Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų užsienio bendrovės Ellora 4522899 Ltd., R. V. ir Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų užsienio bendrovės Ellora 4522899 Ltd., R. V. ir Z. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“ dėl eilinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Arms“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinio pagrindas ir dalykas sutampa su civilinėje byloje Nr. 2-22428-816/2017 nagrinėto ieškinio pagrindu ir dalyku.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

20.1. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl praleisto 10 metų ieškinio senaties termino yra klaidinga. Pirmas ieškinys byloje pateiktas 2019 m. spalio 11 d., t. y. per 30 dienų nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimo.

21.3. Ieškovai apeliaciniu skundu pakartotinai siekia revizuoti teismo atsisakymą nagrinėti ieškinį dalyje, kurioje byla buvo nutraukta ir patys ieškovai tinkamai nepasinaudojo teise tokį bylos nutraukimą apskųsti atskiruoju skundu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus.

25. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ieškovai apeliaciniu skundu iš esmės nepagrindžia būtinumo, dėl kurio apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turėtų būti prijungti ieškovų nurodyti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai tokią galimybę turėjo pirmosios instancijos teisme. Įvertinus bylos duomenis ir aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti ieškovų nurodytus įrodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjusiame pirmosios instancijos teisme ieškovų nurodomi 2020 m. spalio 13 d., 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 20 d. ieškinio papildymai ir patikslinimai nebuvo priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu pagrindo pripažinti, kad juos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti, nėra, kadangi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nepažeidžiant proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, tokių papildymų ir patikslinimų priėmimas prieštarautų nurodytiems principams. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašomų prijungti įrodymų reikšmė negali būti laikoma esmine, kadangi neturi ryšio su jų pateiktais ir išnagrinėtais reikalavimais, laikytini pertekliniais. Tokių įrodymų prijungimas ne tik užvilkintų bylos nagrinėjimą, bet ir neturi įtakos sprendžiant šalių ginčą.

29. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atsisako prijungti ieškovų nurodytus įrodymus.

31. CPK 198 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

32. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013).

33. Taigi, negali būti laikoma ir tai, kad teismas turi pareigą visada išreikalauti įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų išreikalavimo klausimas turi būti sprendžiamas tada, kai tokie įrodymai gali turėti reikšmės bylos išnagrinėjimui, yra susiję su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali pagrįsti šalių nurodomas aplinkybes ir reikalavimus.

34. Apeliaciniu skundu (procesinių reikalavimų 3.1, 3.2, 3.3. ir 3.4) punktuose ieškovai prašo iš atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic arms“ išreikalauti tam tikrus įrodymus – atsakovės mokėjimo fiziniams asmenims dokumentus, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic arms“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir kt.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu sprendimu atmestas ieškinys dėl 2010 m. kovo 23 d. atsakovės susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, todėl nėra pagrindo išreikalauti su skundžiamu sprendimu ir aplinkybėmis, reikšmingomis nagrinėjant apeliacinį skundą, nesusijusių įrodymų.

36. Apeliaciniu skundu (procesinių reikalavimų 4 punkte) yra pateiktas prašymas išreikalauti iš atsakovės įstatus, įregistruotus Juridinių asmenų registre 2021 m. kovo 5 d. Teisėjų kolegija, nesutikdama ir su šiuo ieškovų apeliacinio skundo procesiniu reikalavimu, pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodyta atsakovės 2021 m. kovo 5 d. įregistruota įstatų redakcija nesusijusi su ieškovų reikalavimu, taigi, neturi ryšio ir su šios apeliacijos dalyku, kadangi skundžiamu sprendimu atmestas ieškinys dėl 2010 m. kovo 23 d. atsakovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Minėtu laikotarpiu galiojo visai kita atsakovės įstatų redakcija.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ieškovų prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkina.

Dėl dalyvaujančių byloje asmenų pašalinimo iš nagrinėjamos bylos.

39. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO bei bylos medžiagą, nustatyta, jog ieškovų nurodoma užsienio bendrovė Divine Consult Ltd nebuvo ir nėra dalyvaujantis ginčo byloje asmuo, todėl tokio prašymo nagrinėjimas būtų teisiškai nereikšmingas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovų prašymo dėl užsienio bendrovės Divine Consult Ltd pašalinimo iš nagrinėjamos bylos nesprendžia.

40. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo prašymu iš bylos pašalinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic arms“. CPK 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, jog bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.

41. Taigi įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs teismui prerogatyvą ieškinio priėmimo arba vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ex officio (pagal pareigas) nuspręsti, ar ieškinyje bei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi.

42. Konstatavęs, kad būsimas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos į bylą įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinei padėčiai, teismas tokį asmenį gali pašalinti iš bylos tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi prašymas pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic arms“ negali būti sprendžiamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Dėl 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. patikslinto ieškinio.

44. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad patikslintas ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2020 m. balandžio 29 d. (DOK-85514). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šio ieškinio pirmo lapo viršutinėje dalyje nurodyta data yra 2020 m. balandžio 28 d. Taigi, ieškovų nurodomi ieškiniai nėra du skirtingi ieškiniai, o tai vienas ir tas pats ieškinys. Nagrinėjamu atveju buvo pateiktas ieškinys su 2020 m. balandžio 28 d. data, kuris teisme gautas 2020 m. balandžio 29 d.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo.

46. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

47. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 straipsnio 2 dalis).

48. Ieškovų 2021 m. sausio 13 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo tiesiogiai siejamas su jų 2021 m. sausio 11 d. pareiškimu dėl ieškinio papildymo. Kadangi ieškovų 2021 m. pareiškimas dėl ieškinio papildymo nebuvo priimtas, nebuvo pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi jos nesusijusios su bylos nagrinėjimo dalyku.

49. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, o tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių: 1) teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2010). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

50. Kadangi ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra išimtinai susijusios su jų 2021 m. sausio 11 d. pareiškimu dėl ieškinio papildymo, kuris byloje nebuvo priimtas, teisėjų kolegija atmeta ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip nesusijusias su pareikštais reikalavimais ir teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje užtikrinimu.

Dėl 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 20 d. pareiškimų dėl ieškinio papildymo.

51. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo ieškovų 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 20 d. pareiškimų dėl ieškinio papildymo. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

52. Patikrinus elektroninės bylos duomenis per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad nei 2021 m. sausio 11 d. pareiškimas dėl ieškinio papildymo, nei 2021 m. sausio 20 d. ar kitas pareiškimas nebuvo priimti, todėl neturėjo bei negalėjo būti nagrinėjamai.

53. CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog nurodytu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019).

55. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė ieškovų 2021 m. sausio 11 d. pareiškimo dėl ieškinio papildymo ir 2021 m. sausio 20 d. pareiškimo dėl ieškinio papildymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovai 2021 m. sausio 11 d. pareiškimu pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikė ne mažiau kaip 42 papildomus savarankiškus ieškinio reikalavimus. Su faktu, jog tai yra nauji reikalavimai, sutiko ir patys ieškovai 2021 m. sausio 13 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teisėjų kolegija vertina, jog tokių naujų reikalavimų prijungimas prie ginčo bylos būtų prieštaravęs proceso ekonomiškumui ir koncentruotumui, kadangi neabejotina, jog ginčas šioje byloje pirmosios instancijos teisme būtų užsitęsęs dar ilgiau. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija teismo posėdžio metu, jog tokius reikalavimus tikslingiau būtų reikšti atskirai, kaip naują ieškinį, taip pradedant naują civilinę bylą. Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, jog atsakovė nesutiko, kad pareiškimas būtų priimtas. Be to, byloje nėra duomenų apie nurodytiems reikalavimams pareikšti taikomo žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs papildomai ieškovus įpareigoti sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį tam, kad būtų galima priimti jų pareiškimus dėl ieškinio patikslinimo ir papildymo, ir tai būtų lėmę dar ilgesnį bylos nagrinėjimo terminą.

Dėl bylos esmės.

56. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

57. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

58. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovai praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą jų reikalavimams pateikti, ieškinį atmetė.

59. Ieškovai, nesutikdami su skundžiamo sprendimo motyvais ir išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl praleisto 10 metų ieškinio senaties termino yra klaidinga. Nurodo, jog pirmas ieškinys byloje pateiktas 2019 m. spalio 11 d., t. y. per 30 dienų nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimo.

60. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ieškinys pagrįstai buvo atmestas dėl to, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ir nebuvo pagrindo šį terminą atnaujinti. Atsakovė vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovai praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad ginčijami sprendimai ieškovams tapo žinomi 2010 m. balandžio mėnesį.

61. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic arms“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šioje byloje ieškinio senaties terminas yra praleistas ženkliai. Teigia, kad ieškovų prašymas atnaujinti praleistą terminą reiškia, jog jie pripažįsta praleidę 30 dienų ieškinio senaties terminą.

Dėl praleisto ieškinio senaties termino, kaip pagrindo atmesti ieškinį.

62. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

64. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

65. Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų yra nustatytas ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje: CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

66. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovai nurodytą 30 dienų terminą praleido. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovai apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovai praleido 10 metų ieškinio senaties terminą. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, skundžiamame sprendime nurodyta, jog ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Vien tai, kad skundžiamame sprendime minimas 10 metų terminas, savaime nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino taikymo. Minėtas 10 metų terminas, priešingai ieškovų teigimui, skundžiamame sprendime nurodytas ne kaip ieškinio senaties terminas, o kaip laikotarpis, praėjęs nuo 2010 m. kovo 23 d. atsakovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl ABĮ nustatyto sutrumpinto 30 dienų termino visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams ginčyti, lemiamą reikšmę turi subjektyvusis kriterijus, t. y. momentas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; ABI ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja ne su visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo priėmimo, o su sužinojimo apie jo priėmimą momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2013).

68. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad ieškovai 2010 m. balandžio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2010 m. kovo 23 d. atsakovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais (Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-22428-816/2017, teisminio proceso Nr. 2-01-3-07494-2010-3), kuriame nurodė, jog 2010 m. vasario 20 d. sužinojo apie 2010 m. kovo 23 d. šaukiamą atsakovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame, kaip matyti iš bylos duomenų, nedalyvavo. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovai, žinodami, kad bus šaukiamas ginčo atsakovės susirinkimas, būdami suinteresuoti atsakovės valdymu ir savo pačių teisių įgyvendinimu, turėjo žinoti, jog minėtame susirinkime bus sprendžiami atitinkami klausimai, susiję su atsakove, jos valdymu ir kt. Tame pačiame ieškinyje ieškovai nurodę, jog 2010 m. balandžio 8 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota naujos sudėties atsakovės valdyba ir valdybos pirmininkas, spręsti kiti klausimai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, jog atsakovė jau nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-22428-816/2017 buvo pateikusi atsiliepimą į ieškovų ieškinį, tame tarpe ir priedus, įrodančius faktą, jog ieškovai apie 2010 m. kovo 23 d. atsakovės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus buvo informuoti, pranešimas jiems išsiųstas 2010 m. balandžio 1 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovai apie ginčo atsakovės susirinkimą žinojo jau 2010 metų balandžio mėnesį, todėl labai ženkliai praleido ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą 30 dienų ieškinio senaties terminą.

69. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ginčo byloje ieškinys pareikštas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

71. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybes, kurias ieškovai nurodė, kaip naujas ir naujai sužinotas, pagrindžiančias ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą, ieškovas Z. V. dar nurodęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-240-600/2011. Toje pačioje byloje dalyvavo ir ieškovai R. V. bei užsienio bendrovė Ellora 4522899 Ltd. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovo Z. V. pusėje. Taigi, minėtos aplinkybės dar prieš dešimt metų buvo žinomos visiems nagrinėjamos bylos ieškovams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog šios aplinkybės ginčo byloje kreipimosi į teismą metu ieškovų atžvilgiu buvo naujos.

72. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaip byloje jau minėta, ieškovai 2010 m. balandžio 21 d. pareiškė ieškinį dėl atsakovės 2010 m. kovo 23 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-22428-816/2017). Nurodytoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą. Ieškovai dėl šios nutarties 2017 m. rugsėjo 25 d. pateikė atskirąjį skundą. Ieškovai, pašalinę nurodyto atskirojo skundo trūkumus, 2017 m. spalio 10 d. pateikė patikslintą atskirąjį skundą, prašydami panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1741-653/2018 ieškovų atskirąjį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai ir/ar jų atstovai be pateisinamų priežasčių neatvyko į 2017 m. rugsėjo 13 d. parengiamąjį teismo posėdį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019 ieškovų kasacinį skundą atmetė. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovė R. V. ir ieškovė užsienio bendrovė Ellora 4522899 Ltd., kuriems apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, ne pirmą kartą neatvyko į teismo posėdį, tame tarpe neatvyko į parengiamąjį posėdį, vykusį 2017 m. rugsėjo 13 d., svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų nagrinėti bylą šalims nedalyvaujant nepateikė. Dėl ieškovo Z. V. kasacinis teismas pasisakė, kad jis ne pirmą kartą neatvyko į teismo posėdį, dar 2017 m. birželio 8 d. parengiamojo posėdžio metu jo neatvykimo priežastis (dėl ligos) buvo pripažinta nesvarbia. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovas Z. V. neįrodė, jog jo sveikatos būklė buvo tokia, jog jis būtų buvęs nepajėgus atvykti į parengiamąjį teismo posėdį ir jame dalyvauti, todėl pripažino pagrįsta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadą, jog ir ieškovas Z. V. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti, minėta byla kasacine tvarka buvo išnagrinėta ir nutartis joje paskelbta 2019 m. sausio 4 d., o ieškovai ginčo byloje į teismą kreipėsi tik 2019 m. spalio 14 d. (šią dieną ieškinys gautas Vilniaus miesto apylinkės teisme). Sprendžiama, jog ieškovai, žinodami apie kasacine tvarka išnagrinėtą bylą ir joje priimtos nutarties rezultatą bei išvadas, kaip suinteresuoti proceso dalyviai, elgėsi neatsakingai bei neapdairiai, kadangi ginčo byloje su ieškiniu kreipėsi labai neoperatyviai, t. y. praėjus 9 mėnesiams ir 11 dienų.

73. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi svarbių priežasčių ieškovai nenurodė nei ieškinyje, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

74. Teisėjų kolegija, papildomai pasisakydama dėl ieškovų 2020 m. balandžio 29 d. patikslintame ieškinyje pateikto prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, atkreipia dėmesį, jog ieškovai teigė, jog jiems paaiškėjo, kad buvo pažeista ABĮ 44 straipsnio 9 dalis, todėl, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic arms“ 650 000 Lt už 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartimi pasirašytas 650 000 vienetų paprastųjų vardinių akcijų sumokėjo galimai atsakovės lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos galimos aplinkybės nelaikytinos pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi jos susijusios ne su 2010 m. kovo 23 d. atsakovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, kurie ginčijami nagrinėjamoje byloje, bet šioje byloje reikštu reikalavimu panaikinti 2009 m. gegužės 13 d. atsakovės pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo 5.1 punktą. Ieškovai nei patikslintame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepagrindžia, kaip yra susijusios apmokėjimo pagal 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį aplinkybės su jų galimybe ginčyti 2010 m. kovo 23 d. atsakovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus.

75. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi bylą dalyje dėl ieškovų reikalavimo panaikinti 2009 m. gegužės 13 d. atsakovės pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo 5.1 punktą nutraukė. Ieškovai 2020 m. spalio 13 d. pateikė atskirąjį skundą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti 2020 m. spalio 13 d. patikslintą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, jog, dalyvaujant toms pačioms šalims, pagal tapatų ieškinį, yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015 įsiteisėjo. Darytina išvada, jog aptariamu klausimu ginčas tarp šalių jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nutraukė pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties.

76. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

77. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

78. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

80. Ieškovai apeliaciniame skunde, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic arms“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

81. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegija ieškovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, netenkina.

82. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

83. Iš kartu su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos 2021 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija AVB Nr. 2021-019, matyti, jog atsakovei teisinių paslaugų, ją atstovaujant apeliacinės instancijos tesime, iš viso buvo suteikta už 3 025 Eur. Šios sumos sumokėjimą pagrindžia kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas AB „Šiaulių bankas“ 2021 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 121159. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2020 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1 524,2 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas koeficientas yra 1,3. Remiantis tuo, kas nurodyta, yra pagrindas mažinti atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, priteisiant 1 981,46 Eur (1 524,2 Eur x 1,3).

84. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic arms“ prašo priteisti 1 817,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

85. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic arms“ patirtų išlaidų faktą ir dydį patvirtina į bylą pateikta teisinių paslaugų suvestinė, iš kurios matyti, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic arms“ už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme 2021 m. balandžio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra JJ2021327 1 817,38 Eur sumai. Iš nurodytos teisinių paslaugų suvestinės matyti, jog šią sumą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic arms“ mokėjimo pavedimu sumokėjo 2021 m. gegužės 6 d.

86. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo apimtį, bylos sudėtingumą ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic arms“ atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti 1 817,38 Eur suma atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl priteisiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“, juridinio asmens kodas 122574319, naudai lygiomis dalimis iš ieškovų R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), užsienio bendrovės Ellora 4522899 Ltd. ir Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 981,24 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir dvidešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic arms“, juridinio asmens kodas 110786047, naudai lygiomis dalimis iš ieškovų R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), užsienio bendrovės Ellora 4522899 Ltd. ir Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 817,38 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniolika eurų ir trisdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.