Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą) išnagrinėjo E. K. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos K. G. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23567-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK–0145 2021 m. lapkričio 2 d. 2.25 val. patikrinus E. K. blaivumą, nustatytas 1,03 promilių neblaivumas, o 2.44 val. – 1,11 promilės (patikros sertifikatas Nr. 1527437). 2021 m. lapkričio 2 d. neblaivumo nustatymo akte E. K. užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b. l. 38–41).

2022 m. sausio 20 d. UAB „Tuvlita“ rašte dėl duomenų pateikimo nurodyta, kad transporto priemonės Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomoji techninė apžiūra galioja nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. (b. l. 97–99).

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Dėl E. K. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 4 dalį

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Taigi asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 4 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui; 4) asmeniui nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad E. K. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus. Aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,03 promilių neblaivumas, neneigė ir pats pareiškėjas. Be to, tai patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Kita vertus, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, negali daryti neabejotinos išvados, kad E. K. chuliganiškai vairavo automobilį. Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos yra vertinamojo pobūdžio, pripažįstant tokias administracinio nusižengimo padarymą lėmusias paskatas būtina įrodyti, kad buvo veikiama tyčia.

Nagrinėjamu atveju vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas E. K. chuliganiškas vairavimas, yra liudytojų (policijos pareigūnų) P. O. ir I. B. parodymai, šios policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas. P. O. teismo posėdžio metu parodė, kad E. K. automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., degant žaliam šviesoforo signalui, gan dideliu greičiu, stipriai akseleruodamas, slysdamas šonu, taip pat išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nors tuo metu kitų automobilių nebuvo. Liudytoja I. B. teismo posėdyje nurodė, kad matė, kad, kai degė žalias šviesoforas, pareiškėjo automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad E. K. vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą (to neneigė ir pats pareiškėjas). Kita vertus, vien to nepakanka pripažinti, kad E. K. chuliganiškai vairavo automobilį. Pagal bylos aplinkybes, pareiškėjo automobilio manevravimas netruko ilgą laiką (tiek E. K. paaiškinimais, tiek liudytojų (policijos pareigūnų) duotais parodymais, pareiškėjo automobilis manevravo itin trumpą laiką (kelias sekundes). E. K. ir minėtų liudytojų parodymai nesutampa dėl to, ar pareiškėjo automobilis prieš sankryžą buvo sustojęs, ar ne, tačiau šiuo atveju vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, aplinkybė (automobilio sustojimas ar nesustojimas prieš sankryžą) nėra esminė, kuri galėtų lemti chuliganiškų paskatų buvimą E. K. veiksmuose. Pareiškėjo teiginys, kad jis per stipriai paspaudė akceleratoriaus pedalą ir per greitai įvažiavo į sankryžą, o kadangi vairas buvo susuktas per daug, taip išėjo, kad greitai įvažiavo į sankryžą ir truputį į priešpriešinę eismo juostą, nėra paneigtas byloje surinktais įrodymais. Teismas išsireikalavo vaizdo įrašą iš Bodycam kameros, pritvirtintos prie policijos pareigūno uniformos, tačiau pastebėtina, kad šis vaizdo įrašas nėra informatyvus, nes šia kamera tiesiogiai neužfiksuotos aplinkybės, susijusios su E. K. važiavimu automobiliu (matomas tik tarnybinio automobilio vidus ir vėliau reagavimas į pareiškėjo padarytus veiksmus). Siekdamas išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, teismas kreipėsi į komisariatą dėl vaizdo įrašo gavimo iš paties tarnybinio automobilio kameros, tačiau tokio įrodymo nepavyko gauti, nes vaizdo įrašas jau buvo sunaikintas. Taigi byloje nėra jokių vaizdo įrašų ar kitų įrodymų, kurie besąlygiškai leistų daryti atitinkamas išvadas dėl E. K. chuliganiško vairavimo. Nagrinėjamoje byloje tokiu vairavimu negalima neabejotinai pripažinti vienkartinio akseleratoriaus stipresnio paspaudimo, įslydimo į sankryžą ir trumpalaikio nestabilaus manevravimo kelyje. Remiantis byloje surinktais įrodymais, nėra galimybės kategoriškai nustatyti, dėl kokių priežasčių E. K. taip pasielgė, juolab nustatyti, kad tai buvo padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Liudytojai P. O. ir I. B. teismo posėdžio metu nenurodė, kad E. K. padarė dar kokius nors veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas. Byloje tokie pareiškėjo veiksmai nenustatyti. Teismas taip pat kategoriškai negali atmesti pareiškėjo teiginį, kad jo veiksmams galėjo turėti įtakos drėgna kelio danga. Tokią aplinkybę dėl kelio dangos patvirtino ir liudytoja I. B..

Be to, teismas nepritaria skundžiamo nutarimo teiginiui, kad E. K. savo veiksmais kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, nes automobilyje buvo keleivis. Byloje nenustatyta, kad, kai pareiškėjas manevravo automobilį, jo transporto priemonės važiavimo metu buvo kitų transporto priemonių ar kitokių eismo dalyvių (pavyzdžiui, pėsčiųjų). Byloje taip pat buvo apklaustas liudytojas E. L. M., važiavęs automobilyje su E. K., tačiau jis nepatvirtino, kad juto transporto priemonės slydimą. Apklausiant liudytoją E. L. M., nenustatyta, kad dėl E. K. veiksmų jis juto pavojų savo gyvybei ar sveikatai. Nesant byloje vaizdo įrašų, negalima daryti neabejotinos išvados, ar E. K. veiksmais buvo keliamas pavojus kartu su juo važiavusiam keleiviui ar ne.

Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka.

yra chuliganiškas vairavimas. Nagrinėjamu atveju vien tarnybinio pranešimo ir liudytojų (Teismas, apibendrinęs visas aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad E. K. veiksmuose policijos pareigūnų) P. O. ir I. B. parodymų nepakanka daryti tokią išvadą. Šiuo atveju visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, E. K. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 4 dalį. Teismo vertinimu, dėl anksčiau aptartų priežasčių pareiškėjo veiksmai, kai buvo trumpai įvažiuota į priešpriešinio eismo juostą, nelaikytini ir pavojingu vairavimu ANK 420 straipsnio 3 dalies prasme.

Atsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes, E. K. veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį (įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus; E. K. pažeidė KET 108 punkto reikalavimus ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus). Todėl teismas kvalifikuoja pareiškėjo veiksmus pagal šiuos ANK straipsnius (pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį sutinkamai su ANK 639 straipsniu, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą).

Dėl E. K. nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį

E. K. skunde nenurodė prašantis panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo dalį, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad jo vairuojama transporto priemonė aptariamo įvykio metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl šio administracinio nusižengimo padarymo (ANK 641 straipsnis).

ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą. Šios pažeidimo turinį sudarančiame KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja.

E. K., be kita ko, nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, nes 2021 m. lapkričio 2 d. apie 2.23 val., (duomenys neskelbtini), jo vairuojamam automobiliui Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taip pažeidė KET 226 punktą.

Nors teismo posėdžio metu liudytoja (policijos pareigūnė) I. B. parodė, kad net ir vairuotojui nepateikus techninės apžiūros lapo, tikrinama naršyklėje, kurioje parodoma, ar transporto priemonei galioja draudimas ir techninė apžiūra. Liudytojos I. B. teigimu, jeigu nėra duomenų, vadinasi, techninė apžiūra negalioja arba nesutvarkyti dokumentai įmonėje „Tuvlita“. Teismas, siekdamas visapusiškai išspręsti pareiškėjo prašymą, kreipėsi į UAB „Tuvlita“ dėl informacijos, susijusios su automobilio Lexus bylai reikšmingu laiku atliktos techninės apžiūros galiojimu. UAB „Tuvlita“ 2022 m. sausio 20 d. pateikė atsakymą, kad Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomoji techninė apžiūra galioja nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. (b. l. 97–99). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pateiktos informacijos teisingumu. Taigi nėra abejonių, kad bylai reikšmingu metu, t. y. 2021 m. lapkričio 2 d., E. K. vairuojamo automobilio privalomoji techninė apžiūra buvo galiojanti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, negalima sutikti su skundžiamo nutarimo padaryta išvada, kad E. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje. Todėl ši skundžiamo nutarimo dalis keičiama panaikinant pareiškėjo nubaudimą pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Taigi byloje įrodyta, kad E. K. 2021 m. lapkričio 2 d. apie 2.23 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,03 promilių neblaivumas), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. sankryžą krisdamas priešpriešinę eismo juostą, taip pažeidė KET 14 ir 108 punktų reikalavimus bei 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus.

E. K. padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje.

E. K. veiksmus perkvalifikavus pagal kitus ANK straipsnius, būtina iš naujo spręsti klausimą dėl administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių taikymo.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Pagal to paties 6 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Panašios taisyklės taikomos ir nustatant minėtų administracinio poveikio priemonių terminą (ANK 34 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Teismas, skirdamas E. K. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo – į pareiškėjui nustatytą neblaivumo laipsnį (1,03 promilės); į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); skundžiamame nutarime nurodyta, kad E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, teismas, siekdamas nepasunkinti pareiškėjo teisinės padėties, nepripažįsta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: jis studijuoja, savanoriauja, buvusios darbovietės teigiamai charakterizuojamas, vykdo individualią veiklą (b. l. 24–26, 29), jis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kita vertus nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodytų administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 45–50).

Teismas, atsižvelgdamas į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta E. K. paskyrus už ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus baudas, šiek tiek didesnes nei minimalios (atitinkamai 900 Eur ir 70 Eur).

Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o už ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą yra galimybė skirti tokios specialiosios teisės atėmimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Institucija skundžiamu nutarime nustatė, jog A. K. tikslinga paskirti už ANK 420 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą dvi administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismas, siekdamas nepabloginti E. K. teisinės padėties (ANK 642 straipsnio 2 dalis), pripažįsta, kad pareiškėjui skirtinos abi šios administracinio poveikio priemonės. Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde taip pat prašo paskirti jam minėtas administracinio poveikio priemones nenurodydamas jų atėmimo termino (b. l. 14).

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į E. K. nustatyto neblaivumo laipsnį, pripažįsta, kad administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta E. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 mėnesiams, o draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams ir 2 mėnesiams.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nemano, kad už ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą tikslinga paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad E. K. vairuojamo automobilio išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą buvo trumpalaikis. Jis anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už minėto administracinio nusižengimo padarymą. Tiek E. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis, tiek jo asmenybė nėra tokia, kad būtų teisinis pagrindas taikyti aptariamą specialiosios teisės atėmimą. Be to, ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nėra privaloma.

Paskirtos administracinės nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnio tvarka.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta aplinkybių taikyti E. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą mažesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, nei nustatytas minimalus. Be to, ir pats pareiškėjas skunde, kaip minėta, prašo jam paskirti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dvi administracinio poveikio priemones, vieną iš jų – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.

E. K. taip pat prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą. Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus apie jo turtinę padėtį ir pateiktus dokumentus, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (9 mėnesius mokant po 100 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, ilgesniam laikotarpiui išdėstyti baudos mokėjimą nėra tikslinga. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad 100 Eur mokėjimas per mėnesį itin apsunkins pareiškėjo turtinę padėtį, juolab pareiškėjas yra jaunas, turi galimybes įsidarbinti net ir be teisės vairuoti transporto priemones.

Teismas, atsižvelgdamas į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, detaliau nepasisako dėl kitų E. K. skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

nutaria:

E. K. skundą tenkinti iš dalies.

Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. G. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23567-2021 priimti tokius sprendimus:

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. G. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23567-2021 dalį, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 4 dalyje, bei jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) – 24 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių;

2) taip pat panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. G. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23567-2021 dalį, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, E. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių.

E. K. padarytus veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį paskiriant administracinę nuobaudą – 900 Eur baudą – ir administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 8 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams ir 2 mėnesiams, taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį paskiriant administracinę nuobaudą – 70 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą – ir administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieniems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

E. K. paskirtos 900 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur (šimtą eurų).

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kuri nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. G. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-23567-2021.

3) taip pat panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. G. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23567-2021 dalį, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda, ir nutraukti šią administracinio nusižengimo teisenos dalį, nes E. K. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.