Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokatui Ričardui Varno, atsakovei J. J., jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovėms A. K., I. K., jų atstovei advokatei I. A.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-43-839/2019 pagal ieškovo V. K. (perėmusio teises iš pradinės ieškovės E. K.) ieškinį atsakovėms A. K., I. K., B. K. (perėmusioms teises iš pradinio atsakovo R. K.) bei atsakovei J. J., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – F. J., Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, notarė D. S., notarė Birutė Giruckienė, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateiktų duomenų visumos vertinimu, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškinį pagrįstu ir įrodytu.

Atstovaujamoji E. K. 2018-05-04 mirė, jos įgaliotas atstovas R. K. mirė (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, tiesiogiai iš jų pačių sužinoti jų tikrąją valią dėl atstovavimo ir to pagrindu atliktų veiksmų nėra galimybės, tačiau vertinant byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamų sandorių sudarymas prieštaravo atstovaujamosios interesams.

Šiuo atveju E. K. valia, susijusi su nekilnojamojo turto tvarkymu, iš esmės atsispindi jos R. K. 2011-07-28 ir 2012-06-04 išduotuose įgaliojimuose. Byloje jau buvo aptarta šių įgaliojimų apimtis, kuri R. K. suteikė teisę ne tik valdyti, pirkti, bet ir disponuoti atstovaujamosios turtu, o būtent žemės sklypais. Manyti, jog E. K. visiškai pasitikėjo R. K. leidžia ir tai, kad 2011-01-27 ir 2011-07-28 sudarytais oficialiaisiais testamentais būtent jam buvo paliktas butas ir visi žemės sklypai, priklausantys E. K., o įgaliojimai net ir pateikus teismui ieškinį nebuvo panaikinti. Visišką atstovaujamosios pasitikėjimą R. K. patvirtino ir teikti dalyvaujančių byloje asmenų (tame tarpe ir R. K. brolio - ieškovo) paaiškinimai, kurie nurodė, jog šeimoje nebuvo ginčų ir nusiskundimų dėl E. K. vardu įgyto turto valdymo, R. K. motina pasitikėjo ir jis veikė jos vardu. Iš bylos duomenų matyti, jog E. K. vardu R. K., veikdamas kaip atstovas, turtą ne tik realizuodavo, tačiau ir pirkdavo, ką patvirtina 2012-06-28 Žemės sklypo dalių įsigijimo E. K. vardu sutartis, kuria buvo įgyta 2159/4338 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal kasacinio teismo praktiką atstovas negali sudarinėti sandorių atstovaujamojo vardu su savo artimais giminaičiais, nes tokių sandorių sudarymas sukelia interesų konfliktą ir pažeidžia atstovaujamųjų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr.3K-3-13/2009 ir kt.). Ši imperatyvi materialinės teisės norma, apribojanti galimybes sudaryti sandorius per atstovą, yra numatyta CK 2.134 straipsnio 1 dalyje, kuriame nurodyta, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Atsižvelgiant į atstovavimo instituto ypatumus, nulemtus atstovavimo teisinių santykių fiduciarinio pobūdžio, ir šių teisinių santykių reglamentavimo pagrindinį tikslą - apsaugoti atstovaujamojo interesus, pripažintina, kad atstovaujamojo interesai gali būti pažeisti atstovui sudarant sandorius atstovaujamojo vardu su jo (atstovo) artimaisiais giminaičiais, kurių sąvoka, be artimųjų giminaičių, išvardytų CK 3.135 straipsnyje, apima ir sugyventinį.

Pagal šioje byloje pateiktus duomenis, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog R. K. ir J. J. siejo faktiniai šeimos ryšiai. Nors F. J., V. K., A. K., I. K. aiškinimu R. K. ir J. J. santykiai atrodė draugiški, šeimyniniai, bendravimas vyko per šventes, kitomis progomis, jie kartu vyko į keliones, ir nuomonė apie jų santykius buvo kaip apie šeimą, tačiau objektyvių duomenų, jog R. K. ir J. J. valia buvo sukurti faktinius šeiminius santykius, byloje nėra pakankamai. Kaip minėta R. K. miręs, jo tiesioginių paaiškinimų kaip jis vertino buvusius santykius J. J. nėra galimybės sužinoti. Objektyvių duomenų apie šių asmenų gyvenimą nuolat drauge kokioje nors vienoje pastovioje vietoje, ūkio, buities tvarkymą kartu, bendros ateities planavimą, bendro turto kūrimą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu iš esmės nėra, nes bylos duomenimis R. K. dažniausiai būdavo sodyboje ir ją prižiūrėdavo, o J. J. faktiškai gyveno Utenoje ir atvykdavo į sodybą. Teiginiai, jog šalių bendras kurtas objektas buvo pirtis, nėra pakankamai pagrįsti, nes objektyviais duomenimis dėl jos statybos finansavimo bendromis E. K., R. K. ir J. J. lėšomis, nėra įrodytas, o tai, jog V. K. dirbo prie jos statybos dar nereiškia, jog tai buvo bendra ar tapo bendra šalių nuosavybe. Tai, kad R. K. ir J. J. vykdoma veikla turėjo bendrų ryšių, buvo išduoti įgaliojimai spręsti tam tikrus turtinius klausimus vienas kito atžvilgiu, rašyta bendri projektai finansavimui gauti, jie naudojosi vienas kito turtu labiau teikia pagrindą laikyti, jog juos siejo vykdoma veikla ir pajamų iš to gavimas, nei kad siekis susisaistyti faktiniais šeimos ryšiais. Iš J. J. 2011-10-21 išduoto įgaliojimo R. K. matyti, jog įgaliojimas išduotas tik konkrečiu tikslu, t. y. pirkti, valdyti ir tvarkyti nekilnojamąjį turtą, o 2012-03-26 įgaliojimas išduotas valdyti ir tvarkyti konkrečius žemės sklypus. Be to, nagrinėjamu atveju įgaliojimai nepatvirtina šeiminių santykių buvimą, nes R. K. kaip įgaliotas asmuo atstovavo ne tik J. J. jos turto valdymo klausimais, bet ir kitų asmenų turto valdymo klausimais, ką patvirtina 2018-04-26 Utenos rajono savivaldybės administracijos pateikta informacija, jog R. K. yra įregistruotas įgaliotu asmeniu ne tik J. J., bet ir K. K. žemės ūkio valdoje. Duomenys, jog J. J. buvo surašiusi testamentus R. K. naudai taip pat neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti jų šeiminių santykių buvimą, nes testamentu asmuo turi teisę palikti turtą savo nuožiūra (CK 5.19 str. 1 d.). Kita vertus nėra duomenų, jog pateikti testamentai būtų buvę perduoti saugoti ar sudaryti oficialieji testamentai, juolab, jog J. J. savo valios dėl testamentų turinio bylos nagrinėjimo metu nebepalaikė. Aplinkybės, jog R. K. ir J. J. santykiai buvo itin artimi, tame tarpe ir intymūs, taip pat nėra pakankami konstatuoti faktinių šeimyninių santykių, nes tokie ryšiai galimi ne tik tarp šeimyninių santykių siekiančių asmenų. Informacija pateiktuose atskiruose ikiteisminio tyrimo duomenyse nėra pakankamai nuosekli, nes R. K. ir J. J. tarpusavio santykių įvertinimai yra nuo „gyvenimo draugo“ iki „sugyventinio“. Liudytojo T. J. parodymai iš esmės remiasi R. K. pasakojimais, todėl tokia informacija nėra pakankama objektyviam faktiniam šeiminiam ryšiui nustatyti.

Teismo vertinimu, pagal pateiktus duomenis, R. K. ir J. J. tarpusavio santykiai labiau atitinka jungtinės veiklos požymius nei bendro ūkio tvarkymą.

Nors nagrinėjamu atveju byloje pateiktų duomenų nepakanka nustatyti, jog atsakovą R. K. su J. J. siejo faktiniai šeimos ryšiai, visgi šie asmenys buvo tarpusavyje pažįstami. Atstovui sudarius sandorį su asmeniu, su kuriuo jis susijęs kitais, ne giminystės ar svainystės, ryšiais, gali būti taikomas CK 2.135 straipsnis, numatantis, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris, sudarytas su susijusiais asmenimis, gali būti pripažintas negaliojančiu dėl iš esmės atstovaujamojo valios trūkumų, kadangi dėl interesų konflikto ji gali būti išreiškiama neatitinkant tikrosios atstovaujamojo valios ir tuo pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus.

Vertinant, ar ginčijamo sandorio sudarymas ir mokėjimo pavedimo atlikimas prieštaravo atstovaujamosios interesams, kaip minėta, būtina nustatyti, kokia buvo atstovaujamosios valia. Šiuo atveju E. K. valia, susijusi su nekilnojamojo turto bei lėšų finansų įstaigose tvarkymu, objektyviausiai atsispindi jos atsakovui R. K. išduotuose įgaliojimuose. Byloje jau buvo aptarta šių įgaliojimų apimtis, kuri atsakovui suteikė teisę ne tik valdyti, bet ir disponuoti atstovaujamosios turtu. Pažymėtina, jog byloje įgaliojimai, kurių pagrindu veikė atsakovas, neginčijami, taip pripažįstant, jog jie buvo sudaryti nesant atstovaujamosios valios trūkumų, apgaulės ar grasinimo, todėl ir jų pagrindu atlikti atstovo veiksmai negali būti ginčijami kaip neatitikę valios ir interesų. E. K. veiksmai (bendras su turtu susijusių klausimų sprendimas, bendras siekis gauti naudos iš turto naudojimo ir kt.) po įgaliojimų išdavimo ir ginčijamų sandorių sudarymo neleidžia teigti, jo ji laikė esant jos interesų pažeidimą. Kaip minėta turtas jos vardu taip pat įgyjamas veikiant per atstovą R. K.. Objektyvių duomenų, jog turto įsigijimas buvo pagal E. K. pageidavimą, o ne atstovui R. K. veikiant savo nuožiūra pagal suteiktus įgaliojimus, byloje nėra pateikta. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, jog E. K. neprieštaravo atstovo veiklai jos vardu, o iš vėlesnių jos veiksmų (dalyvavimo projekte, miško būklės vertinime, kirtimo organizavimo) galima teigti, kad ji visiškai pritarė atstovo veiklai, todėl objektyvaus pagrindo teigti, jog ginčijami sandoriai neatitiko jos valios, nėra.

Teiginiai, jog E. K. turimą nekilnojamąjį turtą ketino palikti išimtinai visiems vaikams, laikytini neįrodytais, kadangi 2011-01-27 ir 2011-07-28 sudarytais oficialiaisiais testamentais E. K. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius butą bei visus žemės sklypus paliko sūnui R. K.. Siekiant turtą palikti kitiems vaikams ji turėjo visas galimybes turtą padovanoti ar palikti testamentu. Kadangi tai nebuvo atlikta, o įgaliojimais buvo suteikta teisė turtą perleisti, nėra pagrindo manyti, jog atstovaujamosios interesams ir ketinimams sudarius ginčijamus sandorius buvo prieštaraujama.

Taip pat abejotini teiginiai dėl sandorių sudarymo paaiškėjimo, nes pagal ieškinį teigiama, jog apie tai atsitiktinai sužinota 2017 m., tačiau teiktais paaiškinimais sandorių sudarymas paaiškėjo per E. K. 90-ties metų sukaktuves, t.y. tai turėtų būti 2005 metai. Toks nenuoseklumas ir pateikti rašytiniai duomenys kelia pagrįstų abejonių jog E. K. valia buvo nepritarti sandorių sudarymui, nes nuo 2015 metų nebuvo atlikta jokių veiksmų siekiant pakeisti įgaliojimus, bet priešingai, toliau buvo vykdoma bendra veikla, siekiant gauti naudos iš turimo turto.

Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises; trečia, trečiojo asmens žinojimas, ar turėjimas žinoti, apie interesų konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2013).

Ieškiniu taip pat įrodinėjama, jog atstovas pardavė atstovaujamosios turtą už pernelyg žemą kainą, kuri neatitiko atstovaujamosios interesų ir juos pažeidė. Teismo nuomone, pažymėtina, kad turtas buvo parduodamas laisvosios rinkos sąlygomis, kurioms galiojant sandorio šalys yra laisvos susitarti dėl pardavimo sąlygų ir kainos tuo pačiu.

Kita vertus, iš bylos duomenų pagrįstai galima konstatuoti, jog žemės sklypas, unikalus Nr.8230/0007:0171, 2012-02-01 J. J. buvo parduotas be jame esančio miško. Leidimas kirsti mišką šiame sklype išduotas 2012-01-09, tą pačią dieną sudaryta stačios medienos išsikirtimui pardavimo sutartis tarp E. K., atstovaujamos R. K., ir UAB „VALMERA“ už 9411,77 Lt sumą su gyventojų pajamų mokesčiu. Taigi ieškinyje nepagrįstai teigiama, jog šio žemės sklypo vertė 3193 EUR, nes ši vertė yra su sklype esančiu mišku ir miško žeme. Pagal VĮ Registrų centras išrašą be miško žemės ir medynų žemės sklypo vertė 1505 EUR, o leidimas kirsti išduotas plynam kirtimui 0,7 ha plotui, taigi praktiškai visam sklype buvusiam miškui, nes miško žemės plotas registro duomenimis šiame sklype 0,94 ha. Tai, jog miškas buvo iškirstas, tuo pačiu sklype praktiškai nelikus ir miško žemės, leidžia manyti ir 2012-02-15 prašymas išduoti leidimą įveisti mišką minėtame sklype 5,27 ha plote, t.y. visame sklype. Taigi žemės sklypo vertė be miško žemės ir medynų – 1505 EUR ženkliai nesiskiria nuo sklypo pardavimo kainos – 1448,10 EUR.

Taip pat nėra pagrindo sutikti, jog 992/2169 dalių 43,38 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 8230-0005-0098, pardavimo už 10 000 EUR kaina pernelyg žema ir neadekvati. Iš bylos duomenų matyti, kad E. K. 2159/4338 dalis šio žemės sklypo 2012-06-28 įsigijo už 35 000 Lt (10 136 EUR), t.y. vienos dalies kaina 4,69 EUR. 2017-05-02 parduodant dalį sklypo vienos dalies pardavimo kaina 5,04 EUR, taigi įsigyto sklypo pardavimo kaina didesnė nei įsigijimo. Be to, įvertintina ir tai, kad laikotarpiu nuo 2014-08-29 iki 2015-06-19 išduoti leidimai kirsti mišką 5,9 ha plote, o 2014-07-04 ir 2015-06-17 sudaryta medienos išsikirtimui pardavimo sutartys tarp E. K., atstovaujamos R. K., ir UAB „Lumeda“, taigi atitinkamai žemės vertė be miško dar mažesnė, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti turtinių interesų pažeidimą.

Be to, reali rinkos vertė gali skirtis nuo nustatytos turto vertintojų, juolab, kad sandorio kaina nustatoma derybų metu, jai gali turėti įtakos įvairios aplinkybės, tarp jų ir tai, jog sklype esančio miško dalis yra iškirsta.

Nors pateiktais duomenimis 50/2169 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-02 buvo atsakovei dovanota, tačiau nesant pagrindo manyti, jog toks veiksmas neatitiko E. K. tikrosios valios taip pat negalima pagrįstai teigti apie E. K. turtinių interesų pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, jog E. K. ir J. J. ryšiai ir bendravimas buvo pakankamai artimas bei tarp jų buvo pasitikėjimas. Tai leidžia konstatuoti aplinkybės, jog E. K. naudojosi J. J. butu, jame buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta, jos kaip turto bendrasavininkės teikė bendrus projektus finansavimui gauti, bendrai kreiptasi dėl leidimų miškui kirsti gavimo, miško sanitarinės būklės įvertinimo, kas taip pat leidžia manyti labiau buvus jungtinės veiklos siekį. Juolab, jog J. J. užimamos pareigos, jos nurodytas turimas išsilavinimas leidžia manyti, kad jos kvalifikacija ir kompetencija organizuojant naudos iš miško ūkio paskirties žemės gavimą, t.y. jos žinios buvo geresnės nei E. K. ar R. K. (CK 6.969 str., 6.970 str.), kas leido jiems kooperuojantis pasiekti didesnės naudos. Trečiojo asmens F. J. teigimu motina buvo nuovoki ir suprantanti savo veiksmus bei pasitikėjo R. K., todėl, kaip minėta, nesant galimybės tiesiogiai iš R. K. bei E. K. paaiškinimų nustatyti jų valią dėl keliamo ginčo, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų buvus kitokią jų tikrąją valią nei ją galima nustatyti iš pateiktų rašytinių dokumentų ir kitų asmenų paaiškinimų. Ieškovės ir atsakovo teisių perėmėjai nurodė, jog turtiniai klausimai nebuvo aptarinėjami ir jiems tiksliai nėra žinomos turtinių klausimų tarp R. K. ir E. K. sprendimo aplinkybės.

Aplinkybės, kad R. K. tinkamai neatsiskaitydavo su įgaliotoja, byloje nagrinėjamu atveju nėra įrodinėjama ir tuo faktiniu pagrindu reikalavimų nepareikšta.

Taigi konstatuotina, kad R. K., veikdamas E. K. jam išduotų įgaliojimų pagrindu, juose nustatytų įgalinimų neviršijo, CK 2.134 str. 1 dalies ir 2.135 str. dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad įgaliotinis viršijo savo įgaliojimus, taip pat nedaro įgaliotinio veiksmų neteisėtais ar niekiniais, ypač sandorį su įgaliotiniu sudariusio trečiojo asmens atžvilgiu, nes įgaliotojas gali atstovo įgalinimus patvirtinti ir sutikti su įgaliotinio veiksmais sukeltomis teisinėmis pasekmėmis, toks patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią (CK 1.92 str., 2.133 str. 2, 4, 6 d., 2.136 str. 1, 2 d., 6.232 str., 6.235 str. 1 d.). Be to, įstatymas įgaliotojui nustato atsakomybę už netikslų įgalinimų apimties nurodymą (CK 2.133 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškinį atmetus 2018 m. vasario 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Pateiktais duomenimis atsakovė J. J. už atstovo teisinę pagalbą patyrė 1123 EUR išlaidų, atsakovės A. K., I. K., B. K. už teisinę pagalbą patyrė 1900 EUR išlaidų.

Pateiktų sąskaitų, mokėjimo dokumentų, kvitų duomenimis teisinės pagalbos išlaidos patirtos už dokumentų rengimą, atstovavimą, t. y. iš esmės už veiksmus, kurie buvo reikalingi bylos nagrinėjimui. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.19. p. numatytus maksimalius dydžius, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2017 m. I ketvirčio iki 2018 III ketvirčio kilo nuo 850,80 EUR iki 935,70 EUR. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1, už atsiliepimą į ieškinį – 2,5 maksimalus dydis, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4. Byloje faktiškai įvyko 6 posėdžiai, kurių bendra trukmė beveik 10 val., atstovai rengė ir teikė papildomus prašymus, paaiškinimus, todėl teismo nuomone išlaidos pakankamai proporcingos bylos sudėtingumui ir pakankamai pagrįstos atstovų darbo ir laiko sąnaudomis, todėl atsakovių naudai iš ieškovo priteistina jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (priteistinos asmeniui faktiškai mokėjusiam už teisinę pagalbą).

Ieškinį atmetant iš ieškovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 40,90 EUR.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1723 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800 EUR teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1100 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 40,90 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Panaikinti 2018 m. vasario 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl atsakovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo (siųsti VĮ Registrų centras).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.