Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties dėl klaidos ištaisymo teismo sprendimo/teisminio susitarimo dėl išlaikymo prievolių išraše, išduotame civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui G. M. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties neteisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

18. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, nuo kada atsakovui atsirado pareiga indeksuoti išlaikymo sumą (nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo dienos, įsiteisėjimo dienos ar nuo teismo sprendime nurodytos išlaikymo priteisimo dienos) ir kokia indeksavimo data turi būti nurodoma teismo išduotame teismo sprendimo/teisminio susitarimo išlaikymo prievolių išraše.

Dėl teismo nutarties (ne)pagrįstumo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių ir yra įtvirtinta CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra reglamentuota indeksavimo tvarka. Apraše nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas); skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, be kitų byloje nagrinėtų klausimų, buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo G. M. nepilnamečio vaiko M. S. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 330,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2018 m. gegužės 23 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nagrinėjamu atveju išlaikymas buvo priteistas 2020 m. birželio 1 d. pirmosios instancijos teismo sprendimu ir priteistas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki vaiko pilnametystės. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka.

22. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju kilo ginčas, nuo kada atsakovui atsirado pareiga indeksuoti išlaikymo sumą (nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo dienos, įsiteisėjimo dienos ar nuo teismo sprendime nurodytos išlaikymo priteisimo dienos) ir kokia indeksavimo data turi būti nurodoma teismo išduotame teismo sprendimo/teisminio susitarimo išlaikymo prievolių išraše.

23. Kilus klausimui, nuo kurios datos turi būti skaičiuojamas minėtas 6 mėnesių terminas iki vasario 1 d., apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svarbu atkreipti dėmesį į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Šiaulių apygardos teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai byloje išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis teismo sprendimu buvo priteistas nuo konkrečios datos, Aprašo 7 punkto nuostatos turi būti taikomos laikant atskaitos tašku ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o išlaikymo priteisimo dieną (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2019). Analogiškos praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas, išaiškinęs, kad kai išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis priteistas nuo konkrečios datos, indeksavimo 7 punkto nuostatos turi būti taikomos laikant atskaitos tašką ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o dieną nuo kada priteistas išlaikymas (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1082-112/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo abejoti šia teismų praktikoje formuojama teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, nėra.

24. Nagrinėjamu atveju matyti, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, lingvistiškai aiškinant Aprašo 7 punkto nuostatą negalima teigti, kad joje išreikštas atskaitos taškas visais atvejais yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, nes šioje teisės normoje nėra aptariami atvejai, kai teismo sprendime konkrečiai nustatoma kita apibrėžta data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas išmokomis. Teismų pateiktas Aprašo 7 punkto aiškinimas, kad tokiais atvejais, kai teismo sprendime tiesiogiai įtvirtinama konkreti data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas, pastaroji data ir turi būti laikoma atskaitos tašku, atitinka indeksavimo instituto taikymo tikslus ir padeda juos pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog indeksavimas yra periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, ir yra taikomas siekiant apsaugoti vaiko, kuriam priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y., kad jam teismo atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią, kaip ir išmokos nustatymo momentu. Taigi, jei teismas procesiniame sprendime nustato konkrečią nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis pradžios datą, būtina užtikrinti, kad būtent nuo šios datos išlaikymo dydis turėtų tokią pačią perkamąją galią ir į ateitį. Tuo tarpu sutiktina su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukščiau nurodyta teismų praktika ginčuose dėl išmokų indeksavimo datos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir tenkino ieškovės prašymą dėl klaidos ištaisymo, tačiau taisydamas klaidą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai indeksavimo pradžios terminą imperatyviai siejo su teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu, todėl atitinkamai pirmosios instancijos teismas rašymo apsirikimo klaidą nepagrįstai ištaisė ne tokiu būdu, kaip to prašo ieškovė.

25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, jog išmokų indeksavimas pradėdamas taikyti po 6 mėnesių nuo išlaikymo priteisimo datos – 2018 m. gegužės 23 d.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo indeksavimo pradžios terminą, neatsižvelgė į teismų praktiką, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas apeliantės atskirąjį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, nurodant, jog išmokų indeksavimas pradėdamas taikyti po 6 mėnesių nuo išlaikymo priteisimo datos – 2018 m. gegužės 23 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27. Kiti ieškovės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

28. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip :

„Ieškovės prašymą tenkinti.

Ištaisyti 2023 m. liepos 31 d. civilinėje byloje Nr. e2-183-869/2020 išduotame teismo sprendimo/teisminio susitarimo išlaikymo prievolių išrašo 5.2.1.4 punkte esančią rašymo apsirikimo klaidą, vietoje klaidingos indeksavimo pradžios datos 2021 m. vasario 1 d., nurodant, jog išmokų indeksavimas pradėdamas taikyti po 6 mėnesių nuo išlaikymo priteisimo datos – 2018 m. gegužės 23 d.“

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.