dėl asmens atsakomybės dėl chuliganiško vairavimo, turi būti nustatyta asmens tiesioginė tyčia ir būtinieji požymiai, o būtent padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, ir šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinųjų požymių, kadangi nebuvo įvertinta visų aplinkybių visuma.
10. Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nors nesaugus manevravimas, panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019).
11. Pirmosios instancijos teismas G. V. J. teiginius, kad automobilis paslydo netyčia, jam nesuvaldžius automobilio dėl plikledžio, laikė gynybine versija, paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Teismas pažymėjo, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą G. V. J. apie slidžią kelio dangą ar plikledį neparodė, be to, teismo posėdžio metu nurodė neapžiūrėjęs kelio dangos toje vietoje, kur buvo sustabdytas, tik paaiškino, kad tą dieną visur mieste buvo plikledis, kelias blizgėjo. Be to, policijos pareigūnas M. V. tiek 2018 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas teisme parodė, kad aukščiau nurodytus veiksmus G. V. J. atliko iš chuliganiškų paskatų, kadangi tuo metu oro sąlygos buvo geros, nebuvo drėgmės, prisimena, kad buvo sausa danga, todėl nusprendė, kad chuliganiškas vairavimas. Teismas taip pat savo išvadą grindė tuo, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, jog Vilniuje, 2018 m. lapkričio 29 d., nuo 21 val. iki 22 val. kritulių ir plikledžio nebuvo, kas patvirtino liudytojo M. V. aiškinimą, kad kelio danga minėtu laiku buvo sausa. Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gegužės 15 d., metu liudytojas M. V. nurodė, kad tuo metu buvo sausa, geros eismo sąlygos, nebuvo nei lietaus, nei sniego, todėl buvo nuspręsta, kad sausa, tačiau negali pasakyti, ar buvo plikledis (b. l. 59). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas R. K. 2019 m. balandžio 29 d. raštu kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos, prašydamas suteikti informaciją, kokia oro temperatūra ir sąlygos buvo 2018 m. lapkričio 29 d., 21.40 val., A. Goštauto – J. Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje, taip pat, ar minėtu laiku ir vietoje buvo susidaręs plikledis (b. l. 38). Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus buvo gauta pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d. nuo 21 val. iki 22 val. kritulių nebuvo, plikledis nebuvo stebėtas (b. l. 41), o papildytoje pažymoje nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d. nuo 21 val. iki 22 val. kritulių ir plikledžio nebuvo (b. l. 56). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtomis pažymomis galima vadovautis tiek, kiek būtina susidaryti bendrą vaizdą dėl tos dienos oro sąlygų, kadangi jose nekonkretizuota teismo nurodyta teritorija, be kita ko, pažymose yra pateikta informacija apie Vilniaus hidrometeorologines sąlygas, o ne apie konkrečią Vilniaus miesto dalį.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio M. V. 2018 m. lapkričio 29 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. V. J. 2018 m. lapkričio 29 d., apie 21 val. 40 min., vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. Goštauto – J. Tumo-Vaižganto gatvių reguliuojamoje sankryžoje iš A. Goštauto g. sukdamas į J. Tumo-Vaižganto g., tyčia akseleruodamas ir sukiodamas vairą į dešinę ir į kairę, taip priversdamas automobilio ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja kelio danga ir automobilį slysti į šoną, tuo atkreipdamas į save pašalinių žmonių dėmesį, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų eismui ir žmonių saugumui, savo veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų. Protokole G. V. J. pasirašytinai nurodė, kad nesutinka su protokolu (b. l. 10). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio M. V. 2018 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. V9012 nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d., apie 21 val. 40 min., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyr. patruliu M. G., važiuodami iš A. Goštauto g. į J. Tumo-Vaižganto g. reguliuojamoje sankryžoje pastebėjo automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukdamas iš A. Goštauto g. į J. Tumo-Vaižganto g. kairėn, tyčia akseleruodamas ir sukiodamas vairą į dešinę ir į kairę, taip priversdamas automobilio ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja kelio danga ir automobilį slysti į šoną, tuo atkreipdamas į save pašalinių žmonių dėmesį, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų eismui ir žmonių saugumui, savo veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų. Automobilį vairavo G. V. J., kuris tokius veiksmus neigė, teigdamas, kad pirmą kartą vairavo galiniais ratais varomą automobilį, todėl „užmetė galą“. Toliau nurodoma, kad sankryža nėra filmuojama, tačiau galimai 21:20-21:40 val. priekinė automobilio Renault Fluence, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra filmuojama ir peržiūrėjus nurodyto laikotarpio vaizdo medžiagą, galimai turėtų matytis G. V. J. atliktas pažeidimas (b. l. 14). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. sausio 17 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą 2018 m. gruodžio 18 d. žodinio proceso tvarka, G. V. J. nurodė, kad važiuojant sankryžoje ir sukant į J. Tumo-Vaižganto gatvę, automobilio galas slystelėjo dėl plikledžio. Slystant automobiliui jis atleido akceleratoriaus pedalą ir pasuko vairą į priešingą pusę, taip ištiesindamas automobilį, po to jį sustabdė policija. Toliau dėstoma policijos pareigūno M. V. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija bei nurodoma, kad 2018 m. gruodžio 19 d. institucija kreipėsi, siekdama gauti vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, tačiau 2018 m. gruodžio 20 d. buvo gautas atsakymas, kad įrašo pateikti negali, nes paskutinis įrašas yra 2018 m. lapkričio 30 d. Taigi buvo remtasi pareigūno duotais parodymais, kadangi nėra pagrindo abejoti liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu ir nutarta skirti administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.
13. G. V. J. 2018 m. gruodžio 18 d. rašytiniame paaiškinime, adresuotame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui, nurodyta, kad sukant iš A. Goštauto gatvės į J. Tumo-Vaižganto gatvę, sankryžoje automobilio galas slystelėjo dėl plikledžio. Nors tą dieną nelijo ir nesnigo, tačiau vakare buvo susidaręs plikledis. Maždaug viduryje posūkio automobilio galas pradėjo slysti, jis atleido akceleratoriaus pedalą ir pasuko vairą į priešingą pusę, taip ištiesindamas automobilį. Nurodo, kad su kaltinimu nesutinka (b. l. 16). Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gegužės 15 d., metu G. V. J. nurodė, kad važiuojant ir pradėjus slysti jo greitis buvo nedidelis –apie 20-30 km/h, kad automobilis priklauso tėčiui ir jis jį kartais vairuoja, kad aptariamo įvykio metu jis turėjo 2 metų vairavimo stažą, kad jo judėjimo kryptyje automobilių nebuvo, priešingoje eismo kryptyje buvo pora automobilių. Jo vertinimu, niekam pavojaus nesukėlė, nebuvo išvažiavęs iš savo juostos, greitis nebuvo didelis, slydimas truko iki poros sekundžių, iki sustabdymo nuvažiavo gal 100 m, nurodė, kad rankiniu stabdžiu nestabdė (b. l. 58-59).
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvo tyčia akseleruojama ir sukiojamas automobilio vairas, apie 21.40 val., A. Goštauto – J. Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje, miesto centre, kur eismas įprastai yra itin intensyvus, kur kiti eismo dalyviai ar pėstieji bet kada galėjo įvažiuoti ar įeiti į šią teritoriją, kad tokiu būdu buvo apsunkintos automobilio valdymo galimybės bei sukeltas realus pavojus tiek savo paties, tiek ir kitų asmenų saugumui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek pastarasis teismo vertinimas yra deklaratyvus, tiek ir administracinio nusižengimo protokole deklaratyviai nurodyta, kad G. V. J. savo veiksmais atkreipdamas į save pašalinių žmonių dėmesį, sukėlė pavojų eismui ir žmonių saugumui, tačiau nedetalizavo, kokiu būdu G. V. J. atkreipė dėmesį ir būtent kieno dėmesį jis atkreipė, ar sukėlė realų pavojų eismui ar žmonių saugumui. Vien deklaratyviai konstatuoti, kad buvo sukeltas pavojus eismo, savo ar kitų asmenų saugumui, negalima. Be kita ko, buvo vėlus darbo dienos (ketvirtadienio) vakaras, vėlyvas ruduo, o byloje nėra duomenų, kad eismas buvo intensyvus ar kad tokiu metu būtų pėsčiųjų.
15. Paneigti G. V. J. nurodytas aplinkybes, kad eismo juostoje G. V. J. buvo vienas, kad į priepriešinę eismo juostą jis neįvažiavo, kad kitiems eismo dalyviams netrukdė, galėtų byloje minimas vaizdo įrašas, kuris nebuvo gautas ir pateiktas. Taigi nėra pakankamai duomenų apie asmens tyčią bei chuliganiškas paskatas, o vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-230-574/2018).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, policijos pareigūnai, sustabdę G. V. J., turėjo įsitikinti, ar kelio danga toje vietoje, kur G. V. J. atliko galimai neleistiną veiksmą, buvo sausa, turėjo įvertinti ir fiksuoti, o ne tik remtis bendro pobūdžio vertinimu apie tuo metu buvusias oro sąlygas. Be kita ko, teismo vertinimu, bylos medžiagoje minimas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio, kaip nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio M. V. 2018 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. V9012, turėjo būti gautas operatyviai, atsižvelgiant į minėtą tarnybinį pranešimą. Vadovaujantis nutarimu administracinėje byloje, nustatyta, kad dėl vaizdo medžiagos buvo kreiptasi tik 2018 m. gruodžio 19 d., t.y. po žodinio 2018 m. gruodžio 18 d. vykusio administracinio nusižengimo nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo įvykio metu nebuvo fiksuota kelio dangos būklė, kad bylos medžiagoje yra tik G. V. J. ir policijos pareigūno parodymai, kurie yra prieštaringi, kitų įrodymų byloje, galinčių teikti informacijos apie įvykį, nėra, vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio nebuvo gautas, G. V. J. jo vairuotas automobilis nuosavybės teise nepriklauso, aptariamo įvykio metu jo turima B kategorijos transporto priemonių vairavimo patirtis buvo vos ilgesnė nei 2 metai, o pastarosios aplinkybės kelia abejonių G. V. J. veikloje buvus tyčią, todėl sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad visos abejonės turi būti taikomos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo). Teismų praktikoje formuojama, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-697/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tyrimas tiek neteisminio nagrinėjimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo atliktas formaliai, nesiekiant nustatyti nei tyčios, nei chuliganiškų paskatų asmens veiksmuose, o tiesiog tai formaliai konstatuojant.
17. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį laiko neteisėta ir nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį G. V. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.