Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6890-1077/2025 pagal pareiškėjo (skolininko) L. G. skundą dėl antstolės N. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo I. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

27. Pažymi ir tai, kad vykdymo proceso metu skolininkas nepateikė įrodymų apie išlaikymo įsiskolinimo apmokėjimą. Šiai dienai skolininkas išlaikymo geranoriškai nemoka. Išlaikymo įsiskolinimas nėra išieškotas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo L. G. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl pateiktų įrodymų (ne)priėmimo

29. Pareiškėjas L. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. Ž. susirašinėjimą elektroniniais laiškais laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2017 m. birželio 6 d., kurį prašo priimti motyvuojant tuo, kad tik 2025 m. vasario 12 d. sužinojo apie šios bylos nagrinėjimą teisme ir išieškotojos pateiktą atsiliepimą į jo skundą bei antstolio M. D. pateiktą pažymą dėl išlaikymo įsiskolinimo užskaitymo pagal 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimą „Dėl pinigų išlaikymo gavimo“, apskaičiuoto pagal negaliojantį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą.

30. Suinteresuotas asmuo I. Ž. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė nagrinėtų ir nagrinėjamų civilinių bylų, susijusių su pareiškėjo prievole mokėti periodinį išlaikymą vaikui, sąrašą. Nurodė, kad bylų skaičius tik patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas, bylinėdamasis su suinteresuotu asmeniu, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir iš tikrųjų paiso tik savo asmeninių interesų bei vengia vykdyti prievolę – teikti išlaikymą vaikui.

31. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

32. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pateiktais įrodymais, sprendžia, kad šie įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą, byloje nėra ginčo dėl 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimo „Dėl pinigų išlaikymo gavimo“ pasirašymo aplinkybių, apeliacinės instancijos teismui yra prieinami civilinių bylų duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl atsisako juos priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

33. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo L. G. skundas dėl antstolės N. L. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

34. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 patvirtino L. G. ir I. G. (dabartinė pavardė – Ž.) gyvenimą skyrium (separaciją) nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. ir sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių, kurios 2.2 punktu šalys susitarė, kad L. G. įsipareigoja mokėti materialinį išlaikymą sūnaus M. G. išlaikymui po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki sūnaus pilnametystės. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 16 d. ir 2019 m. birželio 7 d. išieškotojai I. Ž. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2YT-8158-897/2016 dėl teismo patvirtintos sutarties dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių 2.2 punkto nevykdymo.

35. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutarties 2.2 punkte nustatė materialinio išlaikymo vaikui teikimo tvarką, pagal kurią pareiškėjas L. G. įsipareigojo mokėti sūnaus M. G. išlaikymui po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 22 d, o 2019 m. birželio 7 d. išieškotojai I. Ž. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2YT-28090-1044/2017 dėl teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punkto nevykdymo.

37. Iš suinteresuoto asmens I. Ž. į bylą pateiktos antstolio M. D. parengtos 2024 m. spalio 29 d. pažymos Nr. S-24-28-41605 nustatyta, kad antstolio M. D. kontoroje buvo vykdomas 2019 m. birželio 7 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2YT-8158-897/2016 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko L. G. po 150 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki sūnaus M. G. pilnametystės (vykdomoji byla Nr. 0028/19/01049) ir 2019 m. birželio 7 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2YT-28090-1044/2017 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko po 150 Eur nuo santuokos nutraukimo dienos (2017 m. birželio 12 d.) iki sūnaus pilnametystės (vykdomoji byla Nr. 0028/19/01048). Antstolis pažymoje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. birželio 12 d. skolininkas turėjo sumokėti 3 098,20 Eur išlaikymo (vykdomoji byla Nr. 0028/19/01049), laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2022 m. kovo 8 d. – 9 060 Eur išlaikymo (vykdomoji byla Nr. 0028/19/01048), iš viso 12 158,20 Eur. 2019 m. liepos 22 d. skolininkas antstoliui elektroniniu paštu pateikė 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimą „Dėl pinigų išlaikymo gavimo“, pasirašytą I. G. (dabartinė pavardė – Ž.), kuriuo ji patvirtino 2017 m. gegužės 30 d. gavusi iš skolininko 19 800 Eur sūnaus išlaikymui. Tokiu būdu antstolis sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, jokių lėšų iš skolininko neišieškojo ir vykdomąsias bylas 2022 m. balandžio 12 d. nutraukė.

38. Vykdomosios bylos Nr. 0062/24/01769 duomenimis nustatyta, kad antstolės N. L. kontoroje yra vykdomas 2023 m. vasario 2 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-52-494/2021 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko L. G. po 230 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 8 d.) iki sūnaus M. G. pilnametystės. 2024 m. rugpjūčio 29 d. antstolė parengė ir išsiuntė skolininkui L. G. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-62-31940, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-62-31941 bei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-62-31942. Antstolės 2024 m. spalio 3 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-62-36553, nenustačius susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, vykdomoji byla buvo užbaigta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-30734-1014/2024 išieškotojos I. Ž. skundas buvo patenkintas ir antstolės N. L. 2024 m. spalio 3 d. patvarkymas dėl proceso šalių prašymų Nr. S-24-62-36552 bei 2024 m. spalio 3 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-62-36553 buvo panaikinti. Ši teismo nutartis 2024 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjo. Vykdydama minėtą teismo nutartį, 2024 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. S-24-62-46885 antstolė atnaujino vykdomąją bylą, parengė ir išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-62-46890, nurodant skolininkui sumokėti 2 081 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 313 Eur / mėn. fiksuotą mokėjimą nuo 2023 m. sausio 26 d., 2025 m. sausio 2 d. priėmė patvarkymą dėl išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-62-342 (363,35 Eur sumai) ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-62-343, nurodydama priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2 444,35 Eur sumai visose skolininko sąskaitose.

39. Byloje ginčas kilo dėl antstolės raginime nurodytų sumų (2 081 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir nuo 2023 m. sausio 26 d. fiksuoto 313 Eur / mėn. išlaikymo mokėjimo) apskaičiavimo pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, antstolė N. L. be jokio teisinio pagrindo indeksavo priteistą išlaikymo vaikui dydį už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2022 m. kovo 8 d., kadangi netinkamai taikė išlaikymo indeksavimo taisykles, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. (nutarties priėmimo dieną) nustatė vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį ir priteisė 230 Eur / mėn. išlaikymą vaikui, todėl jokia indeksacija iki Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutarties priėmimo negali būti taikoma. Pareiškėjas taip pat įsitikinęs, kad tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino antstolio M. D. pažymoje nurodytų akivaizdžiai neteisingų duomenų ir paskaičiavimų, dėl ko nepagrįstai atsisakė tenkinti jo skundo reikalavimus.

Dėl prievolės indeksuoti priteistą išlaikymą pradžios momento

40. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Aprašo nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad išlaikymas indeksuojamas nuo teismo sprendime, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, nurodytos išlaikymo priteisimo dienos. Pareiškėjo manymu, indeksavimas turi būti taikomas tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių reglamentuojama CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše nustatyta, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas; periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas); skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas; jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas).

42. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti teismų praktikoje formuojama teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, kad Aprašo 7 punkto nuostatos dėl išlaikymo indeksavimo turi būti taikomos laikant atskaitos tašku ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o teismo sprendime nurodytą datą, nuo kurios priteistas išlaikymas (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1082-112/2015, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-672-883/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-537-945/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-943-1092/2020, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2687-794/2023, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-888-653/2024Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1414-852/2025, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-486-883/2025). Lingvistinis Aprašo 7 punkto nuostatos aiškinimas taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad joje nurodytas atskaitos taškas yra teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo diena, nes šioje teisės normoje nėra aptarti atvejai, kai teismo sprendime konkrečiai nustatoma kita apibrėžta data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis.

44. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto aiškinimu, pažymi, kad Aprašo 7 punkte numatyta konstrukcija „įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos“ reiškia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui atsiranda teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje numatyti teisiniai padariniai, t. y. teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgdamas į ieškinio / priešieškinio reikalavimus, teisinį reguliavimą, savo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti savo suformuluotą patenkinto reikalavimo turinį, kuris bus vykdomas įsiteisėjus teismo sprendimui. Svarbu pabrėžti, kad CK 3.200 straipsnis reglamentuoja išlaikymo priteisimo momentą, numatant, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytoje teismų praktikoje pateiktas Aprašo 7 punkto aiškinimas, jog tais atvejais, kai teismo sprendime tiesiogiai įtvirtinama konkreti data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas, būtent ši data ir turi būti laikoma atskaitos tašku indeksuojant išlaikymą, atitinka indeksavimo instituto taikymo tikslus ir padeda juos pasiekti, nes jeigu teismas procesiniame sprendime nustato konkrečią nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis pradžios datą, būtina užtikrinti, kad būtent nuo šios datos išlaikymo dydis turėtų tokią pačią perkamąją galią ir ateityje. Pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o išlaikymo teikėjui sudarytų paskatas bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą (su indeksacija) nekiltų.

46. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiga indeksuoti išlaikymą pareiškėjui atsirado nuo teismo sprendime, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, nurodytos išlaikymo priteisimo dienos.

Dėl antstolio M. D. pažymoje nurodytų duomenų ir kitų aplinkybių vertinimo tinkamumo

47. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad antstolis M. D. be jokio teisinio pagrindo apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą 3 098,20 Eur sumai pagal 2019 m. birželio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-8158-897/2016 ir šią sumą nepagrįstai minusavo iš 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavime „Dėl pinigų išlaikymo gavimo“ nurodytos 19 800 Eur sumos. Pareiškėjo manymu, 2017 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 buvo pakeistas 2016 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 visa apimti, todėl 2016 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje 2YT-8158-897/2016 tapo negaliojančiu ir joks vykdomasis dokumentas negalėjo būti išduotas šio teismo sprendimo vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius atskirojo skundo argumentus.

48. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2017 m. liepos 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017, kuriuo buvo nutraukta santuoka tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. Ž. bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe patvirtinta pareiškėjo prievolė teikti 150 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis sūnui nuo santuokos nutraukimo dienos iki jo pilnametystės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. Ž. separacija bei sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių, be kita ko, ir pareiškėjo prievolė dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis sūnui teikimo laikotarpiu 2015 m. rugsėjo 26 d. iki pilnametystės, nebuvo panaikintas, taipogi netapo niekiniu, todėl pareiškėjo įvardijama aplinkybė negalėjo būti priežastimi neišduoti vykdomąjį dokumentą šio teismo sprendimo vykdymui.

49. Nors pareiškėjas teisingai nurodo, kad situacija, kuomet galioja du teismo sprendimai dėl to paties dalyko, yra negalima, netoleruotina ir nėra priimtina teisine prasme, vis tik, kaip matyti iš antstolio M. D. 2024 m. spalio 29 d. pažymos Nr. S-24-28-41605 duomenų, antstolio M. D. kontoroje vykdant 2019 m. birželio 7 d. išduotus abu vykdomuosius raštus (Nr. 2YT-8158-897/2016 ir Nr. 2YT-28090-1044/2017) dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo, pareiškėjo mokėtinas išlaikymo dydis buvo apskaičiuotas už skirtingus laikotarpius: pagal vieną vykdomąjį raštą – už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. birželio 12 d., pagal kitą vykdomąjį raštą – už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2022 m. kovo 8 d. Antstolis apskaičiavo, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjo mokėtinas išlaikymas su indeksacija sudarė 156 Eur / mėn., nuo 2019 m. vasario 1 d. – 159 Eur / mėn. Šie antstolio skaičiavimai visiškai atitinka pareiškėjo skaičiavimus, pateiktus atskirajame skunde. Tuo tarpu priešingai, nei tvirtinama atskirajame skunde, nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2018 m. sausio 31 d. antstolio paskaičiuotas pareiškėjo mokėtinas išlaikymas sudarė 150 Eur / mėn., t. y. tokia suma, kokia numatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 patvirtintoje pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. Ž. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomas 180 Eur / mėn. išlaikymo dydis su indeksacija antstolio skaičiuotas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 8 d. Vykdomojoje byloje Nr. 0062/24/01769 esantys antstolės N. L. skaičiavimai patvirtina, kad antstolė nuo 2019 m. spalio 8 d. papildomai paskaičiavo tik skirtumą, susidarantį tarp nuo 2019 m. spalio 8 d. priteistos 230 Eur išlaikymo sumos ir antstolio M. D. nuo šios datos skaičiuotos išlaikymo sumos.

50. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai nepagrindžia atskirojo skundo teiginių, kad tiek antstolė N. L., tiek pirmosios instancijos teismas, netenkindami pareiškėjo skundo reikalavimų, tinkamai neįvertino antstolio M. D. pažymoje nurodytus duomenis ir kitas reikšmingas aplinkybes.

51. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimu „Dėl pinigų išlaikymo gavimo“ suinteresuotas asmuo I. Ž. patvirtino, jog iki pakvitavimo išdavimo dienos pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs prievolę teikti vaikui išlaikymą, todėl jokio išlaikymo įsiskolinimo 2017 m. gegužės 30 d. nebuvo. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo prievolės apimtį apibrėžia materialinės teisės normos, o teismo sprendimas dėl išlaikymo yra tinkamai vykdomas tada, kai mokamos ne tik teismo sprendime nurodyto dydžio periodinės išmokos, bet jų indeksuotas dydis. Kaip minėta, indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį. Todėl jokiais tarpusavio susitarimais ar pakvitavimais tėvai negali sumažinti ar paneigti prievolės teikti išlaikymą vaikui bei indeksuoti nustatytą išlaikymą. Juolab, kad išlaikymas yra skiriamas nepilnamečiam vaikui ir tik jo interesais (o ne kažkuriam iš tėvų), o tėvai šias lėšas tvarko tiktais uzufrukto teise. Kitokiu atveju būtų paneigtas teisės aktuose įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Be to, iš paties pakvitavimo matyti, kad 19 800 Eur suma, kurią suinteresuotas asmuo I. Ž. pakvitavime pareiškė gavusi sūnaus išlaikymui 2017 m. gegužės 30 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo dieną, yra apskaičiuota 150 Eur padauginus iš 132 mėn. Taigi, akivaizdu, kad tariantis dėl 19 800 Eur sumos perdavimo sūnaus išlaikymui, nebuvo įvertintas išlaikymo indeksavimas, kuris bus atliekamas kasmet įstatymo pagrindu, esant indeksacijos taikymo sąlygoms.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir išlaikymo dydžio indeksavimo santykio

52. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad antstolė N. L. be jokio teisinio pagrindo indeksavo priteistą išlaikymo vaikui dydį už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2022 m. kovo 8 d., kadangi neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. (nutarties priėmimo dieną) nustatė vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį ir priteisė 230 Eur / mėn. išlaikymą vaikui, todėl jokia indeksacija iki Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutarties priėmimo negali būti taikoma.

53. Atmesdamas kaip nepagrįstus ir šiuos atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas ir išlaikymo dydžio indeksavimas yra skirtingos kategorijos. Išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

54. Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimas nėra indeksavimas, todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-798-803/2022 padidino ankstesniu teismo sprendimu nustatytą išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis nuo 150 Eur iki 230 Eur, be kita ko, nustatęs vaiko poreikių padidėjimą ir tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, o Lietuvos Aukščiausias Teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-53-943/2023 nusprendė, kad šis 230 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2019 m. spalio 8 d.), savaime nesudaro pagrindo teigti, jog išlaikymo indeksacija nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2022 m. kovo 8 d. (Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo dienos) negali būti taikoma. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsniu, kuriame aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos. Teismine tvarka išsprendus klausimą dėl mokėtino išlaikymo padidinimo, vėliau jis kasmet taip pat bus indeksuojamas, esant indeksacijos taikymo sąlygoms.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išlaikymo indeksavimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir byloje surinktus duomenis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.