Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 29 d. nutarimu E. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 900 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių už tai, kad jis 2019-10-23, 20.57 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas lengvas 0,47 promilių neblaivumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Šioje administracinio nusižengimo byloje pažeidėjas E. M., sustabdytas policijos pareigūnų, buvo patikrintas alkotesteriu, t. y. 2019 m. spalio 23 d., 20.57 val. sustabdžius E. M. vairuojamą transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas lengvas (0,47 (+/-0,02 paklaida) promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, E. M. nuvyko į Plungės rajono savivaldybės ligoninę medicininei apžiūrai neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti. Šios ligoninės gydytoja jį apžiūrėjo ir patikrino E. M. blaivumą alkotesteriu, kurio rodmenys 2019 m. spalio 23 d. 21.35 val. buvo 0,32 promilės (b. l. 8). Taip pat ligoninėje 2019 m. spalio 23 d., 21.30 val. buvo paimtas E. M. kraujo mėginys, kurį ištyrus nustatyta, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 promilės etilo alkoholio (b. l. 9). Plungės apylinkės teismas, vertindamas šiuos duomenis dėl E. M. neblaivumo, nurodė, jog pagal teismų praktiką, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, t. y. 0,47 (su 0,02 paklaida) promilių neblaivumas, todėl E. M. iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, jog šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Be to, alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės – iškvėptas oras ir kraujas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats E. M. neneigė, jog 2019 m. spalio 23 d. jis vartojo alkoholį – tiek jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams po neblaivumo nustatymo alkotesteriu bei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teisme nurodė, jog po vakarienės su draugais išgėrė dvi skardines alaus. Todėl, atsižvelgus į visus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog E. M. sustabdymo momentu, t. y. 2019 m. spalio 23 d. 20.57 val., jo kraujyje alkoholio koncentracija buvo 0,47 (+/- 0,02) promilės etilo alkoholio, o tai atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartyje padarytai išvadai, jog E. M. buvo pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jį surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas.

11. Apeliaciniame skunde E. M. tvirtina, jog jo neblaivumo patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant jo naudojimo instrukcijos reikalavimus, o kitais neblaivumo nustatymo būdais nėra gautas tinkamas patvirtinimas apie jo neblaivumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina, jog E. M. neblaivumas buvo nustatytas tinkamai ir teisėtais būdais, laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų. Pažymėtina, jog pagal alkotesterio ,,Drager Alcotest 7510“ alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklio naudojimosi instrukciją, nuo alkoholio oralinio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių. Nors E. M. teigimu jis pareigūnams nurodė, kad iki jo neblaivumo tikrinimo gėrė prieš 5 minutes, tačiau teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai V. M. ir S. R. patvirtino, kad vairuotojas prisipažino gėręs alaus tik po to, kai jau buvo užfiksuotas jo neblaivumas alkotesteriu (b. l. 50-51). Apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais nuosekliais ir vienas kitą patvirtinančiais parodymais. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog E. M. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijos reikalavimų.

12. Apeliaciniame skunde E. M. taip pat nurodo, jog pagal alkotesterio naudojimo instrukciją, be 0,017 promilės paklaidos įvertinimo jo naudai, papildomai turėjo būti įvertinta aplinkybė, jog alkotesteris praranda po 0,6 procentus tikslumo kas mėnesį, o tai, jo nuomone, iš esmės būtų pakeitę galutinį neblaivumo rezultatą. Tačiau ir su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi alkotesterio ,,Alkotest 7510“ naudojimo instrukcijoje yra nurodyta, kad nustačius iki 1,00 promilės neblaivumą yra taikoma 0,017 promilės paklaida, o taikant nurodytą paklaidą yra įvertintas ir prietaiso jautrumo slinkis, kuris yra paprastai 0,6 procento matavimo vertės per mėnesį (b. l. 41). Pažymėtina, jog atskirai papildomai minėtas rodiklis nėra vertinamas, todėl nėra ir jokio pagrindo tvirtinti, jog numatytas 0,6 procentų pritaiso jautrumo slinkis gali turi įtakos nustatytam galutiniam neblaivumo rezultatui.

12. Tiek nuobaudą paskyrusi institucija, tiek teismas, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamiesi įstatymu įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog E. M. 2019 m. spalio 23 d. 20.57 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,47 (+/- 0,02) promilių neblaivumas. Apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo įrodyta, skundžiama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją bei išteisinti E. M. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

13. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. M. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų prašė taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtos administracinio poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, tačiau teismas jo skundo šioje dalyje taip pat netenkino ir paliko paskirtą vidutinio dydžio administracinio poveikio priemonę.

14. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

15. Kaip teisingai nurodė skundą išnagrinėjęs teismas, mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.).

17. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Tačiau siekiant paskirti teisingą nuobaudą būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šiuo atveju apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė E. M. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir nesumažino paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, nes leistiną normą vairuotojas viršijo itin nežymiai ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas penkiolikai mėnesių, neatitinka administracinės nuobaudos paskirties. Atsižvelgdamas į tai, kad E. M. dirba, UAB (duomenys neskelbtini) jį charakterizuoja teigiamai, į tai, kad teisės vairuoti atėmimas penkiolikai mėnesių nutrauks darbo santykius, paliks be pragyvenimo šaltinio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą jo neblaivumo laipsnį, kuris, pritaikius paklaidą, viršija leistiną 0,4 promilės normą tik 0,07 promilės, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį ir E. M. sumažinus Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2019 m. spalio 29 d. nutarimu už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartis ir Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2019 m. spalio 29 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2019 m. spalio 29 d. nutarimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, E. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki šešių mėnesių. Kitą nutarimo ir teismo nutarties dalį palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.