- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-189-330/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00950-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- Z. S., P. S., G. S.
- Trečiasis asmuo
- S. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1083-480/2014 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams Z. S., P. S., G. S. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia bei turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe; trečiasis asmuo – S. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. S. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais 2009 m. vasario 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties ir perdavimo - priėmimo akto dalis dėl sandorio šalies (pirkėjo) negaliojančiomis bei nustatyti, kad nekilnojamojo turto – buto su priklausiniu (garažu), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai yra buvę sutuoktiniai ieškovė J. S. ir atsakovas G. S.. Ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad 2009 m. vasario 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties ir perdavimo - priėmimo akto pagrindu įgytas butas su priklausiniu – garažu, esantys Nemakščių g. 3-19, Kaune, yra bendroji jungtinė buvusių sutuoktinių J. S. ir G. S. nuosavybė.
Ieškovė nurodė, kad 2004 metų pavasarį išvyko laikinai gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją, kur tuo metu jau buvo apsistojęs jos sutuoktinis atsakovas G. S.. Ieškovė paaiškino su sutuoktiniu išvykę į užsienio valstybę siekdami užsidirbti ir susitaupyti pinigų būsto Lietuvoje pirkimui. Ieškovė nurodė pirmuosius trejus metus dirbusi gėlių fabrike ir vidutiniškai uždirbdavusi apie 1 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – svarai) per mėnesį, vėliau 4 metus dirbo kitame fabrike ir uždirbdavo apie 1 200 svarų per mėnesį, 2007-2011 metais laisvu nuo darbo laiku prižiūrėjo draugės vaiką ir gaudavo dar apie 240 svarų per mėnesį. Dirbo ir jos buvęs sutuoktinis – atsakovas G. S.. Šeima gyveno taupiai, neleido pinigų pramogoms, nevažiavo atostogauti, gyveno viename kambarėlyje. 2009 metų pradžioje nusprendė įsigyti butą (duomenys neskelbtini), o kadangi tuo metu neturėjo galimybės skubiai grįžti į Lietuvą, todėl sutuoktinis susitarė su pusbroliu (trečiuoju asmeniu byloje) S. S., kad butą šis nupirks savo vardu, o sutuoktiniams sugrįžus į Lietuvą, perrašys jį tikriesiems buto pirkėjams – ieškovei ir jos sutuoktiniui. Visais buto pirkimo reikalais rūpinosi ieškovės sutuoktinis, kuriuo ieškovė visiškai pasitikėjo. Ieškovė nurodė, kad 2009 metų vasario mėnesį pervedė sutaupytus 15 000 svarų į sutuoktinio nurodytą atsakovės Z. S. sąskaitą banke (sutuoktinis tuo metu buvo išvykęs į Škotiją), taip pat ir sutuoktinis pervedė apie 70 000 svarų. 2009 - 2010 metų laikotarpiu sutuoktiniai pirko baldus Anglijoje ir juos vežė į Lietuvoje nupirktą butą. Ieškovė nurodė, jog po buto įsigijimo kiekvieną vasarą, grįžus į Lietuvą, visa šeima apsistodavo šiame bute. Ieškovė paaiškino, jog santuokos nutraukimo byloje minėto sandorio neginčijo ir neprašė pripažinti butą bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi atsakovas G. S. žadėjo grąžinti jos sumokėtus pinigus, jeigu ji nereikš pretenzijų į šį butą.