- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- AN2-159-557/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00054-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- I. V.
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK Pagėgių PK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-03-26 nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V. skundas patenkintas – Tauragės AVPK Pagėgių PK 2019-01-31 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 29ANR_N-38-2019, kuriuo I. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemonės 12 mėnesių, panaikintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės AVPK Pagėgių PK 2019-01-31 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 29ANR_N-38-2019 I. V. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemonės 12 mėnesių už tai, kad jis 2019-01-04 10.00 val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Pagėgių sav., vairuodamas automobilį, neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, dėl to automobilis pradėjo slysti šoniniu slydimu ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Sustojęs atsistūmė atgal ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve suko į kairėje pusėje stovėjimo aikštelę ir spaudė akceleratorių taip, kad automobilio varomieji ratai prasikastų ir automobilis vėl slystų šoniniu slydimu. Tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų ir norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, I. V. sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tuo I. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 4, 9, 99, 101, 108, 119 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2019-01-31 nutarimu I. V. pateikė skundą Tauragės apylinkės teismui, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti, nesant nusižengimo fakto ir sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo 2019-03-26 nutarimu I. V. skundas patenkintas – Tauragės AVPK Pagėgių PK 2019-01-31 nutarimas, kuriuo I. V. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemonės 12 mėnesių, panaikintas ir administracinio nusižengimo byla jam nutraukta. Teismas, išanalizavęs pareigūnų fotonuotraukose fiksuotą ginčo įvykio situaciją (užfiksuotos automobilio važiavimo žymės, provėžos kelyje po įvykio, matyti nelygios slydimo manevro provėžos), padarė išvadą, jog policijos pareigūnai, užfiksavę, jų manymu, chuliganiško vairavimo atvejį, visgi neįvertino aplinkybių, jog, be kita ko, ginčo vairavimo situacijai kilti reikšmės turėjo slidi kelio danga, posūkio manevro vieta ir laikas bei aplinkybė, kad I. V. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz“ C220 CDI varomaisiais galiniais ratais, be to, vairuotojo vairavimo stažas nedidelis. Nustatyta, jog I. V. žiemą (sausio mėnuo, snigo) vairavo lengvąjį automobilį, varomą galiniais ratais, ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve bei sukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, į automobilių stovėjimo aikštelę, automobilis pradėjo slysti šoniniu slydimu, tai būdinga esant tokiai kelio dangai bei prastoms oro sąlygoms. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad I. V., norėdamas išlyginti bei suvaldyti automobilio padėtį, kad baigtų manevrą, privalėjo atsistumti automobilį bei suko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią aikštelę. Institucija nurodė, kad sukdamas į kairėje kelio pusėje esančią stovėjimo aikštelę I. V. spaudė automobilio akceleratorių taip, kad prasikastų varomieji automobilio galiniai ratai ir automobilis slystų šonu. Tačiau, teismo vertinimu, kad būtų galima patvirtinti arba paneigti pareigūnų nurodytas aplinkybes dėl I. V. chuliganiško vairavimo, esminę reikšmę šiuo atveju turėtų objektyvūs įrodymai, tačiau nagrinėjamu atveju tokie įrodymai byloje nepateikti (byloje esančioje fotonuotraukoje užfiksuotos automobilio važiavimo žymės, provėžos kelyje po įvykio, matyti nelygios slydimo manevro provėžos, tačiau iš dalies galima laikyti, kad fotonuotraukos neinformatyvios, jose nesimato automobilio ratų protektoriaus raštai, todėl nėra galimybės patikrinti, ar jie buvo palikti būtent I. V. vairuojamo automobilio). Kita vertus, pats I. V. pripažįsta, kad jis nutarime nurodytu laiku vairavo pareigūnų fiksuotą automobilį, tačiau, teismo vertinimu, tai nepatvirtina jo kaltės dėl chuliganiško vairavimo, priešingai, iš jų nustatyta, kad I. V. vairuojamo automobilio užfiksuotos provėžos padarytos siekiant ištaisyti automobilio padėtį slidžiame apsnigtame kelyje. Tokiomis kaip ginčo atveju buvusiomis eismo sąlygomis, automobiliu darant staigų posūkį, teismo vertinimu, vien tik neatsargus stabdymas arba I. V. pasirinktas netinkamas greitis ar stabdymo būdas (-ai) objektyviai galėjo nulemti automobilio slydimą į šoną. Šiuo atveju, teismo manymu, policijos pareigūnai perdėtai sureagavo bei fiksavo kaip pažeidimą vien keletą minučių trukusį ir pavojaus eismo saugumui nesukėlusį vairuotojo posūkio slidžiame kelyje automobiliu manevrą. Tikėtina pareiškėjo versija, jog darant posūkio manevrą automobilį galėjo kažkiek sumėtyti, ir jis pradėjo slysti šonu, nes buvo slidi kelio danga, automobilis varomas galiniais ratais, tačiau chuliganiškai nevairavo ir niekam pavojaus nesukėlė. Taigi ginčo vairavimo manevras, nepasirinkus saugaus greičio, savaime nesukėlė kitiems eismo dalyviams potencialios grėsmės arba pavojaus pačiam I. V. ar kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui. Teismo vertinimu, nors I. V., atlikdamas posūkio manevrą, slidžiame kelyje veikė kiek neatsargiai ir neatidžiai, tačiau jokiu būdu ne tyčia ir chuliganiškai. Byloje nepaneigti I. V. teiginiai, jog jo vairuojamas automobilis slydo ne dėl to, kad vairuotojas to siekė, tačiau dėl slidžios kelio dangos, oro sąlygų bei pastarojo vairavimo įgūdžių stokos. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina I. V. veikoje esant subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo).
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu Tauragės AVPK Pagėgių PK prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019-03-26 nutarimą ir priimtą naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – patraukti I. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
4.1. Institucijos nuomone, teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl toliau nurodytų priežasčių.
4.2. Tauragės AVPK Pagėgių PK įgaliotas pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą I. V. už tai, kad jis 2019-01-04, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Pagėgių sav., vairavo transporto priemonę chuliganiškai, t. y. vairuodamas automobilį, neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, dėl to automobilis pradėjo slysti šoniniu slydimu ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Sustojęs atsistūmė atgal ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. suko į kairėje pusėje esančią stovėjimo aikštelę ir spaudė akceleratorių taip, kad automobilio varomieji ratai prasikastų ir automobilis vėl slystų šoniniu slydimu. I. V. tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų ir norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
4.3. Institucijos nuomone, administracinėje medžiagoje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad I. V. automobilį vairavo chuliganiškai.
4.4. Šiuo atveju teismas nesirėmė fotolentelėje esančiomis nuotraukomis, kuriose aiškiai matosi, kad automobilis jau buvo įsukęs į (duomenys neskelbtini) g., o tik po to praktiškai lygioje kelio atkarpoje vairuotojas specialiai spaudė akceleratorių, dėl to automobilis pradėjo slysti šoniniu slydimu ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Taip pat akcentuotina, kad po šio manevro automobilis sustojo, tai rodo, kad vairuotojas turėjo aiškiai suvokti savo vairavimo pavojingumą ir toliau vairuoti saugiai, tačiau vairuotojas, atstūmęs automobilį atbuline eiga, vėl spaudė akceleratoriaus pedalą, kad prasisuktų galiniai varomieji ratai, nes matosi prasikasimo žymės, ir neprivažiavęs automobilio stovėjimo aikštelės, vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pažeisdamas KET pasuko į aikštelę. Esant šioms aplinkybėms teigti, kad I. V. dėl oro sąlygų ar dėl kelio dangos atliko tokius vairavimo manevrus, sunkiai tikėtina, be to, vairuotojas jau bendrai nuo savo važiavimo pradžios matė, kokios oro sąlygos yra lauke, būdamas nepatyręs vairuotojas, turėjo ypač įsitikinti, kokia yra kelio danga ir nepažeisdamas KET, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, saugiai važiuoti visose kelio atkarpose, ypač sankryžoje, nesukeliant nei sau, nei kitiems eismo dalyviams pavojaus. I. V. teiginys, kad jo vairuojamas automobilis posūkyje „nežymiai“ slystelėjo dėl slidžios kelio dangos ir pavojaus niekam nesukėlė, turėtų būti vertinamas kritiškai, nes ne nuo jo valios, o tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudžių pasekmių. (duomenys neskelbtini) gatvė yra respublikinės reikšmės kelio atkarpos Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda dalis, todėl ten eismas yra intensyvus, (duomenys neskelbtini) gatvė yra (duomenys neskelbtini) kaimo centre prie seniūnijos ir gyvenamųjų namų, dažniausiai ten visada būna žmonių ir eismas taip pat yra intensyvus. Pabrėžtina, jog vairuotojas, neturintis dvejų metų vairavimo stažo, yra nepatyręs, todėl turėtų būti ypač drausmingas ir atidus vairuotojas, gerbti visuomenines normas, vairavimo kultūrą.
4.5. Teismo prielaida, kad automobilis darė „staigų“ posūkį, neatitinka fotonuotraukoje užfiksuotos automobilio važiavimo padėties, nes tada slydimas būtų buvęs pačioje sankryžoje. Kitas teismo teiginys, kad automobilio užfiksuotos provėžos padarytos siekiant ištaisyti automobilio padėtį kelyje, taip pat kelia pagrįstų abejonių ir sunkiai tikėtinas, nes visa važiavimo trajektorija, kuri fiksuota nuotraukose, leidžia pagrįstai teigti, kad tai buvo tyčiniai ir labai pavojingi veiksmai visai visuomenei ir visiems eismo dalyviams. I. V. pirminės administracinės bylos stadijos tyrime visus savo pažeidimus pripažino, dėl to gailėjosi. Akcentuotina ir tai, kad I. V. yra pilnametis asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą, ir jo teigimas, kad nesuprato pažeidimo esmės ir kitų aplinkybių, turėtų būti paneigtas, nes jis pats savo ranka parašė, kad iš jo žodžių paaiškinimas surašytas teisingai, pats pasirašė dėl atsakomybės už melagingą liudijimą, pasirašė ant administracinio nusižengimo protokolo.
4.6. Visos išdėstytos aplinkybės, Institucijos nuomone, aiškiai rodo, kad ne dėl meteorologinių veiksnių ar oro sąlygų I. V. pažeidė administracinio nusižengimo protokole nurodytus KET pažeidimus, o šiuos veiksmus darė iš tyčinių ir chuliganiškų paskatų. Nesaugus manevravimas panaudojant šoninį automobilio slydimą yra viena iš sudedamųjų chuliganiško vairavimo požymių, kitos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad I. V. automobilį vairavo chuliganiškai, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo niekas įvykio vietoje nevažiavo ir nepasitaikė atsitiktinis žmogus, nes tuo atveju įvykio pasekmės galėjo būti tragiškos. Institucijos nuomone, visos skunde išdėstytos aplinkybės rodo, kad I. V. veika turi būti kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes jis padarė keletą šiurkščių KET pažeidimų, pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, nes kėlė pavojų visų eismo dalyvių ir atsitiktinių žmonių saugumui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina I. V. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Institucijos nuomone, faktą, kad I. V. automobilį vairavo chuliganiškai, patvirtina fotolentelėje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, jog tik po to, kai automobilis jau buvo įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, I. V. faktiškai lygioje kelio atkarpoje specialiai spaudė akceleratorių, dėl to automobilis pradėjo slysti šoniniu slydimu ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, po to sustojo ir atstūmęs automobilį atbuline eiga, vėl spaudė akceleratoriaus pedalą, kad prasisuktų galiniai varomieji ratai, ir neprivažiavęs automobilių stovėjimo aikštelės, vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pažeisdamas KET pasuko į aikštelę. Tai, Institucijos nuomone, rodo, kad I. V. vairavo automobilį chuliganiškai, keldamas pavojų eismo dalyvių ir atsitiktinių žmonių saugumui o ne, kaip konstatavo apylinkės teismas, jog KET pažeidimams įtakos turėjo oro sąlygos ir slidi kelio danga. I. V. teiginys, kad jo vairuojamas automobilis posūkyje „nežymiai“ slystelėjo dėl slidžios kelio dangos ir pavojaus niekam nesukėlė, vertintinas kritiškai, nes ne nuo jo valios, o tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudžių pasekmių. Apygardos teismo vertinimu, su šiais Institucijos skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
8. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
10. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
Žemesnės instancijos teismas
11. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs Institucijos I. V. inkriminuotas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes visų byloje surinktų duomenų kontekste, pripažino, kad I. V. chuliganiškai nevairavo ir niekam pavojaus nekėlė. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad patikimų ir abejonių nekeliančių objektyvių duomenų, patvirtinančių policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes dėl I. V. chuliganiško vairavimo, byloje nėra. Teismo vertinimu, byloje pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota automobilio judėjimo trajektorija (apsnigtame kelyje matyti nelygios slydimo manevro provėžos), savaime tokios išvados daryti neleidžia, nes pats pažeidimo faktas pareigūnų neužfiksuotas, o kitų objektyvių duomenų (pvz., nuotraukos, kuriose būtų užfiksuoti paties pažeidėjo neteisėti veiksmai, eksperto paaiškinimai dėl automobilio ratų pėdsakų pobūdžio (ratai slydo, prasisuko ar pan.) byloje nėra ir, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvusiomis eismo sąlygomis (snigo ir buvo slidi kelio danga) automobiliu darant staigų posūkį, vairavimo situacijai kilti reikšmės turėjo slidi kelio danga, posūkio manevro vieta ir laikas bei aplinkybės, kad I. V. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz“ C220 CDI varomaisiais galiniais ratais, taip pat ir aplinkybė, kad I. V. nėra patyręs vairuotojas, nes jo vairavimo stažas nedidelis. Be to, teismas pažymėjo, kad I. V. vairavimo manevras, nepasirinkus saugaus greičio, savaime nesukėlė potencialios grėsmės nei jam pačiam, nei kitiems eismo dalyviams ar kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui.
12. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo Tauragės AVPK Pagėgių PK 2019-01-31 nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną I. V. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl byloje policijos pareigūnų pateiktos fotonuotraukos bei kiti bylos duomenys neleidžia patikimai pagrįsti faktą, kad I. V. vairavo chuliganiškai, t. y. kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, dėl to automobilis pradėjo slysti šoniniu slydimu ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą; sustojęs atsistūmė atgal ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve suko į kairėje pusėje stovėjimo aikštelę ir spaudė akceleratorių taip, kad automobilio varomieji ratai prasikastų ir automobilis vėl slystų šoniniu slydimu, ir tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų bei norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tuo pažeidė KET 5, 4, 9, 99, 101, 108, 119 punktų reikalavimus.
13. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Institucija, nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu, savo nesutikimą iš esmės grindžia dviem aspektais, teigdama, jog: 1) I. V. vairavimo chuliganiškai faktą patvirtina įvykio vietoje darytos fotonuotraukos; 2) jis pats pirminės administracinės bylos stadijos tyrime visus savo pažeidimus pripažino, dėl to gailėjosi.
14. Nesutikdamas su šiais apelianto skundo argumentais, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog byloje pateiktos fotonuotraukos, kaip teisingai konstatuota skundžiamame teismo nutarime, pačios savaime vairavimo chuliganiškai fakto nepatvirtina. Pažymėtina, jog pats pažeidimo faktas pareigūnų neužfiksuotas, kaip matyti iš vyr. patrulio R. S. 2019-01-05 tarnybinio pranešimo, pažeidimą jie nustatė iš provėžų, t. y. minėtame tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta: „Sekant automobilio žymėmis ant sniego pastebėjome aikštelėje stovintį automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio viduje prie vairo sėdėjo I. V. <...> Paklausus, kas vairavo automobilį I. V. pripažino jį vairavęs.“ (administracinė byla Nr. 29ANR-P-24-2019 3 lapas), ir I. V. paaiškinimų. Tačiau apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu (Institucijai priimant nutarimą, kaip jame nurodyta, I. V. dalyvavo, tačiau jo pozicija dėl jam inkriminuoto nusižengimo nutarime neišdėstyta), I. V. jo vardu policijos pareigūno surašytame paaiškinime (ši aplinkybė nėra ginčijama) užfiksuotas aplinkybes kategoriškai paneigė, nurodydamas, kad administracinio nusižengimo protokolas, kuris yra pateiktas byloje, jam buvo surašytas 2019-01-05, o protokolo, surašyto įvykio vietoje 2019-01-04, byloje nėra. Šiame protokole buvo nurodytos visai kitos aplinkybės. Tyčios padaryti administracinį nusižengimą iš chuliganiškų paskatų jis neturėjo, priešingai, kaip nurodė skunde apylinkės teismui ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, jis tiesiog siekė suvaldyti slidžiame kelyje slystantį automobilį. Paaiškinimą jo vardu surašė policijos pareigūnai ir liepė jam pasirašyti pasakę, kad tuomet gaus mažiausią nuobaudą. Jis paklausė ir pasirašė, nes niekuomet anksčiau su tokia situacija nebuvo susidūręs. Tokie I. V. paaiškinimai bylos duomenimis nėra paneigti.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Institucijos pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos provėžos važiuojamoje kelio dalyje (matyti nelygios slydimo žymės) savaime nepatvirtina chuliganiško vairavimo fakto, nesant jokių kitų objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Apygardos teismo vertinimu, šios nuotraukos nepaneigia I. V. apylinkės teismui pateiktame skunde nurodomų argumentų ir jo paaiškinimų teisme, kad posūkyje slidžiame kelyje automobilis paslydo netyčia, todėl nėra pagrindo spręsti, kad fotonuotraukose užfiksuotos provėžos, iš kurių matomas automobilio slydimas, akivaizdžiai buvo nulemtas valinių automobilio vairuotojo I. V. veiksmų (pavyzdžiui, staigaus akceleravimo, automobilio vairo sukimo, staigaus stabdymo ir pan.). Pažymėtina, kad nei fotonuotraukos, nei kita bylos medžiaga neleidžia identifikuoti jokių I. V. vairuoto automobilio akceleravimo veiksmų / garsų, kurie leistų spręsti, kad jo elgesys sukant į (duomenys neskelbtini) gatvę ir iš jos į automobilių stovėjimo aikštelę galėtų atitikti chuliganiško vairavimo nusižengimo sudėtį. Kaip matyti iš anksčiau pacituoto tarnybinio pranešimo, pareigūnai paties, jų teigimu, chuliganiško vairavimo fakto nematė ir jokių I. V. vairuoto automobilio tyčinių pavojingų manevrų betarpiškai nefiksavo. Todėl nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad tiriamas slydimas buvo neatsitiktinis ar tyčinis. Pažymėtina ir tai, kad iš Institucijos pateiktų fotonuotraukų negalima daryti neabejotinos išvados, kad visos jose užfiksuotos apsnigtame kelyje pasikartojančios provėžos padarytos būtent I. V. vairuojant automobilį, nes, kaip matyti iš fotonuotraukų, jos padarytos jau pačiam policijos automobiliui įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę (nuotraukose užfiksuotas ir aikštelėje stovintis policijos automobilis), kurioje stovėjo I. V. vairuojamas automobilis.
16. Sutiktina su Institucija, kad fotonuotraukose užfiksuotos provėžos, iš kurių matomas automobilio slydimas (dėl to ginčo nėra), galėjo būti padarytos ir chuliganiškai vairuojant, tačiau kartu jos galėjo būti padarytos ir, kaip nurodė I. V., siekiant ištaisyti slystančio automobilio padėtį apsnigtame ir slidžiame kelyje. Todėl, skirtingai nei nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, byloje pateiktos fotonuotraukos pačios savaime nepatvirtina I. V. kaltės vairavus automobilį chuliganiškai. Tuo tarpu jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad fotonuotraukose užfiksuoti pėdsakai yra būtent I. V. chuliganiško vairavimo pėdsakai, byloje nėra. Kaip matyti, byloje esantis 2019-01-05 I. V. paaiškinimas yra surašytas policijos pareigūno ir I. V. tik pasirašytas. I. V. versija, jog įvykio vietoje 2019-01-04 jis buvo pateikęs kitokio turinio paaiškinimą (iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo galima spręsti, kad paaiškinimas iš I. V. įvykio vietoje buvo imamas), kuris nėra pridėtas prie bylos, o 2019-01-05 pareigūnų surašytą paaiškinimą jis pasirašė pareigūnų nurodymu pastariesiems patikinus, kad tokiu atveju jis gaus švelniausią nuobaudą, byloje surinktais įrodymais nėra paneigta. Taigi I. V. 2019-01-05 paaiškinimas, kuriame nurodytas aplinkybes I. V. teisme kategoriškai paneigė ir nurodė tokio turinio paaiškinimo atsiradimo byloje aplinkybes, taip pat negali būti laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu asmens kaltę, nesant kitų objektyvių ir neginčijamų kaltės įrodymų.
17. Pažymėtina ir ta, kad pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.
18. Šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl I. V. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Byloje nėra įrodymų, kad I. V. savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo veiksmais demonstravo visuomenės negerbimą, ar siekė būtent tokių tikslų. Administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos apeliaciniame skunde nėra konkretizuota, kaip I. V. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir kad, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje surinktais įrodymais nėra paneigta, kad I. V. automobilio tinkamai nesuvaldė dėl neatsargumo ir neatidumo, iš ko seka, jog I. V. vairavimo veiksmai, dėl kurių jo vairuojamas automobilis slidinėjo į šonus, negali būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas. Todėl, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas neturėjo pakankamo pagrindo I. V. veiksmus vertinti kaip padarytus iš chuliganiškų paskatų.
19. Išvadą, kad I. V. veiksmuose nebuvo visų privalomų ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties subjektyviosios pusės požymių, sustiprina ir tokios jo akcentuojamos aplinkybės, kaip blogos klimatinės oro sąlygos (ant kelio dangos susiformavo slidi ledo danga, snigo - tai patvirtina ir objektyvus įrodymas byloje – 2019 m. sausio mėn. išrašas iš „Gismeteo dienoraščio“, iš kurio matyti, kad 2019-01-04 snigo, oro temperatūra svyravo nuo –1 iki +1 (b. l. 15)), tai, kad automobilis varomas galiniais ratais, bei vairuotojo įgūdžių stoka dėl nedidelio vairavimo stažo.
20. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog I. V. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavimo veiksmus, sukėlusius automobilio slydimą, atliko iš chuliganiškų paskatų. Šiuo konkrečiu atveju nepakanka duomenų I. V. veiksmus vertinti kaip chuliganišką vairavimą ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme.
21. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai I. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kaltės įrodymų.
22. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, I. V. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl skundžiamą nutarimą priėmęs Tauragės apylinkės teismas pagrįstai I. V. administracinę teiseną nutraukė, nenustačius jo veiksmuose jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Institucijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo sprendimo nutraukti I. V. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nenustačius chuliganiško vairavimo fakto.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-03-26 nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.