Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo jis gali pareikšti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Iš E. D. nukentėjusiajam V. B. priteista 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) advokato padėjėjo išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. D. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 13 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio motociklui „Kawasaki (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu iš kairės pusės, ir su juo susidūrė, dėl ko motociklo vairuotojui V. B. dėl patirtų sužalojimų nesunkiai sutrikdyta sveikata, o motociklo keleivė A. Ž. patyrė sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos teisingumo, kaltės įrodytumo ar paskirtos bausmės individualizavimo pagrįstumo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu proceso išlaidų dydžiu, t. y. apeliantas prašo šias išlaidas mažinti nuo 1000 Eur iki 100 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas, nors ir ne pilna apimtimi, tačiau yra pagrįstas.

6. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analizuojamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas mokėjimo nurodymą patvirtinantis dokumentas (1 t., b. l. 172) ir pinigų priėmimo kvitas (1 t., b. l. 167), pagal kuriuos nukentėjusysis V. B. advokato padėjėjui A. L. per du kartus iš viso sumokėjo 1000 Eur. 2019 m. gegužės 17 d. buvo sumokėta 600 Eur, o 2019 m. gruodžio 10 d. – 400 Eur suma. Pirmoji suma sumokėta už advokato padėjėjo atstovavimą nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu, o antroji – už atstovavimą teisminio bylos nagrinėjimo metu.

7. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam visas teisinei pagalbai apmokėti patirtas išlaidas, nurodė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kaltas E. D., todėl jam ir tenka pareiga atlyginti šias išlaidas. Nukentėjusysis realiai patirtas išlaidas pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, todėl jų tokio prašymo netenkinti ar išlaidas sumažinti nėra pagrindo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, 2K-155-511/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas proceso išlaidų pagrįstumo klausimą išsprendė formaliai, t. y. neįvertinęs bylos apimties, sudėtingumo, advokato padėjėjo realiai atliktų atstovavimo veiksmų apimties ir pan. Todėl dėl visų šių aplinkybių pasisako apeliacinės instancijos teismas.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojama byla nėra nei sudėtinga, nei didelės apimties. Kaltinimas E. D. buvo pareikštas tik dėl vienos nusikalstamos veikos, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), padarymo. Nuteistasis E. D. neginčijo savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios jis sąžiningai bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais ir objektyvios tiesos nustatymui nekliudė. Teisminio nagrinėjimo metu jis taip pat nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Pažymėtina ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo trukmė, nei bylos teisminis nagrinėjimas nebuvo ilgas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019 m. gegužės 14 d., o 2019 m. rugpjūčio 5 d. byla su kaltinamuoju aktu jau buvo perduota teisminiam nagrinėjimui. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B., dalyvaujant advokato padėjėjui A. L., buvo apklaustas vieną kartą (1 t., b. l. 75-76), apklausa truko vos 19 min. (nuo 13.14 val. iki 13.33 val.). Daugiau jokių atstovavimo veiksmų ikiteisminio tyrimo metu advokato padėjėjas A. L. neatliko, t. y. nebuvo teikiami jokie prašymai, papildomi tyrimui reikšmingi dokumentai ir pan., todėl 600 Eur suma nėra proporcinga atlikto darbo apimčiai. Dėl šios priežasties minėta suma mažintina iki 200 Eur.

9. Pirmasis teisminio bylos nagrinėjimo posėdis įvyko 2019 m. rugpjūčio 13 d., šiame posėdyje dalyvavo kaltinamasis E. D. ir prokurorė J. R., tačiau nukentėjusysis ir jo atstovas į posėdį neatvyko (1 t., b. l. 123). Į 2019 m. rugsėjo 13 d. posėdį kaltinamasis atvyko, tačiau nukentėjusysis V. B. ir vėl nepasirodė (1 t., b. l. 128). Į 2019 m. spalio 10 d. posėdį neatvyko nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis (1 t., b. l. 145), tačiau kaltinamasis iš anksto informavo teismą apie neatvykimo į teismą priežastį (1 t., b. l. 144). Į 2019 m. lapkričio 7 d. posėdį atvyko tiek kaltinamasis su gynėju, tiek nukentėjusysis su atstovu advokato padėjėju A. L., tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, nes kaltinamojo gynėjas nebuvo pasiruošęs gynybai, tuo tarpu nukentėjusiojo atstovas paaiškino, kad dar nėra gavęs atsakymo iš draudimo bendrovės dėl nukentėjusiojo patirtos žalos (1 t., b. l. 156-158). 2019 m. gruodžio 10 d. posėdžio metu buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 161-166). 2020 m. sausio 20 d. posėdis atidėtas, nes nukentėjusiojo atstovas negalėjo jame dalyvauti. Byla iš esmės išnagrinėta vieno teisiamojo posėdžio, vykusio 2020 m. vasario 11 d., metu. Minėto posėdžio metu V. B. atstovas pripažino, kad dar nėra aiški galutinė civilinio ieškinio suma, todėl prašė šį ieškinį palikti nenagrinėtą, t. y. nuspręsta dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka (2 t., b. l. 21).

10. Įvertinus aptartą bylos nagrinėjimo eigą, matyti, kad nuteistasis yra visiškai teisus, teigdamas, jog apylinkės teismas, priteistas nukentėjusiojo prašomas teisminio nagrinėjimo išlaidas pilna apimtimi (400 Eur), pablogino jo teisinę padėtį, nes šiuo atveju jis privalės susimokėti už civilinio ieškinio parengimą tiek baudžiamajame, tiek civiliniame procese. Todėl jau vien dėl šios priežasties prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažinama. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad byla iš esmės išnagrinėta vieno posėdžio metu, kuris tęsėsi apie vieną valandą laiko (nuo 13.03 val. iki 14.01 val.). Šio posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas pasisakė itin trumpai ir lakoniškai, nebuvo remtasi jokia teismų praktika ir pan., todėl spręstina, jog advokato padėjėjui A. L., atstovavusiam nukentėjusįjį, nereikėjo daug pastangų bei pasiruošimo minėtam posėdžiui. Šie duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažinama perpus – iki 200 Eur. Ši suma teisėjų kolegijos vertinama kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

11. Atsižvelgiant į V. B. atstovavimo apimtį viso baudžiamojo proceso metu, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį (1000 Eur), yra pagrindas sumažinti proceso išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo sumą iki 400 Eur (200 + 200 = 400). Ši suma vertinama kaip objektyviai proporcinga nukentėjusiajam suteiktai teisinei pagalbai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajam V. B. iš nuteistojo E. D. priteistus 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato padėjėjo išlaidoms apmokėti sumažinti iki 400 Eur (keturių šimtų eurų).

Kitą 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.