Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nukentėjusiajai M. B., jos atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui, kaltinamajam R. S., jo gynėjai advokatei Elenai Stankevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2019 m. lapkričio 25 d., apie 17.29 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu BMW 535 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) važiuojamosios dalies eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 136.3. punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, 117 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos, ir taisyklių 3-io priedo 1.1. punkto reikalavimus, numatančius, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, o taip pat, kad šią liniją kirsti draudžiama, tai yra, prieš lenkdamas, jis neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis laisva, kelio atkarpoje ties 11,6 km. įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija, lenkdamas ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones važiavo priešingos eismo krypties juosta kairiau nuo šios linijos, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – šia eismo juosta priešinga kryptimi link Vilniaus miesto pusės važiavusiam M. B. vairuojamam automobiliui Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis, vairuojamu automobiliu nespėjęs aplenkti kitų transporto priemonių ir grįžti į savo judėjimo krypties eismo juostą, susidūrė su automobiliu Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų M. B. ir automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviui Z. (Z.) V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadintos susidūrusios transporto priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytu metu, aplinkybėmis ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 136.3., 117 ir 3-io priedo 1.1. punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta M. B. ir Z. V. sveikata bei sugadintos susidūrusios transporto priemonės – BMW 525 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išsamiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios M. B. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo Z. V., liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadose konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, kad atlygino nusikaltimu padarytos žalos dalį (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo tėvo A. S. laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo būdo bei jos ankstesnio elgesio padarinys. R. S. kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu (BK 16 straipsnio 2 dalis). Įvertinama ir tai, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai, atsiprašė dėl tokio savo poelgio. R. S. ir nukentėjusysis Z. V. ikiteisminio tyrimo metu susitaikė, pastarajam turtinė ir neturtinė žala atlyginta, kaltinamajam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 111–112). Nukentėjusiajai M. B. dalis žalos dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atlyginta, taip pat pažymėtina, kad R. S. savanoriškai į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 200 eurų, siekdamas dalinai prisidėti prie žalos atlyginimo (1 t., b. l. 187), kas rodo, jog dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas. Kaltinamasis praeityje neteistas (1 t., b. l. 95), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 96), t. y. jo atžvilgiu nebuvo taikytos jokios baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonės. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, tiek iki nusikalstamos veikos, tiek po jos padarymo dirba, darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai (1 t., b. l. 186), kas patvirtina tamprius kaltinamojo socialinius bei darbinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Pažymėtina, kad prokuroras pritarė ir prašė, o kiti proceso dalyviai neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Pagrindo teigti, jog asmeniui yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. R. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip jo susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti R. S. pasitikėjimą.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo A. S. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, R. S. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo A. S. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. S.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį R. S. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus R. S. ir A. S. šeimynines aplinkybes ir šeimos finansinę padėtį, t. y. tiek kaltinamasis, tiek jo tėvas turi finansinių įsipareigojimų (1 t., b. l. 185, 199–201), jų mėnesinės pajamos nėra didelės (1 t., b. l. 197, 198), taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, R. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam R. S. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise. Nors praeityje R. S. nebuvo teistas ar baustas už teisės pažeidimus/nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, tačiau bylą nagrinėjantis teismas pabrėžia, kad kaltinamasis pažeidė tris KET punktų reikalavimus, kartu iš paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog jis pripažino buvęs neatidus, neįvertino ir neįsitikino ar jo veiksmai valdant transporto priemonę nėra pavojingi ar šiurkščiai pažeidžiantys kelių transporto eismo saugumo taisykles. Šios aplinkybės rodo R. S. lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vien tokie kaltinamojo veiksmai, kaip lenkimas vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, net nesukeliant pasekmių kaip nagrinėjamoje byloje, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, su privalomu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės kaltinamojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Todėl R. S. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam nepatiriant padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nepaskiriant bausmės ir dėl to neturint teistumo, o paskiriant vieną baudžiamojo poveikio priemonę, teismo manymu nelaikytina neproporcinga priemone. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam vienus metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, papildomą turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, skirti netikslinga, kadangi įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jo šeimos finansinę padėtį, turtinę naštą, susijusią su civilinio ieškinio atlyginimu, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, iš tikrųjų sudarys R. S. galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeisti visuomenėje galiojančių taisyklių.

Dėl civilinio atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturinę žalą bei civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir/ar tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltininko – transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“. Iš transporto priemonės BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad draudimo sutartis sudaryta 2019 m. birželio 13 d., draudiminės apsaugos laikotarpis nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 14 d. (2 t., b. l. 83, 84). Eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta M. B. sveikata įvyko 2019 m. lapkričio 25 d., t. y.. jau galiojant draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiojo/civilinio ieškovo patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija Įstatyme apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlygini eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija – ADB „Gjensidige“ (toliau – Civilinis atsakovas).

Baudžiamosios bylos duomenimis ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai M. B. paskaičiavo ir jau atlygino draudimo išmoką, kurią sudaro: negautos pajamos – 2428,59 eurai, išlaidos susijusios su pavėžėjimo paslaugomis ir mokamu parkavimusi – 352,50 eurai, žala atsiradusi dėl eismo įvykio metu prarastų pirkinių – 50 eurų ir neturtinė žala – 1 900 eurai (2 t., b. l. 70, 71, 72). Nukentėjusioji M. B. pareiškė civilinį ieškinį, kurį teisminio nagrinėjimo metu patikslino, kadangi Civilinis atsakovas bylos nagrinėjimo metu pervedė dalį žalos atlyginimo, ir prašoma priteisti turtinės žalos suma pasikeitė, dėl 1 362,71 eurų turtinei žalai atlyginti ir 5 100 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji, teikdamas civilinį ieškinį turtinę žalą detalizavo taip, kad ją sudaro likę nesumokėti 914,68 eurai dėl negautų pajamų, likę nesumokėti 81,40 eurai dėl pavėžėjimo ir parkavimosi paslaugų, 339,64 eurai dėl eismo įvykio metu nepataisomai sugadintų naujų padangų, 11,99 eurai dėl eismo įvykio metu sudaužyto mobiliojo ryšio telefono stikliuko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir pagrįstos.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas iš dalies, reikalaujamą priteisti sumą sumažinant iki 93,39 eurų (dėl 81,40 eurų turėtų išlaidų pavėžėjimo ir parkavimosi paslaugoms, ir dėl 11,99 eurų už sugadintą mobiliojo ryšio telefono apsauginį stikliuką). Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas bei jų išieškojimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).

Sprendžiant dėl dydžio pagrįstumo atsižvelgiama ir į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 eurų iki 3 500 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-277/2010, Nr. 2K-280/2010, Nr. 2K-17/2011, Nr. 2K-644/2012, Nr. 2K-370/2013, Nr. 2K-258/2014, Nr. 2K-471/2014, Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-372-942/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-95-222/2017, Nr. 2K-204-697/2017, Nr. 2K-146-222/2017, Nr. 2K-35-895/2017 ir kt.). Paminėtoje teismų praktikoje esama ir pavyzdžių, kuomet žalą patiria asmenys, užsiimantys tiesiogiai fizinį kūno pajėgumą išnaudojančia veikla. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nukentėjusioji nurodė, kad jai padarytą neturtinę žalą ji vertina 7 000 eurų. Ši suma dvigubai viršija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas iš tiesų pagrindžia gan ženklų nukrypimą nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Bylos duomenimis patvirtintina, jog Civilinis atsakovas nukentėjusiajai atlygino 1 900 eurus, kaip kompensaciją neturtinei žalai (2 t., b. l. 71). Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu papildomai prašo priteisti 5 100 eurų nurodydama, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė daugybinius kūno sužalojimus, kaulų lūžius, kitus sveikatos sužalojimus, kuriuos gydo iki šiol, nors nuo eismo įvykio praėjo metai laikai. Dėl patirtų sužalojimų jaučia ypač stiprų fizinį skausmą, pasekmes jaučia iki šiol ir jaus visą gyvenimą, dėl patirtų galvos sužalojimų dvi paras praleido reanimacijoje, dėl lūžių tris mėnesius nešiojo langetę, o daugybiniai rankos lūžiai sąlygojo užspaustą rankos nervą. Nustatyta, kad dėl sužalojimo dešinėje šlaunyje išsivystė nejautra, kuri pagal gydytojo prognozes išliks visam gyvenimui. Praėjus metams laiko vis dar yra nedarbinga, negali užsiimti mėgstama veikla ir normaliai judėti. Dėl eismo įvykio nukentėjusioji ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir patyrė šoką, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, iki šiol vengia bendravimo su žmonėmis, jaučia diskomfortą bei nepilnavertiškumą dėl patirtų sužalojimų, randų, negalėjimo normaliai judėti. Akivaizdu, kad nukentėjusioji M. B. tam tikrą laiko tarpą ir iki šiol patyria nepatogumus, susijusius dėl gydymo ir gyvenimo kokybės, nukentėjusiajai buvo apribotos judėjimo galimybės, ji buvo priverstas keisti įprastinį gyvenimo ritmą, lankytis gydymosi įstaigose, kas neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, buvo sutrikdyta jos darbinė veikla. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. B. eismo įvykio metu nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai, tame tarpe ir ne vienas lūžis (1 t., b. l. 42–44). Pažymėtina, kad kitam nukentėjusiajam Z. V. eismo įvykio metu patyrus minkštųjų audinių patinimą kairio riešo srityje su kairio stipinkaulio lūžiu tipinėje vietoje ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiu (1 t., b. l. 66–68) Civilinis atsakovas neturtinei žalai atlyginti išmokėjo 1 700 eurus (1 t., b. l. 111–112), todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai M. B. išmokėta 1 900 eurų neturtinė žala nėra teisinga ir proporcinga, jai padarytiems kūno sužalojimams. Nors byloje nėra duomenų, kad M. B. dėl sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kartu ir pačios nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad pasibaigus laikinajam nedarbingumui, ji ir toliau dirba, tačiau nustatyta, kad tam tikri kūno sužalojimai, kaip antai dešinės šlaunies tirpimas su šoninio šlaunies odos nervo pakenkimu nukentėjusiajai gali trukdyti gyventi visavertį gyvenimą, riboti jos judėjimo galimybes, dėl to gali išlikti pakankamai sunkūs nusikalstamos veikos liekamieji reiškiniai. Nukentėjusioji dėl eismo įvykio sukeltų sveikatos sutrikdymo padarinių beveik metus laiko nedirbo, iki šiol lankosi reabilitacijose. Kartu pažymėtina, kad jau minėtoje teismų praktikoje nustačius panašaus ar netgi sudėtingesnio pobūdžio sužalojimus, nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala vertinama apie 3 000 eurų suma. Tai reiškia, kad nukentėjusiosios prašydama priteisti 7 000 eurų suma neturtinei žalai, reikšmingai didesnė nei suformuota teismų praktikoje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusioji tokio nukrypimo nepagrindė išskirtine situacija, itin sudėtingu ar sunkiu sužalojimu ar kitomis, neturtinės žalos nustatymui svarbiomis, aplinkybėmis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 3 000 eurų siekiantis neturtinės žalos dydis paprastai nustatomas esant bent tam tikriems kaulų lūžiams (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318-468/2020), taip pat pastebima, kad paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai nustatyti sveikatos sužalojimai atitinka šiuos kriterijus, kadangi kaip jau minėta be odos nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų, muštinių žaizdų ir minkštųjų audinių patinimų įvairiose kūno vietose, patyrė sekančius sužalojimus (ir sveikatos sutrikdymus): nosikaulių, dešinio riešo trikampio ir laivakaulio kaulų lūžius; laivakaulio raiščio dalinį plyšimą; dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį; dešinės šlaunies tirpimą su šoninio šlaunies odos nervo pakenkimu; trauminį kairiojo užpakalinio pusratinio kanalo gerybinį paroksizminį pozicinį svaigimą (1 t., b. l. 42–44).

Taigi teismas atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, BK 281 straipsnio 1 dalimi saugomų vertybių svarbą, į nusikalstamos veikos padarinius, į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, gydimosi trukmę, patirtus nepatogumus ir emocinius išgyvenimu, į tai, kad nėra duomenų apie prarastą darbingumą, į tai, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, jis eismo įvykio metu buvo blaivus, nėra teistas, baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad ši nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 7 000 eurų neturtinė žala mažintina iki 3 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinis atsakovas neturtinei žalai atlyginti sumokėjo 1 900 eurus (2 t., b. l. 71), civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. 1 100 eurų sumai.

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis apeliacinėje byloje Nr. 1A-679-873/2019). Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-499-891/2020).

Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodoma, kad ji patyrė 2 360.09 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 27–42). Iš pateiktų advokatų kontoros PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad advokato paslaugos ikiteisminio tyrimo metu už nukentėjusios atstovavimą ikiteisminio tyrimo veiksmuose, ikiteisminio tyrimo medžiagos analizę ir vertinimą, susitikimą su kliente dėl prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą parengimo, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje klausimų aptarimą, susipažinimą su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga du kartus kainavo 726,59 eurus (141,57 eurai, 507,01 eurai, 78,01 eurai), o teisminio nagrinėjimo metu už civilinio ieškinio pirminio projekto rengimą ir galutinio projekto parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui, nukentėjusiosios atstovavimą teismo posėdžiuose kainavo 1 633,50 eurus. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 2 punktą nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nors nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad pagal minėto įsakymo 8.2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad už ieškinio parengimą maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (kas 2020 m. II-ąjį ketvirtį sudarė 1 398, 50 eurus), vien už civilinio ieškinio parengimą rekomenduojama priteisti 3 496,25 eurus, tačiau teismo vertinimu nagrinėjama byla nėra nei sudėtinga, nei didelės apimties. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga, su kuria nukentėjusiosios atstovas susipažino netgi du kartus tuo metu sudarė tik vieną nepilną tomą, dėl jos papildymo buvo pateiktas tik vienas prašymas. Nukentėjusios atstovas advokatas parengė 10 lapų civilinį ieškinį, prie jo pridėti priedai yra beveik visų dokumentų (kvitų, PVM sąskaitų faktūrų, pažymų) patvirtintos kopijos, du kartus dalyvavo teismo posėdyje, kurie vyko nuotoliniu būdu, naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones, t. y. nukentėjusios atstovui nereikėjo vykti ir keisti savo įprastinės darbo vietos. Pažymėtina ir tai, kad bylos teisminis nagrinėjimas nebuvo ilgas – pirmasis teismo posėdis 2020 m. lapkričio 24 d. truko 16 min. ir buvo atidėtas (2 t., b. l. 44–46), antrasis teismo posėdis vykęs 2020 m. gruodžio 3 d. truko 2 val. 15 min. (2 t., b. l. 94–102), per kurį nukentėjusiosios atstovas uždavė keletą klausimų kaltinamajam ir vieną klausimą savo atstovaujamai nukentėjusiajai, pasakė baigiamąsias kalbas trukusias 18 min. 46 s. bei pastabas ir atsikirtimus, trukusius 7 min. 14 s. Daugiau jokių atstovavimo veiksmų teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovas advokatas neatliko, t. y. nebuvo teikiami jokie prašymai, papildomi tyrimui reikšmingi dokumentai ir panašiai, advokatas nebuvo atvykęs į teismą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamas R. S. pareikštas tik dėl vienos nusikalstamos veikos, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, padarymo. Kaltinamasis neginčijo savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios jis sąžiningai bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais ir objektyvios tiesos nustatymui nekliudė. Teisminio nagrinėjimo metu jis taip pat nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti paprastai yra priteisiama ženkliai mažesnė suma (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-988/2020), 400 eurų (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-346-579/2020), 500 eurų (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71/2017), 800 eurų (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-531/2020), 750 eurų (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-45-654/2019), 1 500 eurų (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-528-919/2020). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusios prašoma priteisti 2 360,09 eurų atstovavimo išlaidų suma yra pernelyg didelė, todėl mažintina iki 1 200 eurų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 97–98), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

R. S. sumokėtą 200 (dviejų šimtų) eurų užstatą į teismo depozitinę sąskaitą (1 t., b. l. 187), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. S. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laiduotojo A. S. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

R. S. sumokėtą 200 (dviejų šimtų) eurų užstatą į teismo depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. S..

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ priteisti 93,39 eurus (devyniasdešimt tris eurus ir 39 centus) turtinei žalai atlyginti ir 1 100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. S. M. B. naudai 1 200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų proceso (atstovavimo) išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. S. ir laiduotojui A. S. kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.