Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarimo, kuriuo netenkintas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 12 val. 25 min., neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, Vilniuje, J. Tiškevičiaus gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 4 priedo 18 p. reikalavimus, būdamas lengvo girtumo būklės, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nepažymėtą baltu kvadrato formos skiriamuoju ženklu su žaliu apvadu ir žaliu klevo ženklo lapu viduryje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo D. P. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi negalima daryti išvados, kad yra pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

D. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 23). Jis yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 26). Taip pat nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarimo priėmimo praėjo daugiau kaip pusė specialiosios teisės atėmimo termino. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, be šiuo atveju egzistuojančių visų ATPK 329 str. nurodytų formaliųjų sąlygų, įvertino ir materialųjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pagrindą. Būtent įvertino tai, kad D. P. elgesys buvo neatsakingas, padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis, ankstesni administraciniai baustumai liudija, kad pažeidėjas nėra drausmingas vairuotojas, turi alkoholio vartojimo problemų, jam skirtos piniginės baudos nebuvo efektyvios ir jo elgesio teigiamai nepaveikė.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad D. P. sumokėjo paskirtą baudą, baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 27) ir pirmosios pagalbos mokymo programą (b. l. 28), pagal sveikatos būklę gali vairuoti be apribojimų (b. l 24), nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti ATPK 329 str. Tokio pagrindo nesudaro ir faktas, kad UAB „T.“ galėtų jį įdarbinti vairuotoju – krovėju (b. l. 29). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbinių funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Administracinio teisės pažeidimo byloje esanti pažeidėjo motinos J. P. neįgaliojo pažymėjimo kopija patvirtina, kad apie pastarosios darbingumo lygį sūnui buvo žinoma jau iki pažeidimų padarymo (neįgaliojo pažymėjimas išduotas 2015 m. rugsėjo 24 d.), tačiau ši aplinkybė nesustabdė apelianto nuo įstatymo reikalavimų nevykdymo. D. P., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina siekiant susirasti tinkamą darbą ir rūpintis neįgalia motina, vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visas reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad padaryti administraciniai teisės pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio, iš Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (b. l. 2) matyti, kad D. P. praeityje yra šešis kartus baustas administracine tvarka, viena administracinė nuobauda galiojo ir aptariamų pažeidimų padarymo metu. Skirtingai nei nurodo apeliantas, du iš pažeidimų padaryti vairuojant transporto priemonę, vienas iš kurių - transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam (2,62 prom. girtumo), neturint teisės vairuoti, neapdraustu automobiliu, kuriam neatlikta techninė apžiūra (b. l. 2). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pažeidėjo asmenybę ir neleidžia jo laikyti savo pareigų besilaikančiu vairuotoju. Pažymėtina, kad D. P. prisipažinimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimu buvo laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią buvo atsižvelgta skiriant administracinę nuobaudą, todėl ši aplinkybė pakartotinai nevertintina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. P. (D. P.) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.