- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-486-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00143-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- V. K., E. K.
- Atsakovas
- J. J., A. K., I. K., B. K., R. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-43-839/2019 pagal ieškovo V. K. (perėmusio teises iš pradinės ieškovės E. K.) ieškinį atsakovėms A. K., I. K., B. K. (perėmusioms teises iš pradinio atsakovo R. K.) bei atsakovei J. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – F. J., Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, notarėms D. S. ir B. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams pateiktu ieškiniu prašoma:1) pripažinti tarp E. K. ir J. J. 2012-02-01 sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti tarp E. K. ir J. J. 2014-07-02 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50/2169 dalių 43,38 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vs., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo sudarymo momento; 3) pripažinti tarp E. K. ir J. J. 2017-05-02 sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 992/2169 dalių 43,38 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vs., negaliojančia nuo sudarymo momento; 4) taikyti vienašalę restituciją priteisiant ieškovo naudai iš atsakovės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 20896/43533 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vs., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 185798/387080 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vs., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 640/1333 dalių žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) vs., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 554/1155 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vs., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės J. J. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad E. K. dėl amžiaus ir sveikatos būklės neturėdama galimybių tvarkyti su jos nuosavybe susijusius įvairius reikalus, buvo išdavusi įgaliojimus savo sūnui – R. K.. Teigė, kad R. K. su J. J. kartu gyveno nuo 2011 m. vasaros. 2017 m. E. K. sužinojo, kad sūnus piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ir tokiu būdu nuskriaudė E. K. ir jos kitus sūnus, pardavęs žemę savo sugyventinei J. J..
Žemesnės instancijos teismas
3. R. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, pardavė už žymiai mažesnę kainą nei sklypo vidutinė rinkos vertė. Be to, jis 2017-07-02 ieškovės vardu padovanojo J. J. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vs. dalį, o 2017-05-02 J. J. pardavė ir likusią šio sklypo dalį už 10 000 Eur, kai pagal VĮ Registrų centro duomenis šio sklypo vertė buvo 69 086 Eur.
4. Tvirtino, kad žemės perleisti niekada neketino, o tuo labiau padovanoti. Pinigų pagal šiuos sandorius ji negavo. Ginčo sutarčių sudarymo metu E. K. įgaliotas atstovas gyveno su J. J. kaip faktiniai sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį.
5. Mano, kad žemės sklypų dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant CK 2.134 straipsnyje nustatytą draudimą atstovui sudaryti sandorius atstovaujamojo vardu su pačiu savimi ar savo sutuoktiniu ar kitais artimaisiais, egzistuojant atstovo interesų konfliktui (CK 2.135 straipsnis) arba piktavališkai ieškovės atstovui susitarus su kita šalimi (CK 1.91 straipsnis). Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, turi būti taikoma vienašalė restitucija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019-03-18 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. K. teisinės pagalbos išlaidų atsakovių J. J. naudai 1723 Eur, A. K. naudai 800 Eur ir I. K. naudai 1100 Eur. Priteisė iš V. K. valstybės naudai 40,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Panaikino 2018-02-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones J. J. atžvilgiu.
7. Teismas sprendė, kad bylos duomenimis nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškinį pagrįstu ir įrodytu.
8. Atsižvelgęs į tai, kad atstovaujamoji E. K. mirė 2018-05-04, o jos įgaliotas atstovas R. K. mirė 2018-07-28, teismas pasisakė, kad sužinoti šių asmenų tikrąją valią dėl atstovavimo ir jo pagrindu atliktų veiksmų nėra galimybės, tačiau pagal byloje pateiktus duomenis nenustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymas prieštaravo atstovaujamosios interesams.
9. Pabrėžė, kad E. K. valia, susijusi su nekilnojamojo turto tvarkymu, iš esmės atsispindi jos R. K. 2011-07-28 ir 2012-06-04 išduotuose įgaliojimuose. 2011-01-27 ir 2011-07-28 testamentais E. K. paliko R. K. butą ir visus žemės sklypus. Ji įgaliojimų nepanaikino net ir pateikus teismui ieškinį, dėl ko teismas laikė, kad atstovaujamoji pasitikėjo savo atstovu. Juolab kad ir pats ieškovas patvirtino, kad šeimoje nebuvo ginčų ir nusiskundimų dėl E. K. vardu įgyto turto valdymo. Be to, R. K. motinos vardu, turtą ne tik realizuodavo, tačiau ir pirkdavo.
10. Pasisakydamas dėl ieškinio argumentų, kad ginčijami sandoriai atstovaujamojo vardu sudaryti su asmeniu, kuris susijęs su atstovu, teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog R. K. ir J. J. siejo faktiniai šeimos ryšiai. Nors F. J., V. K., A. K., I. K. aiškinimu R. K. ir J. J. santykiai atrodė draugiški, šeimyniniai, bendravimas vyko per šventes, kitomis progomis, jie kartu vyko į keliones, ir nuomonė apie jų santykius buvo kaip apie šeimą, tačiau objektyvių duomenų, jog R. K. ir J. J. valia buvo sukurti faktinius šeiminius santykius, byloje nėra pakankama.
11. Teiginiai, jog R. K. ir J. J. bendras kurtas objektas buvo pirtis, nėra pakankamai pagrįsti jų kaip sugyventinių statusu, nes nėra įrodyta, kad statybos finansuotos jų bendromis lėšomis.
12. Aplinkybės, jog J. J. buvo surašiusi testamentus R. K. naudai ar, kad R. K. ir J. J. santykiai buvo itin artimi, taip pat nėra pakankami faktinių šeimyninių santykių konstatavimui. Teismas pasisakė, kad informacija pateiktuose atskiruose ikiteisminio tyrimo duomenyse nėra nuosekli, nes R. K. ir J. J. tarpusavio santykių įvertinimai yra nuo „gyvenimo draugo“ iki „sugyventinio“.
13. Teismas vertino, kad R. K. ir J. J. tarpusavio santykiai labiau atitinka jungtinės veiklos požymius nei bendro ūkio tvarkymą.
14. Teismas pažymėjo, kad E. K. veiksmai (bendras su turtu susijusių klausimų sprendimas, bendras siekis gauti naudos iš turto naudojimo ir kt.) po įgaliojimų išdavimo ir ginčijamų sandorių sudarymo neleidžia teigti, jog ji laikė esant jos interesų pažeidimą.
15. Teismas sprendė, kad objektyvaus pagrindo teigti, jog ginčijami sandoriai neatitiko jos valios, nėra.
16. Teiginiai, jog E. K. turimą nekilnojamąjį turtą ketino palikti išimtinai visiems vaikams, laikytini neįrodytais. Siekdama turtą palikti kitiems vaikams ji turėjo visas galimybes turtą padovanoti ar palikti testamentu.
17. Teismas ieškovo poziciją dėl ginčo sandorių paaiškėjimo laikotarpio laikė nenuosekliais ir abejotinais, kas kelia pagrįstų abejonių jog E. K. valia buvo nepritarti sandorių sudarymui.
18. Teismas vertino, kad ginčo turtas buvo parduodamas laisvosios rinkos sąlygomis. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-01 J. J. buvo parduotas be jame esančio miško. Žemės sklypo vertė be miško žemės ir medynų – 1505 Eur ženkliai nesiskiria nuo sklypo pardavimo kainos - 1448,10 Eur.
19. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo už 10 000 Eur kaina pernelyg žema. Nurodė, kad E. K. 2159/4338 dalis šio žemės sklypo 2012-06-28 įsigijo už 10 136 Eur, t.y. vienos dalies kaina 4,69 Eur. 2017-05-02 parduodant dalį sklypo vienos dalies pardavimo kaina 5,04 Eur, taigi įsigyto sklypo pardavimo kaina didesnė nei įsigijimo. Be to, 5,9 ha plote šiame sklype buvo išduoti leidimai kirsti mišką ir sudarytos medienos išsikirtimui pardavimo sutartys tarp E. K., atstovaujamos R. K., ir UAB „Lumeda“.
20. Dėl 50/2169 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei, teismas pasisakė, kad byloje nėra pagrindo manyti, jog toks veiksmas neatitiko E. K. tikrosios valios ir tai pažeidė jos turtinius interesus.
21. Teismas vertino, kad E. K. ir J. J. ryšiai ir bendravimas buvo pakankamai artimas bei tarp jų buvo pasitikėjimas. E. K. naudojosi J. J. butu, jame buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta, jos kaip turto bendrasavininkės teikė bendrus projektus finansavimui gauti, bendrai kreiptasi dėl leidimų miškui kirsti gavimo, miško sanitarinės būklės įvertinimo, kas taip pat leidžia manyti labiau buvus jungtinės veiklos siekį. Juolab, jog J. J. užimamos pareigos, išsilavinimas, kvalifikacija ir kompetencija organizuojant naudos iš miško ūkio paskirties žemės gavimą, buvo geresnės nei E. K. ar R. K., kas leido jiems kooperuojantis pasiekti didesnės naudos.
22. Aplinkybės, kad R. K. tinkamai neatsiskaitydavo su įgaliotoja, byloje nagrinėjamu atveju nėra įrodinėjama ir tuo faktiniu pagrindu reikalavimų nepareikšta.
23. Teismas darė išvadą, kad R. K., veikdamas E. K. jam išduotų įgaliojimų pagrindu, juose nustatytų įgalinimų neviršijo, CK nuostatų nepažeidė. Aplinkybė, kad įgaliotinis viršijo savo įgaliojimus, taip pat nedaro įgaliotinio veiksmų neteisėtais ar niekiniais, ypač sandorį su įgaliotiniu sudariusio trečiojo asmens atžvilgiu. Be to, įstatymas įgaliotojui nustato atsakomybę už netikslų įgalinimų apimties nurodymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-03-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas.
25. Mano, kad teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir netinkamai motyvuotą sprendimą. Be to, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė atstovavimą reglamentuojančias nuostatas ir spręsdamas ginčą nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
26. Pabrėžia, kad įgaliotojo parodytas pasitikėjimas negali įrodyti, kad įgaliotinis buvo sąžiningas ir veikė geriausiais įgaliotojo interesais. Teismo vertinimas, kad E. K. R. K. 2011-07-28 ir 2012-06-04 išduoti įgaliojimai, 2011-07-27 ir 2011-07-28 sudaryti oficialūs testamentai, kuriais visas turtas buvo paliktas būtent jam, turėtų rodyti, kad R. K. sudaryti ginčijami sandoriai turėjo atitikti įgaliotojos valią, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismo išvada, kad aptarti E. K. įgaliojimai byloje neginčijami, taip pripažįstant, kad jie (įgaliojimai) buvo sudaryti nesant atstovaujamosios valios trūkumų, apgaulės ar grasinimo, todėl jų pagrindu atlikti atstovo veiksmai negali būti ginčijami kaip neatitikę valios ir interesų, yra nelogiška ir nepagrįsta. Bendro pobūdžio, abstraktūs įgaliojimai negali įrodyti įgaliotojo valios konkrečių sandorių atžvilgiu.
Šalies argumentai
28. Atkreipia dėmesį, kad kai tik apie ginčo sandorius E. K. tapo žinoma, ji kreipėsi į teismą dėl jų panaikinimo, kas tiesiogiai patvirtina, kad ji nepritarė būtent šiems konkretiems sandoriams. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių ar pateikta įrodymų, kad E. K. kokiais nors savo veiksmais įvykdė ginčijamus sandorius ar perleido iš jų atsiradusias teises ar pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. atstovas buvo sūnus, tai trijų netinkamų sandorių sudarymas nebūtinai turėjo lemti bet kokių santykių tarp jų nutraukimą, įgaliojimų panaikinimą ar kitokias pasekmes.
30. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino neįrodytais teiginius, kad E. K. turimą nekilnojamąjį turtą ketino palikti išimtinai visiems savo vaikams. Tai, kad testamentais turtas paliekamas vienam iš sūnų neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad testatorius neturėjo ketinimo dėl kitokio turto padalijimo.
31. Mano, kad teismo sprendime dėstomas vertinimas dėl sandorių sudarymo paaiškėjimo dienos yra netinkamai motyvuotas, nes neaišku, kokius E. K. veiksmus nuo 2015 metų teismas laiko rodančiais jos pritarimą ginčijamiems sandoriams. Atsakovės J. J. nurodyti įvairūs sandoriai ir dokumentai, kuriuos yra pasirašiusi E. K., niekaip negali įrodyti jos pritarimo ginčijamiems sandoriams.
32. Teismo išvada apie bendrus E. K. ir J. J. projektus finansavimui gauti taip pat neatitinka bylos faktinių aplinkybių.
33. Pažymi, ginčijama dovanojimo sutartis J. J. buvo reikalinga tam, kad ji taptų žemės sklypo bendraturte ir įgytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje numatytą pirmumo teisę pirkti kitas sklypo dalis, t. y. nebeliktų kliūčių sudaryti minėtą pirkimo pardavimo sutartį su V. G. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti, kad E. K. turėjo interesą ar paskatų padėti J. J. tapti sklypo bendraturte.
34. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovus R. K. ir J. J. siejo ne tik bendra veikla, bet ir bendras ūkio ir viso gyvenimo tvarkymas. Teismas konstatavęs, kad šiuos atsakovus siejo jungtinė veikla, nepasisakė, kokio turto ar kokios veiklos atžvilgiu jungtinė veikla buvo vykdoma. R. K. pozicija šiuo klausimu aiškiai išreikšta atsiliepime į ieškinį, kuriame J. J. įvardyta kaip buvusi sugyventinė. Šį faktą pripažino ir R. K. atstovė advokatė I. A..
35. Teismo išvada, kad testamentai, kuriuose atsakovė nurodė dalį turto paliekanti R. K. neatitiko įstatymo reikalaujamos formos, yra nereikšminga, nes artimą santykį tarp J. J. ir R. K. įrodo ne testamentų forma, o turinys ir pats jų atsiradimo faktas.
36. Nesutinka su teismo vertinimu, kad J. J. išduoti ir notaro patvirtinti 2011-10-21 ir 2012-03-26 įgaliojimai R. K. teikia pagrindą laikyti, jog juos siejo vykdoma veikla ir pajamų iš to gavimas, o ne siekis susisaistyti faktiniais šeimos ryšiais.
37. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę dėl R. K. išduoto K. K. įgaliojimo, neatsižvelgė į tai, kad ji yra artima J. J. giminaitė. J. J. nurodė panaikinusi 2011-10-21 įgaliojimą, nes neva R. K. juo pasinaudodamas be J. J. žinios dar 2012 metais pardavė J. J. priklausantį automobilį, tačiau iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad šis įgaliojimas buvo panaikintas tik 2017-09-04. Teismas taip pat neįvertino, kad pagal šiuos įgaliojimus atlyginimas įgaliotiniui nebuvo mokamas, kas vėlgi rodo artimus įgaliotojos ir įgaliotinio santykius. Be to, į bylą pateikti įrodymai apie jų bendras keliones į užsienį. Neteisingai įvertinti duomenys ir iš ikiteisminio tyrimo institucijos.
38. Teismas nemotyvuotai atmetė argumentą, kad R. K. motinos gyvenamosios vietos deklaravimas atsakovės J. J. bute, buvo nulemtas atsakovų santykių. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų santykių, nepagrįstai atmetė ieškovų liudytojų paaiškinimus, duotus teisme. Atkreipia dėmesį, kad J. J. iniciatyva apklausti liudytojai nors ir teigė esantys artimi jai, nedalyvavo J. J. 50 metų jubiliejuje, kuriame dalyvavo ne tik R. K., tačiau ir jo dukros su šeimomis.
39. Nesutinka su teismo vertinimu, jog neįrodyta, kad R. K. ir J. J. kurtas bendras turtas buvo pirtis. Pirties nuosavybės klausimas ginčo byloje visiškai nebuvo nagrinėtas. Teismo išvada, kad jokių duomenų apie R. K. ir J. J. bendrą gyvenimą kokioje nors vienoje pastovioje vietoje nėra, prieštarauja I. K., A. ir B. K., F. J. parodymams. Kita vertus, dviejų asmenų negyvenimas nuolat kartu vienoje vietoje nėra kliūtis konstatuoti tarp jų susiklosčiusios faktinės santuokos (sugyvenimo) faktą.
40. Atkreipia dėmesį, kad įgaliotinio interesų pažeidimas galimas ir veikiant įgaliojimo ribose. Teismas neteisingai nustatė, kad ginčijami sandoriai neprieštaravo įgaliotojos E. K. interesams ir visiškai nepasisakė ir nevertino, kad R. K. netinkamai vykdė savo kaip įgaliotinio pareigas. Teismas ignoravo CK 2.135 straipsnio nuostatas ir nepasisakė dėl ieškovo nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo, numatyto CK 1.91 straipsnyje.
41. Apeliantas skunde cituoja kasacinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą, susijusius su įrodymų vertinimu, faktine santuoka arba partneryste ir sandorių ginčijimu.
42. Atkreipia dėmesį, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad iš ieškovo atsakovės J. J. naudai priteisiama 1723 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kai aprašomojoje dalyje teigiama, kad J. J. patyrė tik 1123 Eur išlaidų.
Atsiliepimas
43. Atsakovė J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 650 Eur bylinėjimosi išlaidas.
44. Nurodo, kad R. K. išduotų įgaliojimų turinys leidžia teigti, jog su visiškai laisva pradinės ieškovės E. K. valia ir žinia pradinis atsakovas R. K. buvo įgaliotas elgtis su savo motinos turtu savo nuožiūra.
45. Atsakovė pažymi, kad nuo pat bylos pradžios ji kėlė klausimą ar pareikštu ieškiniu iš tikrųjų buvo išreikšta pačios E. K. valia ir ar ji iš tiesų iniciavo šią bylą. Pirmame parengiamajame teismo posėdyje, aiškinantis 2018-01-08 atstovavimo su advokatu sutarties pasirašymo aplinkybes, advokatas nurodė, kad klientę į jo kontorą atvežė sūnus. Nagrinėjant bylą iš esmės abu sūnus – V. K. ir F. J. kategoriškai paneigė vežę savo motiną į Vilnių pas advokatą. Vėliau advokatas jau teigė, kad buvo asmeniškai atvykęs pas ieškovę į namus, tačiau tuo metu kartu su ja gyvenęs sūnus F. J. kategoriškai paneigė ir šią aplinkybę.
46. Apeliaciniame skunde nepaaiškinama, kodėl galiojant įgaliojimams E. K. turėjo asmeniškai pasirašinėti ginčijamas sutartis. Byloje nėra jokių duomenų, jog E. K. būtų reikalavusi pagal žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis gautus pinigus pervesti jai ar būtų reiškusi pretenzijas dėl netinkamo jų panaudojimo ar netinkamo įgaliojimo vykdymo.
47. Nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nėra atskleidžiama kaip konkrečiai ginčo sandoriais buvo pažeisti sąžiningumo ar veikimo visais atvejais išimtinai įgaliotojo interesais principai, kai įgaliotas asmuo R. K. 2012-06-04 įgaliojimo pagrindu turėjo teisę valdyti ir tvarkyti visą E. K. priklausantį turtą.
48. Apelianto argumentai, jog išduoti įgaliojimai yra generaliniai ir neatspindi įgaliotojo valios dėl konkrečių sandorių, neatitinka atstovavimo esmės. Joks įstatymas nedraudžia sudaryti vadinamojo generalinio įgaliojimo. Nei pati ieškovė, nei jos teisių perėmėjas niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad išduoti įgaliojimai neatitiko E. K. tikrosios valios.
49. Nurodo, kad įgaliotojo pritarimas sudarytiems sandoriams būtinas tik tokiu atveju, jei juos sudarė tokios teisės neturintis asmuo (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Kitu atveju yra laikoma, kad sandoris, sudarytas per įgaliotą asmenį, yra sudarytas įgaliotojo vardu ir joks atskiras pastarojo pritarimas teisinės reikšmės sandorio galiojimui neturi.
50. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad įgaliotojai buvo žinomi nekilnojamojo turto perleidimo faktai, bendrai buvo sprendžiama dėl stačio miško iškirtimo, dėl įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimų agentūrai perkėlimo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad įgaliotinis nebendradarbiavo su įgaliotoja, neperdavė jai informacijos dėl konkrečių sandorių, nederino jų sąlygų.
51. Teigia, kad turtas buvo parduodamas laisvosios rinkos sąlygomis. Sutarties kaina tinkamiau atspindi konkretaus daikto vertę, nei Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko duomenys. Apeliantas klaidina teismą dėl žemės sklypo Nr. 8230-0005-0098 vertės, nutylėdamas atliktą 5,9 ha plote miško kirtimą.
52. E. K. dėl sūnaus girtavimo negalėjo gyventi savo bute, kas rodo, kad E. K. turėjo interesą ar paskatų padėti J. J. tapti sklypo bendraturte.
53. Pabrėžia, kad jos su R. K. nesiejo faktinės santuokos santykiai. R. K., neturėdamas jokio įgaliojimo pardavė jai priklausantį automobilį Audi A6 dėl ko ji yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą jo įstatyminėms įpėdinėms. Oficialūs rašytiniai dokumentai iš teisėsaugos institucijų patvirtina, kad pirminis atsakovas savavališkai apsigyveno jai priklausančioje ūkininko ūkio sodybos pirtyje, dėl to vyko nuolatiniai konfliktai, buvo kviečiama policija, rašomi pareiškimai pradėti ikiteisminius tyrimus.
54. Apelianto akcentuojamo atsiliepimo į ieškinį pirminis atsakovas R. K. nėra pasirašęs, jame nėra nurodyta absoliučiai jokių faktinių aplinkybių, susijusių su tariamai bendru gyvenimu. Procesinis įstatymas nenumato, jog šalies advokato paaiškinimas gali būti prilygintas faktų pripažinimui. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju byloje pateiktų duomenų nepakanka nustatyti, jog atsakovus siejo faktiniai šeimos ryšiai.
55. Su R. K. susipažino per jo motiną E. K.. Teiginiai, kad E. K. atsakovę pažinojo, kaip sūnaus faktinę sutuoktinę, yra prasimanymas. Pripažįsta, kad su R. K. yra turėjusi intymių santykių, kartu jie yra leidę laisvalaikį, pramogavę, tačiau tuo pačiu metu ji bendravo ir su S. Č., ir su G. U. ir su V. M.. Jie nebuvo įsipareigoję vienas kitam. R. K. neslėpė, kad turi kitų moterų. Apelianto nurodomu tariamu jų gyvenimo kartu laikotarpiu, 2011 metų iki 2017 m. vidurio R. K. įgijo automobilį BMW, kurį po jo mirties paveldėjo jo įstatyminės įpėdinės, byloje dalyvaujančios kaip pirminio atsakovo teisių perėmėjos. Šis turtas nebuvo vertintas kaip įgytas tariamai vedant bendrą ūkį. Be to, jis gaudavo pašalpas, ir jokiai institucijai nebuvo atskleidęs, kad turi sugyventinę.
56. Aplinkybė, kad ji buvo išdavusi pirminiam atsakovui įgaliojimą nepatvirtina bendro gyvenimo. Nei vienoje ikiteisminio tyrimo byloje nėra jos parodymų, kad R. K. yra jos sugyventinis.
Atsiliepimas
57. Atsakovės A. K., I. K. ir B. K., atstovaujamos advokatės I. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą pažymi, kad nors teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados daugeliu atvejų yra nenuoseklios ir prieštaringos, bet atsakovės teismo sprendimo neskundė ir jo naikinti neprašo.
58. Nurodo, kad neprieštarauja, jog apeliacinės instancijos teismas akivaizdžius pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus ir sprendimo trūkumus ištaisytų.
59. Trečiasis asmuo nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo procesinį sprendimą šiuo klausimu priimti savo nuožiūra.
60. Nurodo, kad E. K. 2015-06-15 pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. 2017-04-06 E. K. pateikė prašymą perleisti įgytus įsipareigojimus J. J.. E. K. buvo informuota, kad J. J. turėtų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre užregistruoti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsipareigojimų perėmėjo nuosavybės teisę ir prašyme turi būti nurodytos tokių įsipareigojimų perleidimo priežastys. 2017-07-24 buvo gautas susitarimas Dėl 2015-11-27 paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, nurodant, kad NMA, E. K. atstovaujama R. K. ir atsakovė sudarė susitarimą dėl paramos sutarties pakeitimo ir įsipareigojimų perleidimo. Pagal šį susitarimą visus įsipareigojimus perėmė atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
61. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
62. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai.).
Žemesnės instancijos teismas
63. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės E. K. ieškinį, pasirašytą jos atstovo advokato R. V.. Ieškinį pateikęs advokatas, kartu pateikė ir 2018-01-08 atstovavimo sutartį, sudarytą su E. K.. Atstovavimo sutartis nenuginčyta. Atsakovės J. J. išsakytos abejonės dėl atstovavimo sutarties sudarymo aplinkybių, nesudaro pagrindo spręsti, kad E. K. nebuvo išreiškusi tokios valios ir ieškinys teisme priimtas be teisinio pagrindo.
64. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K., 2012-02-01, veikdamas pagal 2011-07-28 įgaliojimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) biuro notarės D. P., E. K. vardu sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria už 5000 Lt (1448,10 Eur) J. J. pardavė E. K. priklausantį 5,27 ha ploto, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav. R. K., veikdamas pagal įgaliojimą, patvirtintą 2012-06-04 (duomenys neskelbtini) biuro notarės B. G., E. K. vardu 2014-07-02 padovanojo J. J. 50/2169 dalių žemės sklypo (bendras plotas 43,38 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. 2017-05-02 R. K., veikdamas pagal tą patį 2012-06-04 įgaliojimą, E. K. vardu sudarė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kuria J. J. už 10 000 Eur pardavė 992/2169 dalis žemės sklypo (bendras plotas 43,38 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav.
65. Nutarties 64 punkte aptarti sandoriai, ginčijami kaip sudaryti pažeidžiant įgaliotojos E. K. turtinius interesus, nes turtas perleistas už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina, arba padovanotas, atstovui piktavališkai susitarus su kita sandorio šalimi, egzistuojant interesų konfliktui ir esant imperatyviam draudimui sudaryti sandorius, nes atstovą R. K. ir atstovaujamosios turto įgijėją J. J. siejo faktiniai šeimos santykiai, t.y. pažeidžiant CK 1.91 straipsnį, 2.134 straipsnio 1 dalį, 2.135 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
66. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos rašytiniais duomenimis, šalių, liudytojų, trečiojo asmens paaiškinimais, bei apeliacinės instancijos teisme išklausęs ieškovo, atsakovių bei jų atstovų pozicijas ginčo klausimu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų neturėjo.
67. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad neginčijant R. K. išduotų įgaliojimų, kurių pagrindu jis veikė kaip E. K. atstovas, tokiu būdu pripažįstama, jog jie buvo sudaryti nesant atstovaujamosios valios trūkumų, apgaulės ar grasinimo, todėl ir jų pagrindu atlikti atstovo veiksmai negali būti ginčijami kaip neatitikę valios ir interesų, neprieštarauja atstovavimo santykių teisinei reglamentacijai, todėl apelianto nesutikimo su šia išvada argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
68. Sutiktina su atsakovės J. J. pozicija, kad E. K. ne tik neginčijo jos išduotų įgaliojimų R. K., bet ir asmeniškai pasirašydama 2015-06-19 išduotą Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui serija (duomenys neskelbtini) bei 2017-06-23 Susitarimą dėl 2015-11-27 paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurie susiję su ginčo žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės patvirtino, kad neprieštaravo jos vardu sūnaus R. K. sudaromiems sandoriams.
69. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, neturėjo apsiriboti atstovavimo santykių kontekstu. Nagrinėjamoje ginčo situacijoje buvo būtina pasisakyti ir įvertinti ginčo išsprendimui reikšmingą aplinkybę, kas visgi buvo tikrosios ginčijamų sandorių šalys (CK 6.193 straipsnis), todėl šis pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme, tikslinant ginčijamo sprendimo motyvuojamąją dalį.
70. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris E. K. įgytas 2011-12-22 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, J. J. buvo parduotas 2012-02-01, t.y. mažiau nei po dviejų mėnesių, o žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalys E. K. įgytos 2012-06-05 dovanojimo sutarties pagrindu ir 2012-06-28 pirkimo - pardavimo sutarties (kurią R. K. sudarė, kaip E. K. atstovas) pagrindu, J. J. nuosavybėn dalimis perleistos ginčijama 2014-07-02 dovanojimo sutartimi, 2014-07-14 bei 2017-05-02 pirkimo – pardavimo sutartimis, 85/4338 dalis šio sklypo pagal 2015-03-24 dovanojimo sutartį įgyta paties R. K.. Be to, pagal į bylą pateiktus duomenis, R. K. ir J. J. skirtingų sandorių pagrindu buvo įgiję žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos valdė kaip bendrasavininkai.
71. Pirmiau aptartų žemės sklypų įgijimo periodiškumas, o taip pat rašytiniai įrodymai – leidimai kirsti miškus, iš kurių beje vienas išduotas E. K., plynam žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris J. J. parduotas 2012-02-01) kirtimui 2012-01-09 yra pasirašytas pačios atsakovės J. J., kaip (duomenys neskelbtini), taip pat J. J. R. K. notarine tvarka išduoti 2011-10-21 ir 2012-03-26 įgaliojimai, susiję su nekilnojamojo turto įgijimu ir valdymu, J. J. privačių interesų deklaracijos duomenys, patvirtinantys, kad ji vykdo ir individualią veiklą - dekoratyvinių augalų ir gėlių auginimą, kitą žemės ūkio veiklą, 2015-11-27 R. K. užpildyta E. K. vardu Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ paramos sutartis projektui „Jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymas“ įgyvendinamas (duomenys neskelbtini) r., E. K. prašymas 2017-04-04 Nacionalinei mokėjimo agentūrai perleisti įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų ir 2014-2020 metų programų priemones atsakovei J. J., R. K. kaip J. J. atstovo teikiami Nacionalinei žemės tarnybai prašymai išduoti leidimus įveisti mišką, akivaizdžiai patvirtina, kad ginčo sandoriai buvo sudaromi dėl R. K. kartu su J. J. vykdomos ūkinės komercinės veiklos.
72. Iš byloje surinktų duomenų galima spręsti (to nepaneigė ir atsakovė J. J.), kad R. K. rūpinosi sklypų ar jų dalių įsigijimu, leidimais miškui kirsti, o po to juos perleisdavo atsakovei J. J., kuri vykdė jau kitą veiklą – miško įveisimą ir gaudavo už tai paramą iš NMA.
73. Nors E. K. formaliai ginčijamose sutartyse ir kituose su turto valdymu susijusiuose dokumentuose ir nurodoma, kaip šio turto savininkė, bet įvertinus jos suinteresuotumą pagal amžių ir sveikatos būklę, realiai įgyti ir disponuoti šiuo turtu, kuris, kaip minėta, akivaizdžiai buvo skirtas R. K. ir J. J. tarpusavyje suderintai ir vienas nuo kito priklausomai ūkinei komercinei veiklai vykdyti, yra abejotinas. Šiuo aspektu reikšmingi ir atsakovės nurodomi bei bylos duomenimis, o konkrečiai, E. K. oficialių testamentų turiniu pagrįsti argumentai, kad R. K., kaip verslininkas, planavo ir po mamos mirties toliau valdyti ir naudoti šį turtą.
74. Nustatant tikrąsias ginčo sandorių šalis, reikšminga ir ieškiniu įrodinėjama aplinkybė dėl R. K. ir J. J. faktinių šeimos ryšių ginčijamų sandorių sudarymo metu. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti, jog atsakovus R. K. su J. J., siejo faktiniai šeimos santykiai, nėra pagrįsti ir teismas įrodymus dėl šių atsakovų santykių įvertino netinkamai.
75. Ieškovo įrodinėjamas R. K. ir J. J. kaip faktinių sutuoktinių bendro gyvenimo pradžios laikotarpis artimas jau paminėtam J. J. R. K. išduoto 2011-10-21 įgaliojimo net dešimties metų laikotarpiui pirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą, valdyti ir tvarkyti nupirktą nekilnojamąjį turtą, gauti leidimus miško kirtimui, statyboms ir pan., sudarymo laikotarpiui. Vertinimą dėl tokių santykių egzistavimo sustiprina ir tai, kad 2012-03-26 R. K. išduotas dar vienas įgaliojimas, kurio pagrindu jis turėjo teisę valdyti ir tvarkyti J. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus su teise parduoti šį turtą. Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, R. K. rūpinosi ir visiškai su J. J. veikla nesusijusiais klausimais, pavyzdžiui, 2012-09-25 J. J. vardu įregistravo lengvąjį automobilį BMW X3, 2012-11-16 pardavė J. J. automobilį Audi A6, 2015-03-31 J. J. vardu pirko lengvojo automobilio priekabą. Tai, kad J. J. tik 2018-10-22 yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą R. K. įstatyminėms įpėdinėms pagal paminėtą Audi A6 pirkimo – pardavimo sutartį, aptartų faktinių aplinkybių dėl atsakovų bendro turtinių reikalų tvarkymo nepaneigia.
76. Pakankamai plačias, kaip atstovo veikimo galimybes suteikęs 2011-10-21 įgaliojimas J. J. panaikintas tik 2017-09-04, po kurį laiką besitęsiančių atsakovų konfliktų. Spręsti, kad tokio pobūdžio įgaliojimas, kuriame nėra konkretizuota kokio nekilnojamojo turto įsigijimui ir valdymui jis išduodamas, neleidžia pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovus siejo tik vykdoma veikla ir pajamų gavimas iš jos. Juolab, kad atsakovė J. J. neteikė jokių įrodymų, kad toks atstovavimas buvo atlygintinis, kas leidžia spręsti dėl abipusiu pasitikėjimu paremto atsakovų artimų šeiminių santykių pobūdžio.
77. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad R. K. motinos gyvenamosios vietos deklaravimas J. J. bute, rodo, kad toks pasitikėjimas buvo nulemtas ne santykių tarp E. K. ir J. J., o būtent artimų šeiminių santykių tarp atsakovų. Atsakovės argumentacija, kad E. K. tariamai jos bute apsigyvendavo dėl sūnų girtavimo, nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir vertintina kritiškai. E. K. buvo buto savininkė, todėl kiti asmenys jos bute galėjo būti tik jos leidimu, o įvertinus duomenis apie jos sveikatos būklę ir amžių, abejotina, kad ji būtų realiai suinteresuota persikelti iš nuosavo būsto.
78. Atsakovė nepaneigė, kad su R. K. ne kartą poilsiavo ir keliaudavo į užsienio kurortus. Prieš vieną iš tokių kelionių 2014-12-11 ir 2014-01-30 ji savo ranka surašė du testamentus, pirmajame ji nurodė, kad mirus vienu metu abiem atsakovams visi miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties sklypai paliekami R. K. trims dukroms, o 2014-12-11 testamente ji nurodė, kad jos mirties atveju visus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties sklypus palieka R. K., išskyrus sklypus (duomenys neskelbtini) k, o namą su namų valda, esantį (duomenys neskelbtini), su santaupomis banke taip pat palieka R. K..
79. Nors sutiktina su teismo vertinimu, kad testamentu asmuo savo turtą turi teisę palikti savo nuožiūra, o šie testamentai negali būti vertintini kaip oficialieji, tačiau šie įrodymai reikšmingi ne paveldėjimo teisės aspektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu jų turinys patvirtina egzistavus tarp atsakovų ne tik verslo, bet ir šeiminius santykius. Juolab, kad apie tokius atsakovų santykius galima spręsti iš pakankamai informatyvių ir detalių ieškovo V. K., trečiojo asmens F. J., liudytojo T. J. ir R. K. dukrų paaiškinimų, kuriuos dar kartą patvirtino apeliacinės instancijos teisme A. K., pabrėžusi, kad R. K. su J. K. gyveno kaip šeima atsakovės name, kaip faktiniai sutuoktiniai, pas kuriuos ji su kitomis atsakovo dukromis svečiuodavosi, J. J. dalyvaudavo bendrose šeimos šventėse, jai buvo žinomos atsakovės jos tėvui testamentų surašymo aplinkybės.
80. J. J. iniciatyva į bylą kviestų liudytojų: kaimynės D. G., giminaičių S. K. ir T. K. paaiškinimai dėl atsakovų santykių yra abstraktaus ir neinformatyvaus pobūdžio bei prieštarauja net ir rašytiniams bylos duomenims apie aktyvų R. K. veikimą atstovaujant J. J. interesus, ar atsakovės pripažįstamoms aplinkybėms dėl bendrų kelionių, veiklos sąsajų. Liudytoja apklausta atsakovės draugė R. Š. teismo posėdžio metu apskritai iškėlė naują atsakovų santykių versiją, nurodydama, kad J. J. jai pasakojo, kad 2016 m. R. K., kaip ūkvedžiui, leido apsigyventi jos sodyboje, bet vėliau nebegalėjo jo iš ten išvaryti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų santykių pobūdžio šiais paaiškinimais nesivadovauja.
81. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys nėra nuoseklūs atsakovų tarpusavio santykių aspektu.
82. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus raštas patvirtina, kad R. K. ir J. J. dėl savo konfliktų nuo 2017-05-28 iki 2018-03-17 kreipėsi net 6 kartus. Procesiniuose dokumentuose fiksuoti duomenys dėl atsakovų nesutarimų aplinkybių ir kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigas priežastys, akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovų konfliktai buvo inspiruoti ne verslo ar atsitiktinių santykių išdavoje, bet atsakovei siekiant nutraukti faktinę santuoką su R. K. ir nesutariant turtiniais klausimais. Taip, kaip kreipiantis į policijos įstaigą atsakovai įvardydavo vienas kitą ar, kaip jų statusą vienas kito atžvilgiu nurodydavo pareigūnai iš esmės atsakovų santykių kvalifikavimui nėra reikšminga, nes tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo įstaigos nenustatinėjo.
83. Tai, kad R. K. išduotų įgaliojimų pagrindu atstovavo ir kito su J. J. susijusio asmens (K. K.) interesams, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas negali būti vertinama kaip paneigianti atsakovų gyvenimą faktinėje santuokoje, aplinkybė.
84. J. J. argumentai, kad tuo pačiu metu ji intymiai bendraudavo ne tik su R. K., o testamentus surašydavo ir kitiems asmenims, nepateikus į bylą įrodymų dėl šių jos nurodomų argumentų ar, kad R. K. buvo žinoma apie tokius atsakovės santykius, iš esmės rodo atsakovės vertybines nuostatas, bet nepaneigia, kad šiuos atsakovus siejo sugyventinių santykiai, kuriamas bendras gyvenimas.
85. Nors ieškovas neteikė į bylą įrodymų dėl atsakovų bendro gyvenimo kokioje nors konkrečioje pastovioje vietoje, o atsakovė teigia, kad apskritai jų santykiuose nėra bendro gyvenimo požymių, teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vien ši aplinkybė yra kliūtis konstatuoti tarp atsakovų susiklosčiusios faktinės santuokos (sugyvenimo faktą). Teismas iš bylos duomenų teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad R. K. dažniausiai būdavo sodyboje (duomenys neskelbtini) vs. ir ją prižiūrėdavo, o J. J. faktiškai gyveno Utenoje ir atvykdavo į sodybą. Pažymėtina, kad įstatymų nustatyta tvarka įformintuose šeimos teisiniuose santykiuose (santuokoje) nėra nustatytas reikalavimas sutuoktiniams nuolat gyventi kartu vienoje vietoje (šalyje, mieste, konkrečioje gyvenamojoje patalpoje). Faktiniai sugyventinių santykiai savo esme yra panašūs į sutuoktinių santykius, ką iš esmės pripažįsta ir atsakovė J. J. savo atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau atsakovė nepaaiškino, kodėl sugyventiniams turėtų būti taikomi kitokie, gerokai griežtesni nei sutuoktiniams, reikalavimai dėl gyvenimo kartu vienoje vietoje.
86. Skirtingai nei vertina atsakovė, aplinkybė, jog R. K. nespėjo pateikti paaiškinimų teismui asmeniškai, neleidžia ignoruoti į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kurie parengti R. K. įgalioto atstovo, pozicijos, kuria jis pripažino atsakovų, kaip faktinių sutuoktinių statusą.
87. Toliau pasisakant dėl atstovavimo santykių, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal įgaliojimų apimtis R. K. jo motina suteikė teisę ne tik valdyti, bet ir disponuoti visu atstovaujamosios turtu, tačiau išanalizavus bylos duomenis, susijusius su E. K. nekilnojamojo turto sandoriais, su jos vardu registruotų žemės sklypų ar jų dalių valdymu susijusiais įgaliotinio veiksmais, R. K. ir J. J. bendra vykdoma ūkine komercine veikla, šių atsakovų faktinius sutuoktinių santykius bei atsižvelgus į E. K. realius interesus pagal jos amžių ir sveikatos būklę, labiau tikėtina, kad tikroji ginčo sandorių šalis buvo ne E. K., o R. K..
88. Aptartą vertinimą sustiprina ir apeliacinės instancijos teisme R. K. dukros atsakovės A. K. teikti paaiškinimai, kad R. K. po anksčiau turėto verslo nesėkmių turėjo skolinių įsipareigojimų, todėl siekdamas išvengti priverstinio išieškojimo veiksmų nukreipimo į jo turtą ar pinigines lėšas, jis savo verslą, susijusį su žemės sklypų įsigijimu, miškų kirtimu ir įveisimu, vykdė prisidengdamas savo motinos E. K. vardu.
89. Į bylą pateikta medžiaga iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad priverstinio išieškojimo veiksmai R. K. atžvilgiu dėl pakankamai didelės sumos dar pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-03-16 išduotą vykdomąjį raštą buvo vykdomi, kas iš esmės patvirtina A. K. nurodomą faktinę aplinkybę, paaiškinančią kodėl R. K. kartu su J. J., vykdydamas savo ūkinę komercinę veiklą, veikė ne asmeniškai, bet kaip atstovas per akivaizdų statytinį – savo motiną.
90. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad E. K. nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamą turtą faktas buvo išviešintas viešame registre, nereiškia, kad ji realiai įgyvendino į šį turtą savininko teises.
91. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad E. K. buvo tik formali ginčo turto savininkė, o įgaliojimai išduoti siekiant sudaryti galimybę tikrajam turto savininkui R. K., tvarkyti turtą savo nuožiūra, o ne kaip teigia apeliantas tvarkyti E. K. reikalus, o ne dėl konkrečių sandorių. Tai, kad šių įgaliojimų pagrindu buvo atliekami įgaliotojos vardu tam tikri veiksmai, kurių teisėtumas ieškiniu nekviestionuojamas, nepaneigia, kad įgaliojimai buvo apsimestiniai, o sandoriai sudaryti statytinės, o ne tikrojo turto savininko R. K. vardu.
92. Kolegija vertina ir tą faktą, kad ieškovė E. K. nagrinėjamą byloje ieškinį pareiškė tik po to, kai tarp atsakovų R. K. ir J. J. prasidėjo nesutarimai dėl bendro gyvenimo ir įgyto turto. Iki to momento visi R. K. veiksmai pagal įgaliojimą, ieškovę E. K. tenkino ir kaip parodė atsakovo dukra A. K., močiutė net nežinojo ir niekada nesidomėjo tėvo vykdoma veikla kartu su J. J..
93. Atmestini atsakovės J. J. atstovo advokato A. K. duoti paaiškinimai dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme, nes jie neparemti jokiais bylos įrodymais. Atstovo nurodytos aplinkybės dėl pinigų judėjimo atsakovės sąskaitose ir kitos aplinkybės niekada nebuvo atsakovės atsikirtimų pagrindu, ji nei pirmos instancijos teisme, nei atsiliepime į apeliacinį skundą šių aplinkybių nenurodė ir jomis savo atsikirtimų negrindė.
94. Kadangi, kaip minėta, E. K. vardu pareikštame ieškinyje reikalavimo panaikinti šiuos įgaliojimus nėra, todėl teismas spręsti dėl ginčijamų sandorių ydingumo, neturi teisinio pagrindo. Esant tokiai teisinei situacijai plačiau apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentais dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinyje nurodytais pagrindais, apeliacinės instancijomis teismas nepasisako.
95. Nepaisant prieštaringos ir iš dalies netikslios motyvacijos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas netenkinti ieškinio reikalavimų dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, vienašalės restitucijos taikymo, procesinių palūkanų priteisimo, iš esmės yra pagrįstas, todėl dėl formalių pagrindų (argumentavimo netikslumo) sprendimas nekeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tik patikslinti jo motyvai (CPK 328 straipsnis).
96. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje teisingai nustatė atsakovei J. J. priteistinų iš ieškovo V. K. bylinėjimosi išlaidų dydį (1723 Eur), tačiau kaip pagrįstai nurodo apeliantas, sprendimo motyvuojamoje dalyje yra padaryta akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad atsakovė patyrė 1123 Eur atstovavimo išlaidų, kuri ištaisytina apeliacinės instancijos teisme.
97. Dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų nepasisakytina, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
98. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo V. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).
99. Atsakovė A. K. nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus, todėl pilna apimtimi priteistinos iš ieškovo V. K. (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys).
100. Atsakovė J. J. pateikė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1300 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurias sudaro 650 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 650 Eur - už atstovavimą teismo posėdyje. Prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pripažįstamos pagrįstos pilna apimtimi, tačiau Rekomendacijų 8.19 punkte už vieną atstovavimo teisme valandą nustatytas maksimalus koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje yra 0,1 (t. y. 0,1 x 1262,7 Eur = 126,27 Eur). Kadangi teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme truko 2 val., todėl nepaisant atsakovės laisva valia pasirinktų atstovų skaičiaus, bendras maksimalus atlygio dydis, vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis, sudaro 252,54 Eur. Teisėjų kolegija, taip pat atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus bei vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad atsakovei J. J. iš ieškovo priteistinos 902,54 Eur bylinėjimosi išlaidos, t.y. 650 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 252,54 Eur už atstovavimo teismo posėdyje paslaugas.
101. V. K. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies, t.y. 461 Eur, mokėjimas buvo atidėtas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-04-18 nutartimi iki sprendimo įsiteisėjimo. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, žyminis mokestis iš jo priteisiamas į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 902,54 Eur (devynis šimtus du eurus, 54 ct) ir atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 461 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą valstybei.
Ištaisyti rašymo apsirikimus Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodant, kad pateiktais duomenimis atsakovė J. J. už atstovo teisinę pagalbą patyrė 1723 Eur išlaidų.