Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-44-1042/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-19
Bylos Nr.: e2A-44-1042/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04293-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Aleksandras Rusakas, Irma Valiuškienė
Ieškovas: T. D.
Atsakovas: A. D.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „B.“, S. D.

Kategorijos

2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles

Civilinė byla Nr. e2A-44-1042/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04293-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7.; 2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo) ir Irmos Valiuškienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų išsprendimo, ir atsakovės A. D. priešieškinį ieškovui T. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų išsprendimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „B.“, S. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. D. (toliau – ir ieškovas) prašė: 1) nutraukti A. D. ir T. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo T. D. palikti pavardę „D.“, A. D. - jos pasirinktą pavardę; 3) nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovo T. D. ir atsakovės A. D. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. spalio 1 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: automobilį S. A., identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), priteisti natūra T. D. asmeninės nuosavybės teise; butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti natūra T. D. asmeninės nuosavybės teise; butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti natūra A. D. asmeninės nuosavybės teise; sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti natūra A. D. asmeninės nuosavybės teise; 760/8688 dalis ūkinio - pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti natūra A. D. asmeninės nuosavybės teise; 50 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB „B.", kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, priteisti natūra A. D. asmeninės nuosavybės teise; 50 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB „B.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, priteisti natūra T. D. asmeninės nuosavybės teise; 21,63 vnt. vertybinių I. B. f. (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) popierių priteisti natūra A. D. asmeninės nuosavybės teise; 21,63 vnt. vertybinių I. B. f. (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) popierių priteisti natūra T. D. asmeninės nuosavybės teise; 40,516 vnt. vertybinių H. G.-G. E. M. E. A (C) (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) popierių priteisti natūra A. D. asmeninės nuosavybės teise; 40,516 vnt. vertybinių H. G.-G. E. M. E. A (C) (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) popierių priteisti natūra T. D. asmeninės nuosavybės teise; 35,8695 vnt. vertybinių H. G.-U. E.(C) (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) popierių priteisti natūra A. D. asmeninės nuosavybės teise; 35,8695 vnt. vertybinių H. G.-U. E. A (C) (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) popierių priteisti natūra T. D. asmeninės nuosavybės teise; 4849 vnt. T. L., AB, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti natūra A. D. asmeninės nuosavybės teise; 4848 vnt. T. L., AB, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti natūra T. D. asmeninės nuosavybės teise; 5) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo T. D. asmenine nuosavybe; 6) pripažinti virtualią valiutą (duomenys neskelbtini) ieškovo T. D. asmenine nuosavybe; 7) pripažinti prievoles pagal 2023 m. sausio 31 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir kreditoriaus UAB „B.“ asmeninėmis atsakovės A. D. prievolėmis kreditoriui UAB „B.“; 8) pripažinti prievoles pagal 2017-09-07 paskolos sutartį dėl 15 000 Eur paskolos, 2017-11-10 paskolos sutartį dėl 5 000 Eur paskolos, 2020-07-02 paskolos sutartį dėl 4 500 Eur paskolos, 2022-02-26 paskolos sutartį dėl 500 Eur paskolos ir 2022-03-09 paskolos sutartį dėl 300 Eur paskolos, asmeninėmis ieškovo T. D., prievolėmis kreditorei S. D.; 9) priteisti iš atsakovės A. D. ieškovo T. D. naudai 7 500 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; 10) priteisti iš ieškovo T. D. atsakovės A. D. naudai 1 377,29 Eur piniginę kompensaciją už T. D. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 11) iš atsakovės priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad šalys nebeveda bendro ūkio, negyvena kartu nuo 2016 m. spalio 1 d., nebesiekia išsaugoti santuokos, o nutraukiant šalių santuoką dalinti tik iki šio momento bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą bei prisiimtas prievoles. Ieškovas prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo 2016 m. spalio 1 d., t. y. vėliau šalių įgytas turtas bei atsiradusios prievolės laikytinos asmeninėmis. Santuokos metu ieškovas asmeninės nuosavybės teisę (jo nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo pradėtas iki santuokos) 2000 m. įgijo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl po santuokos nutraukimo jis pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe ir neįtraukiamas į dalintino turto balansą. Nuo 2017 m. ieškovas asmeninės nuosavybės teise įgijo virtualių valiutų, kurių vertė 32 435,31 Eur ir kurios yra ieškovo B. sąskaitoje, kuri buvo atidaryta 2018 m. balandžio 25 d., todėl jos neįtrauktinos į dalintino turto balansą pripažįstant jas asmenine ieškovo nuosavybe. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė už butą, esantį (duomenys neskelbtini), iškart atsiskaityti su ieškovu negali, nes yra nepajėgi piniginėmis lėšomis kompensuoti jai tenkančios didesnės turto dalies, todėl ieškovas prašė visą butą natūra priteisti jam, o atsakovei priteisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), dažniausiai būna tuščias, nes atsakovė daugiausiai laiko praleidžia užsienyje. Atsakovė yra pakeitusi buto spynas ir ieškovas į jį patekti negali. Vaikai tame bute negyvena. Ieškovas šiuo metu gyvena kaime pas savo mamą, jokio kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, ieškovas neturi. Ieškovas nurodė, kad jei teismas šalių turtą padalintų kitokia tvarka, nei jis prašo, jis turėtų galimybę atsakovei išmokėti kompensaciją, nes turi prikaupęs kriptovaliutų, kurias pardavęs gautų tam pakankamai lėšų. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad žemės sklypas su pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), butas, adresu (duomenys neskelbtini), ar 760/8688 dalys ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), įgyti už atsakovės asmenines lėšas ir įgijimo metu atsakovė išreiškė valią įgyti asmeninėn nuosavybėn. Atsakovės mamos asmeninės lėšos negali būti laikomos atsakovės asmeninėmis lėšomis. Ieškovas nurodė, kad šis turtas buvo įgytas kaip šalių investicija, o atsakovės mamai buvo kompensuotos jo pirkimo išlaidos, nes ieškovas pats perdavė atsakovei 70 000 Lt, kurie buvo bendros šeimos santaupos, kad ji perduotų savo mamai už šį turtą, tačiau, kiek jam yra žinoma, sutuoktinė perdavė mamai mažesnę sumą. Šiuo nekilnojamuoju turtu leista naudotis atsakovės mamai su sąlyga, kad ji šį turtą prižiūrėtų, nes ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), o šalys (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovas nesutiko su atsakovės prašomu UAB „B.“ akcijų padalijimu būdu, nes visos 100 vnt. akcijų įgytos 2012 m., santuokos metu ir turi būti dalijamos natūra po 50 vnt. kiekvienam sutuoktiniui. Visą laiką nuo UAB „B.“ įsteigimo iki dabar abu sutuoktiniai dirba įmonėje, rūpinasi jos veikla, ieškovas iki šiol yra įdarbintas ir dirba, šalių skyrybų procesas netrukdo jiems rūpintis verslu, jis turi pakankamai žinių ir patirties dalyvauti įmonės veikloje. Atsakovės prašomas akcijų dalijimo būdas būtų nesąžiningas ir nebūtų lygus. Ieškovo vertinimu, vienos akcijos rinkos kaina yra mažiausiai 2 000 Eur, nes UAB „B.“ nuosavas kapitalas 2023 m. sudarė 310 111 Eur, pelnas 2020-2022 sudarė 125 194 Eur, turto ir įsipareigojimų santykis sudarė 251 067 Eur.

4. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nepagrindė kodėl kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyti vertybiniai popieriai (81,032 vnt. V. „H. G.-G. E. M. E. A, 35,8695 vnt. V. „H. G.-U. E. A (C)“, 43,260703 vnt. V. „I. B. f.“; 9697 vnt. nematerialiųjų T. L., AB, akcijos) turėtų būti natūra priteisti tik jai, o ieškovui priteisiama kompensacija už jų ½ dalį. Minėti vertybiniai popieriai gali būti padalinti lygiomis dalimis natūra, o jų padalijimas nelemtų poreikio šalims dėl jų bendrauti po santuokos nutraukimo. Atsakovė nėra pajėgi sumokėti ieškovui piniginės kompensacijos už jai natūra tenkančius vertybinius popierius, o išdėsčius atsakovės prašomos priteisti kompensacijos mokėjimą atsakovė disponuotu turtu, o ieškovas tuo pačiu metu negautų atitinkamos turto vertės pinigais. Atsakovei natūra įgyjant visą šalių nekilnojamąjį turtą, ieškovas turėtų įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, tačiau tam neturėtų lėšų, nes atsakovė kompensaciją mokėtų tris metus, o pinigai per tą laiką nuvertėtų, atsakovė naudotųsi turtu ir ieškovo piniginėmis lėšomis nemokamai.

5. Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti iš jo 1 249,58 Eur kompensaciją už sumokėtus mokesčius daugiabučio namo bendrijai už šalių butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes ieškovas neturi pareigos atsakovei kompensuoti jos asmeninio turto išlaikymo išlaidų. Visą šį laiką bute gyveno tik atsakovė, todėl ji viena naudodamasi turtu jį ir išlaikė.

Šalies argumentai

6. Ieškovas nurodė, kad jis iš savo mamos S. D. bankiniais pavedimais 2017 m. rugsėjo 7 d. gavo 15 000 Eur paskolą, 2017 m. lapkričio 10 d. gavo 5 000 Eur paskolą, 2020 m. liepos 2 d. gavo 4 500 Eur paskolą, 2022 m. vasario 26 d. gavo 500 Eur ir 2022 m. kovo 9 d. 300 Eur paskolą. Viso gautų ir negrąžintų paskolų yra už 25 300 Eur. Iš šių lėšų ieškovas pirko virtualią valiutą, nurodytą prie nedalintino asmeninio turto. Pažymėjo, kad paskola gauta asmeniniais tikslais šalims faktiškai nebegyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio, todėl ši prievolė po santuokos nutraukimo laikytina asmenine ieškovo prievole.

7. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 23 d. pervedė 15 000 Eur pinigines lėšas asmeniui A. R. G., tačiau nepateikė duomenų, kad šis bendrų šalių piniginių lėšų panaudojimas būtų kaip nors susijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Pažymėjo, kad ieškovui žinoma, kad A. R. G. buvo ir yra atsakovės gyvenimo partneris, todėl šias lėšas atsakovė panaudojo tikslams, nesusijusiems su bendrų prievolių vykdymu ar šeimos poreikių tenkinimu, dėl ko privalo ieškovui kompensuoti 1/2 dalį, kuri yra 7 500 Eur.

8. Atsakovė A. D. (toliau – ir atsakovė) su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį, prašydama: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Z. rajono CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. D. ir T. D. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y . nuo 2016 m. spalio 1 d.; 3) pripažinti butą/patalpą - butą, adresas (duomenys neskelbtini), asmenine A. D. nuosavybe; 4) pripažinti 760/8688 dalių pastato - ūkio pastato, adresas (duomenys neskelbtini), asmenine A. D. nuosavybe; 5) pripažinti pastatą - sodo namelį, adresas (duomenys neskelbtini), asmenine A. D. nuosavybe; 6) pripažinti žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), asmenine A. D. nuosavybe; 7) pripažinti žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), asmenine T. D. nuosavybe; 8) A. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą/Patalpą - butą, adresas (duomenys neskelbtini); 51 vnt. paprastųjų vardinių UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų; 9697 vnt. nematerialiųjų T. L., AB, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų; 81,032 vnt. vertybinių popierių „H. G.-G. E. M. E. A (C); 71,739 vnt. vertybinių popierių „H. G.-U. E. A (C)“; 43,260703 vnt. vertybinių popierių „I. B. f.“, lėšas 2016 m. spalio 1 d. esančias atsakovės vardu atidarytose banko sąskaitose; 9) T. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti: keleivinį automobilį, markė S., modelis A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 49 vnt. paprastųjų vardinių UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų; lėšas 2016 m. spalio 1 d. esančias ieškovo vardu atidarytose banko sąskaitose; 10) priteisti iš A. D. T. D. kompensaciją už A. D. tenkančią didesnę turto dalį – 54 123,83 Eur, kompensacijos sumą išdėstant 3 metų laikotarpiui lygiomis dalimis; 11) priteisti A. D. iš T. D. 1 249,58 Eur kompensaciją už sumokėtus mokesčius (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai; 12) priteisti A. D. iš T. D. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

9. Atsakovė teigė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl taip pat prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką atsakovei palikti santuokinę pavardę – D.. Atsakovė nurodė, kad šalys nuo 2016 m. spalio 1 d. netvarkė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, todėl prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2016 m. spalio 1 d. Atsakovė pažymėjo, kad abiejų šalių sveikata ir gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti, todėl išlaikymas nepriteistinas nei iš ieškovo, nei iš atsakovės. Atsakovė teigė, kad prievolė kreditoriui UAB „B.“ pagal 2023 m. sausio 31 d. paskolos sutartį laikytina asmenine atsakovės prievole ir netrauktina į šalių bendro turto balansą, nes ji jos įgyta kai šalys gyveno atskirai ir bendro ūkio nevedė jau beveik 6 metus. Sutiko, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe, nes šis turtas buvo įgytas atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą ir jam įsigyti nebuvo panaudotos nei atsakovės asmeninės, nei bendros sutuoktinių lėšos. Pažymėjo, kad žemės sklypas bei pastatas - sodo namelis, esantys adresu (duomenys neskelbtini), turi būti pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, kadangi šis turtas buvo įgytas atsakovės vardu. Atsakovės mama J. N., pirkdama atsakovės vardu šį turtą, panaudojo savo asmenines lėšas. Atsakovė nurodė, kad jos mama J. N. iš jos asmeninių lėšų įsigytą žemės sklypą bei sodo namelį užregistravo atsakovės vardu todėl, jog jos sutuoktinis ir atsakovės tėvas piktnaudžiavo alkoholiu. Nuo pat šio nekilnojamojo turto įsigijimo jį faktiškai valdo, juo naudojasi ir jį prižiūri tik J. N.. Atsakovė taip pat prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šį butą už savo asmenines lėšas, kurias gavo pardavusi savo butą, atsakovės vardu nusipirko jos mama J. N.. Ieškovas prie šio turto įsigijimo visiškai neprisidėjo. Pažymėjo, kad nuosavybės teisė į 760/8688 dalių pastato - ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įgyta 2019 m. gegužės 2 d. U. apylinkės teismo sprendimu įgyjamosios senaties pagrindu. Šis turtas įgytas 2019 m. gegužės 2 d., t. y. tuo metu kai šalys gyveno atskirai, todėl atsakovė jį įgijo asmeninės nuosavybės teise. Faktiškai šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas kartu su butu/patalpa - butu, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių viešame registre buvo įregistruotas tik 2019 m. gegužės 2 d. Šiam turtui įsigyti atsakovės motina J. N. panaudojo savo asmenines lėšas.

10. Atsakovė nurodė, kad santuokos metu (iki 2016 m. sausio 1 d.) šalys įgijo šį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini); automobilį S., modelis A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „B.“ akcijų; 9697 vnt. nematerialiųjų T. L., AB akcijų; 81,032 vnt. vertybinių popierių „H. G.-G.l E. M. E. A (C); 71,739 vnt. vertybinių popierių „H. G.-U. E. A (C)“; 43,260703 vnt. vertybinių popierių „I. B. f.; lėšas, iki 2016 m. spalio 1 d. buvusias abiejų sutuoktinių banko sąskaitose. Atsakovė pažymėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti dalijamas natūra dalimis po ½ dalį, nes faktiškai jis yra nedalus, sutuoktinių santykiai yra konfliktiški, nei vienas iš sutuoktinių nepageidauja šį turtą dalintis dalimis, todėl atsakovė prašė šį butą natūra priteisti jai, o ieškovui ji išmokėtų piniginę kompensaciją už 1/2 dalį turto vertės (32 000 Eur). Atsakovė nurodė, kad šiame bute ji liko gyventi ir nutrūkus šalių santykiams, beveik dešimtmetį ji viena rūpinasi šiuo butu, jį prižiūri, remontuoja savo lėšomis. Ieškovas visą tą laiką nereiškė jokių pretenzijų į šį butą. Nurodė, kad šiai dienai ji neturi lėšų, kad sumokėtų kompensaciją ieškovui, tačiau jos gaunamos pajamos yra pakankamos, kad gautų iš banko kreditą. Šiame bute yra registruota atsakovės įmonė UAB „B.“, tai yra jos pagrindinė darbo vieta, nes bute yra visa kompiuterinė įranga, įmonės dokumentacija, atsakovė dažiausiai dirba nuotoliu ir tai daro būdama šiame bute. Tai yra jos vienintelis turimas nekilnojamasis turtas, jokio kito, kuriame ji galėtų gyventi, neturi.

11. Atsakovė nurodė, kad šalių turimi vertybiniai popieriai paliktini atsakovei, nes ji juos įsigijo, ieškovas šiais vertybiniais popieriais niekada nesidomėjo. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „B.“ akcijų turėtų būti dalintinos natūra, nes abu sutuoktiniai yra pareiškę norą turėti akcijas. Tačiau siekiant išvengti situacijos, kai bendrovės valdymas taptų neįmanomas dėl akcininkų konflikto, atsakovė prašo jai priskirti 51 vnt. paprastųjų vardinių UAB „B.“ akcijų, o ieškovui 49 vnt. paprastųjų vardinių UAB „B.“ akcijų, išmokant kompensaciją už ½ dalį 1 vnt. paprastosios vardinės UAB „B.“ akcijos, lygią 14,48 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad ši įmonė buvo įsteigta ir valdoma tik atsakovės, ji turi patirtį ir žinias kaip valdyti verslą. Ieškovas neturi įgūdžių, susijusių su įmonės valdymu, nes santuokos metu atsakovės įsteigtos įmonės valdyme nedalyvavo, dirbo tik samdomą darbą, nors verslą pradėjo abu, pradžioje dirbdami pagal individualios veiklos pažymas, o vėliau, išaugus apyvartai, buvo įsteigta UAB „B.“. Keleivinį automobilį markė S., modelis A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prašė priteisti ieškovui.

12. Atsakovė prašė priteisti kiekvienam sutuoktiniui iki 2016 m. spalio 1 d. buvusias jų banko sąskaitose pinigines lėšas, tačiau nurodė, kad sąskaitose kažkada buvę pinigai pas sutuoktinius neturėtų būti dalinami, kadangi jie seniai yra išleisti ir nebėra ko dalinti, o iš jos sąskaitoje buvusių lėšų po 2016 m. spalio 1 d., atsakovė mokėjo už ieškovo nuomojamo buto nuomą, už šiam butui teikiamas paslaugas.

13. Atsakovė pažymėjo, kad jos prašomu padalinti būdu padalijus santuokoje įgytą turtą, po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitektų turto už 24 028,4 Eur, o atsakovei – už 132 276,07 Eur. Už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį atsakovė prašė priteisti iš jos ieškovui 54 123,83 Eur piniginę kompensaciją, jos mokėjimą išdėstyti 3 metų laikotarpiui lygiomis dalimis, nes kompensacijos suma pakankamai didelė, norint ją išmokėti atsakovei reikės imti paskolą arba parduoti dalį nekilnojamojo turto.

14. Atsakovė taip pat nurodė, kad šalims negyvenat kartu nuo 2016 m. spalio 1 d., atsakovė viena mokėjo mokesčius (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai už butą, adresu (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai sumokėjo 2 499,15 Eur. Ieškovas, būdamas buto bendrasavininkas neprisidėjo prie išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, todėl iš ieškovo atsakovė prašė priteisti ½ dalį atsakovės sumokėtų mokesčių bendrijai – 1 249,58 Eur.

15. Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti iš jos 7 500 Eur. Nurodė, kad A. R. G. yra atsakovės pažįstamas asmuo, kuriuo atsakovė pasitiki ir kuriam ji pervedė šiuos pinigus tam, jog T. atsakovei būtų užtikrintas odontologinių paslaugų teikimas. Atsakovei šie pinigai buvo grąžinti. Atsakovė nuomojosi butą T., ten jai buvo atliekamos dantų taisymo, dantų estetikos procedūros, taip pat kitos sveikatingumo/gydymo procedūros. Atsakovė T. nuomojo būstą, už kurį sumokėjo 6 500 Eur, 3 700 Eur už odontologo paslaugas, dalį mokėjo grynais pinigais.

16. Atsakovė nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas vertins, kad visas turtas yra dalintinas, ji sutinka ir neprieštarauja, jog teismas priteistų atsakovei asmeninės atsakomybės teise (duomenys neskelbtini) esantį butą ir dalintino turto visas akcijas (vertybinius popierius), nurodytus ieškiniuose ir priešieškiniuose, ir 489,27 Eur kompensacijos nuo ieškovui tenkančios didesnės turto dalies, o ieškovui tikslinga priteisti asmenine nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) esantį visą nekilnojamą turtą.

17. Trečiasis asmuo S. D. su ieškovo reikalavimu dėl paskolos sutarčių su S. D. sutiko, prašė tenkinti, kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

18. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „B.“ atsiliepimų į ieškovo ieškinį ar atsakovės priešieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo T. D. ir atsakovės A. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Z. rajono civilines metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo T. D. paliko pavardę D., A. D. – santuokinę pavardę – D.. Nustatė, kad santuokos nutraukimas ieškovo T. D. ir atsakovės A. D. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. spalio 1 dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu. Pripažino asmenine ieškovo T. D. nuosavybe: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); ieškovo T. D. vardu 2018 m. balandžio 25 d. atidarytoje B. sąskaitoje sukauptą virtualią valiutą (duomenys neskelbtini), viso virtualios valiutos už 32 435,31 Eur. Ieškovui T. D. priteisė: automobilį S., modelis A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 400,00 Eur vertės; 50 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB „B.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų – 1 448,00 Eur vertės; 21,63 vnt. vertybinių I. B. f. (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) popierių - 1 128,39 Eur vertės; 40,516 vnt. vertybinių H. G.-G. E. M. E. A (C) (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) popierių – 634,50 Eur vertės; 35,8695 vnt. vertybinių H. G.-U. E. A (C) (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) popierių – 2 059,76 Eur vertės; 4 849 vnt. T. L., AB, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) – 7 902,24 Eur vertės; ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini),- 32 000,00 Eur vertės; ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), - 15 000,00 Eur vertės; ½ dalį sodo namelio ir ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), - 4 500 Eur vertės; ½ dalį 760/8688 dalių ūkinio - pastato, esančio (duomenys neskelbtini) – 400,00 Eur vertės; 2016 m. spalio 1 d. buvusias ieškovo sąskaitoje lėšas – 20 649,36 Eur. A. D. priteisė: 50 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB „B.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų – 1 448,00 Eur vertės; 21,63 vnt. vertybinių INVL B. f. (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) popierių - 1 128,39 Eur vertės; 40,516 vnt. vertybinių H. G.-G. E. M. E. A (C) (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) popierių – 634,50 Eur vertės; 35,8695 vnt. vertybinių H. G.-U. E. A (C) (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) popierių – 2 059,76 Eur vertės; 4 849 vnt. T. L., AB, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) – 7 902,24 Eur vertės; ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini),- 32 000,00 Eur vertės; ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), - 15 000,00 Eur vertės; ½ dalį sodo namelio ir ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), - 4 500 Eur vertės; ½ dalį 760/8688 dalių ūkinio - pastato, esančio (duomenys neskelbtini) – 400,00 Eur vertės; 2016 m. spalio 1 d. buvusias atsakovės sąskaitoje lėšas – 43 493,15 Eur. Priteisė iš atsakovės A. D. ieškovui T. D. 10 721,90 Eur kompensaciją už atsakovei atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Priteisė iš atsakovės A. D. ieškovui T. D. 5 650,00 Eur kompensaciją už santuokoje įgytų lėšų panaudojimą ne šeimos poreikiams tenkinti. Priteisti iš ieškovo T. D. atsakovei A. D. 1 249,58 Eur (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai sumokėtų mokesčių. Priteisė iš atsakovės A. D. ieškovui T. D. 1 850,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės A. D. valstybei 1 922,00 Eur žyminį mokestį.

20. Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl iširusios santuokos.

21. Teismas sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. spalio 1 d., nes tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad faktiškai jų santuoka nutrūko dar 2016 m. spalio 1 d., bei prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

22. Nesant šalių prieštaravimo po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardės: ieškovui prigimtinę pavardę – D., atsakovei santuokoje įgytą pavardę – D..

23. Teismas nustatė, jog ieškovas ir atsakovė yra veiksnūs bei darbingi, abiejų turtinė padėtis leidžia patiems savimi pasirūpinti, todėl išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nėra reikalingas ir po santuokos nutraukimo jo nepriteisė.

24. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad automobilis S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui, todėl šį automobilį priteisė natūra ieškovui T. D..

25. Teismui nustačius, kad automobilis M. B. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo dienai nebepriklausė atsakovei, šio klausimo nesprendė.

26. Teismas nustatė, kad visi atsakovės sąskaitoje esantys vertybiniai popieriai yra įgyti santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl sprendė, kad minėti vertybiniai popieriai gali būti padalinti lygiomis dalimis natūra, o jų padalijimas nelemtų poreikio šalims dėl jų bendrauti po santuokos nutraukimo, nes tai yra viešai platinami vertybiniai popieriai. Teismas konstatavo, kad šio turto padalijimas natūra yra tinkamiausias ir geriausiai užtikrina abiejų šalių turtinius interesus, todėl vertybinius popierius - 9 697 vnt. AB „T. L.“ akcijų, 71,739 vnt. „H. G.-U. E. A (C) vertybinių popierių, 81,032 vnt. „H. G.-G. E. M. E. A (C) vertybinių popierių, 43,260703 vnt. „I. B. f.“ vertybinių popierių, po santuokos nutraukimo padalijo abejoms šalims natūra po ½ dalį visų vertybinių popierių.

27. Teismas sprendė, kad nesant ginčo tarp šalių, kad visa ieškovo turima kriptovaliuta buvo įgyta šalims nustojus gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, t. y. po 2016 m. spalio 1 d. ieškovo vardu 2018 m. balandžio 25 d. atidarytoje B. sąskaitoje sukauptą virtualią valiutą (duomenys neskelbtini), viso virtualios valiutos už 32 435,31 Eur, po santuokos nutraukimo yra ieškovo T. D. asmeninė nuosavybė.

28. Teismas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine ieškovo T. D. nuosavybe, nes ieškovas nuosavybės teisių atkūrimo procesą į šį žemės sklypą buvo pradėjęs iki santuokos sudarymo, o santuokos metu tik buvo iki galo sutvarkyti nuosavybės dokumentai.

29. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, yra dalus ir gali būti dalinamas natūra. Minėtame bute yra atskiros izoliuotos patalpos, todėl esant reikalui, šalys turi galimybę išvengti nepageidaujamo bendravimo. Šio buto adresu yra įregistruota UAB „B.“, kurios akcijos dalinamos šiuo teismo sprendimu, taigi, abu sutuoktiniai tampa šios įmonės dalininkais. Teismas taip pat nustatė, kad nei ieškovas, nei atsakovė neturi pakankamai lėšų sumokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, jei jam būtų priteistas visas turtas, o ir šalys nurodė, kad svarstytų galimybę visą nekilnojamąjį turtą parduoti ir gautas lėšas pasidalinti, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, ir ginčo butą po santuokos nutraukimo padalino abiem šalims natūra po ½ dalį.

30. Teismas vertino, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už jos asmenines lėšas, teikdama, kad butą už savo lėšas pirko jos mama ir jis tik buvo užrašytas atsakovės vardu. Teismas akcentavo, kad 2013 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovė A. D., atstovaujama savo motinos J. A., minėtą butą pirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu, sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, duomenys išviešinti VĮ Registrų centre. Teismas sprendė, kad nėra nei vienos privalomos sąlygos, kad turtą būtų galima pripažinti asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe kaip ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą - sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad 760/8688 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgytos santuokos metu. Pažymėjo, kad nors įsigijimo pagrindas yra 2019 m. gegužės 2 d. (t. y. po faktinio šeimos iširimo) teismo sprendimas, tačiau šiuo teismo sprendimu tik buvo nustatytas įgyjamosios senaties faktas į šį nekilnojamąjį turtą, nurodant, kad šiuo turtu daugiau kaip dešimt metų naudojasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Teismas, spręsdamas sutuoktinių įgyto turto padalijimo klausimą nenustatė priežasčių, dėl ko reikėtų nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo, nes sutuoktiniai šiuo turtu šiuo metu realiai nesinaudoja, nei vienas neturi pakankamai lėšų sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją, todėl nutraukus šalių santuoką, santuokoje įgytą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su sodo nameliu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) bei 760/8688 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), padalino šalims natūra po ½ dalį.

31. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė visą laiką dalyvavo UAB „B.“ veikloje ir nesant duomenų, jog abi šalys negali toliau dalyvauti įmonės valdyme, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo prioritetinio akcijų padalijimo natūra principo, todėl santuokoje įgytas 100 proc. UAB „B.“ akcijų po santuokos nutraukimo abiem šalims padalino lygiomis dalimis, t. y. po 50 vnt. kiekvienam.

32. Teismas, spręsdamas dėl šalių sąskaitose buvusių lėšų padalijimo pažymėjo, kad teismui konstatavus, jog sutuoktinių santuoka faktiškai nutrūko 2016 m. spalio 1 d., todėl abiejų sutuoktinių banko sąskaitose minėtą dieną buvusias pinigines lėšas priskyrė tam sutuoktiniui, kieno vardu atidarytoje banko sąskaitoje jos buvo.

33. Teismas konstatavo, kad šalys įsipareigojimus kreditoriams įgijo po 2016 m. spalio 1 d., todėl įsipareigojimai kreditoriams po santuokos nutraukimo laikytini asmeninėmis kiekvieno sutuoktinio prievolėmis.

34. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dantų taisymui, ar kitoms su tuo susijusioms išlaidoms (kas gali būti pripažinta kaip šeimos poreikiai) per mėnesį laiko išleido 15 000 Eur. Teismo vertinimu ieškovė pagrindė tik 3 700 Eur panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti, todėl pusę likusios išleistos sumos, t. y. 5 650 Eur (15 000 Eur – 3 700 Eur / 2) ji privalo kompensuoti ieškovui.

35. Teismas nustatė, kad mokesčiai (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai susidarė iki bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos, todėl konstatavo, kad prievolės susijusios su namų ūkio tvarkymo išlaidomis yra bendros, nepriklausomai nuo to kuris šiuo turtu naudojasi ir laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., todėl 44-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai mokėtiną 2 499,15 Eur sumą pripažino solidariąją sutuoktinių prievole, o atsakovei šią sumą sumokėjus vienai, pusė šios sumos, t. y. 1 249,58 Eur priteisė atsakovei iš ieškovo kaip ½ atsakovės bendrijai įvykdytos solidariosios prievolės.

36. Teismas, įvertinęs šalims atitenkančio turto santykį, į tai, jog atsakovei A. D. po santuokos nutraukimo atitenka didesnė turto dalis, iš atsakovės ieškovui priteisė 10 721,90 Eur kompensaciją už atsakovei atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

37. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) A. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 20 d. sprendimo dalis dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo natūra ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti tokiu būdu: ieškovui T. D. asmeninėn nuosavybėn priteisti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 760/8688 dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. D. asmeninėn nuosavybėn priteisti nekilnojamąjį turtą: butą/Patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovo T. D. vardu 2018 m. balandžio 25 d. atidarytoje B. sąskaitoje sukauptą virtualią valiutą, kurios bendra vertė yra 32 435,31 Eur ir priteisti iš ieškovo T. D. 5 495,75 Eur piniginę kompensaciją atsakovei A. D. už ieškovui po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovės A. D. ieškovui T. D. 10 721,90 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės A. D. priteista 5 650 Eur piniginė kompensacija ieškovui T. D. už santuokoje įgytų lėšų panaudojimą ne šeimos poreikiams tenkinti. Priteisti iš ieškovo T. D. visas atsakovės A. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

37.1. Apeliantė nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, dėl ko jų bendras gyvenimas ginčo nekilnojamo turto objektuose ar bendras disponavimas šiais nekilnojamo turto objektais yra neįmanomas. Šalys neišvengiamai bus priverstos viena iš kitos reikalauti regreso tvarka patirtų išlaidų atlyginimo, kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo, dėl nekilnojamo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tokiu būdu patirdamos papildomas išlaidas. Nuo gyvenimo skyriumi pradžios, atsakovė gyvena bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas niekada neprisidėjo prie minėto nekilnojamojo turto priežiūros, išlaikymo, komunalinių ir kitų mokesčių apmokėjimo bei negyveno minėtame turte, tačiau naudojasi (duomenys neskelbtini) esančiu nekilnojamuoju turtu, kuriuo nesinaudoja atsakovė.

37.2. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai kriptovaliutas pripažino asmeniniu ieškovo turtu, nes ieškovas 32 435,31 Eur vertės virtualią valiutą įgijo iš santuokos metu įgytų lėšų, t. y. iki sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžios (2016 m. spalio 1 d.), todėl ši virtualios valiutos vertė yra pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įtrauktina į sutuoktinių dalintino turto balansą ir dalintina lygiomis dalimis.

37.3. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 10 721,90 Eur piniginę kompensaciją ieškovui už atsakovei atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, taip pat nepagrįstai priteisė ieškovui 5 650 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų lėšų panaudojimą ne šeimos poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas T. D. prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas. Pažymėjo, kad atsakovė apeliaciniu skundu teismo prašo visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jai natūra, o likusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) priteisti natūra ieškovui, tačiau reikalavimo padalinti turtą tokiu būdu šalys nereiškė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Akcentavo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė siekė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe. Dėl atsakovės reikalavimo ieškovo vardu turimą virtualią valiutą pripažinti bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir jos padalijimo, ieškovas nurodė, kad tokio reikalavimo atsakovė taip pat nereiškė pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė 11300,00 Eur piniginių lėšų panaudojimo šeimos poreikiams, todėl pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė 5650,00 Eur kompensaciją už santuokoje įgytų lėšų panaudojimą ne šeimos poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

39. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

41. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 20 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

42. Teisėjų kolegija, prieš analizuodama konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

43. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Z. rajono civilines metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. spalio 1 d. nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal nekilnojamojo turto ataskaitą Nr. KN2307211 - 64 000 Eur; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 2000-09-15 Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2000-09-15 Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 760/8688 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal nekilnojamojo turto ataskaitą Nr. KN2307213 – 800 Eur, butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal nekilnojamojo turto ataskaitą Nr. KN2307212-1 - 30 000 Eur, sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal nekilnojamojo turto ataskaitą Nr. KN2307214 – 9 000 Eur. Šalims priklauso 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „B.“ akcijų, kurių vieneto vertė registro duomenimis, 28,96 Eur. Įmonė registruota šalims priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). T. D. vardu nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. registruota transporto priemonė S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 1 d. ieškovo T. D. banko sąskaitoje buvo 20 649,36 Eur piniginių lėšų, atsakovės A. D. banko sąskaitose – 43 493,15 Eur. A. D. vardu AB „Š. b.“ nuo 2013 m. sausio 1 d. yra apskaitoma 9 697 vnt. AB „T. L.“ akcijų, taip pat atsakovės sąskaitoje apskaitoma 71,739 vnt. „H. G.-U. E. A (C) vertybinių popierių, 81,032 vnt. „H. G.-G. E. M. E. A (C) vertybinių popierių, 43,260703 vnt. „I. B. f.“ vertybinių popierių. Išrašuose iš vertybinių popierių sąskaitos nuodyta, jog šie vertybiniai popieriai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą. Ieškovo vardu 2018 m. balandžio 25 d. atidarytoje B. sąskaitoje yra sukaupta virtualios valiutos (duomenys neskelbtini). Bendra virtualių valiutų vertė 32 435,31 Eur.

Dėl įrodymų vertinimo

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas įvertinus byloje esančius įrodymus, teigdama, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar tam tikrus įrodymus įvertino netinkamai.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

46. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas įvairiapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos apeliantė vardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis šalių įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

47. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

48. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

49. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamos į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, šalys jau pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-95/2012).

50. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi ne tik teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog aktyvaus teismo vaidmens tikslas – maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais teismo būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).

52. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

53. Apeliaciniame skunde apeliantė, be kita ko, prašo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti tokiu būdu: ieškovui T. D. asmeninėn nuosavybėn priteisti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 760/8688 dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. D. asmeninėn nuosavybėn priteisti nekilnojamąjį turtą: butą/Patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovo T. D. vardu 2018 m. balandžio 25 d. atidarytoje B. sąskaitoje sukauptą virtualią valiutą, kurios bendra vertė yra 32 435,31 Eur ir priteisti iš ieškovo T. D. 5 495,75 Eur piniginę kompensaciją atsakovei A. D. už ieškovui po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtus reikalavimus dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo, turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovo T. D. vardu 2018 m. balandžio 25 d. atidarytoje B. sąskaitoje sukauptos virtualios valiutos ir jos padalinimo, bei 5 495,75 Eur piniginės kompensacijos iš ieškovo atsakovei A. D. priteisimo už ieškovui po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį apeliantė pirmą kartą pateikė tik apeliaciniame skunde. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ilgiau nei dvejus metus, atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko gerai žinančio įstatymus bei visus niuansus, būtinus sprendžiant klausimus santuokos nutraukimo bylose, teikė ne tik atsiliepimą į ieškovo ieškinį, patikslintą ieškinį, tačiau ir priešieškinį, tačiau tokių reikalavimų nereiškė. Tai, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas vertins, kad visas turtas yra dalintinas, ji sutinka ir neprieštarauja, jog teismas priteistų atsakovei asmeninės atsakomybės teise (duomenys neskelbtini) esantį butą ir dalintino turto visas akcijas (vertybinius popierius), nurodytus ieškiniuose ir priešieškiniuose, ir 489,27 Eur kompensacijos nuo ieškovui tenkančios didesnės turto dalies, o ieškovui tikslinga priteisti asmenine nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) esantį visą nekilnojamą turtą, nėra pagrindas spręsti, kad atsakovė teikė alternatyvius reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo ar šiuo atveju teismas turėjo būti aktyvus ir išeiti už ieškinio ir priešieškinio ribų. Juolab, atsakovė siekė, kad (duomenys neskelbtini) esantis turtas būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe ir dėl jo padalijimo būdo tarp šalių reikalavimų nereiškė, o pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nenagrinėjo, su jomis susijusių reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai negali būti apeliacijos dalykas, todėl jų nevertina ir plačiau apie juos nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl piniginių kompensacijų priteisimo

54. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovui 5650 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytų lėšų panaudojimą ne šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad ji daugiau nei metus laiko periodiškai skrido į T. dėl dantų taisymo ir su tuo susijusių procedūrų, dėl šių paslaugų teikimo atsakovė privalėjo nuomotis būstą ilgalaikei nuomai, mokėti už procedūras, patirti papildomas išlaidas maistui ir kelionėms T.. Be to, išnuomotame būste galėjo lankytis ir ieškovas, jis žinojo kam minėti pinigai yra leidžiami, tam neprieštaravo.

55. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jei jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

56. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir pažymi, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“, reiškia ne tik tai, kad asmuo įrodinėja aplinkybes, kurias teigia esant, bet ir pakartotinai įrodinėja jų buvimą po to, kai kita šalis atremia pradinius atsakovės argumentus. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui duomenų, parodančių šeimos lėšų panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas atsakovė pateikė teismui 2016 m. rugsėjo 1 d. buto nuomos sutartį, pagal kurią ji už 6 000 Eur išsinuomojo metams laiko butą A., kuriame ji visus metus negyveno, tačiau periodiškai kas 3-4 mėnesius vykdavo į T. taisyti dantų. Butas buvo išnuomotas ateičiai, t. y. tam laikui, kai šalys jau kartu nebegyveno, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuos pinigus ieškovė išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne šeimos. Tai, kad ieškovas tam neprieštaravo ir galėjo lankytis išnuomotame būste nepatvirtina fakto, kad minėti pinigai buvo išleisti šeimos poreikiams tenkinti. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas likusios sumos atsakovė nepagrindė, kad išleido šeimos poreikiams tenkinti, tokių duomenų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dantų taisymui, ar kitoms su tuo susijusioms išlaidoms, kas gali būti pripažinta kaip šeimos poreikiai išleido 11300 Eur, todėl pagrįstai pusę išleistos sumos, t. y. 5 650 Eur priteisė kaip kompensaciją ieškovui.

57. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 10 721,90 Eur piniginę kompensaciją ieškovui už atsakovei atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė padalinti ieškovo santuokos metu įgytą 32 435,31 Eur virtualią valiutą, todėl laikytina, kad įtraukus šią valiutą į dalintino turto balansą, atsakovės atžvilgiu priteista piniginė kompensacija – 10 721,90 Eur už atsakovei atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį - naikintina ir atsakovei priteistina 5 495,75 Eur (16 217,65 – 10 721,90) piniginė kompensacija iš ieškovo.

58. CK 3.127 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

59. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 94 punkte nurodė, kad „padalinus santuokoje įgytą turtą, ieškovui T. D. atitenka turto už 87 122,25 Eur, o atsakovei A. D. už 108 566,04 Eur. Šis turto balansas yra sudarytas aukščiau nurodytu būdu padalijus santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, automobilį, šalių sąskaitose 2016 m. spalio 1 d. buvusias pinigines lėšas. Įvertinus šalims atitenkančio turto santykį, matyti jog atsakovei A. D. po santuokos nutraukimo atitenka didesnė turto dalis, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 10 721,90 Eur kompensacija už atsakovei atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį“. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė padalinti ieškovo santuokos metu įgytą 32 435,31 Eur virtualią valiutą. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad teismas sprendimo 58 punkte nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad visa ieškovo turima kriptovaliuta buvo įgyta šalims nustojus gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, t. y. po 2016 m. spalio 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir pati atsakovė teismo prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2016 m. spalio 1 d., atsakovė reikalavimų dėl šio turto padalijimo nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs šalims atitenkančio turto santykį, jog atsakovei A. D. po santuokos nutraukimo atitenka didesnė turto dalis, iš atsakovės ieškovui priteisė 10 721,90 Eur kompensacija už atsakovei atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

60. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktą).

61. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 1452 Eur advokato pagalbos išlaidos, ieškovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

63. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovei A. D. buvo atidėtas 1 914 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos. Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovės A. D. valstybei priteistinas 1 914 Eur atidėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti atsakovės A. D. apeliacinį skundą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 914 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina MuchtarovienėAleksandras RusakasIrma Valiuškienė