- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- 3K-3-695-219/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00950-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Vincas Verseckas (pran.)
- Atsakovas
- G. S., Z. S., P. S.
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Ieškovas
- J. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. S., Z. S., P. S. ir trečiojo asmens S. S. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams Z. S., P. S., G. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui S. S., dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl apsimestinio sandorio ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, nustatant tikrąsias apsimestinio sandorio šalis, taip pat teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto teisinio režimo pasikeitimą nutraukus santuoką, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiomis 2009 m. vasario 20 d. nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausinio – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties ir šio turto 2009 m. vasario 20 d. perdavimo–priėmimo nuosavybėn akto dalis dėl sandorio šalies – pirkėjų (įgijėjų) ir nustatyti, kad turto pirkėjai (įgijėjai) yra J. S. ir G. S.; pripažinti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė jos ir G. S. nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. pavasarį išvyko laikinai gyventi į Didžiąją Britaniją, kur tuo metu jau buvo apsistojęs jos sutuoktinis atsakovas G. S.. Abiejų išvykimo tikslas buvo užsidirbti ir susitaupyti pinigų būstui Lietuvoje įsigyti. Ieškovė nurodė pirmuosius trejus metus dirbusi gėlių fabrike ir vidutiniškai uždirbdavusi apie 1000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – svarai) per mėnesį, vėliau ketverius metus dirbo kitame fabrike ir uždirbdavo apie 1200 svarų per mėnesį, 2007–2011 m. laisvu nuo darbo laiku prižiūrėjo draugės vaiką ir gaudavo apie 240 svarų per mėnesį. Dirbo ir jos buvęs sutuoktinis – atsakovas G. S.. Šeima gyveno taupiai, neleido pinigų pramogoms, 2009 m. pradžioje nusprendė įsigyti butą Kaune, Nemakščių gatvėje. Tuo metu JIE neturėjo galimybės skubiai grįžti į Lietuvą, todėl G. S. susitarė su pusbroliu S. S., kad šis nupirks butą savo vardu, o sutuoktiniams sugrįžus į Lietuvą, perrašys jį tikriesiems buto pirkėjams. Visais buto pirkimo reikalais rūpinosi G. S., ieškovė juo visiškai pasitikėjo. 2009 m. vasario mėnesį ji pervedė sutaupytus 15 000 svarų į buvusio sutuoktinio nurodytą atsakovės Z. S. sąskaitą banke, o G. S. pervedė apie 70 000 svarų. Oficialiai butas buvo nupirktas atsakovų Z. ir P. S. vardu. 2009–2010 m. sutuoktiniai pirko baldus Didžiojoje Britanijoje ir vežė į Lietuvoje nupirktą butą. Kiekvieną vasarą grįžusi į Lietuvą šeima apsistodavo ginčo bute. Santuokos nutraukimo byloje ginčijamo sandorio ieškovė neginčijo ir neprašė pripažinti buto bendrąja jungtine nuosavybe, nes atsakovas G. S. žadėjo grąžinti jos sumokėtus pinigus, jeigu ši nereikš pretenzijų į ginčo butą.