Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausioji patrulė 2023 m. sausio 2 d. S. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2023 m. sausio 2 d., 10.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę „Wolkswagen tiguan“, tranzitiniai valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. 0,65 (+- 0,02) promilės. Tokiu būdu S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-522-2023 S. M. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. atstovas advokato padėjėjas Robertas Banevičius apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.3. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių ar faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucija nurodo, jog įvertinus tai, kad pareiškėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo, į nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir S. M. skyrė minimalią baudą bei minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą.

5. Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo S. M. prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 17 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. Institucija skundu prašo netaikyti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir paskirti jam administracinio poveikio priemonę sankcijoje numatytais terminais.

8. Nors Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo administracinę nuobaudą ir nepagrįstai taikė S. M. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir tinkamai individualizavo nuobaudą bei pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Išanalizavęs visus į bylą pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas švelninti S. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 3 (trijų) mėnesių bei draudimą vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai iki 6 (šešių) mėnesių.

9. Įstatyme numatyta, kad, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomų argumentų pakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog asmeniui skiriama administracinio poveikio priemonė neturėtų asmens žlugdyti, sukelti nepakeliamą naštą jam bei jo artimiesiems.

11. Pažymėtina, jog S. M. buvo nustatytas 0,65 promilių neblaivumas (paklaida ± 0,02 promilės), tai yra nedaug viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą. S. M. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtas baudas, tarp jų ir skundžiamu nutarimu paskirtą 800 Eur baudą, sumokėjęs, tokį pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta. S. M. dirba UAB (duomenys neskelbtini), budinčiuoju techniku. Darbas susijęs su automobilių technine apžiūra bei priežiūra, dėvėtų automobilių pardavimais ir kt., dėl to dažnai tenka vairuoti skirtingus automobilius. Taip pat, jam kartu su žmona priklauso įmonė UAB (duomenys neskelbtini), kurioje S. M. užima direktoriaus pareigas. Įmonė užsiima transporto priemonių techniniu aptarnavimu bei jų priežiūra. Taip pat vykdo individualią veiklą, kuri susijusi su automobilių techniniu aptarnavimu, priežiūra, automobilių pardavimais ir kt. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones 12 mėn., yra didelė tikimybė, kad pareiškėjo darbovietė gali atsisakyti pareiškėjo paslaugų, ženkliai gali sumažėti ir kitų generuojamų pajamų, susijusių su užimamomis pareigomis bei veikla. Atsižvelgiama ir į tai, kad S. M. yra vedęs, sutuoktinė - A. M., nors ji turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau visų darbinių S. M. pareigų vykdyti negali, kadangi dirba savo darbą. Taip pat jis rūpinasi mama-J. M., kuri patyrė sunkų sveikatos sutrikimą – smegenų insultą, todėl jai reikalinga priežiūra, ji neturi kitų asmenų, kurie ja pasirūpintų. Pareiškėjui netekus teisės vairuoti, didelė tikimybė, kad pareiškėjas neteks darbo, o tuo pačiu ir pajamų. S. M. turi dvi kategorijas - C ir D bei ilgą-35 metų vairavimo stažą, per kurį anksčiau nei karto nėra baustas už vairavimą neblaiviam. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog S. M. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog S. M. nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde bei teismo posėdžio metu išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad jis jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. M., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 17 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 17 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.