Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios S. J. S. skundą dėl 2019 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas nukentėjusiosios 2018 m. gruodžio 4 d. prašymas dėl papildomų 450 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu L. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda bei nukentėjusiosios S. J. S. naudai priteista 300 Eur išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

2018 m. gruodžio 4 d. buvo gautas S. J. S. prašymas dėl papildomai patirtų atstovavimo išlaidų. Pranešime nurodyta, kad su advokate S. Pronina dėl atstovavimo baudžiamojoje byloje buvo sutartas 726 Eur dydžio užmokestis, tačiau dėl sunkios turtinės padėties nukentėjusioji tik dabar galėjo atsiskaityti su advokate. Pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį 450 Eur išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad prašymas buvo gautas jau teismui išėjus į pasitarimų kambarį ir apie reikalavimą priteisti papildomas teisinės pagalbos išlaidas, jų dydį, kaltinamoji teisme nebuvo informuota, nukentėjusiosios 2018 m. gruodžio 4 d. prašymas teismo nuosprendyje nebuvo sprendžiamas.

2019 m. sausio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino nukentėjusiosios S. J. S. prašymo. Teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias tiek su nukentėjusiosios, tiek su kaltinamosios turtine padėtimi, tai, kad dalis atstovavimo išlaidų S. J. S. iš kaltinamosios jau yra priteista teismo nuosprendžiu bei kitas aplinkybes, susijusias su baudžiamosios bylos sudėtingumu ir proceso eiga, padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti BK 106 straipsnio 2 dalį ir nepriteisti iš kaltinamosios papildomas atstovavimo išlaidas.

Skundu nukentėjusioji S. J. S. prašo panaikinti 2019 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Skunde nurodė, kad nuteistosios elgesys visos bylos nagrinėjimo metu buvo amoralus, parodantis, kad ji nesigaili dėl sukeltų padarinių. Kaltininkė neatsiprašė jos, nepasiteiravo apie sveikatos būklę, nepasiūlė savo pagalbos, atvežti produktų, apmokėti reabilitacijos ar kitas gydymo išlaidas, nors žinojo, kad avarijos metu padaryti sužalojimai sukėlė sunkius padarinius. L. D. viso ikiteisminio proceso metu stengėsi įrodyti padarinių nebuvimą, kartu su tėvais pašaipiai klausė jos, kiek ji nori „užsidirbti“ pinigų už avariją, tuo parodydama, kad nemato savo kaltės. Tai paskatino ją, neturinčią teisinio išsilavinimo, nukentėjusiąją nuo neteisėtos L. D. veikos, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, 2018 m. rugpjūčio l d., kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo (konsultacijos, patarimo, ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo surašymo) į advokatę E. T.. Atsižvelgiant į tai, kad advokato dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų, sužinojus bylos nagrinėjimo teisme datą, ji 2018 metų rugsėjo 11 d. kreipėsi į advokatę S. Proniną dėl atstovavimo teisme jos interesams. Šiuo pagrindu 2018 m. rugsėjo 11 d. su advokate pasirašė teisinių paslaugų sutartį Nr. 136, kuria įsipareigojo iki 2018 m. spalio 30 d. sumokėti advokatei 726 Eur užmokestį. Dėl sunkios turtinės padėties ir netikėtų, neplanuotų avarijos sukeltų išlaidų, ji advokatei sumokėjo 300 Eur antro teismo posėdžio dieną, prieš teismo posėdį 2018m. lapkričio 9 d. Likusią dalį – 450 eurų sumokėjo tik 2018 m. lapkričio 30 d. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo pat teisinių paslaugų sutarties sudarymo momento advokatė S. Pronina ne tik aktyviai dalyvavo 2018 m. spalio 8 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžiuose, bet ir teikė konsultacijas, vedė derybas, susirašinėjo su kaltininkės L. D. gynėju. Būtent šių derybų dėka nuteistoji prieš antrąjį teismo posėdį, 2018 m. lapkričio 8 d., sumokėjo jai 200 Eur neturtinės žalos. Patirtos bylinėjimosi išlaidos (tiek 300 eurų, tiek 450 eurai) yra neabejotinai susijusios su nagrinėjama baudžiamąja byla, atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimus. Nevertinta tai, kad sumokėto advokatui honoraro net 130,17 Eur sudaro pridėtinės vertės mokestis, kad realiai už paslaugas sumokėta suma sudaro tik 619,83 Eur. Tad sumokėtas honoraras už suteiktas teisines paslaugas yra protingas, sąžiningas, racionalus, pagrįstas, atitinkantis teismų praktiką.

Be to teismas, konstatuodamas L. D. sunkią turtinę padėtį, vadovavosi prielaidomis. Byloje nėra duomenų apie nuteistosios turtinę padėtį, apie jos registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Priešingai nei nurodė teismas, nuteistoji L. D. nuo 2017 m. liepos 7 d. dirba UAB „V“ barmene, turi nuolatines pajamas, yra transporto priemonės „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja. Nors teismas ir nurodė, kad nuteistoji studijuoja, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė jai kreiptis į gerai apmokamą advokatą ir sumokėti jam už suteiktas teisines paslaugas. 2019 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis jos atžvilgiu, dėl nuteistosios L. D. neteisėtų veiksmų patyrusiai tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas, yra neteisėta, neatitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų, todėl naikintina.

Nukentėjusiosios S. J. S. skundas tenkinamas.

Teismui nekyla abejonių, kad prašomos priteisti proceso išlaidos nukentėjusiosios yra patirtos šioje byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje visų nukentėjusiosios proceso išlaidų priežastis yra nuteistosios nusikalstama veika. Jeigu ne nuteistosios neatsargus elgesys, nukentėjusioji nebūtų patyrusi su procesu susijusių išlaidų, jos turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajai nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, ji pati laisva pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo teises. Ji gali tai daryti per advokatą, o advokatą ji gali pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jai yra tinkamas. Rekomendacijose yra nurodytas rekomenduojamas advokatų atlygio dydis, tačiau advokatai neprivalo iš klientų imti jame nurodyto dydžio atlygius, o gali nustatyti savo atlygio dydį arba dėl jo susitarti su klientu. Bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje apie L. D. turtinę padėtį nėra daug žinoma, bet iš esamų duomenų galima spręsti, kad jos turtinė padėtis nėra gera: ji yra studentė, gauna nedideles pajamas, turto neturi. Tačiau tuo pačiu kolegija atsižvelgia į tai, kad iš nuteistosios pirmosios instancijos teismas nepriteisė jokio žalos atlyginimo, tiek turtinė, tiek neturtinė nukentėjusiajai padaryta žala priteista iš draudimo bendrovės, todėl dėl nusikaltimo padarymo nuteistoji patyrė tik jai paskirtos baudos dydžio išlaidas ir tiek, kiek sumokėjo nukentėjusiajai. Nebūtų teisinga, jeigu padariusi nusikalstamą veiką nuteistoji išvengtų išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusioji. Todėl teismas mano, kad visų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistosios būtų teisingas, įstatymą atitinkantis sprendimas ir sąžininga, kad nuteistoji atlygintų visas nukentėjusiosios procese patirtas išlaidas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios S. J. S. skundą tenkinti.

Panaikinti 2019 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą.

S. J. S. advokatei sumokėtus 450 eurų pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš L. D..

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.