Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-896-798/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-15
Bylos Nr.: e2A-896-798/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00041-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: I. K., A. K., B. K., R. K.
Atsakovas: J. J., K. K.

Kategorijos

2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, tai pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
2.2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-896-798/2020Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00041-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.1.3.4; 2.2.6.3; 2.2.3.2; 2.4.2.5; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių I. K., A. K. ir B. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių, mirusio ieškovo R. K. teisių perėmėjų, A. K., I. K. ir B. K. ieškinį dėl sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir turto padalinimo atsakovėms J. J. ir K. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės A. K., I. K. ir B. K., 2018 m. liepos 28 d. mirusio R. K. teisių perėmėjos (paveldėtojos), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos:

1.1. pripažinti negaliojančia R. V. ir atsakovės K. K. sudarytą 2012 m. gruodžio 21 d. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl sandorio šalies – pirkėjo ir nustatyti, kad pirkėjas pagal šią Sutartį yra R. K.;

Šalies argumentai

1.2. padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę asmeninės nuosavybės teise, priskiriant atsakovei J. J.: 1) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 4) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 5) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 6) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 7) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 8) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 9) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 10) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3. Padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę asmeninės nuosavybės teise, priskiriant ieškovui R. K.: 1) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 4) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 5) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 6) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 7) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 8) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 9) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 10) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 11) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 12) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 13) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 14) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 15) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 16) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 17) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu priėmė ieškovių A. K., I. K. ir B. K. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypų: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių apie ieškovą R. K.

3. Teismas nustatė, kad antstolė N. L. vykdo priverstinį skolos išieškojimą išieškotojos V. N. naudai pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą 2004 m. kovo 16 d. vykdomąjį raštą dėl 28 293 Lt ir 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko R. K.; vykdomojoje byloje antstolės 2012 m. birželio 12 d. patvarkymu yra areštuotas 43 011 Lt vertės R. K. turtas (butas (duomenys neskelbtini)). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-577/2010 nutraukė ieškovės D. K. ir atsakovo R. K. santuoką dėl atsakovo kaltės (santuokos faktinis iširimas buvo sąlygotas nuolatinio atsakovo netinkamo elgesio, t. y. piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, prieš ieškovę vartoto psichologinio bei fizinio smurto, nesirūpinimo buitimi ir t. t.). Teismo reikalavimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė R. K. 2014–2017 metų laikotarpio metines pajamų deklaracijas, iš kurių nustatyta, kad R. K.: 2011 m. su darbo santykiais susijusių pajamų negavo, turėjo 2 000 Lt pajamų iš turto pardavimo ar perleidimo sandorio; 2012 m. su darbo santykiais susijusių pajamų negavo, turėjo 52 700 Lt dovanotų pajamų; 2015 m. su darbo santykiais susijusių pajamų negavo, gavo 12 458 Lt dovanotų pajamų; 2016 m. su darbo santykiais susijusių pajamų negavo, gavo 1 395 Eur azartinių lošimų laimėjimo pajamų; UAB „Olympic Casino Group Baltija“ 2014 m. išmokėjo 2 858,06 Eur azartinių lošimų laimėjimo pajamų; 2016 m. kooperatinė bendrovė „Miško draugas“ išmokėjo 3 400 Eur pajamų; 2016 m. UAB „Olympic Casino Group Baltija“ išmokėjo 1 395, 09 Eur azartinių lošimų laimėjimo pajamų; 2017 m. kooperatinė bendrovė „Miško draugas“ išmokėjo 22 000 Eur pajamų; 2014 m. balandžio 10 d. pažymos Nr. 140410-11 duomenimis, 2013 m. ieškovas pralošė 35 590 Lt, o laimėjo 18 941,80 Lt. UAB „Olimpic casino“ 2018 m. gegužės 28 d. informavo teismą, kad R. K. pirko lošimo priemonių: 2014 m. 43 904,75 Lt vertės, 2015 m. 1 820 Eur vertės. 2015 m. birželio 13 d. R. K. nusipirko iš UAB „Autotojas“ 2010 m. gamybos automobilį BMW X6 už 12 600 Eur. Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus 2018 m. kovo 21 d. pažymoje „Dėl R. K. išmokėtų socialinių pašalpų“ nurodyta apie paskirtas ir mokėtas socialines pašalpas: nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. po 91,23 Eur / mėn.; nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. po 101,37 Eur / mėn.; nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. neskirta; nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. po 37,07 Eur / mėn.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių apie ieškovo R. K. motiną E. K.

4. E. K. (R. K. motinos) deklaruota gyvenamoji vieta 2014 m. sausio 29 d. – (duomenys neskelbtini). E. K. gimusi (duomenys neskelbtini)., 2011 m. ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jos sveikatos būklė daug metų sunki. Specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje Nr. 116878 nurodyta, kad E. K., vadovaujantis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu, nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis nuo 2016 m. kovo 21 d. neterminuotai. Todėl ieškovas R. K., motinos E. K. jam išduoto įgaliojimo pagrindu, sudarinėjo žemės ir miško sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, jos vardu atidarytoje banko sąskaitoje vykdė lėšų pervedimus / gavimus. Taigi ir ginčijamus sandorius sudarinėjo ir juos vykdė ieškovas, nes E. K. dėl savo amžiaus, sveikatos būklės savarankiškai sudaryti nurodytus sandorius ar disponuoti banko sąskaita neturėjo žinių ir galimybių.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių apie atsakovės J. J. pajamas

5. Skolos raštelio duomenimis, 2011 m. kovo 20 d. J. J. paskolino R. K. 8 000 Lt iki 2011 m. birželio 20 d. Sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad J. J. pardavė šieno rulonus ir gavo pajamų: 2012 m. lapkričio 30 d. 6 250 Lt, 2013 m. rugpjūčio 5 d. 9 100 Lt, 2014 m. rugsėjo 1 d. 7 000 Lt ir 2016 m., birželio 27 d. 3 380 Eur. Nacionalinės mokėjimų agentūra išmokėjo (pervedė) J. J.: 2013 m. gruodžio 10 d. 20 872,45 Lt už pirmą ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku (Paramos byla 2NK-KU-12-1-006613); 2014 m. vasario 28 d. 45 106,28 Lt už pirmą ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės želdinimą mišku (Paramos byla 2NK-KU-12-1-00692); 2015 m. sausio 30 d. 8 643,89 Eur už pirmą ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku (Paramos byla 2NK-KU-12-1-00692); 2016 m. kovo 18 d. 8 643,89 Eur už pirmą ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku (Paramos byla 2NK-KU-12-1-00692): 2016 m. lapkričio 18 d. 6 045,07 Eur už pirmą ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku (Paramos byla 2NK-KU-12-1-00613). Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. spalio 1 d. leidimu įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti Nr. 165 J. J. buvo leista iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežti ir naudoti miško hibridinės drebulės sodmenis. Utenos rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1849-228/2006 patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, sudarytą tarp J. J. ir V. J., pagal kurią dviejų kambarių 50,7 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) namas Nr. (duomenys neskelbtini). korp. (duomenys neskelbtini) bt. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 600 000 Lt ir 8 000 Lt vertės automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteisti V. J., o J. J. – 250 000 Lt vertės gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)., su kiemo statiniais bei 0,1017 ha ploto žemės sklypo; 3 000 Lt vertės 3.8400 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); 2 000 Lt vertės 4.8000 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini).; 8 000 Lt vertės automobilis „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl ieškinio reikalavimų atsakovei K. K.

6. Teismas iš atsakovės K. K. banko sąskaitos išrašo nustatė šiuos nagrinėjamai bylai reikšmingus mokėjimus: 2013 m. sausio 30 d. mokėtojas UAB „Kestarolis“ už žemės sklypą pervedė 109 000 Lt; 2013 m. sausio 30 d. mokėtoja K. K. grąžino E. K. 49 000 Lt skolą; 2013 m. vasario 3 d. grąžino J. J. 20 000 Lt skolą; 2013 m. vasario 14 d. UAB „Lumedika“ sumokėjo 8 000 Eur už mišką išsikirtimui; 2013 m. vasario 14 d. K. K. grąžino E. K. 8 000 Lt skolą; 2013 m. balandžio 7 d. grąžino J. J. 40 000 Lt skolą; 2013 m. rugsėjo 30 d. mokėtojas „Greengold Value Forest Lithuania“ sumokėjo 90 000 Lt už miško sklypą; 2013 m. rugsėjo 30 d. K. K. grąžino E. K. 5 000 Lt skolą; 2013 m. spalio 4 d. grąžino E. K. 10 000 Lt skolą; 2013 m. spalio 6 d. grąžino J. J. 10 000 Lt skolą; 2013 m. spalio 6 d. grąžino E. K. 15 000 Lt skolą; 2013 m. spalio 10 d. grąžino E. K. 20 000 Lt skolą.

7. Taip pat teismas nustatė, kad K. K. pateikė 2013 m. birželio 5 d. parašką Nr. 2NM-KU-13-1-001679-PR001 apie sklypo apželdinimą lapuočių mišku. Nuo 2013 m. teikė Nacionalinei mokėjimų agentūrai (toliau ir – NMA) kasmetinius prašymus dėl paramos administravimui. R. K., kaip K. K. atstovas, teikė 2014 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką. Žemės mokesčio deklaracijos duomenimis bei iš atliktų banko mokėjimų nustatyta, kad atsakovei K. K. buvo apskaičiuoti mokesčiai už žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovė apmokėjo banko nurodymais: 2013 m. 42,08 Lt, 2014 m. 51,67 Lt; 2015 m. 18,30 Eur; 2016 m. 19,04 Eur ir 2017 m. 19,77 Eur.

8. Įvertinęs K. K. bei E. K. banko sąskaitose atliktus piniginių lėšų tarpusavio pervedimus, prieštaringus ieškovo ir atsakovių paaiškinimus dėl aptariamo sandorio sudarymo, tesimas sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad iš pardavėjo R. V. 2012 m. gruodžio 21 d. sandoriu įsigytas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už atsakovę K. K. apmokėtas iš asmeninių R. K. lėšų, nes iš nurodytų banko pavedimų nustatyta, kad K. K. grąžino E. K. 107 000 Lt. Ieškovės nepateikė objektyvių, abejones nekeliančių įrodymų, kad ieškovas R. K. ir atsakovės J. J. ir K. K. buvo sudarę susitarimą, kad žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)iš tikrųjų įsigyja R. K. asmeniškai ar jungtinės veiklos susitarimo pagrindu kartu su atsakove J. J..

Dėl prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje

9. Ieškovės nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-43-839/2019 bei Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. e2A-486-252/2019 yra nustatyti faktai dėl R. K. ir J. J. kartu vykdytos ūkinės komercinės veiklos, dėl tarp jų susiklosčiusių faktinių sugyventinių santykių ir šios teismo konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Teismas vertino, kad Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-43-839/2019 bei Panevėžio apygardos teismas byloje Nr. e2A-486-252/2019 nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados negali būti laikomos nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, nes: 1) Utenos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-43-839/2019 nedalyvavo šios bylos atsakovė K. K., tačiau dalyvavo kiti asmenys, kurie nėra šioje byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis; 2) byloje buvo ginčijami R. K. E. K. vardu sudaryti visai kitų žemės sklypų dovanojimo ir pardavimo atsakovei J. J. sandoriai, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl kitų atsakovių (J. J. ir K. K.) asmeninės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įgijimo aplinkybių; 3) ginčo žemės sklypai yra individualūs, dėl kiekvieno iš jų įsigijimo ir perleidimo sandorių turėjo būti ir buvo tariamasi individualiai.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas padarė išvadą, kad civilinėje byloje Nr. e2-43-839/2019 (ir Nr. e2A-486-252/2019) nagrinėtų žemės sklypų sandorių sudarymo aplinkybės, sąlygos, motyvai nėra tapačios nagrinėjamos bylos. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties 93 punkte nurodyta, kad atsakovės J. J. nurodytos aplinkybės dėl pinigų judėjimo atsakovės sąskaitose ir kitos aplinkybės niekada nebuvo atsakovės atsikirtimų pagrindu, ji nei pirmosios instancijos teisme, nei atsiliepime į apeliacinį skundą šių aplinkybių nenurodė ir jomis savo atsikirtimų negrindė. Į nagrinėjamą bylą yra pateikti šalių banko sąskaitų išrašai ir teismas dėl jų pasisako, nes būtent iš banko sąskaitų išrašų duomenų yra galimybė nustatyti ir įvertinti apie R. K., J. J. ir K. K. buvusius tarpusavio verslo – finansinius santykius ir dėl ginčo žemės sklypų.

Dėl ieškovo R. K. finansinių galimybių

11. Teismas nustatė, jog R. K. 2011 m. turėjo lėšų, nes Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-577/2010 padalintas visas ieškovės D. K. ir atsakovo R. K. santuokos metu įgytas turtas (namų valda (duomenys neskelbtini)), priteista R. K. 1/2 turto dalis, nustatant naudojimo turtu tvarką. E. K. banko sąskaitų duomenimis, nuo 2011 m. tarp R. K., J. J. ir K. K. buvo atliekamos labai dažnos piniginių lėšų skolinimo / grąžinimo operacijos, buvo gautos didelės pinigų sumos už parduotą nekilnojamąjį turtą – žemės ir miško paskirties žemės sklypus, R. K. atliko didelių sumų nurašymus. Ieškovas realiai veikė prisidengdamas savo motina E. K. kaip fiziniu asmeniu, tačiau būdamas sudarytų sandorių realia šalimi, vykdytoju, piniginių lėšų tvarkytoju.

12. Teismas sprendė, kad R. K. turėjo realių finansinių galimybių skolinti pinigines lėšas atsakovėms J. J. ir K. K., taip sudarant joms galimybę įsigyti ginčijamus žemės sklypus. Tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, pati savaime nelaikytina R. K. kaip jungtinės veiklos su atsakove J. J. sudėtine dalimi – finansiniais įnašais, įsigyjant ginčo žemės sklypus, nes iš banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad atsakovės grąžino ieškovui jo paskolintas lėšas.

13. E. K. banko sąskaitos išrašo duomenimis, nuo 2015 m. vidurio pinigų judėjimas labai smarkiai sumažėjo. Ieškovas, jo teisių perėmėjos, nepateikė įrodymų, kokių sandorių ir kieno interesų pagrindu (vardu) iš E. K. banko sąskaitos kasmet buvo nurašomos didelės, dešimtis tūkstančių litų siekiančios lėšų sumos. Dėl to teismas sprendė, kad lėšų nurašymas iš E. K. banko sąskaitos nepatvirtina jų panaudojimo atsakovių J. J. ir K. K. interesais, pastarosioms įsigyjant miško paskirties žemės sklypus, juose vykdant veiklą.

14. Valstybės įmonė Registrų centras Nekilnojamojo turto registro teikiamais duomenimis, E. K. vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 14 vnt. žemės ir miško paskirties žemės sklypų, kurie 2011–2015 metų laikotarpiu buvo perleisti kitiems asmenims: 2011–2012 metų laikotarpiu 3 miško paskirties žemės sklypai, 2013 m. 6 sklypai ir t. t. Dalis miško paskirties žemės sklypų buvo parduoti KB „Miško draugas“, UAB „Valvera“, UAB „Medvalda plius“, UAB „Lumeda“, kurių veikla susijusi su miško paskirties žemės sklypų įsigijimu medžių iškirtimui. UAB „Lumeda“ 2015 m. įsigijo du miško paskirties žemės sklypus miško užkirtimui už beveik 38 000 Lt. Byloje nėra jokių objektyvių, abejonių nekeliančių duomenų, kad ieškovas gautus pinigus panaudojo su atsakove jungtinėje veikloje, įsigyjant ginčo žemės sklypus. J. J. tvirtino jokių lėšų iš R. K., pastarajam pardavus E. K. vardu registruotus miško paskirties žemės sklypus ar miško medieną išsikirtimui, negavo ir dėl jų negavimo pretenzijų neturi, nes tai buvo R. K. asmeninė ūkinė veikla, iš kurios gautos pajamos priklausė tik ieškovui.

15. UAB „Olimpic casino“ 2018 m. gegužės 28 d. pažymos duomenimis, R. K. pirko lošimo priemonių: 2014 m. už 43 904,75 Lt, 2015 m. už 1 820 Eur, nors išlošimai sudarė nedidelę dalį, t. y. 2014 m. UAB „Olympic Casino Group Baltija“ išmokėjo R. K. 2 858,06 Eur azartinių lošimų laimėjimo pajamų, 2016 m. išmokėjo 1 395, 09 Eur azartinių lošimų laimėjimo pajamų. 2014 m. balandžio 10 d. pažymos duomenimis, ieškovas 2013 m. pralošė 35 590 Lt, o laimėjo 18 941,80 Lt. R. K. dažnai lošdavo kazino didelėm sumom, 2015–2017 metų laikotarpiu buvo praloštos didelės pinigų sumos; pagal sąskaitos išrašus, jis dažnai pirkdavo loterijos bilietus, todėl viena iš priežasčių dėl neigiamos ieškovo finansinės padėties susidarymo 2015–2017 metų laikotarpiu buvo jo priklausomybė nuo azartinių lošimų.

16. 2016 m. KB „Miško draugas“ išmokėjo už suteiktas paslaugas R. K. 3 400 Eur, o 2017 m. – 22 000 Eur. Tai pripažintina jo veiklos pajamomis. Ieškovas, jo teisių perėmėjos, nepateikė įrodymų, kad iš MB „Miško draugas“ gautos lėšos buvo panaudotos įsigyti ginčo žemės sklypams J. J. vardu.

17. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo kvalifikaciją miškininkystės srityje, todėl atsakovių pavedimais atlikti juridinio ir techninio pobūdžio pavedimai, susiję su sandorių sudarymais, tipinių formų paraiškų pateikimas NMA dėl miško įveisimo, išmokų gavimo ir t. t., kitų organizacinio pobūdžio veiksmų ir pavedimų atlikimas vertintinas tik kaip tokių veiksmų atlikimas pavedimo teisinių santykių pagrindu, tačiau tai neįrodo buvus susitarimą vykdyti jungtinę veiklą, R. K. ir J. J. bendrai įgyjant miško paskirties žemės sklypus. Atsakovės nepateikė neginčytinų įrodymų apie konkrečių piniginių sumų sumokėjimą ieškovui už jo atliktus pavedimus pagal konkrečius žemės sklypus, nors teigė, kad į E. K. sąskaitą pervestose sumose yra sumokėta R. K. už atliktus pavedimus atsakovių interesais (atsakovė J. J. tvirtino nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. gruodžio 31 d. į E. K. banko sąskaitą pervedusi 24 000 Lt už tarpininkavimą ir dokumentų tvarkymo paslaugas). Ieškovas ieškinyje netvirtino, kad atsakovės yra skolingos už atliktus pavedimo veiksmus.

Dėl atsakovės J. J. finansinių galimybių

18. Teismas sutiko su ieškovių teiginiu, kad R. J. 2011 m. susipažinusi su ieškovu R. K. pradėjo supirkinėti miško paskirties žemės sklypus, gauti iš NMA paramą miškų įveisimui ir t. t., tačiau byloje esantys įrodymai neleido teismui daryti kategoriškos išvados, kad būtent pažintis su ieškovu buvo lemiantis veiksnys atsakovei įsigyti ginčo žemės sklypus bei joje vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su želdinimu mišku. J. J. turi miškininkės išsilavinimą, daug metų dirba (duomenys neskelbtini), dėl darbo asmeniškai bendrauja su žemės ir miškų savininkais, turi žinių įvertinti miško paskirties žemės sklypus, žino kaip parengti ir pateikti projektus gauti paramai už pirmą ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku ir tokius apželdinimus atlikti. Taip pat teismas sutiko su J. J., kad ji kaip miškininkė žinojo ir mokėjo miško atsodinimo procesus, pati dalyvavo atliekant šiuos darbus. Todėl teismas sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškinio motyvų, kad be ieškovo R. K. organizacinės ir intelektinės paramos atsakovė neturėjo jokių realių galimybių vykdyti aptariamą ūkinę veiklą.

19. Iš 2011–2016 metų laikotarpio atsakovės J. J. banko sąskaitos išrašų teismas nustatė, kad atsakovė kas mėnesį iš (duomenys neskelbtini) gaudavo 1 603,91 Lt darbo užmokestį, banke savo vardu turėjo piniginių indėlių, kuriuos, esant poreikiui nutraukdavo, 2012 m. pardavusi du žemės sklypus gavo pajamų, nuo 2013 m. kasmet iš NMA gaudavo tikslines išmokas paramai už pirmą ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku. 2013 m. rugpjūčio 5 d. už parduotą šienainį gavo 9 100 Lt, 2014 m. liepos 24 d. gavo 6 500 Lt, 2014 m. rugsėjo 1 d. gavo 7 800 Lt, o tai pripažintina reikšmingomis pastoviomis pajamomis. Atsakovės J. J. finansines galimybes patvirtina ieškovui R. K. 2011 m. kovo 20 d. iki 2011 m. birželio 20 d. paskolinti 8000 Lt. Nurodyta aplinkybė ne tik paneigia ieškovo R. K. teiginius apie atsakovės J. J. prastą finansinę padėtį 2011 m., bei ir leidžia daryti prielaidą, jog paties ieškovo finansinė padėtis nebuvo tiek gera, kad jis galėjo išsiversti be pinigų skolinimosi.

20. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės J. J. finansinė padėtis 2011–2012 metų laikotarpiu buvo pakankamai gera, atsakovė turėjo banko indėlių, nuolat gaudavo pastovias pajamas (darbo užmokestį, už parduotą šienainį, įvairias išmokas ir t. t.), skolino dideles pinigų sumas ieškovui R. K.. Taigi atsakovė turėjo realias finansines galimybes įsigyti ginčo žemės sklypus. Šios teismo išvados nepaneigia aplinkybės, kad J. J. skolinosi dideles pinigų sumas iš R. K., jo motinos E. K. vardu atidarytos banko sąskaitos, nes banko pavedimais paskolintos lėšos grąžintos.

Dėl ieškovo R. K. su atsakovės J. J. tarpusavio santykių

21. R. K. su J. J. susipažino 2011 m., pastarajam su motina atvykus į Valstybinę miškų tarnybą konsultacijų, o baigėsi 2017 m. pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje. Nors atsakovė neigia buvusius sugyventinių santykius su ieškovu, o R. K. kategoriškai tvirtino apie buvusius realius sugyventinių santykius, teismas, iš byloje surinktų įrodymų, sprendė, kad labiau tikėtina tarp R. K. ir J. J. buvus bendro gyvenimo 2011–2017 metų laikotarpiu. Bendrą R. K. ir J. J. kaip sugyventinių gyvenimą, jų asmeninius tarpusavio santykius, artimus susituokusiems asmenims, patvirtina šie įrodymai: 1) ieškovo ir atsakovės banko pavedimai vienas kitam patvirtina nuolatinį ir itin didelių piniginių sumų skolinimą ir grąžinimą vienas kitam nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2017 m., t. y. tarp jų buvo pasitikėjimo vienas kitu santykiai, tačiau nuolatinis tarpusavio atsiskaitymas (skolų grąžinimas) neleido teismui daryti išvados, kad jų gaunamos ir išleidžiamos piniginės lėšos, o tuo pačiu ir vykdyta ūkinė komercinė veikla, įsigyjant miško paskirties žemės sklypus ir juose įveisiant mišką, buvo vykdyta bendrai. 2) Atsakovė J. J. 2014 m. sausio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. testamentais visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, visas pinigines lėšas paliko R. K., o pastarojo mirties atveju – jo trims dukroms. Net dviejų skirtingų testamentų sudarymas R. K. naudai leido teismui daryti išvadą, kad R. K. tuo metu buvo artimas J. J. asmuo, kuris jai buvo tiek svarbus, kad atsakovė išreiškė valią palikti visą turtą, pinigines lėšas būtent ieškovui ir / arba jo dukroms. 3) R. K. kartu su J. J. vyko į tris poilsines keliones: 2013 m. lapkričio 8 d. buvo Tenerifėje, 2014 m. gruodžio 7 d. bei 2015 m. spalio 26 d. Egipte (kelionės įsigytos UAB „Travelonline Buities“). Šios aplinkybės taip pat patvirtina buvusius artimus asmeninio bendravimo santykius. 4) Ieškovas su atsakove kartu dalyvavo giminių šventėse: J. J. pusbrolio S. K. jubiliejuje, J. J. sesers dukros I. S. vestuvėse, E. K. gimtadienis buvo švęstas J. J. namuose, Vilniaus g. 71 Utenoje, dalyvaujant R. K. dukroms su sutuoktinais ir broliui V. K. su drauge bei broliui J. F.. Atsakovės J. J. 50-metį šalys šventė kartu su R. K. dukromis I. K., B. su draugu P. S. ir A. K. su gyvenimo draugu L. S.. Šių aplinkybių atsakovė J. J. nepaneigė. 5) Atsakovė suteikė R. K. 2011 m. spalio 21 d. bei 2012 m. kovo 12 d. įgaliojimus pirkti jai asmeninės nuosavybės teise bet kokį nekilnojamąjį turtą bet kurioje vietovėje už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, tuo tikslu atstovauti notarų biuruose ir taip toliau, disponuoti turtu. Tai sudarė pagrindą teismui daryti išvadą dėl J. J. parodyto didelio pasitikėjimą R. K., nes tokio pobūdžio įgaliojimai nesuteikiami be didesnio asmeninio pasitikėjimo.

22. R. K. ir J. J. bendras sugyventinių gyvenimas pasibaigė 2017 m. vasaros pradžioje, atsakovei pateikus Utenos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 2017 m. birželio 14 d. pareiškimą dėl R. K. veiksmais sugadintos lovos, čiužinio J. J. priklausančioje pirtyje (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnams pradėjus ikiteisminius tyrimus. Vėliau, 2017 m. atsakovė parašė dar du pareiškimus Utenos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl R. K. veiksmų, dėl kurių buvo atliekami tyrimai. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-65484-17 2017 m. gruodžio 29 d. apklaustas liudytojas V. M. patvirtino, kad yra J. J. labai artimas draugas, jie susitikinėja du metus.

23. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai 2011–2017 metų laikotarpiu atitiko sugyventinių bendrai gyvenant tarpusavio santykius, tačiau šių santykių buvimas nepatvirtina, kaip teigiama ieškinyje bendro susitarimo vykdyti ūkinę komercinę veiklą įsigyjant žemės sklypus ir juose įveisiant mišką atsakovės J. J. vardu.

24. Teismas, pripažinęs tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusius tarpusavio santykius 2011–2017 metų laikotarpiu kaip atitinkančius sugyventinių tarpusavio bendro gyvenimo kartu susidėjus teisinius santykius, atmetė ieškovo, jo teisių perėmėjų, teiginius, o tuo pačiu ir ieškinio reikalavimus, kad nurodytu laikotarpiu atsakovės J. J. ir K. K. asmeninės nuosavybės teise įgyti ginčo žemės sklypai yra atsakovių J. J., K. K. bei R. K. bendro gyvenimo ir iš to kilusio susitarimo bei siekimo rezultatas, šiuos žemės sklypus įsigyti kartu, tačiau atsakovės J. J. vardu.

25. Teismas pripažino, kad R. K., būdamas atsakovių J. J. ir K. K. įgaliotu asmeniu, padėjo atsakovėms sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis su pardavėjais, sudarytus sandorius tinkamai įregistruoti, kaip K. K. atstovas teikė 2014 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką, kaip J. J. įgaliotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) Utenos skyriui teikė J. J. vardu daug prašymų dėl miško įveisimo ne miško žemėje, paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškas bei atliko kitus veiksmus. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šių atliktų atstovavimo veiksmų nepakanka pripažinti ieškovui juos įgijus bendru susitarimu su atsakove, nes nurodyti ieškovo ir atsakovių J. J. ir K. K. veiksmai atitinka atstovimo teisinius santykius, t. y. atsakovių teisę sudaryti sandorius per atstovą. Nagrinėjamos bylos atveju ieškinio pagrindimui neturi svarbos aplinkybės, ar ieškovo atlikti atstovimo santykiai buvo atlygintiniai ar neatlygintiniai, ar tai buvo R. K. iniciatyva suteiktos paslaugos už jam pačiam suteiktas paslaugas pasinaudoti atsakovių sąskaitomis bankuose ir vykdyti atsiskaitymu, nors atsakovės tvirtina mokėjusios ieškovui už jo atliktus pavedimus.

Šalies argumentai

26. R. K. prašo pripažinti kaip jungtinės veiklos metu sukurtą rezultatą, t. y. įgytą didelės vertės turtą (žemės sklypus), todėl teismui labai svarbu nustatyti, ar ieškiniu ginčijami žemės sklypai buvo įgyti panaudojus kooperuotas ne tik atsakovių, tačiau ir ieškovo asmenines pinigines lėšas. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. K., E. K. paskolintos atsakovėms piniginės lėšos, kurių dalis galėjo būti panaudota įsigyti kažkuriuos žemės sklypams ar jų dalims, R. K., E. K. buvo sugražintos. Atsakovėms sugrąžinus R. K. bei E. K. jų paskolintas lėšas, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ginčo žemės sklypai yra įgyti kooperuojant R. K. bei J. J. ir K. K. bendras lėšas. Ieškovas, jo teisių perėmėjos, nepateikė teismui abejones nekeliančių, objektyvių įrodymų, kad už konkrečius žemės sklypus jų pardavėjams sumokėtos ir negrąžintos R. K. ir / ar E. K. piniginės lėšos, kas būtų tam tikras pagrindas išvadai dėl R. K. teisių į atsakovių vardais įgytus žemės sklypus.

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismas, iš E. K. banko sąskaitoje atliktų didesnių sumų pervedimų / gavimų, padarė išvadą, kad nuo 2015 m. stipriai sumažėjo pervedamų ar gaunamų piniginių lėšų. Ieškovo finansinės galimybės nuo 2015 m. kasmet mažėjo, o 2017 m. labai stipriai sumažėjo gaunamos pajamos; pastovias pajamas sudarė gaunamos socialinės išmokos; daug sumažėjo ir R. K. pirkimų parduotuvėse apimtys, nuo sąskaitos nurašomos piniginių lėšų sumos, tačiau R. K. neteigė, kad atsakovės jam yra skolingos lėšas, paskolintas žemės sklypų įsigijimui. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovės yra atsiskaitę pagal jų bankų pavedimus ir tarpusavio piniginių lėšų skolinimo / grąžinimo sandorius 2011–2017 metų laikotarpiu.

28. Teismui padarius išvadą, kad ieškovas, jo teisių perėmėjos, neįrodė, jog ieškiniu prašomas pripažinti kaip įgytas jungtinės veiklos proceso metu turtas (žemės sklypai ar žemės sklypų dalys) yra įsigytos už negrąžintas R. K. pinigines lėšas, nes, kaip ieškovas, atsakovės J. J. ir K. K. yra tarpusavyje atsiskaitę, padarė ir kitą išvadą – ieškovas, jo teisių perėmėjos, neįrodė kokios yra panaudotos ir ieškovui negražintos lėšos, atsakovėms įsigijus ginčo žemės sklypus, t. y. nėra įrodytas ieškovo finansinis įnašas kaip jungtinės veiklos vienas iš būtinų elementų, įsigyjant ginčo turtą. Aplinkybės, kad ieškovas pagal atsakovių suteiktus įgaliojimus pastarosios atlikinėjo veiksmus, susijusius su žemės sklypų įsigijimu, atlikinėjo kitokio pobūdžio veiksmus dėl išmokų gavimo iš NMA, parodo tarp šalių susiklosčiusius pavedimo teisinius santykius, nes R. K. gyveno J. J. namuose, oficialiai niekur nedirbo, todėl logiška, kad jis turėjo atlikti kokius nors naudingus veiksmus tuometinės sugyventinės J. J., o tuo pačiu ir jos giminaitės K. K. interesais ir be jokio atlygio, nors atsakovių teigimu su suteiktas pavedimo paslaugas su ieškovu buvo atsiskaityta ir jis neturėjo pretenzijų

Dėl atsakovės J. J. testamentų

29. Atsakovė J. J. ranka rašytais 2014 m. sausio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. testamentais visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, žemės ūkio ir miškų paskirties sklypus, namą su namų valda (duomenys neskelbtini), bei visas pinigines lėšas paliko ieškovui, o pastarojo mirties atveju – jo trims dukroms. Nurodytų testamentų sudarymas sudarė pagrindą teismui konstatuoti, jog atsakovė visą savo turtą 2014 m. laikė tik savo asmenine nuosavybe, o tokiai pozicijai pritarė ir R. K., todėl jis buvo suinteresuotas turėti kokias nors turtines garantijas į J. J. turtą, pinigines lėšas, pastarajai netikėtai mirus. Todėl, teismo vertinimu, labai tikėtina, kad nurodyti testamentai buvo surašyti R. K. iniciatyva ir interesais. Ieškovas, būdamas pakankamai išsilavinęs ir patyręs žmogus, turėjo suprasti ir suprato, kad ieškiniu ginčijami žemės sklypai yra atsakovės nuosavybė, nes priešingu atveju, jis turėjo realią galimybę 2011–2016 metų laikotarpiu, dar esant draugiškiems tarpusavio santykiams, reikalauti, kad asmeninės nuosavybės teisės į dalį ginčo žemės sklypų būtų įregistruotos ne tik J. J., tačiau ir ieškovo motinos E. K. vardu, kurios vardu R. K. vykdė savo ūkinę komercinę veiklą, tačiau tokio reikalavimo ieškovas atsakovei nekėlė, nes byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra.

Dėl ieškinio reikalavimo atsakovei K. K.

30. Ieškovas R. K., jo teisių perėmėjos, ieškinio reikalavimą – pripažinti negaliojančia R. V. ir K. K. sudarytos 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl sandorio šalies – pirkėjo, ir nustatyti, kad pirkėjas pagal šią Sutartį yra R. K. – motyvavo tuo, kad būtent R. K. surado žemės sklypą, jį apžiūrėjo, suderėjo kainą, K. K. vardu sudarė ginčijamą sandorį ir sumokėjo kainą iš savo asmeninių lėšų. Be to, R. K. tvarkė visus dokumentus, susijusius su NMA mokamomis išmokomis. Baigiamojoje kalboje ieškovių atstovė nurodė, kad atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų duomenimis, neįtikėtini atsakovės K. K., kuri dirba eiline buhaltere, piniginių lėšų judėjimai: 2013 m. sausio 30 d. pervedė 49 000 Lt E. K., nurodant paskirtį – skolos grąžinimas; 2013 m. vasario 14 d. iš UAB „Lumeda“ gavo 8 000 Lt už „statų mišką“ ir tą pačią dieną pinigus pervedė į E. K. sąskaitą, nurodydama „skolos grąžinimas“; 2013 m. rugsėjo 30 d. gavusi už parduotą miško sklypą 90 000 Lt, tą pačią dieną 31 000 Lt sumą išgrynino ir 5 000 Lt pervedė kaip skolos gražinimą E. K., dar po kelių dienų atliko pavedimus, grąžindama 15 000 Lt ir 20 000 Lt skolą J. J.. 2018 m. spalio 8 d. gavusi iš UAB „Kestarolis“ 60 000 Lt, po keleto dienų atliko lėšų pervedimus į J. J. ir E. K. sąskaitas. Ieškovės nurodė, kad visi K. K. vardu sudaryti sandoriai dėl žemės arba miško pardavimo buvo akivaizdžiai apsimestiniai, sudaryti dėl akių, nes gautus pinigus K. K. nedelsiant atiduodavo J. J. ir R. K. per E. K. vardu atidarytą sąskaitą banke arba grynais pinigais. 2013–2014 metų laikotarpiu per K. K. atsiskaitomąją sąskaitą buvo „pervesta“ iš viso 435 517,52 Lt (126 134,59 Eur) ir buvo 125 148,62 Lt (36 245,54 Eur) dydžio įplaukų kitoje sąskaitoje, nors atsakovė K. K. gyveno kukliai, jos darbo užmokestis nesiekė 500 Eur.

31. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų apie buvusį susitarimą tarp K. K., J. J. ir R. K. (ieškinyje nurodyta, kad sklypas įgytas R. K. kartu su J. J.), kad nuosavybės teisės į 2012 m. gruodžio 21 d. sandoriu įsigytą ginčo žemės sklypą tik formaliai bus įregistruotos K. K. vardu, o iš tikro sandoriu nuosavybės teises įgyja R. K. vienas ar su J. J.. Atsakovės neigia buvus ieškovo nurodytą susitarimą. Ieškovas nepateikė objektyvių, abejones nekeliančių įrodymų, kad tarp jo ir atsakovių buvo susitarimas, kad ginčo žemės sklypą iš tikrųjų įsigyja R. K. asmeniškai ar jungtinės veiklos susitarimo pagrindu su J. J.. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių nuosavybės teisės į įsigytą iš R. V. žemės sklypą negalėjo būti įregistruotos J. J., E. K. arba R. K. vardais. Lietuvos Respublikos Seimas iš naujo svarsto įstatymo priėmimą, kad vienas fizinis ar juridinis asmuo įsigytų ne didesnį kaip 1 500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau 2012–2015 metais nebuvo jokio draudimo dėl įsigyjamo miškų ūkio paskirties žemės dydžio. NMA atsakovei J. J. buvo suteikusi 306 240 Lt pagalbą pagal projektą už pirmą ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, o įstatymu numatyta maksimali pagalbos suma buvo 690 560 Lt. Atsakovė K. K. teigė, kad už sklypą ji sumokėjo tėvo paskolintais pinigais, o ieškovas R. K. tvirtina, kad jis sklypą nupirko iš savo lėšų, t. y. bylos šalių parodymai visiškai priešingi, o objektyvių, abejones nekeliančių įrodymų byloje nėra, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas, jo teisių perėmėjos neįrodė, kad 2012 m. gruodžio 21 d. sandoriu įsigytas iš R. V. žemės sklypas buvo apmokėtas R. K. lėšomis. Praėjus pusantro mėnesio po ginčo žemės sklypo įsigijimo, atsakovė K. K. 2013 m. sausio 30 d. pervedė 49 000 Lt E. K., nurodant paskirtį – skolos grąžinimas. Iš K. K. banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašų galima daryti prielaidą, kad jos vardu buvo sudaromi sandoriai, per jos sąskaitą buvo pervedamos didelės pinigų sumos R. K. ir J. J., tačiau dėl tarpusavio atsiskaitymų nei vienas iš šių asmenų neturėjo priekaištų ar finansinių pretenzijų kitiems. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas R. K. būtų reiškęs kokias nors turtines ar finansines pretenzijas atsakovei K. K. į pastarosios ginčijamu sandoriu įsigytą iš R. V. žemės sklypą ar jai suteiktas paslaugas, o tokį reikalavimą pareiškė tik ieškinyje, 2017 m. nutrūkus santykiams su J. J..

32. Teismas ieškinį atmetė, nes ieškovas, jo teisų perėmėjos, neįrodė, kad atsakovių vardais registruotos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus buvo įgytos ieškovo ir atsakovės kaip jungtinės veiklos rezultatas ir turėtų būti padalinamas po 1/2 kiekvienam. Teismas pažymėjo ieškovo siekį išvengti kažkokių tai jam nenaudingų finansinių pasekmių, kadangi ieškovas yra pakankamai patyręs ir apdairus, tačiau turėjo didelių finansinių praradimų kazino, praeityje turėjo verslo nesėkmių, todėl nuo 2011 m. iki 2017 komercinę veiklą vykdė prisidengdamas savo motinos vardu. Ieškovo pasirinktas „šešėlinis“ veiklos modelis, sandorius galimai sudarinėti, galimai gauti pinigines lėšas kitų asmenų vardais sudarė tokią neapibrėžtą, neaiškią, neskaidrią jo veiklos formą, dėl kurios bylos nagrinėjimo metu nėra pakankamai objektyvių galimybių įvertinti R. K. galimai ir per kitus asmenis vykdytą komercinę veiklą, gautų pajamų, sudarytų sandorių esmę ir t.t.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

33. Apeliaciniame skunde ieškovės prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

33.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus dėl ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo ir bendros jungtinės veiklos, tačiau šių faktų neapjungė į visumą, juos vertino izoliuotai, todėl pažeidė proceso teisės normas.

Šalies argumentai

33.2. Ieškovės nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. e2A-486-252/2019 nustatyti prejudiciniai faktai sukelia teisines pasekmes byloje nedalyvavusiai K. K. ta apimtimi, kad vertinant su ja susijusį sandorį teismas privalo vadovautis prejudicine išvada, jog R. K. ir J. J. buvo sugyventiniai ir vykdė bendrą ūkinę komercinę veiklą. Taigi atsakovės K. K. nedalyvavimas kitoje byloje Nr. e2A-486-252/2019 niekaip neįtakoja buvusių sugyventinių tarpusavio santykių vertinimo, t. y. teismo jau nustatytų faktų prejudicinės reikšmės.

33.3. Visi žemės sklypai, dėl kurių vyko ginčas byloje Nr. e2A-486-252/2019, šioje byloje yra įvardinti ginčo žemės sklypų, kurie įgyti ieškovo ir atsakovės bendros ūkinės komercinės veiklos pagrindu. Be abejo, ginčo byloje nagrinėjamos daugelio sklypų įsigijimo aplinkybės ir kiekvienas sklypas yra individualus, įgytas iš skirtingų asmenų ir dėl kiekvieno iš jų atitinkamai buvo tariamasi individualiai, tačiau būtent byloje Nr. e2-43-839/2019 (Nr. e2A-486-252/2019) yra išsamiai pasisakyta dėl ginčo sandorių aplinkybių, sąlygų bei konstatuota, kad ieškovas ir atsakovė buvo sugyventiniai bei vykdė bendrą ūkinę komercinę veiklą. Taigi, net jei teismas vertintų, jog kitoje byloje nagrinėtos aplinkybės ir konstatuoti faktai negali būti taikomi dėl visų ginčo sandorių bei dėl K. K., tačiau dėl konkrečių sklypų Panevėžio apygardos teismas yra pasisakęs išsamiai ir būtent šioje dalyje, kurioje ginčas nesusijęs su K. K. o susijęs su tais pačiais sklypais, byloje Nr. e2A-486-252/2019 nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kitaip. Šioje byloje neįmanoma priimti sprendimą dėl tų pačių, teismo jau nustatytų, aplinkybių. Tai galima atlikti tik atnaujinus jau išnagrinėtą bylą.

33.4. Dėl ginčo žemės sklypų individualizavimo yra padaryta akivaizdi teismo klaida, formaliai bendros ūkinės komercinės veiklos epizodus siekiant išskaidyti į atskiras nesusijusias veikas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog nustatant bendrosios jungtinės veiklos pagrindu įgytą sugyventinių turtą būtina individualizuoti atskirus šios veiklos pasėkoje įgytų objektų sandorius pagal tikslus, motyvus, pasekmes ir pan. Tačiau ši praktika susijusi su visiškai skirtingo pobūdžio pagal savo prigimtį objektais. Ginčo byloje teismas šią praktiką taikė formaliai, visiškai neįvertino nagrinėjamos bylos specifikos ir konkrečių faktinių aplinkybių. Išskirtinės šios bylos aplinkybės yra tos, jog J. J. vardu įgyti žemės sklypai buvo skirti ne asmeniniam individualiam naudojimui, o komercinei ūkinei veiklai vykdyti ir nuolatinėms pajamos per NMA išmokas gauti. Todėl nei individualios sklypų savybės, nei jų įgijimo detalės vertinant byloje surinktų įrodymų visetą nėra reikšmingos, nes nei viena iš šalių neįrodinėjo skirtingos kažkurio iš sklypų įsigijimo paskirties. Ieškovas ir atsakovė visus žemės sklypus vertino kaip visumą. Ginčo byloje žemės sklypų individualizavimas pagal kiekvieną sandorį plačiąja prasme buvo atliktas pasisakant dėl kitų sandorių, kurie buvo sudaryti ne kaip bendros ūkinės komercinės veiklos sandoriai, pvz. dėl individualiai įgytų ir naudotų automobilių, anksčiau turėtų ar nesusijusių su veikla dėl žemės sklypų. Vykdant ūkinę komercinę veiklą netenka prasmės bet koks kiekvieno sandorio individualizavimas, nes tuo pačiu tikslu atliktas atskiras sandoris nekeičia pačios veiklos pobūdžio. Be to, pirmosios instancijos teismas kiekvieno iš žemės sklypo įsigijimo sandorių atskirai neindividualizavo ir atskirai dėl kiekvieno iš sandorių nepasisakė, todėl šis teismo argumentas yra prieštaringas ir nelogiškas viso sprendimo kontekste. Teismas cituoja Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties 93 punktą civilinėje byloje Nr. e2A-486-252/2019, taip patvirtindamas, jog nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl tapačių šalių tų pačių teisinių santykių, tik atsakovė kitoje byloje nepateikė sąskaitų išrašų ir jie teismo nebuvo įvertinti, o šioje byloje teismas vertino asmenų banko sąskaitų išrašų duomenis. Dėl to teismas akivaizdžiai pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą draudimą, nes iš naujo vertino teismo jau nustatytas faktines aplinkybes remdamasis tuo, kad šalis pateikė papildomų įrodymų. Taigi teismas nepagrįstai rėmėsi sugyventinių banko atsiskaitomųjų sąskaitų išrašais, iš naujo vertindamas byloje Nr. e2A-486-252/2019 jau įvertintas aplinkybes dėl sugyventinių bendrai vykdytos ūkinės komercinės veiklos, įgyjant žemės sklypus, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. e2A-486-252/2019 yra pateiktos išvados dėl nurodytų žemės sklypų, įgytų R. K. ir J. J. bendros ūkinės komercinės veiklos pagrindu, yra prejudicinės, turinčios privalomąją reikšmę bylą nagrinėjusiam teismui.

33.5. Teismas nepagrįstai suabsoliutino šalių banko sąskaitų išrašus, kaip paneigiančius byloje Nr. e2A-486-252/2019 teismo padarytas išvadas, nors skundžiamame teismo sprendime tiesiogiai su banko sąskaitų išrašais padarytos išvados yra itin prieštaringos, ir nepagrįstos konkrečiais įrodymais bei kategoriškai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Skundžiamo sprendimo 21 lapo pirmoje pastraipoje teismas konstatavo, jog, nors realiai ieškovas R. K. veikė prisidengdamas savo motina E. K. kaip fiziniu asmeniu, tačiau būdamas realia sudarytų sandorių šalimi, vykdytoju, piniginių lėšų tvarkytoju, darytina išvada, kad R. K. turėjo realių finansinių galimybių skolinti pinigines lėšas atsakovėms J. J. ir K. K., tuo sudarant joms galimybę įsigyti ginčijamus žemės sklypus. Vis dėlto, ši aplinkybė pati savaime nelaikytina R. K. kaip jungtinės veiklos sudėtine dalimi – finansiniais įnašais, įsigyjant su atsakove J. J. žemės sklypus, nes byloje esančiais bankų sąskaitų išrašais nustatyta, kad atsakovės grąžino ieškovui jo paskolintas pinigines lėšas. Taip pat skundžiamo sprendimo 22 lapo penktos pastraipos šeštame punkte nurodyta, kad byloje atsakovės nepateikė neginčytinų įrodymų apie sumokėjimą konkrečių piniginių sumų ieškovui R. K. už jo atliktus pavedimus pagal konkrečius žemės sklypus, nors teigė, kad į E. K. sąskaitą pervestose sumose yra sumokėjimai R. K. už atliktus pavedimus atsakovių interesais (J. J. tvirtino nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. gruodžio 31 d. į E. K. sąskaitą banke pervedusio 24 000 Lt už tarpininkavimą ir dokumentų tvarkymo paslauga). J. J. kategoriškai tvirtino, kad ji iš R. K. pinigų nesiskolino, nes jis jų neturėjo, priešingai – pati jam skolino. Teismas, remiantis byloje esančiais banko atsiskaitomųjų sąskaitų išrašais, padarė išvadą, kad J. J. ir R. K. vienas kitam skolino pinigus, nors ieškovas nurodė, kad paskolos santykiai juos siejo tik iki bendro gyvenimo pradžios. Šie teiginiai yra patvirtinti byloje pateiktomis paskolos sutartimis. Tačiau daugiau jokių įrodymų apie didelių sumų pavedimus, kurie būtų CK nustatyta tvarka įforminti kaip paskolos teisiniai santykiai visiškai nėra. Atsakovė nepateikė į bylą rašytinių ar notaro patvirtintų paskolos sutarčių. Pažymėtina, jog J. J., dirbdama valstybės tarnyboje, privalėjo deklaruoti tiek paskolų suteikimą, tiek jų grąžinimą, tačiau paskolų nėra deklaravusi. J. J. teismui paaiškino, kad didžioji dalis jos R. K. į E. K. banko sąskaitą pervestų lėšų buvo pinigai, skirti ginčo sklypų pirkimui ir atsiskaitymui su R. K. už jo tarpininkavimo paslaugas. Logiškai ydinga ir negali būti laikoma pagrįsta išvada, kad tas pats piniginis pavedimas būtų laikomas ir paskola arba skola, taip pat atsiskaitymu už perkamą sklypą bei už tarpininkavimo paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalis siejo tik paskolos teisiniai santykiai yra visiškai nepagrįsta, nelogiška ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

33.6. Vertindamas visus R. K. ir J. J. tarpusavio piniginius pavedimus kaip paskolos teisinius santykius, teismas privalėjo pasisakyti kodėl atmeta atsakovės teiginius, jog pavedime nurodydama „paskola“ arba „skola“ ji atsiskaitinėjo su R. K. pagal pirkimo–pardavimo sutartis. Nors J. J. savo paaiškinimuose kategoriškai teigė, kad ji pavedimais atsiskaitė su R. K. pagal jo sudarytus sandorius, nei viename iš jos pavedimų nėra nurodyta, kad pinigai yra skirti konkretaus sklypo pirkimui ir / ar atsiskaitymui už tarpininkavimą. Jokie konkretūs duomenys, kurie leistų identifikuoti paskolos teisinius santykius taip pat nenurodyti. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad sumą pagal kiekvieną ginčo sklypą ji pervedė R. K., tačiau nei viena iš pervestų sumų nesutampa su sklypo pirkimo – pardavimo kaina, didelė dalis sumų nesutampa ir laike, pvz. 2013 m. gegužės 30 d. pirkti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) šiam pirkimui atstovavo R. K., dėl to J. J. sklypų pirkimui į E. K. sąskaitą 2013m. gegužės 29 d. pervedė 4 000 Lt avansą ir 2013 m. gegužės 30 d. dar 4 000 Lt. Po to birželio mėn. pervedė į E. K. sąskaitą 5 000 Lt kaip už suteiktas paslaugas perkant sklypus. Tačiau nurodytomis datomis atsakovės atliktų pavedimų į E. K. banko atsiskaitomąją sąskaitą paskirtis „paskola“, o ne avansas ar atsiskaitymas už paslaugas. Šiuo atveju yra situacija, kai ieškovas teigė, jog jo su J. J. tuo metu jokie paskolos teisiniai santykiai nesiejo, atsakovė J. J. nurodė, jog konkreti suma yra atsiskaitymas su R. K. už jo atliktas paslaugas (nors įgaliojimuose nurodyta, kad paslaugas teikia neatlygintiniai), t. y. abiems šalims neigiant paskolos teisinius santykius. Vadinasi pirmosios instancijos teismas vien tik iš pavedimo paskirties „paskola“ padarė išvadą, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Toks vertinimas visiškai prasilenkia su CPK 176 ir 185 straipsnių nuostatomis. Kaip minėta, 2011 m. J. J. ne tik pasirašė su R. K. skolos raštelį, bet ir sugebėjo jį išsaugoti iki ginčo bylos, nepaisant to, jog kaip ji pati teigė, jog buvo visiškai atsiskaityta, vėliau didelėmis sumomis neva skolino pinigus R. K., bet paskolos sutarčių jau nerašė, taip pat R. K. suteiktų ar gautų iš jo paskolų VMI nedeklaravo, nors paskolų teisiniai santykiai su kitais asmenimis jos pateiktose VMI deklaracijose atsispindi. Pažymėtina, kad R. K. elgėsi lygiai taip pat – iš jo valdomos E. K. atsiskaitomosios sąskaitos 2013 m. buvo atlikti pavedimai į J. J. sąskaitą, įvardinti kaip „paskola“ bendrai 95 000 Lt, nors nei viena iš šalių jokių pretenzijų dėl paskolų ar palūkanų mokėjimo, atsiskaitymo ir panašiai niekada viena kitai nereiškė, o „paskolos“ ir „skolos“ sumų pavedimai visiškai nesutampa. Be to, teismas abstrakčiai pasisakė dėl paskolos teisinių santykių, tačiau konkrečiai jų neįvertino – negali būti nekonkretizuota paskola be datos ir sumos ir lygiai taip pat nekonkretizuotas skolos atidavimas, o nekonkretizuota teismo išvada yra tik prielaida. Teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis ir nepatikrintais faktais.

33.7. Teismas visiškai neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą ir tai taip pat lėmė neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 178 straipsnis). Absoliučiai didžioji dauguma sandorių dėl ginčo žemės sklypų buvo sudaryti atsiskaitant grynais pinigais, kai R. K., atstovaudamas J. J., ne tik sudarė sutartis, bet ir grynais pinigais sumokėjo tiek avansą tiek visą sklypo kainą, ginčo byloje dėl to nebuvo. Tuo tarpu kad J. J. būtų perdavusi pinigus R. K. konkretaus žemės sklypo įgijimui, jokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Todėl aplinkybė, jog R. K. sumokėjo už įgyjamus žemės sklypus asmeninėmis lėšomis, turi būti vertinama kaip visiškai įrodyta, ypač atsižvelgiant į teismo teiginį apie tai, kad pavedimais šalys tik sprendė tarpusavio paskolų suteikimo ir atidavimo klausimus. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų J. J. teiginius apie tai, kad ji pagal R. K. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis su R. K., kaip sumokėjusiu sklypo kainą pardavėjui, būtų atsiskaičiusi. Šių aplinkybių ir ieškovo argumentų teismas iš viso nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Aptarti įrodymai yra itin svarbūs ir sudaro vienareikšmišką pagrindą teigti, jog sugyventiniai atliko pavedimus į vienas kito naudojamas banko atsiskaitomąsias sąskaitas, nenurodydami konkretaus tikslo pagal poreikį, o įvardindami pavedimus „skola“ arba „paskola“, savo bendrai ūkinei komercinei veiklai vykdyti ir konkretūs šiai veiklai vykdyti reikalingi mokėjimai niekaip negali įtakoti bendros veiklos rezultato padalijimo principų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. ir J. J. siejo tik paskolos teisiniai santykiai, yra nelogiški, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams ir šališkai interpretuojantys faktines aplinkybes. Suabsoliutindamas atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų reikšmę, kaip paneigiančių byloje Nr. e2A-486-252/2019 teismo padarytas prejudicines išvadas, buvo padaryti grubūs proceso teisės normų pažeidimai, dėl ko neteisingai išspręsta byla.

33.8. Teismas visus byloje esančius įrodymus vertino izoliuotai, nesiedamas jų tarpusavyje ir nevertindamas jų kompleksiškai. Teismo išvada, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai yra nepagrįsta, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie konkrečių paskolos teisinių santykių egzistavimą, išskyrus dvi paskolos sutartis, šalių sudarytas iki bendro gyvenimo pradžios (2011 m. rudens). Aktualiu bylai laikotarpiu (nuo 2011 m. rudens iki 2017 m. pavasario), kai šalys pervedinėjo viena kitai itin dideles pinigų sumas, viršijančias 100 000 Lt, nebuvo sudarytų paskolos sutarčių, jokios sumos kaip suteikta ar gauta paskola nebuvo deklaruotos VMI, nors tokią pareigą J. J. turėjo ir kitiems asmenims suteiktas / gautas paskolas deklaravo. J. J. kategoriškai neigė, jog kada nors yra skolinusis pinigų iš R. K. ir nurodė, jog tam tikros sumos, kurios buvo įvardintos kaip „paskola“ arba „skola“ buvo skirtos R. K. atsiskaityti su žemės sklypų pardavėjais bei kaip atlygis jam už atstovavimo paslaugas, tačiau nei viename iš pavedimų tokia J. J. valia neatsispindi ir jokiais rašytiniais įrodymais nėra pagrįsta, taigi, t. y. tik suinteresuotos bylos baigtimi šalies pozicija. Šalių paskolos teisiniai santykiai nesiejo. Šalių pavedimai, įvardinti kaip „skola“ arba „paskola“, buvo atliekami ir tuo metu, kai nei J. J. nei E. K. vardu nebuvo įgyjami žemės sklypai ar bet koks kitas turtas, leidžia manyti, kad sugyventiniai pervedinėjo lėšas vienas kitam pagal poreikį, spręsdami einamuosius savo reikalus, o tai kaip tik ir patvirtina jų bendrą ūkio vedimą. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis įgytų žemės sklypų buvo apmokėta grynais pinigais R. K., jis dalyvavo sandoriuose kaip J. J. arba kaip pardavėjo atstovas sudarydamas sutartis, jis nuolat teikė paraiškas NMA dėl išmokų gavimo, egzistuoja visos faktinės aplinkybės, įrodančios R. K. prisidėjimą asmeninėmis lėšomis bei asmeniniu darbu prie bendros jungtinės veiklos dėl ginčo žemės sklypų įgijimo.

33.9. Teismas pažeidė materialinės teisės normas. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, tai dalyvavimas, siekiant bendro ūkinio tikslo, gali būti darbas bendrame ūkyje. Byloje turime labai aiškius nepaneigiamus Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. e2A-486-252/2019 nustatytus faktus, jog šalys buvo sugyventiniai ir kartu vykdė ūkinę komercinę veiklą, kuri šiuo atveju ir negali būti vertinama kitaip nei jungtinė veikla, sukurianti bendrąją nuosavybę. Ar kiti, Panevėžio apygardos teisme nagrinėtoje byloje neaptarti žemės sklypai buvo įgyti visiškai kitomis aplinkybėmis, t. y. ne bendros ūkinės komercinės veiklos pagrindu, teismas nesiaiškino ir nenagrinėjo. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Aptaręs byloje surinktus įrodymus, teismas skundžiamo sprendimo 23 lapo paskutinėje pastraipoje nurodė, kad pagal byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad labiau tikėtina buvus tarp R. K. ir J. J. bendro gyvenimo 2011– 2017 metais kartu susidėjus modelį. Tačiau nepaisant to, teismo vertinimu, ieškovo R. K. ir atsakovės J. J. banko pavedimai vienas kitam patvirtina nuolatinį ir itin didelių piniginių sumų skolinimą ir grąžinimą vienas kitam nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2017 m., dėl to tarp jų buvo pasitikėjimo vienas kitu santykiai, tačiau nuolatinis tarpusavio atsiskaitymas, t. y. skolų grąžinimas neleido teismui daryti išvados, kad jų gaunamos ir išleidžiamos piniginės lėšos, o tuo pačiu ir vykdyta ūkinė komercinė veikla, įsigyjant miško paskirties žemės sklypus ir juose įveisiant mišką, buvo bendrai vykdyta veikla. Dėl izoliuotai vienas nuo kito, o ne įrodymų viseto neteisingo ir šališko įrodymų vertinimo jau pasisakyta, todėl ieškovės tai kas išdėstyta nekartoja.

33.10. Byloje kilęs ginčas dėl įgyto ir atsakovės vardu registruoto turto (žemės sklypų) teisinio statuso, t. y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Pagal kasacinio teismo praktiką tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK Ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes. Šiuo atveju šalys gyveno bendrai susidėję, R. K. turėjo itin didelį J. J. pasitikėjimą bei plačius įgaliojimus ir jų pagrindu veikė teikdamas paraiškas NMA, asmeniškai sudarė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius, turėjo pakankamai lėšų ir teismo manymu paskolos forma skyrė jas sklypų įsigijimui, vis dėlto nelaikė nei R. K. darbo nei jo panaudotų lėšų pakankamais įrodymais bendros ūkinės veiklos konstatavimui. Teismas, beje, nepasisakė dėl ieškovo argumento, jog visos sugyventinių pajamos, gautos iš bendros sugyventinių veiklos įgyjant žemės sklypus ir teikiant prašymus bei už tai gaunant NMA paramą yra bendros jų veiklos pajamos, nepriklausomai į kurio iš jų sąskaitą jos buvo pervedamos. Teisiškai nereikšmingi šiuo atveju faktai, jog dėl keleto sklypų įsigijimo notarines sutartis sudarė ne ieškovas, o atsakovė asmeniškai (tuo atveju R. K. atstovavimo pardavėją). Visi ginčo sklypai šalių buvo įgyti bendrai ūkinei veiklai, todėl nepriklausomai nuo to, kuris iš sugyventinių sudarė konkrečią pirkimo – pardavimo sutartį, tai buvo jų abiejų bendra ūkinė – komercinė veikla, o šios veiklos pasėkoje įgytas turtas yra bendras dalintinas turtas. Atsakovė neįrodinėjo, jog kažkuris iš ginčo turto objektų buvo įgytas visiškai kitokiam skirtingam nei visi kiti sklypai tikslui. Pažymėtina, kad net kategoriškai neigdama iš principo bet kokią bendrą veiklą, savo paaiškinimuose nagrinėjant bylą iš esmės atsakovė vis dėlto pripažino, kad iš V. G. įgyti sklypai (duomenys neskelbtini) viensėdijoje (dėl kurių įgijimo pasisakė Panevėžio apygardos teismas) buvo reikalingi abiems – neva R. K. tik miškui iškirsti, bet ir šis pripažinimas rodo abipusį šalių interesą ir bendrą veikimą. Teismas visiškai nevertino ir atsakovės baigiamojoje kalboje akcentuotų aplinkybių, jog dėl savo darbo pobūdžio ji pati negalėjo užsiimti miško kirtimu, nes tokiu būdu būtų supainiojusi viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje reikalavimus, akivaizdu todėl kai sklypai buvo su kertamu mišku, jie buvo perkami E. K. vardu ir (J. J. ar jos bendradarbiams išdavus leidimą kirsti mišką) keleto dienų laikotarpyje perleidžiami kitiems asmenims. J. J. turėjo aiškiai išreikštą interesą vykdydama ūkinę – komercinę veiklą naudotis ir R. K. galimybe forminti sandorius E. K. vardu miško iškirtimui, nes pati tokios teisės siekdama išsaugoti savo darbo vietą, neturėjo.

33.11. Pripažinęs ieškovo ir atsakovės buvusius 2011–2017 metų laikotarpiu tarpusavio santykius kaip atitinkančius sugyventinių tarpusavio bendro gyvenimo kartu susidėjus teisinius santykius, teismas atmetė ieškovo R. K., jo teisių perėmėjų, teiginius, o tuo pačiu ir ieškinio reikalavimus, kad nurodytu laikotarpiu atsakovės J. J. ir K. K. asmeninės nuosavybės teise įgyti ginčo žemės sklypai yra atsakovių J. J., K. K. bei R. K. bendro gyvenimo ir iš to kilusio susitarimo ir siekimo rezultatas, šiuos žemės sklypus įsigyti kartu, tačiau atsakovės J. J. vardu, nes nurodyti ieškovo R. K. ir atsakovių J. J. ir K. K. veiksmai atitinka atstovimo teisinius santykius, t.y. atsakovių teisę sudaryti sandorius per atstovą (CK 2.132–2.151 straipsniai). Visų pirma teismas bendrą gyvenimą jau konstatavo, todėl ši išvada yra visiškai apsimestinė ir atsieta nuo teismo nustatytų aplinkybių, padaryta ignoruojant įrodymų visetą. R. K. kėlė skelbimus į vietos laikraštį tokiu būdu pats ieškodamas parduodamų sklypų, jis asmeniškai sudarė sklypų pirkimo– pardavimo sandorius, asmeniškai atsiskaitydavo grynais pinigais su pirkėjais, teikė visas paraiškas NMA dėl išmokų gavimo ir šie veiksmai buvo ne vienkartiniai, o tęstiniai, apėmę itin daug atskirų veiksmų ir gerokai išeinantys už įprastinio atstovavimo ribų, rodantys visiškai asmenišką R. K. interesą ir jo itin aktyvų veikimą.

33.12. Teismo vertinimas, kad R. K. veikė tik kaip atstovas ir tokia jo veikla nesietina su bendra ūkine komercine veikla įgyjant žemės sklypus ir gaunant iš jų naudos per NMA paramą yra formalus ir atsietas nuo kitų teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Tuos veiksmus, kuriuos atliko R. K., neturėdamas notariškai patvirtino įgaliojimo, jis net nebūtų galėjęs atlikti, įgaliojimas buvo būtina sąlyga bendrai jungtinei veiklai vykdyti. Kaip aiškino pati J. J., dirbdama valstybės tarnyboje visą darbo dieną ji objektyviai neturėjo galimybės vykti apžiūrėti sklypų, derėtis su pardavėjais, darbo metu vykti forminti sandorių pas notarą ir pan., nes ši veikla reikalauja ir didelių laiko sąnaudų. Taigi, siekiant realizuoti ūkinės komercinės veiklos tikslus, R. K. įnašas į bendrą veiklą buvo itin didelis, o J. J. neatliko praktiškai jokių veiksmų (kurie būtų patvirtinti byloje esančiais įrodymais), susijusių su žemės sklypų įsigijimu ar tuo labiau su NMA išmokomis.

33.13. Ieškovės akcentuoja, kad bendrą jungtinę veiklą reglamentuojančios normos numato, jog partneriai gali veikti tiek sutarties tiek įgaliojimo pagrindu (CK 6.972 straipsnio 2 dalis), todėl įgaliojimų R. K. išdavimas nepaneigia jungtinės veiklos fakto, o priešingai – jį patvirtina. Atitinkamai teismo išvada, jog šalis siejo tik atstovavimo santykiai ir tai paneigia bendrosios jungtinės veiklos vykdymą, yra nepagrįsta.

33.14. Teismas skundžiame sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. K., E. K. paskolintos atsakovėms J. J. ir K. K. piniginės lėšos, kurių dalis galėjo būti panaudotos įsigyti kažkuriuos žemės sklypus ar jų dalis, jiems (R. K., E. K.) buvo sugražintos. Atsakovėms J. J. ir K. K. sugrąžinus R. K. bei E. K. jų paskolintas pinigines lėšas, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ginčo žemės sklypai yra įgyti kooperuojant R. K. bei atsakovių J. J. ir K. K. bendras lėšas.

33.15. Teismas visiškai nekonkretizavo ir nenustatė konkrečių paskolos teisinių santykių buvimo, bet padarė prielaidą. Teismas ignoravo ieškovo argumentus apie tai, kad už ginčo sklypus buvo visiškai atsiskaityta dauguma atvejų grynais pinigais ir juos pardavėjui sumokėjo R. K., sudarydamas sutartis, o faktą, kad R. K. turėjo lėšų teismas nustatė. Atsakovė J. J. nepateikė į bylą nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, jog ji perdavė pinigus R. K., kad šis atsiskaitytų pagal pirkimo–pardavimo sutartis. Todėl ieškovo teiginys, jog jis atsiskaitė su ginčo sklypų pardavėjais būtent savo lėšomis grynais pinigais, kurie skirti bendrai su J. J. veiklai vykdyti, yra visiškai įrodytas.

Žemesnės instancijos teismas

33.16. Teismas padarė išvadą, kad nuo 2015 m. matomas pervedamų ar gaunamų piniginių lėšų sąskaitoje didelis sumažėjimas. R. K. finansinės galimybės nuo 2015 m. kasmet mažėjo, o 2017 m. labai stipriai sumažėjo gaunamos pajamos, pastovias pajamas sudarė gaunamos socialinės išmokos, labai sumažėjo ir R. K. pirkimų parduotuvėse apimtys, nuo sąskaitos nurašomos piniginių lėšų sumos, tačiau R. K. iki pat ieškinio padavimo, o ir vėliau neteigė, kad atsakovės J. J. ir K. K. jam skolingos už žemės sklypų įsigijimą, todėl teismas sprendė, kad ieškovas R. K., atsakovės J. J. ir K. K. yra atsiskaitę tarpusavyje pagal jų vykdytus banko pavedimus ir tarpusavio piniginių lėšų skolinimo / grąžinimo sandorius 2011–2017 metų laikotarpiu. Ieškovės pažymi, kad šių teiginių teismas nesusiejo su kitais byloje esančiais įrodymais. Aptariamu laikotarpiu, kuriuo smarkiai sumažėjo R. K. pajamos, nebuvo įgyjami ginčo žemės sklypai. Sugyventinių pajamas sudarė išmokos iš NMA, joms sumažėjus, sumažėjo ir R. K. pajamos, pirkimai J. J. vardu.

33.17. Teismo padarytos išvados dėl J. J. testamentų reikšmės yra faktinių aplinkybių nepagrįsta interpretacija, nes lygiai taip pat galima teigti, jog J. J. testamentu paliko savo turtą R. K. ir jo dukroms, nes manė, jog R. K. to turto dalis priklauso. Teismo teiginys, jog R. K. turėjo galimybę reikalauti, kad ginčo sklypai būtų perregistruoti jo vardu prieštarauja kasacinio teismo praktikai, numatančiai, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se (savaime) nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Lygiai tas pats pasakytina apie konkrečius sandorius. Akivaizdu, kad kol šalis siejo geri santykiai, nebuvo būtinybės reikalauti, kad sandoriai būtų forminami kitaip. Aplinkybes, kodėl žemė nebuvo įgyjama R. K. vardu, pagrįstomis pripažino teismas byloje Nr. e2A-486-252/2019. E. K. vardu įgyjami sklypai miško iškirtimui buvo nedelsiant perleidžiami toliau (ir J. J.), siekiant nesukelti papildomų įtarimų dėl E. K. veiklos. Todėl teismo teiginiai apie tai, kokius veiksmus R. K. galėjo atlikti gyvendamas kartu su J. J. bendros jungtinės veiklos įteisinimui, neturi jokios teisinės reikšmės ir yra nepagrįstos prielaidos. Teismui nustačius, jog R. K. ir J. J. 2011–2017 metų laikotarpiu buvo sugyventiniai, byloje Nr. e2A-486-252/2019 konstatuota, jog žemės sklypų, unikalūs numeriai: 8230-0007-0171, 4400-4886-5212, 4400-4890-7224, Nr. 4400-4886-3494 ir 4400-4886-2875 įgijimas buvo sugyventinių bendrai vykdyta ūkinė komercinė veikla, konstatavus, kad abu sugyventiniai turėjo pakankamai lėšų ginčo žemės sklypų įgijimui, o piniginiai tarpusavio pervedimai nebuvo individualizuoti, R. K. atliko didžiąją dalį veiksmų įgyjant sklypus bei teikiant paraiškas NMA išmokoms gauti pagal neatlygintinus generalinius įgaliojimus, egzistuoja absoliučiai visos faktinės aplinkybės, jog konstatuoti bendrą ūkio vedimą ir sukurtos bendros nuosavybės pripažinimą. Taigi teismas padarė visiškai neteisingas išvadas, vertindamas sugyventinių bendro gyvenimo ir bendros veiklos tikslus, tokiu būdu pažeidė imperatyvias CK 1.5, 6.971 ir 6.972 straipsnių nuostatas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

33.18. Dėl apsimestinio sandorio ieškovas teigė, kad R. V. ir K. K. sudarytas 2012 m. gruodžio 21 d. sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris dėl 10,19 ha, dėl vienos iš sandorio šalių – pirkėjos, yra apsimestinis, nes skirtas kitam sandoriui pridengti, t. y. nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti apsimestine dėl subjekto. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė tuo pačiu pagrindu kaip ir dėl sandorių su J. J. – neva įgaliojimas ir sandorio sudarymas apėmė atstovavimo santykius, o pinigai buvo paskolinti ir atiduoti, todėl tai yra paskolos teisiniai santykiai, nereiškiantys bendros su K. K. veiklos. Tačiau bendros su K. K. veiklos ieškovas niekada ir neįrodinėjo, ginčijamas sandoris, ieškovo manymu, yra apsimestinis dėl subjekto. Ir šį apsimestinumą itin akivaizdžiai parodo K. K. atsiskaitomosios sąskaitos išrašas, kurį teismas neindividualizuodamas vertino, kaip įrodantį paskolos teisinius santykius. Tačiau tokią išvadą galima padaryti tik ignoruojant konkrečius įrašus. Šiuo atveju ginčo sutartį su R. V. sudarė R. K., jis surado ir apžiūrėjo sklypą, suderėjo kainą ir pasirašė sutartį K. K. vardu bei sumokėjo už sklypą iš asmeninių lėšų. Būtent R. K. tvarkė visus dokumentus, susijusius su NMA mokamomis išmokomis. Dar iškalbingiau atrodo K. K. atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašas (dok. reg. Nr. 6635). K. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių paskolų sutarčių su E. K. ar R. K. nebuvo sudariusi, bet mokėjimus R. K. nurodė kaip skolos grąžinimą. K. K. 2013 m. vasario 14 d. iš UAB Lumeda buvo gavusi 8 000 Lt pavedimą už statų mišką ir tą pačią dieną ji pervedė į E. K. sąskaitą 8 00 Lt kaip skolos grąžinimą. K. K. 2013 m. rugsėjo 30 d. už miško sklypą gavo 90 000 Lt ir tą pačią dieną išėmė grynais pinigais 31 000 Lt, o 5 000 Lt pervedė kaip skolos grąžinimą E. K., dar po keleto dienų atliko pavedimus 15 000 Lt ir 20 000 Lt pavedimus kaip skolos grąžinimą J. J.. 2013 m. spalio 8 d. gavo iš UAB „Kestarolis“ 60 000 Lt, kuriuos po keleto dienų pervedė į E. K. ir J. J. banko sąskaitas. Iš K. K. banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenų galima daryti išvadą, jog visi sandoriai, kuriais buvo parduodama žemė arba miškas, buvo akivaizdžiai apsimestiniai, sudaryti tik dėl akių, nes gautus pinigus K. K. nedelsiant atiduodavo J. J. ir R. K. per E. K. vardu atidarytą banko atsiskaitomąją sąskaitą, atlikdama pavedimus arba grynais pinigais. Ir tai nebuvo paskolos teisiniai santykiai, kuriuos K. K. neigė. Pavyzdžiui, 2015 m. vasario 13 d. gavusi 2 958,34 Eur sumą iš NMA įmoką už pirmą apželdinimą mišku jau po keleto dienų nurodytus (gautus) pinigus pervedė J. J. kaip pavedimą. Nėra ir negali būti logiškų paaiškinimų, kurie paneigtų ieškovo teiginį apie K. K. vykdytus apsimestinius sandorius, bet skundžiamo sprendimo 28 lapo 4 punkte pasisakyta, kad atsakovė K. K. teigė, kad už sklypą ji sumokėjo tėvo paskolintais pinigais, o ieškovas R. K. tvirtina, kad jis sklypą nupirko iš savo lėšų, t. y. bylos šalių parodymai visiškai priešingi, o objektyvių, abejones nekeliančių įrodymų byloje nėra, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas R. K., jo teisių perėmėjos neįrodė, kad ginčijamu sandoriu įsigytas iš R. V. žemės sklypas buvo apmokėtas R. K. lėšomis. Ieškovių nuomone, teismo padaryta išvada, jog R. K. paskolino pinigus K. K., o ji juos atidavė, visiškai neatitinka byloje surinktų įrodymų ir niekaip nesusijusi su faktinėmis bylos aplinkybėmis.

33.19. Teismas nevertino ir ieškovo argumento, jog šalys ginčijamu sandoriu siekė apeiti ne ribojimą maksimaliam žemės kiekiui, bet tiesiogiai su žemės kiekiu susijusiam ribojimui gauti NMA išmokas. 2012 m. galiojusio Žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 3D-59 Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo 50 p. buvo numatyta, kad „Parama skiriama nepažeidžiant valstybės pagalbos reikalavimų, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5). Pareiškėjui per trejų fiskalinių metų laikotarpį pagal bet kurią paramos schemą teikiama pagalbos bendra suma negali viršyti 690 560 Lt. Jei pareiškėjui / paramos gavėjui per einamuosius ir praėjusius dvejus fiskalinius metus teikiama de minimis pagalbos bendra suma pagal bet kurią paramos schemą viršija 690 560 Lt sumą, tokiu atveju parama einamaisiais fiskaliniais metais neišmokama. Beje tai taip pat paaiškina smarkų žemės sklypų įsigijimo sumažėjimą vėlesniais metais. Hiperbolės trajektorija 2012 m. įgiję žemės sklypus sugyventiniai suprato, kad didinant žemės kiekį to paties asmens vardu ši riba gali būti labai greitai pasiekta, todėl siekdami gauti pajamas kaip NMA išmokas, jie įgijo ginčo sklypą K. K. vardu. Šis sprendimas pasiteisino – kaip matome iš K. K. atsiskaitomosios sąskaitos, visas gautas lėšas ji nedelsiant atiduodavo tikriesiems savininkams. Tiek ieškovui tiek atsakovei K. K. neigiant buvusius paskolos santykius, neesant jokių rašytinių įrodymų apie itin didelės sumos paskolos sudarymo aplinkybes, teismo išvada apie tai, kad šalis siejo paskolos santykiai yra visiška interpretacija, neturinti su byloje surinktais įrodymais nieko bendra ir akivaizdžiai patvirtinanti teismo sprendimo šioje dalyje nepagrįstumą.

Atsiliepimas

34. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė J. J. prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

34.1. Pirma, dėl reikalavimų atsakovei J. J.:

34.1.1. J. J. nepripažįsta, jog gyveno su R. K. faktinėje santuokoje, o tik kartu leido laisvalaikius. Su ieškovo artimiausiais giminaičiais susipažino dėl to, nes turėjo verslo ryšių. Šalių turtas buvo atskirtas, abu vedė atskirus ūkius, niekada neplanavo gyventi kartu ir niekada neturėjo tikslo įsigyti bendrą turtą. Draugystė tęsėsi apie penkerius metus ir visą laiką ieškovas ir atsakovė gyveno atskirai, tuo pat metu J. J. susitikinėjo su kitais vyrais ir R. K. susitikinėjo su kitomis moterimis. R. K. ir J. J. turėjo intymių santykių, tačiau niekada nesiekė sukurti šeimos, neketino susituokti, bendrų vaikų neturėjo. Taigi abu buvo nepriklausomi vienas nuo kito. R. K. turėjo laisvo laiko ir galėjo vykdyti J. J. pavedimus, veikdamas pagal išduotą įgaliojimą ir už tai gaudavo atlygį. Tai, kad J. J. ir R. K. turtas buvo atskirtas, aiškiai matyti skundžiamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių: žemes sklypų įsigijimo ir pardavimo atskirai J. J. vardu, gautų lėšų panaudojimas J. J. poreikių tenkinimui, įsigytu J. J. vardu žemės sklypų realus mano naudojimas mano vykdomoje komercinėje ūkinėje veikloje. Atsiskaitymas su R. K. per jo motinos sąskaitą. R. K. turtas taip pat buvo atskirtas. Jis veiklą vykdė savo motinos E. K. vardu, valdė E. K. vardu atidarytą banko sąskaitą, jos vardu pirko ir pardavinėjo nekilnojamąjį turtą (žemės klypus ir mišką). E. K. sąskaitoje esančiais pinigais disponavo R. K.. Tarpusavio atsiskaitymai už suteiktas paskolas ir paslaugas patvirtina, kad J. J. ir R. K. turtas buvo atskiras. R. K., būdamas realus mamos vardu esančio nekilnojamojo turto (žemės sklypų) savininkas, prisidengdamas mamos vardu, sudarė su J. J. pirkimo–pardavimo, dovanojimo sandorius.

34.1.2. Už iš R. K. įsigytus žemės sklypus J. J. atsiskaitė, ši aplinkybė patvirtinta Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendime byloje Nr. 2-43-839/2019 ir Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. e2A-486-252/20l9. R. K. nebuvo jokių kliūčių nuo 2011 m. iki 2017 m. žemės sklypus įsigyti ir parduoti mamos E. K. vardu, tvarkyti jos sąskaitą ir prisidengti J. J. vardu nebuvo jokio realaus poreikio. R. K. nebuvo susitaręs su J. J. ir neišreiškė pageidavimo tapti jos vardu nupirktų žemės sklypų bendraturčiu. Visi žemės sklypai nuo 2011 m. iki 2017 m. buvo įsigyti iš J. J. asmeninių lėšų. Pirtį, kurioje gyveno R. K., J. J. statė 2016 m. pavasarį, iki to laiko sklype jokių statinių nebuvo. R. K. gyveno savo bute (duomenys neskelbtini), o pas J. J. atvykdavo tik į svečius. Byloje nėra nei vieno dokumento ar kitokio įrodymo, kad šalys gyveno kartu, kartu pirko maistą, kitus pirkinius, mokėjo kartu komunalinius ar kitus mokesčius. R. K. turėjo priklausomybę alkoholiui ir azartiniams žaidimams, dėl to J. J. nesiejo savo gyvenimo su R. K..

34.1.3. R. K. pirko miško paskirties žemės sklypus, iškirsdavo mišką ir žemę parduodavo be miško. J. J. įsigytuose žemės sklypuose vykdo asmeninę komercinę ūkinę veiklą, dėl to yra prisiėmusi asmeninius įsipareigojimus dėl miško auginimo ir priežiūros.

34.1.4. 2014 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), R. K. įteisino savo vardu, sudarydamas 2015 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartį Nr.797 su E. K.. Šių žemės sklypų bendraturtė yra ir J. J.. Akivaizdu, kad R. K. sudarinėjo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius mamos vardu ir perpardavimo tikslais nusipirktus žemės sklypus toliau parduodavo, o tuos žemės sklypus, kuriuos norėjo išlaikyti savo nuosavybėje, įsigijęs mamos vardu, vėliau perleisdavo savo nuosavybėn (sudarant su mama dovanojimo sandorius). Šie sandoriai kaip tik įrodo, kad R. K. nuo 2011 m. iki 2017 m. be J. J., mamos vardu, įsigijo žemės sklypus, kuriuos vėliau J. J. įsigijo savo vardu iš savo lėšų. Tokių sandorių sudarymas, taip pat įgyjant tuos pačius žemės sklypus bendrosios dalinės nuosavybės teise (konkrečiomis dalimis) R. K. ir E. K. vardu, bei atskirai mano vardu, patvirtina, kad sudaromais sandoriais buvo siekta aiškiai atriboti ir atskirti J. J. nuosavybę, nuo R. K. nuosavybės.

34.1.5. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. J. vardu nusipirkti žemės sklypai buvo naudojami R. K., kad jis gavo pajamų, kad su J. J. įsigytais žemės sklypais elgėsi kaip savininkas. Priešingai, byloje yra J. J. kaip žemės savininkės išduoti įgaliojimai, suteikę teisę R. K. atlikti tam tiktus veiksmus. Taigi, R. K. veikė kaip J. J. įgaliotinis atlikti tam tikrus veiksmus ir įgaliojimų pagrindu nuosavybės teisė negali atsirasti.

34.1.6. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybes teisės sukūrimas jungtines veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas: įnašus pinigais, kitu turtu arba dalyvavimą darbu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015). Panevėžio apygardos teismas atliko tinkamą įrodymų vertinimą, motyvuose pateikė išvadas dėl faktinių aplinkybių įgyjant kiekvieną turtą, nustatė faktines aplinkybes kad turtas įsigytas atsakovės asmeninėmis lėšomis ir vėliau naudojamas, kaip asmeninė nuosavybė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įsigyti žemės sklypai negali būti laikomi įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės su R. K. teise, nes tokio tikslo sudarant sandorius nebuvo.

34.1.7. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. e2A-486-252/2019 nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, tačiau kartu vertino ir šioje byloje pateiktus naujus įrodymus, taip pat J. J. ir R. K. banko sąskaitose buvusių pinigų judėjimus ginčijamų sandorių sudarymo kontekste.

34.1.8. Utenos rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-43-839/2019 nebuvo nustatyta, kad J. J. ir R. K. buvo sugyventiniai, o Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. e2A-486-252/2019 nustatyta aplinkybė, kad jie buvo sugyventiniai, visiškai nereiškia, kad J. J. vardu įsigytas nekilnojamasis turtas yra įsigytas kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kad vieno iš sugyventinių vardu įsigytas turtas būtų pripažintas bendra sugyventinių nuosavybe, ieškovės turėjo įrodyti, kad ginčo žemės sklypus buvo siekta įsigyti J. J. ir R. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kad sklypai įsigyti panaudojant bendras lėšas, kad buvo mūsų bendras tikslas veikti kartu, o šių aplinkybių ieškovės neįrodė. Dėl šios priežasties ieškovių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir laikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus yra teisiškai nereikšmingi.

34.1.9. Kasacinio teismo nuosekliai pažymėta, kad būtina aiškintis kiekvieno turto įsigijimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 543-695/2016), todėl ieškovių teiginiai, kad teismas neturėjo individualizuoti kiekvieno sandorio, neturėjo aiškintis kokiomis aplinkybėmis, kieno lėšomis įsigyti žemės sklypai, nes aš ir R. K. nepertraukiamai vykdėme bendrai komercinę ūkinę veiklą yra nepagrįsti.

Šalies argumentai

34.1.10. Ieškovių pozicija dėl įsigytų žemės sklypų, kito turto mano ir R. K. vardu, nuo 2011 m. iki 2017 m. yra nenuosekli. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bet kokie žemės sklypai įsigyti paminėtu laikotarpiu yra įsigyti bendrai, tačiau, kitas nurodytu laikotarpiu R. K. įsigytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Jeigu vadovautis tokia ieškovių logika, tai visas turtas įsigytas nesvarbu kieno vardu nuo 2011 m. iki 2017 m. yra bendra J. J. ir R. K. nuosavybė, dėl to ieškovės būtų pretendavusios tik į 1/2 dalį tuo metu įsigyto turto. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovės paveldėjo visą R. K. turtą, leidžia spręsti, kad ieškovės turtą, įsigytą R. K. vardu, paminėtu laikotarpiu, laiko jo asmenine nuosavybe. Todėl šioje civilinėje byloje ieškovės privalėjo įrodyti kiekvieno žemės sklypo įsigijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvimo faktą, tačiau tokių aplinkybių realiai neįrodinėjo ir rėmėsi tik tuo, kad J. J. ir R. K. vykdė bendrą komercinę ūkinę veiklą.

34.1.11. J. J. užsakymu 2015 m. UAB „Matavimai“ parengė kaimo plėtros žemėtvarkos projektą: „Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti (duomenys neskelbtini) rajonas. (duomenys neskelbtini) seniūnija. (duomenys neskelbtini) viensėdis, kurio savininkė J. J. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (po mano lėšomis 2018 metais atliktų kadastrinių matavimų: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ;(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). plotas 43.3800 ha.“ Projekto sprendiniams raštu pritarė sklypo bendrasavininkas R. K. pagal susitarimą, kad jis išsikirs mišką ir gaus pajamas, o aš kursiu savo asmeninio ūkio ūkininko sodybą. 2016 m. pavakarį J. J. savo kaip ūkininkės sodyboje pasistatė rąstinę pirtį ir ūkinį pastatą. Nors pirtis dar nebuvo įrengta, R. K. paprašė leisti jam pagyventi pirtyje, nes jo vieno kambario bute (duomenys neskelbtini) kartu gyvena ir jo motina E. K. bei asocialus, niekur nedirbantis brolis F. J., todėl kyla nepatogumų. R. K. pristatė statybinių medžiagų, už šias paslaugas J. J. atsiskaitydavo pavedimais arba grynais pinigais. Tai patvirtina išrašai iš J. J. banko sąskaitos. R. K. iki 2017 m. pradžios dažniausiai laiką leisdavo pirtyje kartu su L. U., pradėjo ypač dažnai girtauti, gadinti J. J. turtą, todėl buvo paprašytas išsikraustyti iš sodybos. R. K. atvykusiems policijos pareigūnams paaiškindavo, kad gali būti iškraustytas tik teismo sprendimu, grasino J. J. „užtampyti po teismus“. Prisidengdamas savo motinos E. K. vardu pateikė ieškinį Utenos apylinkės teismui dėl dviejų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pateikė ieškinį šioje byloje.

34.1.12. Ieškovės nurodo, jog J. J. vardu įgyti žemės sklypai buvo skirti ne jos asmeniniam individualiam naudojimui, o komercinei ūkinei veiklai vykdyti ir nuolatinėms pajamoms per NMA išmokas gauti, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo. R. K. niekada nesidomėjo ir nežinojo kiek ir kokiuose sklypuose įveista miško ir kokia veikla vykdoma sklypuose, kuriuose miškas neįveistas. Keletą kartų, suteikdamas man techninę paslaugą pagal įgaliojimą yra pateikęs mano užpildytas paraiškas NMA ir už šias suteiktas paslaugas su juo buvo atsiskaityta. Mišką J. J. įveisė dvejuose ginčo objekto sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. tiek, kiek pati savo darbu galėjo atlikti želdinių priežiūrą ir apsaugą. Kitus sklypus planavo apsodinti vėliau, kai sumažės darbų apimtys, bet pagal naują 2014–2020 metų kaimo plėtros programą miškus veisti tapo nuostolinga dėl ženkliai sumažėjusios paramos dydžio, todėl likusiuose sklypuose miško neįveisė. Didžiąją sklypų dalį naudoja visai kitai veiklai vykdyti, kurioje, kaip ir miško veisime, R. K. niekada nedalyvavo. Nuo pat įsigijimo pradžios visus sklypus prižiūri ir naudoja asmeniškai, t. y. šienauja pievas, gamina šieną, šienainį ir jį parduoda. Šių aplinkybių R. K. nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo eigoje nenurodė, žemės sklypais niekada nesidomėjo bei nedalyvavo jų ūkinėje veikloje.

34.1.13. Miškas įveistas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos I priedo Priemonių aprašymo 3 priemonę (kodas 223). Ieškovės nesuvokia, kad miško įveisimas ir miško atkūrimas yra visiškai skirtingos sąvokos, nesuprantama, kad už miško sklypų, kuriuose buvo iškirstas miškas, atkūrimą jokia NMA parama negali būti skiriama. J. J. 2017 m. gegužės 2 d. nupirkusi iš R. K. žemės sklypo dalį su iškirsiu mišku (duomenys neskelbtini) atkūrė kirtavietes 5,9 ha plote savo asmeninėmis lėšomis ir darbu, nes jokia parama iškirsto miško atkūrimui negali būti skiriama. Šiame žemės sklype J. J. ir R. K. turėjo absoliučiai skirtingus, tarpusavyje nesusijusius tikslus – R. K. siekė iškirsti mišką ir gauti pajamas, o J. J. – įkurti ūkininko sodybą, skirtą kaimo turizmo veiklai. J. J. 2012 m. vasario 1 d. nupirkusi iš R. K. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmiausia savo lėšomis atkūrė 0.7 ha ploto plyno kirtimo biržę, o po to likusioje sklypo dalyje, kur anksčiau miškas neaugo, įveisė mišką pagal 2007–2013 metų Kaimo plėtros programą. Ieškovėms net nėra žinoma, kad miškas laikomas įveistu ir programa laikoma įgyvendinta, kai septintais metais po miško įveisimo (jeigu miškas įveistas rudenį, veisimo metai neįskaitomi) Valstybinės miškų tarnybos specialistai įvertina želdinių kokybę, surašo pažymą ir ją pateikia NMA. Jeigu pažymoje išvada neigiama, visa paramos suma turi būti sugrąžinta. J. J. mišką įveisė savo lėšomis 2012 m. rudenį, 2013 m. gavo miško įveisimo išmoką. Nuo 2013 m. iki 2018 m. kasmet penkerius metus iš eilės gavo fiksuoto dydžio išmoką, skirtą miško priežiūrai ir apsaugai. Už šias lėšas pirkau repelentus apsaugai nuo žvėrių, sodinukus neprigijusių želdinių atsodinimui, pati atliko priežiūros ir apsaugos darbus. Išduotos pažymos apie miško įveisimą ir programa įgyvendinta 2019 m. rudenį. 2018 m. ir 2019 m. želdinių priežiūra ir apsauga atlikta iš J. J. lėšų (repelentų tepimas, nepageidaujamų medžių ir krūmų rūšių naikinimas, sodmenų papildymas).

Žemesnės instancijos teismas

34.1.14. Teismas nustatė, kad R. K. finansinės galimybės nuo 2015 m. stipriai sumažėjo. Ieškovės R. K. pajamų sumažėjimą bando sieti su J. J. gautomis išmokomis iš NMA. Tai yra prasimanymai. J. J. nuo 2013 m. iki 2018 m. už įveisto miško sklypus gavo tas pačias fiksuoto dydžio išmokas ir jos su R. K. pajamomis nieko bendra neturi. R. K., prisidengdamas savo motinos vardu, pirkdavo ir po to parduodavo miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties sklypus. Nuo 2014 m. pasikeitus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymui ir įvedus apribojimus (pvz., pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą sklypo kaimynui ir kt.) spekuliacija žemės sklypais tapo apsunkinta, būtent dėl šios priežasties ir sumažėjo R. K. pajamos.

Šalies argumentai

34.1.15. Ieškovės melagingai teigia, kad už absoliučią daugumą žemės sklypų su pardavėju atsiskaitė R. K.. Priešingai, didelės vertės bei didžiąją dalį sklypų (unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirko J. J. tiek pavedimais, tiek grynais pinigais. R. K. atstovavo J. J. tik perkant sklypus, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ir rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai ir išsamiai apibūdintos kiekvieno sklypo įsigijimo aplinkybės ir atsiskaitymo tvarka su sklypų pardavėjais. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad už bent vieną žemės sklypą atsiskaitė R. K. savo pinigais, ar kad J. J. neatsiskaitė su R. K. už iš jo nupirktus sklypus.

34.1.16. Ieškovės taip pat pateikė melagingus duomenis, kad atsakovė J. J. nepateikė į bylą nei vieno konkretaus dokumento, kuris patvirtintų, jog ji perdavė pinigus R. K. atsiskaitymui pagal konkrečią pirkimo pardavimo sutartį, pvz. tiek Utenos apylinkės teismo rūmų išnagrinėtoje byloje Nr. 2-43-839,219, tiek šioje byloje pateiktas 2017 m. balandžio 6 d. 2 182 Eur banko pavedimas iš J. J. sąskaitos į R. K. sąskaitą su aiškiu įvardinimu: avansas už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vs., kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos apeliacine tvarka išnarinėtoje byloje konstatuota, kad tarp J. J. ir R. K. sandoriai buvo realūs, teisėti bei galioja.

34.1.17. R. K. reikalavimu mokėjimo paskirtyje atsiskaitymai už žemės sklypus kaip buvo nurodomi kaip skola arba paskola, nes R. K. iki 2016 m. nebuvo įregistravęs jokios įmonės ar individualios veiklos, vykdė šešėlinę veiklą, siekė išvengti GPM ir kitų mokesčių valstybei mokėjimo. KB „Miško draugas“ direktoriaus A. R. paaiškinimu, 2016 m. iš įmonės sąskaitos buvo atlikti keli pavedimai į E. K. sąskaitą nurodant mokėjimo paskirtį „avansas už žemės sklypą“ arba „už tarpininkavimo paslaugas“, dėl šios priežasties R. K. pakliuvo į VMI akiratį, todėl 2016 m. įregistravo individualią veiklą.

34.1.18. R. K. suteiktos paskolos buvo trumpalaikės, o pajamų deklaracijos teikiamos VMI kartą per metus. Trumpalaikių paskolų deklaravimas nėra būtinas, nes jos grąžinamos iki gruodžio 31 d. Ilgalaikes paskolas, skirtas žemės sklypų įsigijimui, J. J. yra deklaravusi. 2014 m. gauta paskola iš D. K. dar negrąžinta. Sąskaitų išrašai buvo išreikalauti į nagrinėjamą bylą ieškovių prašymu.

34.1.19. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad abstraktaus turinio ranka rašyti testamentai gali būti įrodymas, kad J. J. turtas priklausė R. K.. Tokius pat testamentus J. J. rašė ir kitiems asmenims, pvz. V. M.. Tokių testamentų rašymas, priešingai negu teigia ieškovės, įrodo, kad visas turtas priklauso tik J. J., nes kitu atveju būtų surašytas testamentas būtent tam turtui, kuris galėtų priklausyti R. K., kurios pripažino, kad turtas priklauso J. J., nes laikė testamentus. J. J. yra testamentus parašiusi ir kietiems asmenim, nes vaikų neturi ir turtą gali palikti bet kam.

34.1.20. J. J. išdavė tik vieną leidimą miškui kirsti 2012-01-09 Nr. 065209 sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigus už statų mišką gavo R. K. į E. K. sąskaita. Leidimus miškui kirsti (duomenys neskelbtini) sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. pasirašė kaip miško sklypo bendraturtė, lygiai tokiomis pačiomis teisėmis kaip F. K. ir R. K.. Pinigai buvo pervesti į E. K. sąskaitą. Byloje jokių kitų leidimų miškui kirsti E. K. vardu nėra. Valstybinės miškų tarnybos leidimų miškui kirsti išdavimo sistemoje daugiau jokių leidimų nėra išduota nei E. K., nei R. K. vardu. Šį faktą J. J. teikia kaip tarnautoja, atsakinga už leidimų miškui kirsti išdavimą. R. K. parduodavo miško sklypus keleto dienų laikotarpyje, per tokį trumpą terminą įmanoma išduoti leidimą miškui kirsti dėl prieš tai būtinų dokumentų terminų parengimo: miškotvarkos projektų parengimo, derinimo, tvirtinimo, biržių atrėžimo, taksacinių duomenų patikrinimo natūroje ir kt.

34.1.21. Ieškovės teigia, kad visi sklypai įsigyti bendrai komercinei veiklai vykdyti, bet tų pačių sklypų dalis, įgytas tuo pačiu metu. esančius (duomenys neskelbtini) E. K., po to R. K. vardu laiko asmenine nuosavybe ir į dalytino turto sąrašų neįtraukia, bando pasidalinti tik man asmeninės teisės nuosavybe priklausantį turtą. Ši aplinkybė irgi aiškiai parodo, kad kiekvieno turtas įgytas atskirai už kiekvieno asmenines lėšas.

34.1.22. Atsakovės pritaria skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams dėl prejudicinio fakto taikymo instituto ir faktinių aplinkybių, ypač įrodinėjimo dalyko netapatumo su ankščiau išnagrinėta Utenos apylinkės teisme civiline byla.

34.2. Antra, dėl reikalavimų atsakovei K. K.:

34.2.1. 2012 m. gruodžio 21 d. sandorio šalimi yra K. K., o ne R. K.. R. K. veikė pagal K. K. išduotą įgaliojimą ir veikdamas įgaliojimo ribose sudarė kaip atstovas pirkimo–pardavimo sandori su R. V.. Šis sandoris sudarytas po 2011 m., kai neva R. K. ir J. J. buvo sugyventiniai ir vykdė bendrą ūkinę veiklą, todėl bet koks įsigytas turtas yra bendras. Tačiau, turtą, įsigytą nurodytu sandoriu, ieškovės prašo pripažinti ne bendra J. J. ir R. K., o tik R. K. nuosavybe.

34.2.2. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, kad mokėjimo pavedimai mano atlikti į E. K. ir J. J. sąskaitas patvirtina, kad K. K. buvo J. J. ir R. K. statytinė. Priešingai, K. K. banko pavedimai įrodo, kad ji buvo reali žemės sklypo įgijėja ir su žemės sklypu elgėsi kaip su savo nuosavybe. Iš žemės sklypo gavo pajamas. R. K. prie K. K. vykdomos veiklos, susijusios su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neprisidėjo. Šiuo metu K. K. šiame sklype toliau veiklą vykdo, jį naudoja ir gauna pajamas. Už R. K. suteiktas paslaugas, įsigyjant nuosavybės teise žemės sklypą, buvo visiškai atsiskaityta, tai patvirtina mokėjimo pavedimai. R. K., kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas, turėjo suprasti ir suprato, kad sandoris sudaromas K. K. vardu ir ji bus žemės sklypo savininkė. Iš savo įgaliotinio K. K. jokių piniginių pretenzijų negavo, taip pat R. K. nepretendavo į sklypą kaip savininkas, su žemės sklypu niekad nesielgė kaip savininkas, jo nevaldė, nenaudojo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

35. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamojo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė .

Dėl išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai

36. Ieškovės apeliaciniame skunde teigia, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-43-839/2019 (ir apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-486-252/2019) ginčo objektu buvę žemės sklypai, kuriuos R. K. pagal E. K. išduotą įgaliojimą perleido J. J. yra ir nagrinėjamos bylos objektas. Taip pat Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. e2A-486-252/2019 nustatyti prejudiciniai faktai, kad R. K. ir J. J. buvo sugyventiniai ir vykdė bendrą ūkinę komercinę veiklą ir šie faktai sukelia teisines pasekmes tiek civilinėje byloje Nr. 2-43-839/2019 (Nr. e2A-486-252/2019) dalyvavusiai J. J., tiek ir nedalyvavusiai K. K., vertinant tik su ja susijusį sandorį.

37. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-43-839/2019 buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis: i) E. K. bei J. J. sudarytas 2012 m. vasario 1 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. Pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypų, atitinkamai unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ii) E. K. ir J. J. sudarytą 2014 m. liepos 2 d. Dovanojimo sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat buvo prašoma taikyti restituciją, priteisiant ieškovui R. K. iš atsakovės J. J. penkių žemės sklypų, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinkamas dalis. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-839/2019 nurodyti ieškinio reikalavimai atmesti. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-486-252/2019 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

38. Nagrinėjamoje byloje ieškovo R. K. pateiktame ieškinyje nurodyta, kad šalims gyvenant kartu atsakovės J. J. vardu buvo įgyti šie žemės sklypai (27 vnt.), kurių unikalūs numeriai: 1) (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini), 4) (duomenys neskelbtini), 5) (duomenys neskelbtini), 6) (duomenys neskelbtini), 7) (duomenys neskelbtini), 8) (duomenys neskelbtini), 9) (duomenys neskelbtini), 10) (duomenys neskelbtini), 11) (duomenys neskelbtini), 12) (duomenys neskelbtini), 13) (duomenys neskelbtini), 14) (duomenys neskelbtini), 15) (duomenys neskelbtini), 16) (duomenys neskelbtini), 17) (duomenys neskelbtini), 18) (duomenys neskelbtini), 19) (duomenys neskelbtini), 20) (duomenys neskelbtini), 21) (duomenys neskelbtini), 22) (duomenys neskelbtini), 23) (duomenys neskelbtini), 24) (duomenys neskelbtini), 25) (duomenys neskelbtini), 26) (duomenys neskelbtini), 27) (duomenys neskelbtini). Nurodytus žemės sklypus ieškovas prašė teismo pripažinti R. K. ir J. J. bendrą jungtine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovių atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypų (5 vnt.), unikalūs numeriai: 1) (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini), 4) (duomenys neskelbtini), 5) (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Apeliaciniame skunde nėra kvestionuoja Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo dalis dėl civilinės bylos nutraukimo.

39. Taigi šioje byloje ginčo dėl pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe objektas yra žemės sklypai (22 vnt.), kurių unikalūs numeriai: 1) (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini), 4) (duomenys neskelbtini), 5) (duomenys neskelbtini), 6) (duomenys neskelbtini), 7) (duomenys neskelbtini), 8) (duomenys neskelbtini), 9) (duomenys neskelbtini), 10) (duomenys neskelbtini), 11) (duomenys neskelbtini), 12) (duomenys neskelbtini), 13) (duomenys neskelbtini), 14) (duomenys neskelbtini), 15) (duomenys neskelbtini), 16) (duomenys neskelbtini), 17) (duomenys neskelbtini), 18) (duomenys neskelbtini), 19) (duomenys neskelbtini), 20) (duomenys neskelbtini), 21) (duomenys neskelbtini), 22) (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų dėl atskirai (individualiai) kiekvieno ginčo žemės sklypo (CPK 178 straipsnis).

40. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad civilinėje byloje Nr. 2-43-839/2019 (ir Nr. e2A-486-252/2019) buvo sprendžiama dėl kitų atsakovių (J. J. ir K. K.) asmeninės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įgijimo aplinkybių. Tiek nurodytoje išnagrinėtoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsakovei J. J. parduotų ir dovanotų žemės sklypų, t. y. dėl analogiškų faktinių aplinkybių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

41. Taigi civilinėje byloje Nr. 2-43-839/2019 (ir Nr. e2A-486-252/2019) nustatyti faktai, susiję su E. K. bei J. J. sudarytomis 2012 m. vasario 1 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. Pirkimo–pardavimo sutartimis dėl žemės sklypų, atitinkamai unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. liepos 2 d. Dovanojimo sutartimi dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintini prejudiciniais tiek, kiek jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas, kuris yra reikšmingas nagrinėjami bylai. Tačiau pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2A-486-252/2019 (ir Nr. e2A-486-252/2019) ir nagrinėjamoje byloje teisės taikymo aspektu sprendžiami klausimai yra skirtingi. Išnagrinėtoje civilinėje byloje pasisakyta dėl sandorių, kurie buvo ginčijami kaip sudaryti pažeidžiant įgaliotojos E. K. turtinius interesus (turtas perleistas už mažesnę nei rinkos kainą ir padovanotas atstovui piktavališkai susitarus su kita sandorio šalimi J. J., egzistuojant interesų konfliktui ir esant imperatyviam draudimui sudaryti sandorius, nes atstovą R. K. ir turto įgijėją J. J. siejo faktiniai šeimos santykiai). Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl ginčo žemės sklypų pripažinimo ieškovo R. K. ir atsakovės J. J. bendrąja jungtine nuosavybe ir dėl bendrąją jungtine nuosavybe pripažintų ginčo žemės sklypų padalijimo ieškovui ir atsakovei.

42. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti šalių banko sąskaitų išrašai, kuriais įrodinėjamos aplinkybės dėl ieškovo R. K., veikusio motinos E. K. vardu, bei tarp šalių susiklosčiusių finansinių santykių (atsiskaitymų, tarpusavio vykdytų mokėjimų ir pan.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi buvusių sugyventinių banko sąskaitų duomenimis, nes civilinėje byloje Nr. e2A-486-252/2019 (ir Nr. e2A-486-252/2019) teismas nepasisakė dėl pinigų judėjimo buvusių sugyventinių banko sąskaitose aplinkybių, kadangi šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nebuvo nurodytos ir jomis šalys savo atsikirtimų negrindė.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendro gyvenimo nesusituokus metu įgyto turto padalijimo klausimus, aiškinimo ir taikymo

43. CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

44. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-121/2013).

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

46. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, jog nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

47. Apibendrinęs aptartą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 konstatavo, jog, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies, atsižvelgiant į išvardytus kriterijus.

48. Sugyventinių susitarimas įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (ar tokio susitarimo nebuvimas) gali būti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais, taip pat šalių paaiškinimais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).

49. Šiuo atveju ginčas sprendžiamas dėl sudarytų sandorių, dėl kurių savo argumentų, nei R. K. (miręs 2018 m. liepos 28 d.), nei o jo motina E. K. (mirusi 2018 m. gegužės 4 d.) pateikti negali.

50. Byloje nustatyta, jog R. K. ir J. J. susipažino 2011 m. kovo mėn. ir jų kai santykiai tęsėsi iki 2017 m. birželio mėn. Jie kelis metus atostogavo kartu: 2013 m. vyko į Kanarų salą, 2014 m. ir 2015 m. vyko į Egiptą bei turėjo intymių santykių (dėl šių aplinkybių ginčo nėra). R. K. ir J. J. buvo susipažinusi su jų artimiausiais giminaičiais, švęsdavo bendras šventes (J. J. pusbrolio S. K. jubiliejų, J. J. sesers dukros I. S. vestuves, E. K. gimtadienį, dalyvaujant R. K. dukroms su sutuoktiniais ir broliui V. K. su drauge bei broliui J. F.; J. J. 50-metį, dalyvaujant ieškovui ir jo trims dukterims, jų draugams). Ieškovas su atsakove dalyvavo ir ieškovo anūko R. S. krikštynose (duomenys neskelbtini). J. J. ir K. K. motiną E. K. siejo pasitikėjimo santykiai; E. K. buvo deklaruota J. J. gyvenamosios vietos adresu. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties 77 punkte civilinėje byloje Nr. e2A-486-252/2019 nurodyta, jog R. K. motinos gyvenamosios vietos deklaravimas J. J. bute rodo, kad toks pasitikėjimas buvo nulemtas ne santykių tarp E. K. ir J. J., o būtent artimų šeimyninių santykių tarp R. K. ir J. J. (CPK 182 straipsnio 2 punktas). J. J. buvo išdavusi R. K. įgaliojimus, kuriais suteikė plačios apimties teises veikti jos vardu. Taip pat santykių su R. K. metu J. J. surašė 2014 m. sausio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. testamentus (jų pirmosios instancijos teisme nepalaikė), kuriais iš esmės visą savo turtą bei lėšas paliko R. K., o jo mirties atveju – R. K. trims dukterims. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo turėti įtakos R. K. nereikštai valiai tapti ginčo žemės sklypų bendraturčiu. Ar J. J. testamentus surašė tik dėl akių, ar siekdama suklaidinti arba apgauti R. K., byloje įrodymų nėra (CPK 178 straipsnis).

51. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad, nors J. J. ir R. K. draugystė tęsėsi apie penkerius metus, bet visą laiką jie gyveno atskirai (R. K. gyveno savo bute (duomenys neskelbtini), o pas J. J. atvykdavo tik į svečius; nuo 2016 m. ieškovas gyveno pirtyje) ir vedė atskirus ūkius (kartu nepirko maisto, kt. pirkinių, nemokėjo komunalinių ar kt. mokesčių), tuo pat laiku J. J. susitikinėjo su kitais vyrais, o R. K. – su kitomis moterimis; jie nesiekė sukurti šeimos, neketino susituokti, bendrų vaikų neturėjo, taigi, abu buvo nepriklausomi vienas nuo kito. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios atsakovės nurodytos aplinkybės nepaneigia, R. K. ir J. J. santykių kaip sugyventinių. Sugyventiniai gali laisva valia nuspręsti (susitarti) kaip jiems gyventi – atskirai ar kartu, vesti atskirą ar bendrą ūkį, susitikinėti su kitais partneriais ar ne, turėti bendrų vaikų ar ne. Šiuo atveju sugyventinių J. J. ir R. K. laisva valia pasirinktas gyvenimo modelis buvo panašus į svečių (negyveno kartu, nevedė bendro ūkio bei neturėjo bendrų vaikų) ir laisvas.

52. Taigi teisėjų kolegija sutinka su ieškovėmis, kad nuo 2011 m. pradžios iki 2017 m. birželio mėn. ieškovas R. K. ir atsakovė J. J. buvo sugyventiniai (gyveno bendrai nesusituokę). Analogiška faktinė aplinkybė konstatuota ir Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. e2A-486-252/2019 (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

53. Byloje nustatyta kad R. K. vykdė ūkinę komercinę veiklą E. K. vardu, pagal motinos sūnui išduotus įgaliojimus, t. y. ieškojo ir surasdavo parduodamus žemės sklypus, kuriuos įsigydavo bei registruodavo savo motinos vardu. Taip pat R. K. valdė E. K. vardu atidarytą banko sąskaitą ir disponavo joje buvusiomis lėšomis. Taigi, realiai ūkinę komercinę veiklą, susijusią su ginčo žemės sklypais, vykdė ieškovas R. K., o jo motina E. K. sūnaus veikloje nedalyvavo. Toks veiklos modelis buvo pasirinktas dėl dviejų esminių priežasčių: i) turėjo ilgą laiką neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, jo įmonė bankrutavo (nuo 2012 m. buvo areštuotas jo butas) ir ii) dėl tuo metu galiojusių draudimų žemės ūkio paskirties žemės įgijimui (R. K. negalėjo savo vardu registruoti įgyjamų žemės sklypų).

54. Taip pat byloje nustatyta, jog R. K., kaip E. K. įgaliotinio, įprastinė veikla buvo įsigyti miško paskirties žemės sklypą ir jį parduoti įmonėms, užsiimančiom miško iškirtimu arba įsigytame žemės sklype (jo dalyje) iškirsti mišką ir toliau žemės sklypą (jo dalį) be miško perleisti tretiesiems asmenims (ir J. J.) arba padovanoti (sau ir J. J.). Šias aplinkybes patvirtina E. K. banko sąskaitos duomenys apie parduotus miškų ūkio paskirties žemės sklypus įmonės, užsiimančioms miško išsikirtimu arba įmonių pervestos lėšos už iškirstą mišką (medieną). Byloje nėra duomenų, jog J. J. kartu su sugyventiniu organizavo miško iškirtimą, o už iškirstus miškus gautos pajamos buvo paskirstomos tarp sugyventini ir (arba) J. J. kartu su R. K. valdė E. K. banko sąskaitą ir disponavo joje buvusiomis lėšomis (CPK 178 straipsnis).

55. R. K. atstovavo J. J. perkant žemės sklypus, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose (dok. reg. Nr. 6922) atsakovė išsamiai išdėstė kiekvieno žemės sklypo įsigijimo ir atsiskaitymo su pardavėjais aplinkybės. Ieškovai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių už konkrečiai už kurį žemės sklypą R. K. sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, arba, kad J. J. neatsiskaitė su R. K. už iš jo nupirktus sklypus ir (arba) suteikta paslaugas (CPK 178 straipsnis).

56. Byloje nustatyta jog E. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko 2012 m. liepos 10 d. ir 2012 m. spalio 5 d. pardavė KB „Miško draugas“. Iš E. K. banko sąskaitos nustatyta, jog 2012 m. spalio 1 d. KB „Miško draugas“ pervedė 55 000 Lt už mišką su žeme. E. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko 2013 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. pardavė R.. Iš į nagrinėjamą bylą pateiktos E. K. banko sąskaitos nustatyta, kad 2013 m. gegužės 10 d. ūkininkė M. R. sumokėjo 40 000 Lt už mišką su žeme. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), E. K. įsigijo 2013 m. rugpjūčio 16 d., o pardavė 2013 m. rugsėjo 3 d. KB „Miško draugas“. Iš E. K. banko sąskaitos nustatyta, kad 2014 m. sausio 1 d. KB „Miško draugas“ pervedė 3 000 Lt avansą už mišką su žeme. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), E. K. įsigijo 2013 m. spalio 15 d. ir pardavė 2013 m. lapkričio 5 d. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. nusipirko 2013 m. rugpjūčio 25 d. ir 2018 m. sausio 15 d. pardavė R.. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. 2014 m. vasario 7 d. pardavė UAB „Medvalda plius“. Atsakovė J. J. nurodytuose sandoriuose nedalyvavo.

57. E. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko 2011 m. gruodžio 22 d. ir 2012 m. vasario 1 d. pardavė E. J.. Atsakovė J. J. paaiškino, jog dėl šio žemės sklypo po miško iškirtimo įsigijimo kainos ji susitarė su E. K., kai pastaroji buvo atėjusi gauti leidimą miškui iškirsti. Sudarant šio žemės sklypo įsigijimo sandorį pas notarą E. K. atstovavo R. K., kuriam J. J. pieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo 10 000 Lt grynais pinigais.

58. Atsakovės 2019 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad J. J., atstovaujama R. K., 2011 m. gruodžio 9 d. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt, kuriuos J. J. sumokėjo grynais pinigais prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat už tarpininkavimo ir dokumentų sutvarkymo paslaugas pervedė į E. K. sąskaitą 2011 m. gruodžio 17 d. 2 000 Lt bei 2011 m. gruodžio 21 d. 1 000 Lt.

59. Atsakovės 2019 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad J. J., atstovaujama R. K., 2012 m. vasario 23 d. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovė sumokėjo 5 000 Lt už žemės sklypą bei 1 000 Lt R. K. už suteiktas paslaugas. Taip pat J. J. įsigijo žemės sklypus, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (15 000 Lt), (duomenys neskelbtini) (15 000 Lt); už šiuos sklypus grynais pinigais sumokėjo R. K. prieš pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirktas 2012 m. už 1550 Lt ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirktas 2012 m. birželio 21 d. už 1 350 Lt; šiems pirkimams atstovavo R. K., kuria J. J. prieš pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymą sumokėjo: 1 550 Lt, 1 350 lt už žemės sklypus ir 200 Lt už suteiktas paslaugas. 2013 m. gegužės 30 d. J. J. įsigijo žemės sklypus unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (51 000 Lt), (duomenys neskelbtini) (14 000 Lt); šiems pirkimams atstovavo R. K.; J. J. į E. K. sąskaitą 2013 m. gegužės 19 d. pervedė 4 000 Lt avansą ir 2013 m. gegužės 30 d. 4 000 Lt. J. J. 57 000 Lt sumokėjo R. K. grynais pinigais prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, o vėliau į E. K. sąskaitą pervedė dar 5 000 Lt už R. K. suteiktas paslaugas perkant sklypus.

60. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. nusipirko 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir 2015 m. spalio 8 d. padovanojo R. K., o pastarasis 2013 m. rugpjūčio 16 d. 1/8 sklypo dalį padovanojo J. J.. Atsiliepime į apeliacinį skundą J. J. paaiškina, jog informaciją apie parduodamą šį žemės sklypą ji surado iš spaudoje iš skelbimų. Atsakovės 2019 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad J. J. 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirko iš L. G. už 16 000 Lt ir pinigus pervedė į L. G. sąskaitą prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį. Į bylą pateiktas AB SEB bankas 2014 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog J. J. sumokėjo L. G. 16 000 Lt.

61. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. 2014 m. liepos 2 d. padovanojo R. K., o pastarasis 2014 m. liepos 14 d. ir 2017 m. gegužės 1 d. pardavė J. J.. Atsakovės J. J. 2019 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad J. J. 2017 m. gegužės 2 d. pirko 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš E. K., kurią atstovavo R. K., už 10 000 Eur. 2017 m. balandžio 6 d. iš J. J. sąskaitos buvo pervesta į R. K. sąskaitą 2 182 Eur, likusius pinigus J. J. sumokėjo R. K. grynais pinigais prieš sandorio sudarymą. Žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ginčytas teisme apsimestiniu sandoriu nepripažintas. Atsiliepime į apeliacinį skundą J. J. paaiškina, jog nupirkusi iš R. K. žemės sklypo dalį su iškirsiu mišku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo asmeninėmis lėšomis ir darbu atkūrė kirtavietes 5,9 ha plote, nes jokia parama iškirsto miško atkūrimui negali būti skiriama. Šiame žemės sklype J. J. ir R. K. turėjo skirtingus, tarpusavyje nesusijusius tikslus: R. K. – iškirsti mišką ir gauti pajamas, J. J. – įkurti ūkininko sodybą, skirtą kaimo turizmo veiklai pagal 2015 m. UAB „Matavimai“ parengtą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą: „Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti (duomenys neskelbtini) rajonas. (duomenys neskelbtini) seniūnija. (duomenys neskelbtini) viensėdis, kurio savininkė J. J.. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)plotas 43.3800 ha.“ Šio projekto sprendiniams raštu pritarė tuometinis sklypo bendraturtis R. K. pagal susitarimą, kad jis išsikirs mišką ir gaus pajamas, o J. J. kurs savo asmeninio ūkio ūkininko sodybą, skirtą kaimo turizmo veiklai. 2016 m. pavasarį (t. y. po 2014 m. liepos 2 d. dovanojimo sutarties ir iki 2017 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) J. J. kaip ūkininkė žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatė rąstinę pirtį ir ūkinį pastatą. Atsakovė J. J. paaiškino, kad pirtis nebuvo įrengta visiškai, tačiau R. K. paprašė leisti jam pagyventi pirtyje ir atsakovė sutiko. Atsakovė pripažino aplinkybę, kad R. K. buvo pateikęs statybinių medžiagų ir už šias paslaugas ji atsiskaitė banko pavedimais bei grynais pinigais. Iki 2017 m. pradžios R. K. dažniausiai laiką leisdavo pirtyje kartu su L. U., pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, sugadino J. J. turtą, todėl atsakovė paprašė išsikraustyti iš sodybos. Į šalių konfliktą buvo įtraukti policijos pareigūnai, kuriems R. K. paaiškindavo, jog gali būti iškraustytas tik teismo sprendimu. Vėliau jis pateikė ieškinį Utenos apylinkės teismui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir ieškinį nagrinėjamoje byloje.

62. Pažymėtina, jog klausimas dėl J. J. pagrįstai ir teisėtai iš R. K., veikusio E. K. išduotų įgaliojimų pagrindu, nupirktų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir padovanotų (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-43-839/2019 bei Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-486-252/2019 konstatuota, kad: i) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. buvo parduotas be jame buvusio miško; leidimas kirsti mišką buvo išduotas 2012 m. sausio 9 d. ir tą pačią dieną E. K., atstovaujama R. K., sudarė su UAB „Valmera“ stataus miško iškirtimo už 9 411,77 Lt sutartį; miškas buvo iškirstas, todėl žemės sklypo vertė be miško sudarė 1505 Eur ir ši vertė iš esmės nesiskyrė nuo sklypo pardavimo 1 448,10 Eur kainos; ii) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalių 43,38 ha ploto) J. J. buvo parduotas irgi be jame buvusio miško; leidimai kirsti mišką buvo išduoti ir 2014 m. liepos 4 d. ir 2015 m. birželio 17 d., E. K., atstovaujama R. K., sudarė su UAB „Lumeda“ medienos iškirtimui sutartis; miškas buvo iškirstas, todėl žemės sklypo vertė be miško sudarė 1 505 Eur ir ši vertė iš esmės nesiskyrė nuo sklypo pardavimo 1 448,10 Eur kainos; iii) atsakovei padovanotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalių), nesudarė teismui pagrindo manyti, jog toks veiksmas neatitiko tikrosios E. K. valios ir neatitiko jos turtinių interesų, nes tarp J. J. ir E. K. buvo pakankamai artimas bendravimas bei buvo tarpusavio pasitikėjimas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šioje byloje iš į bylą pateiktos E. K. banko sąskaitos nustatyta, kad E. K., atstovaujama R. K., gavo iš UAB „Valmera“ 2012 m. sausio 16 d. 3 000 Lt ir 2012 m. sausio 17 d. 3 000 Lt avansus už perkamą statų mišką, taip pat gavo iš UAB „Lumeda“ 2014 m. liepos 7 d. 3 005 Lt už statų mišką išsikirtimui. Iš J. J. į bylą pateiktos banko sąskaitos duomenų matyti, kad atsakovės reguliariai gauto darbo užmokesčio pakako nurodytiems žemės sklypams įsigyti.

63. Atsiliepime į apeliacinį skundą J. J. paaiškina, jog informaciją apie parduodamus ginčo žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. J. 2019 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad atsakovė 2011 m. spalio 5 d. pirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš pasirašydama pirkimo–pardavimo sutartį atsiskaitė su pardavėju grynais pinigais (9 999 Lt). R. K. šio žemės sklypo pirkime nedalyvavo) ir ji surado iš spaudoje (iš skelbimų). Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės yra atsisakiusios reikalavimo dėl nurodyto žemės sklypo) priklausė atsakovės seseriai. Ginčo žemės sklypų, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (atsakovės J. J. 2019 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. už 5 000 Lt įsigijo 2012 m. liepos 31 d. iš A. C., kurį atstovavo R. K.) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)savininkus J. J. pažinojo asmeniškai ir su jais dėl nurodytų žemės sklypų pardavimo tarėsi pati.

64. J. J. 2015 m. birželio 10 d. pirko iš A. A. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)už 3 900 Eur. A. A. atstovavo R. K.. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė A. A. ir R. K. sudarytą Rankpinigių sutartį (Sutarties sudarymo data nenurodyta), kuria šalys susitarė, kad, siekiant užtikrinti pagrindinės sutarties sudarymą, R. K. iki 2014 m. birželio 6 d sumoka A. A. 20 000 Lt rankpinigių. 2014 m. birželio 6 d. A. A. įgaliojo R. K. atstovauti įvairiose įstaigose ir juridiniams ar fiziniams asmenims dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo (duomenys neskelbtini), priklausiusio A. K., atkūrimo ir kt. (šio įgaliojimo terminas iki 2024 m. birželio 6 d.; notarinio reg. Nr. 2016). 2014 m. birželio 6 d. testamentu A. A. paliko 6.58 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 16 d. Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 25IP-1 (notarinio reg. Nr. 2018). Atsakovės J. J. 2019 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad už iš A. A. įsigytą žemės sklypą ir suteiktas paslaugas J. J. sumokėjo R. K. pavedimais: 2015 m. birželio 16 d. 1 300 Eur, 2015 m. birželio 17 d. 2 000 Eur, 2015 m. birželio 25 d. 800 Eur; taip pat 3 900 Eur buvo pervesti už žemės sklypą ir 200 Eur už suteiktas tarpininkavimo ir dokumentų tvarkymo paslaugas.

65. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. nusipirko ir jo dalį 2013 m. rugpjūčio 5 d. padovanojo sūnui, o kitą sklypo dalį 2014 m. liepos 14 d. pardavė E. J.. Atsakovės J. J. 2019 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad J. J. 2014 m. liepos 14 d. įsigijo žemės 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už iš viso 134 000 Lt. iš V. G.. J. J. paaiškino, kad V. G. pažįsta nuo 2007 m., kai jis rengė miškotvarkos projektą, o ji projektą tikrino ir derino. Dėl šio žemės sklypo įsigijimo derėjosi su V. G. asmeniškai ir pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė pati. Su V. G. atsiskaitė grynais pinigais prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį. Šiam sandoriui dalį trūkstamų grynų pinigų dalį J. J. pasiskolino iš D. K. 20 000 Lt ir K. K. 48 000 Lt (šios gautos paskolos deklaruotos). Atsakovė yra paaiškinusi, jog iš šio sklypo su R. K. tikėjomės kiekvienas sau naudos: ieškovas norėjo iškirsti mišką ir gauti pajamų, o atsakovė norėjo įkurti ūkininko sodybą ir užsiimti ūkine veikla. R. K. 2014 m. birželio mėn. pasirašė su UAB „Lumeda“ stačio miško pirkimo–pardavimo sutartį, tikėjosi gauti leidimą miškui kirsti, bet leidimas negalėjo būti išduotas be sklypo bendraturčio V. G. sutikimo, nes sklypas buvo nepadalintas, dėl to J. J. ir R. K. žodžiu susitarė, kad J. J., įsigys V. G. sklypo dalį ir kaip sklypo bendrasavininkė su E. K. duos sutikimus miškui kirsti; ieškovas iškirs mišką ir gaus pajamas, o J. J. mainais gaus iš R. K. raštišką sutikimą įkurti ūkininko sodybą. Sutarties sąlygos buvo įvykdytos.

66. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovė yra pateikusi įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad J. J. ir O. L. sudarė 2013 m. gruodžio 27 d. preliminarią sutartį, kuria pardavėja įsipareigojo parduoti pirkėjai už 150 000 Lt žemės sklypus, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šios Sutarties 7 punkte šalys susitarė, jog užtikrinat įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, pirkėjas sumoka pardavėjui 20 000 Lt avansą sutarties pasirašymo dieną grynais pinigais. 2014 m. kovo 5 d. Susitarime dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo su O. L., bendraturtę atsakovę J. J. atstovavo R. K.. Atsakovės J. J. 2019 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtinta, kad J. J. pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo O. L. 20 000 Lt grynais, o likusius 130 000 Lt pervedė į turto pardavėjos sąskaitą prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį. AB SEB bankas 2017 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad J. J. sumokėjo O. L. 130 000 Lt už nurodytus žemės sklypus. Taigi žemės sklypai, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)buvo įsigyti asmeniškai atsakovės J. J. iš O. L. ir R. K. šiame sandoryje nedalyvavo bei jokių paslaugų nurodytų žemės sklypų pirkėjai ir pardavėjai neteikė.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, jog R. K. atlikti veiksmai pagal J. J. išduotus įgaliojimus nepatvirtina šalių buvusio susitarimo, kad atsakovės įgyti žemės sklypai buvusiems sugyventiniams priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nustatyta, jog J. J. buvo išdavusi R. K. du įgaliojimus: 1) 2012 m. kovo 12 d. (notarinio reg. Nr. 3428), kuriuo R. K. įgaliotas atstovauti J. J., užsakant ir atliekant trijų žemės sklypų tikslinius kadastrinius, geodezinius ir kitokius matavimus, su teise parduoti turtą už sutartą kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti pinigus grynais arba pervedant į J. J. priklausančia sąskaitą <..> patvirtinti notarui faktą apie atsiskaitymą už parduotą turtą, pasirašyti už ją ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (šis įgaliojimas išduotas dešimčiai metų) ir 2) 2011 m. spalio 21 d. 2012 m. kovo 12 d. (notarinio reg. Nr. 2527), kuriuo J. K. įgaliotas atstovauti J. J., perkant jai asmeninės nuosavybės teise bet kokį nekilnojamąjį turtą bet kurioje vietovėje už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, tuo tikslu atstovauti jai notarų biuruose <..>, gauti nuosavybės dokumentus; valdyti ir tvarkyti nupirktą turtą <...>; gauti leidimus miško kirtimui, statyboms, sąlygų sąvadus statyboms, pasirašyti projektuose, leidimuose, kituose dokumentuose, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus ir t. t. (šis įgaliojimas išduotas dešimčiai metų). 2012–2017 metų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas pateikė R. K.: i) 2012–2014 metų ir 2016 m. paraiška pateita pagal įgaliojimą Nr. 2527, ii) 2017 m. paraiška pateikta pagal įgaliojimą Nr. 3428. Taip pat R. K., kaip J. J. įgaliotas asmuo, teikė Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriui prašymus dėl miško įveisimo ne miško žemėje. Taigi R. K. veikė J. J. išduotų įgaliojimų ribose. Paramos lėšos buvo skirtos ir pervestos J. J.. J. J. paaiškino, kad įveisė mišką dvejuose ginčo žemės sklypuose, kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Pirmiausia savo lėšomis iš R. K. 2012 m. vasario 1 d. įsigytame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrė 0,7 ha ploto plyno kirtimo biržę, o vėliau, likusioje sklypo dalyje, kurioje anksčiau miškas neaugo, 2012 m. rudenį įveisė mišką pagal 2007–2013 metų Kaimo plėtros programą. Miškas laikomas įveistu ir programa laikoma įgyvendinta, kai septintais metais po miško įveisimo (jeigu miškas įveistas rudenį, veisimo metai neįskaitomi) Valstybinės miškų tarnybos specialistai įvertina želdinių kokybę, surašo pažymą ir ją pateikia NMA. Jeigu pažymoje išvada neigiama, visa paramos suma turi būti sugrąžinta. J. J. 2013 m. gavo miško įveisimo išmoką bei nuo 2013 m. iki 2018 m., kasmet, gavo fiksuoto dydžio išmoką, skirtą miško priežiūrai ir apsaugai. Už gautas paramos lėšas pirko repelentus apsaugai nuo žvėrių, sodinukus neprigijusių želdinių atsodinimui, pati atliko priežiūros ir apsaugos darbus. J. J. yra išduotos pažymos apie miško įveisimą, programa įgyvendinta 2019 m. rudenį. Pelno iš įveisto miško atsakovė negavo, nes bus galima gauti tik po kelių dešimčių metų, kai miškas bus brandus ir jį bus galima kirsti. Taigi atsakovė dalyje ginčo sklypų (pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos I priedo Priemonių aprašymo 3 priemonę) įveisė mišką bei atliko želdinių priežiūrą ir apsaugą. Pasak atsakovės, kitus žemės sklypus irgi planavo apsodinti mišku, bet pagal naują 2014–2020 metų laikotarpio kaimo plėtros programą miškus veisti tapo nuostolinga dėl smarkiai sumažėjusios paramos dydžio, todėl likusiuose sklypuose miško neįveisė. Didžiąją ginčo žemės sklypų dalį naudoja kitai veiklai vykdyti – šienauja pievas, gamina šieną, šienainį ir jį parduoda, t. y. vykdo veiklą ir gauna pajamas. R. K. nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad turėjo suinteresuotumą tokią veiklą vykdyti bei savo darbu arba lėšomis prisidėjo prie miško veisimo, želdinių priežiūros bei apsaugos ir (arba) dalyvavo šieno ir šienainio gaminimo veikloje. Be to, R. K. negalėjo turėti teisėtų lūkesčių naudotis J. J. gautomis paramos lėšomis, skirtomis jo iškirsto miško veisimui, priežiūrai bei apsaugai. Už iškirstą mišką jis gavo pajamų, o tolesnėje miško veisimo, priežiūros ir apsaugos veikloje bendrai su J. J. nedalyvavo. J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškina, jog R. K. niekada nesidomėjo ir nežinojo kiek ir kokiuose sklypuose įveista / neįveista miško ir kokia veikla vykdoma žemės sklypuose. Ieškovės nėra pateikusios paaiškinimų dėl R. K. dalyvavimo ginčo žemės sklypų miško įveisimo programoje, kuriai buvo suteiktos paramos lėšos. Ieškovas išduoto įgaliojimo pagrindu teikė atsakovės užpildytas paraiškas NMA ir kitoms institucijoms ir už šias suteiktas paslaugas su juo buvo atsilyginta (ilgą laiką naudojosi atsakovės kaip miškininkės žiniomis ir patirtimi, 2016–2017 metais gyveno J. J. asmeninio ūkio paskirties sodyboje (pirtyje) ir atsakovė J. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2014 m. gruodžio 31 d. į E. K. sąskaitą banke pervedė iš viso 24 000 Lt už tarpininkavimą ir dokumentų tvarkymo paslaugas). Pažymėtina ir tai, kad į bylą yra pateikti įrodymai, kad tolesnius įsipareigojimus, susijusius su įsigytais ginčo žemės sklypais vykdė J. J., t. y. mokėjo žemės mokestį (tai patvirtina 2013–2017 metų laikotarpio žemės mokesčio deklaracijos ir banko pavedimai apie atliktus mokėjimus).

68. Pagal bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, labiau tikėtina, jog tarp buvusių sugyventinių galimai buvo susitarimas, jog R. K., naudodamasis atsakovės kaip miškininkės žiniomis ir patirtimi bei turėdamas įgaliojimus veikti E. K. bei J. J. vardu (t. y. pirkti žemės sklypus, juos valdyti ir tvarkyti, gauti leidimus miško kirtimui ir kitus leidimus), pirks žemės sklypus, kuriuose (jų dalyse) iškirs mišką ir gaus asmenines pajamas, o J. J. iš R. K. įsigis jai reikalingus žemės sklypus be miško ir viename iš sklypų statys asmeninio ūkio sodybą, o kituose už gautos paramos lėšas veis miškus. Tai, kad sugyventiniai veikė bendrai, bet siekė nevienodo tikslo yra pasisakyta ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-486-252/2019 72 punkte, kuriame konstatuota, jog iš byloje surinktų duomenų galima spręsti (to nepaneigė ir atsakovė J. J.), kad R. K. rūpinosi sklypų ar jų dalių įsigijimu, leidimais miškui kirsti, o po to juos perleisdavo atsakovei J. J., kuri vykdė jau kitą veiklą – miško įveisimą ir už tai gaudavo paramą iš NMA (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. e2A-486-252/2019 nustatyti prejudiciniai faktai, jog buvę sugyventiniai vykdė bendrą ūkinę komercinę veiklą, atmetami kaip nepagrįsti.

69. Byloje nenustačius, kad sugyventiniai buvo iš anksto susitarę įgyti konkretų ginčo žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise, teisėjų kolegija nepasisako dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.

Dėl paskolos teisinių santykių, susiklosčiusių tarp buvusių sugyventinių

70. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (įrodinėjamų paskolos teisinių santykių metu 2008 m. birželio–rugpjūčio mėn. galiojusio CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

71. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Atsižvelgiant į šalių artimus giminystės ryšius, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos gali buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus, o ne paskolos teisinius santykius. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo –paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

72. Nagrinėjamu atveju buvę sugyventiniai R. K. ir J. J. nebuvo įforminę tarpusavio sandorių rašytinėmis sutartimis. Iš E. K. ir J. J. banko sąskaitų duomenų nustatyta, kad 2011–2016 metų laikotarpiu tarp šalių vyko sistemingas tarpusavio lėšų skolinimas ir grąžinimas. Ginčo dėl paskolų (skolų) suteikimo / grąžinimo byloje nėra.

73. Byloje nustatyta, jog R. K. 2011 m. turėjo turto, nes Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-577/2010 padalintas visas ieškovės D. K. ir atsakovo R. K. santuokos metu įgytas turtas (namų valda (duomenys neskelbtini) rajone), priteista R. K. 1/2 turto dalis, nustatant naudojimo turtu tvarką. Taip pat į bylą yra pateikti duomenys apie oficialias 2011–2017 metų laikotarpiu R. K. buvusias pajamas ir išlaidas, t. y. 2011–2016 metų laikotarpiu su darbo santykiais susijusių pajamų negavo; 2011–2013 metų laikotarpiu jam buvo mokamos socialinės pašalpos: nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. po 91,23 Eur / mėn.; nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. po 101,37 Eur / mėn.; nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. neskirta; nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. po 37,07 Eur / mėn. 2011 m. turėjo 2 000 Lt pajamų iš turto pardavimo sandorio; 2014 m. turėjo 2 858,06 Eur azartinių lošimų laimėjimo pajamų ir 2016 m. turėjo 13 925 Eur azartinių lošimų laimėjimo pajamų. KB „Miško draugas“ 2016 m. išmokėjo 3 400 Eur bei 2017 m. išmokėjo 22 000 Eur pajamų. Pagal azartinius žaidimus vykdančių įmonių pateiktus duomenis, R. K. 2013 m. pralošė 35 590 Lt, o laimėjo 18 941,80 Lt; 2014 m. pirko 43 904,75 Lt bei 2015 m. pirko 1 820 Eur lošimo priemonių; 2016 m. turėjo 1 395, 09 Eur azartinių lošimų laimėjimo pajamų. Taip pat byloje nustatyta, jog 2015 m. birželio 13 d. R. K. už 12 600 Eur nusipirko automobilį BMW X6. 2016 m. pastovias R. K. pajamas sudarė Valstybinio socialinio draudimo mokėtos 280 Eur ir 197 Eur išmokos; 2017 m. R. K. gavo 280 Eur darbo užmokestį.

74. Taigi 2011–2017 metų laikotarpiu R. K. išlaidos viršijo gautas oficialias pajamas. Tačiau byloje nustatyta, jog R. K., veikdamas E. K. vardu, ginčo laikotarpiu pajamų iš žemės sklypų pardavimo: i) miškų ūkio paskirties žemės sklypą 1,02 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), E. K. pardavė 2013 m. rugsėjo 3 d. KB „Miško draugas“; iš E. K. banko sąskaitos duomenų nustatyta, kad KB „Miško draugas“ 2012 m. spalio 1 d. sumokėjo 55 000 Lt už perkamą mišką su žeme; ii) miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1,5 ha ploto, E. K. pardavė 2013 m. gegužės 10 d. ūkininkams R.; iš E. K. banko sąskaitos duomenų nustatyta, jog 2013 m. gegužės 10 d. ūkininkė M. R. sumokėjo 40 000 Lt už mišką su žeme; iii) miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1469-8676, 5,56 ha ploto, E. K. 2012 m. gruodžio 14 d. pardavė UAB „Valvera“, kuri, pagal E. K. banko sąskaitos duomenis, 2012 m. gruodžio 14 d. sumokėjo 37 500 Lt už perkamą žemės sklypą; iiii) miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,03 ha ploto, 4,80 ha miško ploto, E. K. pardavė 2011 m. liepos 31 d. UAB „Medvalda plius“; iiiii) statų mišką išsikirtimui E. K., pardavė 2015 m. birželio 17 d. už 2 353 Eur bei 2015 m. liepos 4 d. už 35 30 Eur UAB „Lumeda“; iš E. K. banko sąskaitos duomenų nustatyta, kad UAB „Lumeda“ 2014 m. birželio 17 d. sumokėjo 1 000 Lt už statų mišką iškirtimui. Taip pat R. K. ginčo laikotarpiu gavo pajamų už tarpininkavimo, konsultavimo (pvz., KB „Miško draugas“ nuo 2011 m. iki 2017 m. iš R. K. pirko 25 400 Eur vertės tarpininkavimo paslaugų, už kurias atsiskaitė banko pavedimais bei grynais pinigais bei sumokėjo R. K. 3 500 Eur avansą už būsimas paslaugas bei paslaugas).

75. Atsakovė iki santykių su R. K. pradžios ir jų bendro gyvenimo santykių metu turėjo asmeninio turto, nuolatinį darbą ir pajamas bei vykdė asmeninę ūkinę veiklą. Byloje nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1849-228/2006 patvirtino J. J. ir V. J. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Po skyrybų J. J. atiteko: gyvenamasis namas su kiemo statiniais bei 0,1017 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 3.8400 ha ir 4.8000 ha plotų žemės sklypai, (duomenys neskelbtini); automobilis (duomenys neskelbtini). J. J. 2011–2016 metų laikotarpiu reguliariai gavo darbo užmokesčius (virš 1 500 Eur) ir kitas su darbo užmokesčiu susijusius mokėjimus (pvz., 2013 m. liepos 10 d. Valstybinė miškų tarnyba sumokėjo 2 149,34 Eur atostoginių). Nuo 2012 m. pardavinėjo šieno rulonus ir gavo: 2012 m. lapkričio 30 d. 6 250 Lt, 2013 m. rugpjūčio 5 d. 9 100 Lt, 2014 m. rugsėjo 1 d. 7 000 Lt ir 2016 m., birželio 27 d. 3 380 Eur. Be to, J. J. nuo 2004 m. lapkričio 18 d. yra įregistravusi savo ūkį (ID Nr. 1375303), kuriame augino gėles, sodinukus, dekoratyvinius augalus ir pan. bei užauginta produkcija prekiavo bei gavo pajamas. Atsakovės J. J. 2019 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad 2009 - 2010 metų pajamų ir turto deklaracijose nepateikė pajamų iš gėlių ūkio, nes žemės ūkio veikla nėra apmokestinama, bet tuo metu gėles ir dekoratyvinius augalus augino ir gavo dideles pajamas. Taip pat nuo 2013 m. iki 2016 m. Nacionalinė mokėjimų agentūra išmokėjo (pervedė į banko sąskaitą) J. J. paramos lėšas: 2013 m. gruodžio 10 d. 20 872,45 Lt; 2014 m. vasario 28 d. 45 106,28 Lt; 2015 m. sausio 30 d. 8 643,89 Eur; 2016 m. kovo 18 d. 8 643,89 Eur; 2016 m. lapkričio 18 d. 6 045,07 Eur.

76. 2016–2017 metų laikotarpiu, kuriuo smarkiai sumažėjo R. K. pajamos, nebuvo įgyjami ginčo žemės sklypai, tačiau toliau buvo perleidžiami, pvz., E. K. pardavė 2017 m. gegužės 2 d. dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) J. J.; 2018 m. sausio 15 d. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R.

77. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, kad šiuo atveju yra situacija, kai R. K. teigė, jog jo su J. J. tuo metu jokie paskolos teisiniai santykiai nesiejo, o atsakovė J. J. nurodė, kad konkrečia suma yra atsiskaitymas su R. K. už jo atliktas paslaugas, t. y. abi šalys neigia paskolos teisinius santykius. Be to, nei viena iš pervestų sumų nesutampa su sklypo pirkimo–pardavimo kaina, didelė dalis sumų nesutampa ir laike, pvz. 2013 m. gegužės 30 d. pirkti žemės sklypai (duomenys neskelbtini), šiam pirkimui atstovavo R. K., dėl to J. J. sklypų pirkimui į E. K. sąskaitą 2013 m. gegužės 29 d. pervedė 4 000 Lt avansą ir 2013 m. gegužės 30 d. dar 4 000 Lt. Po to birželio mėn. pervedė į E. K. sąskaitą 5 000 Lt kaip už suteiktas paslaugas perkant sklypus. Tačiau nurodytomis datomis atsakovės atliktų pavedimų į E. K. banko atsiskaitomąją sąskaitą paskirtis „paskola“, o ne avansas ar atsiskaitymas už paslaugas.

78. Taip pat byloje nustatyta, kad abu sugyventiniai turėjo lėšų ir galėjo jas skolinti vienas kitam (pvz., santykių su R. K. pradžioje J. J. 2011 m. kovo 20 d. jam buvo paskolinusi 8 000 Lt ir ši skola jai buvo sugrąžinta pavedimais iš E. K. sąskaitos: 2011 m. balandžio 14 d. 2000 Lt, 2011 m. birželio 8 d. 4 000 Lt ir 2011 m. birželio 17 d. 2 000 Lt; 2011 m. liepos 29 d. J. J. paskolino R. K. 49 000 Lt ir ši skola jai grąžinta pavedimais iš E. K. sąskaitos: 2011 m. rugsėjo 1 d. 2 000 Lt ir 5 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 15 d. 10 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 23 d. 25 000 Lt bei 2011 m. spalio 3 d. 7 140 Lt; 2013 m. buvo atlikta iš viso 95 000 Lt pavedimų į J. J. sąskaitą, nurodytų kaip paskola ir šalys viena kitai jokių pretenzijų nereiškė. Tokie buvusių sugyventinių veiksmai ir E. K. ir J. J. banko sąskaitose vykęs skolintų / grąžintų lėšų judėjimas patvirtina šalių valią skolinti / grąžinti, tačiau banko mokėjimų paskirtyse nurodyta „paskola“ / „skolos“, bet nenurodytas jų tikslas – kokiam konkrečiam ginčo žemės sklypui įsigyti skolinama / grąžinama.

79. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp buvusių sugyventinių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai nuo jų susipažinimo pradžios bei tęsėsi iki 2016 m. (pagal į bylą pateiktos E. K. banko sąskaitos duomenis, paskutinį kartą 2016 m. balandžio 22 d. mokėtoja J. J. pervedė E. K. 1 000 Eur skolą) ir nebuvo jų, kaip paskolos sutarties šalių, suderintos valios dėl paskolos sutarties dalyko – konkretaus žemės sklypo – perdavimo paskolos davėjo – R. K. arba J. J. – nuosavybėn ir paskolos gavėjo – J. J. arba R. K. – įsipareigojimo už konkretų žemės sklypą grąžinti pinigus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šalių tarpusavio pavedimai, įvardinti kaip skola arba paskola ir jų grąžinimas buvo skirti buvusių sugyventinių poreikiams tenkinti, be kita ko, taip buvo sudarytos galimybės jiems įsigyti ginčo žemės sklypus. Paskolų deklaravimo / nedeklaravimo VMI klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl dėl jų plačiau kolegija nepasisako.

Dėl apsimestinio sandorio

80. Ieškovas R. K. ieškinyje prašė teismo pripažinti negaliojančia R. V. ir atsakovės K. K., atstovaujamos R. K., sudarytos 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl sandorio šalies (subjekto) – pirkėjo ir nustatyti, kad pirkėjas pagal šį sandorį yra R. K.. Ieškovas R. K. ieškinyje nurodė, kad ginčijamą sandorį atsakovės K. K. vardu sudarė ieškovas, tik įregistravo J. J. giminaitės K. K. vardu. Už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė iš asmeninių R. K. lėšų. K. K. šio sklypo pirkimo aplinkybėmis nesidomėjo ir įsigytu žemės sklypu niekada nesinaudojo. Dėl to sudarytas ginčijamas sandoris pripažintinas apsimestiniu. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių tarpusavio mokėjimai įrodo paskolos teisinius santykius. Priešingai, tai nebuvo paskolos teisiniai santykiai, kuriuos neigė ir K. K..

81. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012).

82. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, kad šalys ginčijamu sandoriu siekė apeiti su žemės kiekiu susijusį ribojimą gauti NMA išmokas (per trejų fiskalinių metų laikotarpį pagal bet kurią paramos schemą teikiama minimali pagalbos bendra suma negalėjo viršyti 690 560 Lt), dėl to buvę sugyventiniai, siekdami gauti pajamas kaip NMA išmokas, ginčo žemės sklypą įgijo K. K. vardu; šis jų sprendimas pasiteisino, nes buvo gautos lėšos, kurias K. K. nedelsiant atidavė R. K. ir J. J.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesąžiningų asmenų (kurie kreipiasi į teismą, jog būtų apgintos jų teisės, įgytos pažeidus teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaujant teise) teisės neginamos. Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020). Kita vertus, R. K. nuo 2011 m. iki 2017 m. ūkinę komercinę veiklą vykdė prisidengiant savo motinos E. K. vardu (sandorius sudarinėjo motinos vardu) ir ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo draudimo dėl įsigyjamo miškų ūkio paskirties žemės dydžio. Dėl to ieškovių teiginiai, kad ginčijamu sandoriu buvę sugyventiniai siekė apeiti su žemės kiekiu susijusį ribojimą gauti NMA išmokas, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad kaip ir kitus sandorius, ginčijamą sandorį ieškovas irgi galėjo sudaryti savo motinos vardu.

83. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės nepateikė įrodymų, kad tarp ieškovo R. K. ir atsakovių J. J. ir K. K. buvo susitarimas, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realiai įsigyja R. K. pagal susitarimą su atsakove J. J.. Atsakovė K. K. atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad jos tėvas (duomenys neskelbtini) miškų urėdas) ir brolis (miškininkas) patarė įsigyti miško paskirties žemės sklypą ir jį apsodinti mišku, nes tokią veiklą valstybė skatino bei skyrė dideles paramas. Atsakovė internete susirado ginčo žemės sklypą, kuriam įsigyti 40 000 Lt paskolino tėvas. Šias lėšas K. K. perdavė R. K., kurį rekomendavo pusseserė J. J.. Taip pat K. K. išdavė R. K. įgaliojimą, kurio pagrindu ieškovas ginčo žemės sklypą nupirko atsakovės vardu bei padėjo atlikti registracijos, paraiškų teikimo NMA veiksmus. Ginčijamas sandoris sudarytas su pirkėja K. K., kurią pagal įgaliojimą, patvirtintą 2012 m. lapkričio 13 d. Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarės D. B. (reg. Nr. VB7-95950), atstovavo R. K.. Pastarais ilgai (nuo 2012 m. gruodžio 21 d. sandorio sudarymo iki 2018 m. vasario 2 d. pateikė teismui ieškinį) nekėlė klausimo dėl ginčijamo sandorio šalies (statytinio pirkėjo). Byloje nustatyta kad įprastinė R. K. verslo praktika buvo pirkti / parduoti (dovanoti) žemės sklypus kitų asmenų vardu (veikiant pagal išduotus įgaliojimus). Taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas R. K., atstovavusio pirkėjai K. K.. Atsakovė K. K. 2013 m. sausio 30 d. pervedė į E. K. banko sąskaitą 49 000 Lt, nurodant paskirtį – skolos grąžinimas. Atsakovė K. K. paaiškino, kad jokių paskolų sutarčių su E. K. ar R. K. nesudarė, o mokėjimo už ginčo žemės sklypą nurodė, kad grąžina skolą. Atsakovė J. J. yra paaiškinusi, kad R. K. reikalavimu mokėjimo paskirtyje atsiskaitymus nurodydavo kaip skola arba paskola, nes R. K. iki 2016 m. nebuvo įregistravęs jokios įmonės ar individualios veiklos, vykdė neskaidrią veiklą, siekė mokesčių valstybei mokėjimo. Byloje nėra įrodymų, kad R. K. ginčo žemės sklypą nupirko iš savo asmeninių lėšų (CPK 178 straipsnis). K. K. po ginčijamo sandorio sudarymo (2012 m. gruodžio 21 d.), nuo 2013 m. dalyvavo „Pirmo ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku“ programoje. 2013 m. birželio 5 d. pateikė parašką dėl žemės sklypo apželdinimo lapuočių mišku, o 2013 m. rudenį iš Latvijos įsigijo sodinukų, kuriuos pasodino ginčo žemės sklype. Taip pat po ginčo žemės sklypo įsigijimo, nuo 2013 m. atsakovė K. K. mokėjo ginčo žemės sklypo mokesčius: 2013 m. 42,08 Lt, 2014 m. 51,67 Lt; 2015 m. 18,30 Eur; 2016 m. 19,04 Eur ir 2017 m. 19,77 Eur). R. K. nuo 2013 m. kovo 27 d. buvo K. K. žemės ūkio valdoje Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo. R. K., kaip K. K. atstovas, teikė 2014 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką. Taigi tarp šalių (ieškovo ir atsakovės) buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai. Už R. K. suteiktas paslaugas, įsigyjant nuosavybės teise ginčo žemės sklypą, K. K. atsiskaitė (tai patvirtina mokėjimo pavedimai).

84. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti apsimestine 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl sandorio šalies (subjekto) – pirkėjo.

Dėl bylos procesinės baigties

85. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Taigi apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovė J. J. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą ir įrodymus dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Pagal Rekomendacijų 7 punktą ir 8.11 papunktį, šioje byloje maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1 765,40 Eur (1 358 Eur ×1,3 koef.). Taigi, atsakovės turėtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija sprendžia priteisti atsakovei iš ieškovių lygiomis dalimis 1 000 Eur (po 333,33 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovių I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) po 333,33 Eur (po tris šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Kazys KailiūnasVilija MikuckienėAntanas Rudzinskas