Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo, kuriuo atmestas A. G. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir nubaustas 361 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nurodydamas, kad tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą kartą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, mano, kad nuobaudos tikslai yra pasiekti. Teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra būtinas jo darbui, visuomeninei veiklai, asmeniniam gyvenimui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu netenkino A. G. prašymo. Teismas nurodė, kad įvertinimas ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, pagal kurį sprendžiamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimas. Nutartyje nurodoma, kad A. G. padarė vieną sunkiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Nutartyje teigiama, kad teismas, skirdamas nuobaudą, pakankami įvertino pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir nustatė minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas nurodė, kad nubausto asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nutartyje remiamasi Vilniaus apygardos teismo praktika, teigiančia, kad pažeidėjo pasikeitusį požiūrį tokio pobūdžio pažeidimo padarymo atveju rodo ne jo asmeninių pareigų vykdymas sumokant paskirtą nuobaudą, o akivaizdi jo elgesio nauda visuomenei. Konkrečiu atveju teismas negali konstatuoti, kad pažeidėjas atlygino visuomenei sukeltą pavojų, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, nėra pasiekti.

A. G. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui dėl 2016 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Pareiškėjas nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti, kadangi per specialiosios teisės atėmimo terminą jis nepadarė jokio teisės pažeidimo, nevairavo transporto priemonių, baigė reikiamus papildomus vairuotojų mokymus, sumokėjo paskirtą baudą, aiškiai suvokia įstatymų reikalavimų laikymosi svarbą ir preciziškai laikosi visų teisės aktų reikalavimų visose srityse. Pareiškėjo vertinimu, teismas ATPK 329 straipsnio nuostatas taikė formaliai, neatsižvelgė į jo elgesį ir kitas svarbias aplinkybes, atsiradusias nuobaudos vykdymo metu, pavyzdžiui, suvokimą apie teisės aktų reikalavimų laikymosi svarbą. A. G. nurodo, kad yra visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje specialiosios teisės atėmimo terminai dažniausiai yra sutrumpinami. Skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumą dėl A. G. šeimos gerovės ir jo visuomeninės veiklos. A. G. nurodo, kad šiuo metu dirba UAB „F“ verslo plėtros direktoriumi, bendrovės veikla yra susijusi su kelių ir gatvių tiesimu, miesto infrastruktūros bei inžinerinių tinklų įrengimu ir jų remontu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taigi atlikdamas tiesiogine pareigas, A. G. privalo nuolat lankytis įvairiose valstybės institucijose, pas bendrovės klientus, verslo partnerius, vykdomų projektų statybų vietose, o tam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Nurodyta specialioji teisė yra būtina tinkamai atlikti tenkančias funkcijas siekiant išsaugoti darbo vietą vieninteliu pragyvenimo šaltiniu esančioje darbovietėje. A. G. nurodo, kad gyvena už vienkiemyje, į darbą gali nuvykti tik automobiliu, turi kasdien vežti mažametį vaiką į mokyklą ir į popamokinius užsiėmimus, jo sutuoktinė automobilio nevairuoja, kadangi visą dieną yra užsiėmusi gyvulių ūkyje ir neturi reikiamų vairavimo įgūdžių. Nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos teismo paskiriant nuobaudą. A. G. nurodo nuolat pateikiantis save kaip pavyzdį bendradarbiams, pažįstamiems ir giminaičiams, iš kurio reikia mokytis. A. G. nuolat aiškina, kad nuobauda, padarius pažeidimą yra neišvengiama. Pareiškėjo vertinimu, ši veikla neabejotinai naudinga visuomenei. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas išsamiai ir visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų teisingam prašymo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, dėl to naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

2017 m. sausio 1 d. ATPK neteko galios, jį pakeitė ANK. Taigi sprendžiant klausimus dėl administracinių teisės pažeidimų, kurių teisena pradėta dar galiojant ATPK, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) nuostatomis.

Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.“ Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.“ Taigi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismas turi patikrinti ar už pažeidimus, už kurių padarymą asmuo yra nubaustas, ANK numatyta švelnesnė atsakomybė, kadangi tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl padaryto pažeidimo perkvalifikavimo.

Pagal Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir skundžiamas teismo sprendimas priimtas iki 2017 m. sausio 1d., veikos perkvalifikavimui pagrindo nėra, taigi teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1d. galiojusį ATPK (Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Specialiosios teisės sutrumpinimo terminas reglamentuotas ATPK 329 straipsnyje, kuriame numatyta, jog asmuo, nubaustas specialiosios teisės atėmimu, gali kreiptis dėl termino sutrumpinimo, kai yra praėję ne mažiau nei pusė paskirtojo laiko, asmuo per šį laiką nėra padaręs teisės pažeidimo ir yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Nurodytina, kad naujasis ANK reguliavimas nenumato galimybės teikti prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Toks reguliavimas vertintinas kaip neabejotinai griežtinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, taigi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje netaikytinos ANK nuostatos.

Pažymėtina, kad paskyrus asmeniui nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą, teismas gali, bet neprivalo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Apygardos teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, daro išvadą, kad formaliai yra visi pagrindai, numatyti ATPK 329 straipsnyje, kuriems esant galima sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. A. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 36). Jis yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 31-32). Taip pat nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo dienos, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas netenkintas - praėjo daugiau kaip pusė specialiosios teisės atėmimo termino. A. G. sumokėjo jam paskirtą baudą (b. l. 38). Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį ir užtikrinti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-724-843/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-676-312/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-907-468/2015).

A. G. teisė vairuoti transporto priemones atimta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. už transporto priemonės vairavimą, esant lengvam neblaivumo laipsniui (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). A. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, laikytiną vienu iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, A. G. elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 30 d. nutarimu už šio pažeidimo padarymą A. G. paskyrė įstatymo sankcijos vidurkį atitinkančią baudą, atimant teisę vairuoti minimaliam įstatymo sankcijoje nustatytam terminui. Apygardos teismas teigiamai vertina A. G. neigiamą požiūrį į padarytą administracinį teisės pažeidimą ir pasiryžimą daugiau nepažeisti įstatymo reikalavimų. Tačiau įvertinant pažeidimo pobūdį, vien ši aplinkybė nėra pakankama kategoriškai teigti, jog nuobaudos tikslai šiuo metu yra pasiekti ir yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

A. G. nurodo, kad teisė vairuoti jam yra būtina, siekiant tinkamai pasirūpinti šeimos nariais – vežti sūnų į mokyklą ir būrelius, tačiau tai, kad asmuo neįvertino, jog dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, apygardos teismas vertina kaip nubaustojo neatsakingumą darant pažeidimą. Pareiškėjas pateikė raštą, iš kurio matyti, jog UAB „F“ tarpininkauja dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo ir nurodo, jog tinkamam pareigų atlikimui A. G. yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas atkreipia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesį į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbine veikla bei asmeniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą.

Teismas pastebi ir tai, kad administracinė nuobauda skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų.

2015 metais Lietuvoje policijos pareigūnai išaiškino 396 662 Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų net 13 727 neblaivūs vairuotojai. Dėl tokių vairuotojų kaltės eismo įvykiuose žuvo 15 žmonių, dar 345 buvo sužeisti (Žr. 2016 m. vasario 10 d. Policijos departamento prie VRM pranešimą spaudai http://www.policija.lt/index.php?id=37023).

Esant tokiems statistiniams duomenims prevenciniai administracinės nuobaudos tikslai tampa itin svarbūs. Tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai ir ypač turtiniai interesai dėl sumažėjusių pajamų, netenkamo darbo, elementarių nepatogumų negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius - neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Taigi prevencinių tikslų užtikrinimas šiais atvejais yra itin svarbus. Todėl, teismo vertinimu, asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, negali tikėtis paskirto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, vien esant formalioms ATPK 329 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir tik dėl asmeninių interesų patenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir neatkuriamų itin svarbių padarinių, kurie kiltų nesutrumpinus specialiosios teisės atėmimo termino. Toks teisės aiškinimas būtinas siekiant užtikrinti visos visuomenės interesus ir užtikrinti realų ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo A. G. sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Nagrinėjamoje situacijoje, turint omenyje teismo paskirtą minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą ir kitas šio klausimo svarstymui aktualias aplinkybes, jau minėti tikslai, ypač prevenciniai ir auklėjamieji, nebūtų užtikrinti. Apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti galioti.